- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-2333-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01073-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- O. M.
- Atsakovas
- Č. M.
- Trečiasis asmuo
- S. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. M. ir atsakovo Č. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui Č. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo Č. M. priešieškinį ieškovei O. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo byloje – S. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą, atsakovui priteisiant visą turtą, o ieškovei – 17 724,90 Eur kompensaciją, grąžinti ieškovei ikisantuokinę J. pavardę, o atsakovui palikti M. pavardę bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Su atsakovo priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad santuoką su atsakovu įregistravo (duomenys neskelbtini), vaikų nesusilaukė. Santuokinis gyvenimas faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, jo nepagarbos ieškovei, abejingumo ir neištikimybės. Atsakovas nuolat grįždavo namo vėlai vakare, artimai susirašinėjo telefonu žinutėmis bei socialiniame tinkle, pažinčių tinklapiuose su kitomis moterimis, šeimos šventes leido su buvusia drauge. Pinigai, kuriuos atsakovas uždirbdavo, šeimos biudžeto nepapildydavo. Iš bendrų šeimos lėšų sutuoktinis savo šeimos narių vardu pirko nekilnojamąjį turtą. Ieškovė atlikdavo visas sutuoktinės pareigas, gerbė atsakovo tėvus. Tačiau atsakovo motina jos negerbė ir nuolat žemino. Konfliktas kilo dėl to, kad sutuoktinio motina, paskambinusi ieškovės tėvui, įžeidinėjo ją ir tėvą, grasino bei reikalavo pasiimti ieškovę iš atsakovo namų. Ieškovei 2017 m. balandžio 12 d. išėjus pagyventi pas tėvus, atsakovas iš karto pakeitė durų spyną ir pareikalavo grąžinti namo raktus.
2. Gyvenant santuokoje sutuoktiniai įgijo 100 Eur vertės dušo kabiną, 200 Eur vertės prieškambario veidrodinę spintą, 500 Eur vertės drabužių spintą, 600 Eur vertės odinę baltą dvigulę lovą su čiužiniu, 1 200 Eur vertės odinį baldų komplektą, 300 Eur vertės sekciją, 100 Eur vertės gaublį-barą, 250 Eur vertės kompiuterį, 130 Eur vertės žoliapjovę, 800 Eur vertės savaeigę benzininę sniego valymo mašiną, 300 Eur vertės polikarbonatinį šiltnamį, 250 Eur vertės Samsung televizorių, 500 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 680 Eur vertės pirties baldus, 1 500 Eur vertės automobilį VW Golf, 300 Eur vertės automobilio priekabą. Už santuokos metu uždirbtas lėšas buvo atlikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimai bei pastatyta 6 240 Eur vertės pirtis, 5 200 Eur vertės tvora aplink namą, įsigytos 3 292,80 Eur vertės trinkelės, kurių paklojimas kainavo 8 000 Eur, 5 000 Eur remonto darbai, 347 Eur – panoraminio lango virtuvėje keitimas, 200 Eur už akmens masės plyteles garaže, 800 Eur už namo išorinį tinkavimą su darbu, 200 Eur už katilinės duris, 600 Eur už lietaus nuotekų sistemą, 700 Eur už vartus į kiemą. Taip pat sutuoktiniai įsigijo 1 340 Eur vertės žemės sklypą. Kartu pastatė pagalbinio ūkio pastatą su pirtimi, malkine. Pirties statybai išleista apie 20 000 Eur, tačiau ieškovė sutiko su VĮ „Registrų centras“ nurodyta 6 240 Eur statinio verte.
3. Sutuoktiniai bendras santaupas 2015-2017 m. naudojo namo įrengimui ir pirties statyboms. Pirtis buvo pastatyta 2017 m. Bendras šeimos santaupas tvarkė sutuoktinis, todėl visi čekiai (statybinių medžiagų, tvorų, vartų, elektrinių prietaisų, baldų) yra sutuoktinio vardu. Atsakovo teiginys, jog ieškovė pasisavino 9 000 Eur bendrų santaupų, yra nepagrįstas. Atsakovas su broliu pasirašė skolos raštelį, siekdamas sukurti dirbtinę skolą, atsakovas pats sumokėjo už trinkeles ir atliktus darbus. Gyvenamąjį namą ir sklypą atsakovas buvo įsigijęs iki santuokos, tačiau namas buvo be išorinės ir iš dalies vidinės apdailos.
