Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės O. M. ieškinį atsakovui Č. M., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovo Č. M. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei santuokos nutraukimo pasekmių, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių ir jų atstovų bei liudytojų paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno pareikšto reikalavimo.

Byloje nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 10, 11). Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pagal 2015 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12). Atsakovui nuosavybės teise, pagal 2007 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso žemės sklypas su sodo namu ir pagalbiniu pastatu, esantys (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 94-97). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu, nuo 2013 m. kovo 26 d. įregistruotas automobilis VW Golf, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. – automobilio priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16).

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės. Prašymą grindžia atsakovo nepagarba ieškovei, abejingumu ir neištikimybe. Ieškovės teigimu, atsakovas nuolat grįždavo namo vėlai vakare, naktį, artimai susirašinėjo telefonu žinutėmis bei socialiniame tinkle „F.“, pažinčių tinklapiuose su kitomis moterimis, šeimos šventes leido su buvusia drauge, tokiu būdu žemindamas ieškovę, nepaisė jos prašymų, nevertino jos pastangų.

Atsakovas prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodydamas, kad santuoka nutrūko iš esmės dėl to, jog abu nesusilaukė vaikų. Ieškovė dėl to kaltino atsakovą, įžeidinėjo jį. Bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas ir dėl ieškovės nepriimtino, nepagarbaus elgesio su juo ir jo tėvais, savanaudiškumo, nenoro bendrai spręsti kilusias problemas ir išsaugoti šeimą, tuo pačiu pripažindamas, kad norėdamas kuo daugiau uždirbti pajamų šeimos poreikių tenkinimui, papildomai dirbdamas, per mažai dėmesio skyrė ieškovei.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos, įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad atsakovas vis tik buvo susikūręs anketas tinklapiuose (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) tinklapis nurodomas, kaip erotinių pažinčių tinklapis. Minėtuose tinklapiuose atsakovo nurodomas slapyvardis (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti gauti laiškai iš „L.“, „S. d.“, iš (duomenys neskelbtini) tinklapių, kuriuose atsakovui buvo siūloma paeksperimentuoti miegamajame, buvo kviečiamas į neįpareigojančius pasimatymus, realizuoti slaptas aistras (2 t., b. l. 80-82). Iš (duomenys neskelbtini) tinklapio V. kvietė susipažinti. Nors atsakovas teigia, jog anketos buvo sukurtos dar iki santuokos (duomenys neskelbtini) su ieškove, tačiau iš pateiktų laiškų matyti, kad jos dar 2016 m. buvo aktyvios. Ieškovės teigimu, atsakovas grįždavo vėlai; neskubėjo namo ir savo gimtadienių vakarais, Šv. Valentino vakarienę su žvakėmis vadino cirku, neatsižvelgdavo į ieškovės prašymą nedalyvauti šventėse su jo buvusiomis draugėmis. Dėl tokio atsakovo elgesio, ieškovė juo prarado pasitikėjimą. Ieškovės tėvui atsakovo elgesys, kalbant telefonu, susirašinėjant taip pat kėlė daug įtarimų dėl atsakovo neištikimybės, kadangi atsakovas stengdavosi pasišalinti kalbėdamas telefonu. Atsakovas neneigė šių aplinkybių, tačiau egzistuojančių anketų nesureikšmino, o gaunamas, siunčiamas žinutes ir bendravimą socialiniuose ir pažinčių tinkluose su kitomis moterimis, laikė bendravimu su draugėmis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Teismo vertinimu, pirmiau aptartas atsakovo elgesys laikomas nelojaliu sutuoktinei, juolab, jog ir ieškovė daugelyje atvejų nurodė prašiusi atsakovo jos atžvilgiu elgtis pagarbiai, tačiau, kaip matyti, į tai atsakovas nekreipė dėmesio. Tai akivaizdi nepagarba šeimos santykiams bei ieškovei kaip santuokos saitais susietai gyvenimo partnerei. Ieškovė pagrįstai mano, kad atsakovo elgesys sutuoktiniams gyvenant santuokoje nelaikytinas tinkamu sutuoktinio pareigų vienas kitą gerbti, remti moraliai, visapusiškai rūpintis vienas kitu bei išlikti lojaliu, vykdymu, todėl galima teigti, kad savo nepriimtinu elgesiu atsakovas iš esmės pažeidė įstatyme nustatytas sutuoktinio pareigas. Atsakovas, įžvelgdamas tiek ieškovės kaltę (dėl jos nepriimtino, nepagarbaus elgesio su juo ir jo tėvais, nenoro bendrai spręsti problemas ir išsaugoti šeimą), tiek savo kaltę (dėl dėmesio ieškovei stokos) dėl santuokos iširimo, dar viena santykių iširimo priežastimi nurodė tai, kad šeima nesusilaukė vaikų. Visgi, šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