Šalies argumentai
4. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą, priteisiant ieškovei kompensaciją, jo bylinėjimosi išlaidas. Nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl atsakovo kaltės. Teigė, kad bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas būtent dėl ieškovės nepriimtino, nepagarbaus elgesio su atsakovu ir jo artimaisiais, savanaudiškumo, nenoro bendrai spręsti kilusias problemas ir išsaugoti šeimą. Ieškovė nesistengė užtikrinti šeimos gerovės, o tik nuolat reikšdavo pretenzijas dėl lėšų trūkumo, nuolat keldavo konfliktus su atsakovo tėvais, nerodė jiems pagarbos, o 2017 m. balandžio mėn., išeidama iš namų, paliko šeimą. Pripažino, jog norėdamas kuo daugiau gauti pajamų šeimos poreikių tenkinimui, papildomai dirbdamas, per mažai dėmesio skyrė ieškovei, todėl santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
5. Nurodė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei šiame sklype esantis namas ir ūkinis pastatas su pirtimi. Sodo namas buvo baigtas statyti dar 2008 m, t. y. iki santuokos įregistravimo, rekonstrukcijos projektas buvo parengtas 2007 m. ir dar 2009 m. buvo įsigyta dalis baldų – įmontuojamas virtuvės komplektas, drabužių spinta ir lova miegamajame, ąžuolinis stalas su kėdėmis. Sutiko, jog 11 060 Eur yra verti: dušo kabina, prieškambario spinta, odinės dvigulės lova, odinių baldų komplektas, sekcija, gaublys-baras, kompiuteris, žoliapjovė, šiltnamis, automobilio priekaba, pirtis, žemės sklypas. Drabužių spinta verta 180 Eur, sniego valymo mašina – 300 Eur, televizorius – 150 Eur, virtuvės baldų komplektas – 200 Eur.
6. Medžiagas tvorai ir vartams įsigijo už 800 Eur, o darbus atliko su savo tėvu ir broliu. Pagal 2011 m. sausio 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, už 869 Eur (3 000 Lt) pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), už kurį gautos lėšos buvo panaudotos šeimos bendro automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Todėl nutraukiant santuoką, minėta 869 Eur suma turėtų būti kompensuota atsakovui. Ieškovės nurodyti darbai buvo atlikti statant ir įrengiant namą (2007-2009 m.), iki santuokos sudarymo, o trinkelių paklojimas – jau šalims kartu negyvenant. Atsakovas su ieškove jokių baldų į pirtį nepirko. Dalintino turto suma sudaro 13 321 Eur. Už 2017 m. įsigytas ir sudėtas trinkeles sumokėjo trečiasis asmuo, su kuriuo iki šiol nėra atsiskaityta. Todėl piniginė prievolė trečiajam asmeniui pripažintina atsakovo asmenine prievole. Ieškovė į dalintino turto sąrašą neįtraukė 9 000 Eur bendrų šeimos santaupų. Ieškovė žinojo, kur guli seifo raktas, todėl išeidama iš namų pasiėmė iš savo atlyginimo sutaupytus 9 000 Eur, o vėliau jam pasakė, jog džiaugtųsi, kad nepasiėmė ir seife buvusių 2 000 Eur, kurie buvo uždirbti atsakovo.
7. Trečiasis asmuo sutiko su priešieškinio reikalavimu nustatyti, kad atsakovo trečiajam asmeniui turimi įsipareigojimai yra asmeninė atsakovo prievolė. Nurodė, kad dar 2016 m. gruodžio mėn. atsakovas ir ieškovė prašė paskolinti 12 000 Eur trinkelėms įsigyti, jas pakloti kieme ir baigti kitus statybos darbus. Skolos iniciatorė buvo ieškovė, norėjusi greičiau baigti statybos darbus. Iš viso už atsakovo trinkeles sumokėjo 3 292,80 Eur, papildomai 411 Eur už kitas statybines medžiagas atsakovui, 8 000 Eur už trinkelių klojimo darbus. Šalys iki šiol trečiajam asmeniui yra skolingos 12 000 Eur. Teismui netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl turimos prievolės trečiajam asmeniui priteisimo atsakovui ir nusprendus trinkeles ir jų paklojimo išlaidas įtraukti į bendrai dalintiną turtą, prašo iš šalių solidariai priteisti 12 000 Eur skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės, ieškovei paliko iki santuokos sudarymo turėtą J. pavardę, atsakovui paliko M. pavardę. Priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise 1 340 Eur vertės žemės sklypą, 6 240 Eur vertės pagalbinį pastatą (pirtį), 631 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės dušo kabiną, 200 Eur vertės prieškambario spintą, 600 Eur vertės odinę dvigulę lovą, 1 200 Eur vertės odinį baldų komplektą, 300 Eur vertės sekciją, 100 Eur vertės gaublį-barą, 250 Eur vertės kompiuterį, 130 Eur vertės žoliapjovę, 300 Eur vertės šiltnamį, 300 Eur vertės automobilio priekabą, 200 Eur vertės drabužių spintą, 200 Eur vertės Samsung televizorių, 350 Eur vertės virtuvės baldų komplektą, 680 Eur vertės baldus į pirtį, 300 Eur vertės sniego valymo mašiną. Priteisė ieškovei iš atsakovo 7 856,90 Eur kompensaciją ir 2 781,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui iš ieškovės 1 396 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
9. Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo nelojalumo šeimai, todėl tenkino ieškovės reikalavimą ir šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Teismas nustatė, jog rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas vis tik buvo susikūręs anketas tinklapiuose (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti gauti laiškai, kuriuose atsakovui buvo siūloma paeksperimentuoti miegamajame, buvo kviečiamas į neįpareigojančius pasimatymus, realizuoti slaptas aistras. Nors atsakovas teigė, jog anketos buvo sukurtos dar iki santuokos su ieškove, tačiau pateikti laiškai patvirtina, kad jos dar 2016 m. buvo aktyvios. Ieškovės teigimu, atsakovas grįždavo vėlai, neskubėjo namo ir savo gimtadienių vakarais, Šv. Valentino vakarienę su žvakėmis vadino cirku, neatsižvelgdavo į ieškovės prašymą nedalyvauti šventėse su jo buvusiomis draugėmis. Dėl tokio atsakovo elgesio, ieškovė prarado pasitikėjimą juo.
10. Ieškovės tėvui atsakovo elgesys, kalbant telefonu, susirašinėjant, taip pat kėlė daug įtarimų dėl atsakovo neištikimybės, kadangi atsakovas stengdavosi pasišalinti kalbėdamas telefonu. Atsakovas neneigė šių aplinkybių, tačiau egzistuojančių anketų nesureikšmino, o gaunamas, siunčiamas žinutes ir bendravimą socialiniuose ir pažinčių tinkluose su kitomis moterimis laikė bendravimu su draugėmis. Teismas aptartą atsakovo elgesį pripažino nelojaliu sutuoktinei. Ieškovė nurodė prašiusi atsakovo jos atžvilgiu elgtis pagarbiai, tačiau į tai atsakovas nekreipė dėmesio. Tai akivaizdi nepagarba šeimos santykiams bei ieškovei kaip santuokos saitais susietai gyvenimo partnerei. Ieškovė pagrįstai mano, kad atsakovo elgesys sutuoktiniams gyvenant santuokoje nelaikytinas tinkamu sutuoktinio pareigų vienas kitą gerbti, remti moraliai, visapusiškai rūpintis vienas kitu bei išlikti lojaliu, vykdymu, todėl galima teigti, kad savo nepriimtinu elgesiu atsakovas iš esmės pažeidė įstatyme nustatytas sutuoktinio pareigas. Byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovės netinkamą elgesį šeimos atžvilgiu.
11. Teismas nustatė, kad santuokos metu pagal 2015 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą. Atsakovui nuosavybės teise, pagal 2007 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso žemės sklypas su sodo namu ir pagalbiniu pastatu. Santuokos metu įgytas žemės sklypas, tarnauja šalia esančiam sklypui su statiniais, jame yra įrengti nuotekų valymo įrenginiai, laikomos malkos ir pan., todėl abi šalys prašo santuokos metu įgytą žemės sklypą, kaip ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, o ieškovei – tenkančią kompensaciją pinigais, kadangi gyvenamasis namas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir visas turtas naudojamas buityje. Teismas pripažino, kad toks turto pasidalijimas yra teisingas.
12. Bylos nagrinėjimo metu šalys susitarė dėl 1 340 Eur žemės sklypo vertės. Todėl atsakovui priteistinas žemės sklypas, o ieškovei ½ dalis šio turto vertės kompensacija. Byloje buvo kilęs ginčas dėl pirties, kuri VĮ „Registrų centras“ registruota kaip pagalbinis pastatas, kurio statybos pabaigos metai – 2010 m. Teismas pripažino, kad pirtis buvo pastatyta šalių santuokos metu, todėl šis turtas dalintinas nutraukiant santuoką. Pirties vertė yra 6 240 Eur, atsakovui priteistinas šis pastatą asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei ½ dalis šio turto vertės kompensacija.
13. Sudarant dalintino kilnojamojo turto balansą, byloje neliko ginčo dėl 100 Eur vertės dušo kabinos, 200 Eur vertės prieškambario spintos, 600 Eur vertės odinės dvigulės lovos, 1 200 Eur vertės odinio baldų komplekto, 300 Eur vertės sekcijos, 100 Eur vertės gaublio-baro, 250 Eur vertės kompiuterio, 130 Eur vertės žoliapjovės, 300 Eur vertės šiltnamio, 300 Eur vertės automobilio priekabos, t. y. iš viso dėl 3 480 Eur vertės pirmiau minėto kilnojamojo turto. Šalių prašymu, minėtas turtas lieka atsakovo nuosavybė, o ieškovei priteistina ½ dalis šio turto vertės. Byloje kilo ginčas dėl drabužių spintos, sniego valymo mašinos, televizoriaus, virtuvės baldų komplekto, baldų į pirtį ir automobilio verčių.
14. Šalių dalintiną drabužių spintą ieškovė vertina 500 Eur, o atsakovas nurodo, kad ji buvo įsigyta už 280 Eur, ir atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, ją vertiną 180 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys byloje neteikė jokių rašytinių įrodymų dėl šio turto vertės, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinę šio turto 200 Eur vertę, pripažino, kad dalintino turto verte yra 200 Eur. Ieškovė nurodė, kad Samsung televizoriaus vertė 250 Eur. Atsakovas, įvertinęs nusidėvėjimą, minėtą turtą vertino 150 Eur. Šalys teismui neteikė jokių šio turto vertę pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nustatė 200 Eur šio turto vertę, skaičiuodamas ieškovės ir atsakovo nurodyto turto vertės vidurkį.
15. Šalys bylos nagrinėjimo metu neteikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių virtuvės baldų vertę, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodomą ieškovės ir atsakovo baldų kainą, taip pat į tai, kad virtuvės komplektui yra apie 10 metų, nustatė 350 Eur šio turto vertę, skaičiuodamas ieškovės ir atsakovo nurodyto turto vertės vidurkį. Ieškovė nurodo, kad už 1 000 Eur buvo įgyti baldai į pirtį (sofa, stalas, montuojami stalčiai). Atsakovas atsiliepime į ieškinio reikalavimų patikslinimus nurodė, kad santuokos metu su atsakove pirties baldų neįsigijo, tačiau bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ieškovės nurodomus baldus į pirtį įsigijo, tačiau juos įvertino 680 Eur. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu sutiko su šia turto verte. Šalys teismui neteikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šių baldų vertes, todėl teismas nustatė jog baldų į pirtį vertė yra 680 Eur.
16. Teismas nustatė, jog dalintinos sniego valymo mašinos vertė yra 300 Eur. Šalys susitarė dėl santuokoje įgyto dalintino automobilio (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės. Atsakovas prašė į šio turto vertę įskaityti pagal 2011 m. sausio 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį 869 Eur (3 000 Lt) už parduotą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), už kurį gautos lėšos buvo panaudotos šeimos bendro automobilio įsigijimui. Ieškovė neginčijo atsakovo nurodomų aplinkybių, todėl teismas įskaitė 869 Eur sumą už atsakovo parduotą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį į dalintino automobilio vertę ir nustatė, kad iš nurodomos 1 500 Eur dalintinos automobilio vertės, dalintina tik 631 Eur suma.
Šalies argumentai
17. Ieškovė nurodo, kad tvoros aplink namą vertė su vartais yra 5 200 Eur. Minėtas vertes ieškovė grindė analogiškų gaminių kainomis rinkoje (orientacinė kaina – 55 Eur už 1 m). Ieškovės teigimu, žemės sklypo perimetrą sudaro 106,15 m. Atsakovas tvoros perimetro neginčijo, tačiau nurodė, kad medžiagas tvorai ir vartams įsigijo už 800 Eur, o darbus atliko patys su tėvu ir broliu, tačiau su priešieškiniu nepateikė jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ieškovė neprašė kompensuoti darbų, stulpelių, tvoros betonavimo ir šių darbų kainos. Teismas nesutiko su atsakovo nurodyta tvoros medžiagų įsigijimui suma, kadangi analogiškų gaminių rinkoje vertės yra žymiai aukštesnės. Be to, tvora, kaip atsakovui nuosavybės teise priklausančio namo aplinkos dalis, didina ir sklypo su statiniais vertę. Todėl teismas rėmėsi byloje pateiktas rašytiniais įrodymais ir nustatė, kad tvoros vertė yra 5 200 Eur.
18. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu buvo atliktas koridoriaus apšiltinimas, plytelių klijavimas, vaiko kambario gruntavimas ir dažymas, rūsio gruntavimas, miegamojo remontas, virtuvės kambario dažymas, kainavę 500 Eur. Už panoraminio lango virtuvėje keitimą buvo sumokėta 347 Eur, už akmens masės plyteles garaže – 200 Eur, už namo išorinį tinkavimą – 800 Eur, už katilinės duris – 200 Eur, už lietaus nuotekų sistemą – 600 Eur, už vartus į kiemą – 700 Eur. Atsakovas nesutiko su šiais ieškovės reikalavimais, nurodydamas, kad visi nurodyti darbai buvo atlikti dar iki santuokos, rekonstruojant namą 2007-2009 m. Teismas nustatė, kad dar 2008 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas įsigijo baltus garažo vartus. Namo nuotraukoje taip pat matosi balti garažo vartai. Namo rekonstrukcija baigta iki 2009 m. Teismas pripažino, jog ieškovė neįrodė prašomos priteisti sumos už šiuos atsakovo turto pagerinimus, išskyrus už išorės namo tinkavimo darbus, kadangi ieškovės brolis bylos nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybę, kad namo išorė buvo tinkuojama jau santuokos metu. Ieškovė nurodė, kad namo išorės tinkavimo darbai kainavo 800 Eur. Atsakovas neginčijo namo išorės tinkavimo išlaidų dydžio. Teismas pripažino, kad už viso namo išorės tinkavimo darbus nurodoma suma atitinka protingumo principus (CK 1.5 straipsnis).
19. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3 292,80 Eur kompensaciją už įgytas namo kiemui trinkeles ir 8 000 Eur už jų paklojimo darbus. Atsakovas teigė, kad minėtų trinkelių įsigijimui ir paklojimui jam suteikė paskolą trečiasis asmuo, kuriam skola iki šiol negrąžinta. Ieškovė nurodė, kad apie minėtą skolos raštelį sužinojo tik gavusi atsiliepimą ir neigė, jog šeima skolinosi iš atsakovo brolio lėšų. Šalys pripažino, kad turėjo 9 000 Eur namuose laikomų santaupų, kurias atsakovo teigimu, ieškovė išeidama iš namų išsinešė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino aplinkybę, jog be minėtų 9 000 Eur, ieškovės iš namų išėjimo dieną, seife buvo ir 2 000 Eur šeimos santaupų, kurių ieškovė neišsinešė. Teismas nenustatė, jog šalių santykiai 2017 m. kovo mėn., iki skolos raštelio pasirašymo, buvo tokie konfliktiški, jog atsakovui būtų buvęs pagrindas slėpti nuo ieškovės skolos faktą. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad skolos raštelio pasirašymo metu atsakovui pinigai nebuvo perduoti, 3 292,80 Eur trečiasis asmuo už atsakovą sumokėjo „Makveža“, o likusius 8 000 Eur perdavė likus tik 2 dienoms iki atsiskaitymo už trinkelių klojimo darbus, kuomet ieškovė jau 4 mėnesius nebegyveno su atsakovu.
Žemesnės instancijos teismas
20. Skolos raštelio pasirašymo metu dar nebuvo sudaryta trinkelių įsigijimo ir paklojimo darbų sąmata. Atsakovo, trečiojo asmens ir jo sutuoktinės deklaracijose neatsispindi paskolos suteikimo (gavimo) faktas, 20 000 Eur turėjimo faktas, nes trečiojo asmens šeima aktualiu laikotarpiu ne tik suteikė 12 000 Eur paskolą atsakovui, tačiau ir įsigijo už 8 000 Eur žemės sklypą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas su trečiuoju asmeniu neturėjo nuoseklios pozicijos, kas mokėjo už atliktus darbus, kieno parašas ant kvito, ir kodėl atsispindi trečiojo asmens, o ne atsakovo vardas ir pavardė. Tiek trečiasis asmuo, tiek jo sutuoktinė nurodė, jog su atsakovu neaptarė tikslaus pinigų grąžinimo termino, nors skolos raštelyje nurodyta 2025 m. kovo 15 d. data, t. y. 12 000 Eur suma suteikta 8 metams. Vėliau tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teigė, kad skolą būtų gražinęs darbais.
21. Teismo neįtikino trečiojo asmens ir jo sutuoktinės argumentai, kad pinigų grąžinimo terminas jaunai, neseniai vaikų susilaukusiai šeimai yra nesvarbus, nes jie yra viskuo apsirūpinę. Teismas padarė išvadą, kad trinkelių įsigijimo metu atsakovo šeima turėjo lėšų jų įsigijimui ir nebuvo pagrindo jų skolintis iš trečiojo asmens. Todėl teismas 3 292,80 Eur už plyteles įtraukė į dalintino turtą. Tačiau teismas neįtraukė 12 000 Eur į dalintinas šalių prievoles pagal skolos raštelį. Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo tvirtino, kad 8 000 Eur už trinkelių klojimo darbus perdavė atsakovui 2017 m rugpjūčio mėn., t. y. šalims 4 mėnesius jau negyvenant kartu, teismas taip pat neįtraukė į dalintino turto (prievolių) balansą ir 8 000 Eur sumos už trinkelių klojimo darbus (CK 3.127 straipsnio 2 dalis).
22. Bylos nagrinėjimo metu šalys teigė, jog turėjo 9 000 Eur santaupų, kurias, atsakovo teigimu, ieškovė išeidama iš namų išsinešė. Atsakovas prašė padalinti 9 000 Eur santuokos santaupas. Ieškovė neigė šias aplinkybes, tačiau nei pradiniu, nei patikslintu ieškiniu, neprašė padalinti santuokoje įgyto šio turto, nors teigė, kad 9 000 Eur suma liko namų seife. Kadangi šalys derėjosi ir dėl nedidelės vertės turto, teismas pripažino, kad toks ieškovės procesinis elgesys patvirtina, jog vis tik ji išsinešė 9 000 Eur šeimos santaupų. Taip pat teismo neįtikino, jog po 10 metų bendro gyvenimo ieškovė nežinojo kur laikomi seifo raktai. Teismas tokias išvadas padarė remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota įrodymų pakankamumo taisykle, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-423/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi taip pat ir logikos dėsniais, todėl nusprendė, kad atsakovo nurodomos aplinkybės apie išsineštas 9 000 Eur santaupas labiau tikėtinos nei netikėtinos, todėl įraukė šią pinigų sumą į dalintiną šalių turtą.
23. Šalys neprašė padalinti seife likusių 2 000 Eur santaupų, apie kurių buvimą tvirtino atsakovas bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė neginčijo 2 000 Eur buvimo fakto, tačiau šių lėšų taip pat neprašė padalinti. Atsakovas dėl šių lėšų padalijimo taip pat nepasisakė priešieškinyje. Byloje atsakovui pasisakius ir dėl seife likusių 2 000 Eur, o ieškovei neginčijant šio fakto, teismas taip pat šią pinigų sumą įtraukė į šalių dalintiną turtą, viršydamas byloje pareikštus šalių reikalavimus. Teismas tokį procesinį sprendimą priėmė, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalimi, kuri numato, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas nustatė, kad lėšos (2000 Eur + 9000 Eur), dalintino turto ir atsakovo turto pagerinimo (už tvorą, namo išorės tinkavimą, trinkeles) (22 713,80 Eur) vertė sudaro 33 713,80 Eur. Todėl ieškovei priteistina kompensacija – ½ dalis minėtos sumos, t. y. 16 856,90 Eur. Teismas pripažino, kad ieškovei jau yra išmokėta 9 000 Eur kompensacija, kadangi ji išeidama iš namų šią pinigų sumą pasiėmė, todėl ieškovei priteisė iš atsakovo likusią nesumokėtos kompensacijos sumą, t. y. 7 856,90 Eur.
I. A. skundų argumentai
24. Ieškovė O. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą ir nustatyti, jog atsakovas turi kompensuoti ieškovei ½ dalį nuo santuokoje įgyto turto vertės – 16 856,90 Eur, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė išeidama iš namų pasiėmė iš seifo 9 000 Eur, ir nepagrįstai šią sumą įtraukė į dalintiną turtą. Ieškovė tiksliai nežinojo, kiek pinigų yra seife, nors tai gal ir galėjo būti panaši suma. Šeimos kasa visada disponavo atsakovas, kuris turėjo seifo raktus ir laikė jame savo tarnybinį ginklą. Seife likusios lėšos buvo panaudotos atsakovo namo kiemo įrengimui. Todėl ieškovė prašė priteisti jai kompensaciją už tai, o ne padalinti jau išleistus pinigus. Teismas nustatė, jog 3 292,80 Eur buvo sumokėta už klinkerio plyteles ir dar 8 000 Eur už trinkelių klojimo darbus. Kadangi ieškovė 4 mėnesius nebegyveno su atsakovu, teismas šios sumos neįtraukė į turto balansą.
24.2. Teismas teisingai atmetė atsakovo argumentus, jog klinkerio trinkelių įsigijimui ir paklojimo darbams jam 12 000 Eur paskolino trečiasis asmuo. Tačiau nepagrįstai neatsakė į klausimą, už kokias lėšas atsakovas sumokėjo 8 000 Eur už trinkelių paklojimą. Būtent seife buvę pinigai ir buvo sumokėti už trinkeles ir jų paklojimą. Sudėjus 3 292,80 Eur, sumokėtų už klinkerio plyteles, ir 8 000 Eur, sumokėtus už jų klojimo darbus, išeina panaši suma, kurią mini atsakovas buvusią seife, t.y. apie 11 000 Eur. Teismas nustatė, jog visa santuokoje įgyto turto vertė sudaro 33 713,80 Eur, todėl priteisė ieškovei kompensaciją – ½ dalį minėtos sumos, t. y. 16 856,90 Eur. Tačiau teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovei iš šios sumos jau yra išmokėta 9 000 Eur kompensacija. Todėl priteisė ieškovei tik 7 856,90 Eur.
24.3. Atsakovas turėjo pareigą įrodyti ne tik aplinkybes, kad seife buvo 11 000 Eur, bet ir tai, kad ieškovė, 2017 m. balandžio 12 d. išeidama iš namų, pasiėmė 9 000 Eur, o 2 000 Eur paliko atsakovui. Teismas nepagrįstai pripažino, jog 9 000 Eur buvo seife ir ieškovė juos pasisavino, remdamasis tik atsakovo paaiškinimais. Taip pat nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog 11 000 Eur suma galėjo būti išleista trinkelėms ir jų paklojimui.
25. Atsakovas Č. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos ieškovei dydžio ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo 2 845,50 Eur kompensaciją už ieškovui atitekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas buvo nelojalus ieškovei ir santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Atsakovas pateikė teismui duomenis, jog ieškovė pažeidė santuokines pareigas, tai yra ieškovė, 2017 m. balandžio mėnesį išeidama iš namų, paliko šeimą, pasiėmė santuokoje sukauptas 9 000 Eur santaupas, o šios aplinkybės ir nulėmė santuokos iširimą. Ieškovė pripažįsta, kad 2017 m. balandžio 12 d. konfliktas kilo ne tarp sutuoktinių, o tarp sutuoktinių tėvų. Būtent dėl šio konflikto ieškovė išėjo iš namų.
25.2. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovo kaltę dėl to, jog jis dalyvavo pažinčių portaluose ir bendravo su kitomis moterimis. Visi šie įvykiai buvo iki santuokos sudarymo. Vėliau atsakovas ieškovei suteikė prieigą prie savo socialinių tinklų paskyrų, jie abu kartu bandė panaikinti anketas pažinčių portaluose. Atsakovas nuo ieškovės nieko neslėpė ir buvo jai lojalus bei atviras. Būtent ieškovė, išeidama iš namų, paliko šeimą, pasiėmė 9 000 Eur šeimos santaupas, nuolat reiškė pretenzijas atsakovo artimiesiems, rodė jiems nepagarbą. Šios aplinkybės patvirtina ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės. Tačiau santuoka turėjo būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
25.3. Teismas nepagrįstai nustatė, jog televizoriaus vertė yra 200 Eur. Pagal viešus skelbimus tokio modelio televizoriai kainuoja 40-120 Eur, o naujas tokių pat parametrų televizorius Samsung kainuoja apie 220 Eur. Teismas neatsižvelgė, kad baldai buvo įgyti jau kartu su ieškove negyvenant, todėl jie negali būti dalinami. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė ieškovei ½ dalį 5 200 Eur tvoros ir kiemo vartų vertės. Teismui buvo pateiktas tik išrašas apie tvoros įrengimo kainą už 1 kv.m. Ieškovės pateikti duomenys nepagrindžia namo tvoros vertės, kadangi tai nėra tapatus ar analogiškas tvoros variantas. Tvorą aplink namą ir vartus statė pats atsakovas kartu su savo tėvu ir broliu. Medžiagos tvorai ir vartams kainavo 800 Eur. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad pastato (sodo namo), aplink kurį pastatyta tvora, vidutinė rinkos vertė yra 11 200 Eur, tuo tarpu teismas nustatė, jog tvoros vertė yra 5 200 Eur. Toks vertės nustatymas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tvora turėtų būti vertinama kartu su pastatu ir įtrauktina į pastato vertę.
25.4. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovei turi būti kompensuojama ½ dalis 800 Eur už namo išorinį tinkavimą. Ieškovė net nepateikė jokių duomenų apie tinkavimo darbus ir jų vertę. Pagal kadastrinių matavimų bylą namas buvo pastatytas 2007 m., o jo rekonstrukcija pabaigta 2009 m., t.y. iki santuokos sudarymo. Be to, namo išorės tinkavimas nėra esminis turto pagerinimas, dėl kurio turėtų būti sprendžiamas kompensacijos klausimas. Teismas nepagrįstai į dalintiną turtą įtraukė 3 292,80 Eur už trinkeles. Trinkelės buvo įsigytos 2017 m. kovo mėnesį, už jas 2017 m. gegužės 29 d. sumokėjo trečiasis asmuo.
25.5. Teismas nepagrįstai neįtraukė į dalinamą turtą 8 000 Eur už trinkelių klojimo darbus, kadangi konstatavo, kad pinigai buvo duoti ir darbai atlikti jau šalims negyvenant kartu. Teismas taip pat neišsprendė prievolės trečiajam asmeniui klausimo. Kadangi turtas, kuriame atlikti remonto darbai, yra ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl skola trečiajam asmeniui turėtų būti pripažinta ieškovo asmenine skola. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus ir byloje pateiktus duomenis, bendra dalintino turto vertė (neįtraukus trečiojo asmens reikalavimų) sudaro 23 691 Eur, o ½ dalis šio turto – 11 845,50 Eur. Kadangi ieškovė, išeidama iš namų pasiėmė 9 000 Eur, kompensacijos suma mažintina šia suma, o ieškovei turėtų būti priteistina 2 845,50 Eur kompensacija.
26. Ieškovė ir atsakovas atsiliepimų į apeliacinius skundus per teismo nustatytą terminą nepateikė. Atsiliepimai buvo pateikti praleidus įstatymo nustatytus terminus, todėl pirmos instancijos teismas 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. liepos 13 d. nutartimis ieškovės ir atsakovo atsiliepimų nepriėmė ir grąžino juos pateikusiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
27. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta bylos šalių santuoka dėl atsakovo kaltės ir padalintas santuokoje įgytas turtas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo
28. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl atsakovo nelojalumo šeimai, ir teigia, jog dėl galutinio šeimos iširimo prisidėjo ir ieškovės elgesys, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
29. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3-ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
30. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo grindžia aplinkybe, jog ji pati paliko šeimą dėl konflikto, kilusio tarp atsakovo motinos ir ieškovės tėvo. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad ieškovė bendrus šeimos namus paliko 2017 m. balandžio 12 d. ir grįžo gyventi pas savo tėvą. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo teismui buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 3 d., tai yra po nepilnų keturių mėnesių. Taigi pačią ieškovės išėjimo dieną galima pripažinti faktiniu santuokos iširimo momentu, kadangi po kelių mėnesių jau buvo parengtas ieškinys teismui ir pasirengta bylinėjimuisi. Todėl negalima teigti, jog būtent dėl šio ieškovės poelgio iširo šeima. Priešingai, patį ieškovės išėjimą iš namų nulėmė atsakovo ir jo tėvų elgesys. Šią aplinkybę patvirtina ir paties atsakovo paaiškinimai, liudytojo Č. J. (ieškovės tėvo) parodymai ir atsakovo pateikta ieškovės žinutė, kurioje ieškovė nurodo, jog pagrindinė išėjimo iš namų priežastis buvo ne vien tik atsakovo motinos skambutis, bet ir atsakovo elgesys viso santuokinio gyvenimo metu (1 t., b.l. 58-59). Todėl negalima pripažinti ieškovės išėjimo iš namų jos kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinančia aplinkybe.
31. Pirmos instancijos teismas detaliai tyrė visus byloje esančius duomenis, patvirtinančius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog atsakovas pažinčių portaluose dalyvavo iki santuokos nutraukimo. Priešingai, sprendime yra konstatuota aplinkybė, jog pateikti laiškai patvirtina, kad pažinčių tinklalapiuose atsakovo sukurtos anketos buvo aktyvios ir 2016 m. Taip pat reikšminga, atsakovo nelojalumą sutuoktinei patvirtinanti aplinkybė yra ta, kad atsakovas nepalaikydavo ieškovės, kai kildavo jos ir atsakovo tėvų nesutarimai. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nutraukė santuoką tik dėl atsakovo kaltės.
Dėl santuokos metu įgytų sutuoktinių santaupų
32. Pirmos instancijos teismas pripažino, jog sutuoktiniai seife laikė 11 000 Eur santuokos metu sukauptų santaupų, iš kurių ieškovė, išeidama iš namų, pasiėmė 9 000 Eur. Todėl teismas šią sumą atėmė iš ieškovei priteistos kompensacijos už santuokoje įgytą turtą sumos. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su šia teismo išvada ir reikalauja nemažinti 9 000 Eur suma jai priteistos kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais.
33. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
34. Pirmos instancijos teismas išvadas apie 11 000 Eur santuokoje įgytų santaupų, laikomų seife, egzistavimą bei apie aplinkybę, jog ieškovė išsinešė 9 000 Eur šių santaupų, padarė remdamasis šalių paaiškinimais bei atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai taip pat yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo.
35. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).
36. Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Pažymėtina, jog ieškovė 2018 m. balandžio 16 d. ir 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžių metu pripažino, jog su sutuoktiniu kaupė santaupas ir laikė juos grynais pinigais seife, patvirtino, jog jas sudarė atsakovo nurodoma suma (2 t. b.l. 106; 120-121). Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalys santuokos nutraukimo metu turėjo sukaupę 11 000 Eur santuokoje įgytų santaupų, kuriuos laikė grynaisiais pinigais namų seife.
37. Nagrinėjamoje byloje atsakovas priešieškinyje iš karto nurodė aplinkybę, jog ieškovė išeidama išsinešė 9 000 Eur šeimos santaupų, taip pat nurodė 9 000 Eur santaupas kaip santuokoje įgytą ir bendrąja jungtine nuosavybe valdomą turtą bei prašė jį padalinti ir priteisti iš ieškovės išneštą ½ dalį (1 t. b.l. 50). Tuo tarpu ieškovė nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje nepaminėjo bendrų santuokoje sukauptų santaupų (1 t., b.l. 3; 27-30; 2 t., b.l. 75-79). Pažymėtina, jog pradiniu ieškiniu ieškovė į dalintiną turtą įtraukė už 7 000 Eur pirktas klinkerio plyteles (1 t., b.l. 3; 27-30), tačiau patikslintame ieškinyje nurodė, jog už bendras santuokoje įgytas lėšas buvo pirktos 3 292,80 Eur vertės klinkerio plytelės, kurių paklojimo ir kiemo tvarkymo darbai kainavo 8 000 Eur (2 t., b.l. 66). Taigi ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su seife laikomomis santaupomis bei jų panaudojimu nebuvo nuoseklios.
38. Ieškovės paaiškinimai dėl minėtų santaupų kaupimo tikslų bei panaudojimo, jos pačios galimybių jomis pasinaudoti keitėsi ir 2018 m. balandžio 16 d. bei 2018 m. balandžio 25 d. teismo posėdžių metu. Tuo tarpu atsakovo pozicija dėl seife laikomų pinigų sumos ir aplinkybės, jog ieškovė 9 000 Eur iš jų pasiėmė, nesikeitė nuo pat priešieškinio pateikimo. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tokį nenuoseklų ieškovės procesinį elgesį ir pagrįstai nustatė, jog labiau tikėtina, kad ieškovė 9 000 Eur santuokoje įgytų santaupų pasiėmė, išsikeldama iš šeimos namų. Pažymėtina, jog teismas nevertino, iš kokių lėšų atsakovas sumokėjo už trinkelių paklojimą kieme, kadangi nustatė, jog šie darbai buvo atlikti jau šalims nebegyvenant kartu. Todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinio skundo bei keisti pirmos instancijos teismo sprendimą.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
39. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu nustatytomis televizoriaus, pirties baldų, tvoros ir vartų į kiemą vertėmis, taip pat pirties baldų, namo tinkavimo darbų bei trinkelių įtraukimu į dalintiną santuokoje įgytą turtą, trečiojo asmens paskolos nepripažinimo atsakovo asmenine prievole. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais.
40. Pirmos instancijos teismas santuokos metu įgyto turto vertes nustatė, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus. Atsakovas nei pirmos instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų apie galimas kitokias, negu teismas nustatė televizoriaus, pirties baldų bei tvoros ir vartų į kiemą vertes. Pažymėtina, jog teismas 680 Eur pirties baldų vertę nustatė, atsižvelgdamas į paties atsakovo nurodytą jų kainą. Taip pat teismas nustatė, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu pats pripažino, jog baldai į pirtį buvo įgyti santuokos metu. Todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja šių baldų nepripažinti santuokoje įgytu turtu. Taip pat atsakovas nepagrįstai teigia, jog namo išorės tinkavimas nėra esminis turto pagerinimas, dėl kurio turėtų būti priteisiama kompensacija kitam sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, jog patys tinkavimo darbai kainavo 800 Eur, bei į tai, kad namo išorės tinkas izoliuoja vidaus patalpas nuo šalčio ir drėgmės, pagerina pastato estetinį vaizdą, pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai šių darbų vertę įtraukė į dalintiną turtą.
41. Pirmos instancijos teismas detaliai tyrė visus byloje esančius duomenis, susijusius su klinkerio trinkelių įsigijimu, jų paklojimu bei atsakovo nurodomu 12 371 Eur paskolos iš jo brolio gavimu. Pažymėtina, jog teismas nei 12 000 Eur prievolės pagal paskolos raštelį, nei 8 000 Eur už trinkelių klojimo darbus į dalintiną šalių turtą ir prievoles neįtraukė, kadangi tiek suma šiems darbams buvo perduota, tiek patys darbai buvo atlikti šalims 4 mėnesius jau negyvenant kartu (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Be to, pirmos instancijos teismas išsamiai pagrindė savo išvadas ir motyvus, dėl kurių jis pripažino, jog trinkelių įsigijimo metu atsakovo šeima turėjo lėšų jų įsigijimui, o atsakovo ir trečiojo asmens pateikti duomenys neįrodo paskolos suteikimo fakto. Atsakovas apeliaciniu skundu nepaneigė šių teismo nustatytų aplinkybių.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties
42. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų jį argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
44. Kadangi abiejų bylos šalių apeliaciniai skundai netenkinami, šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.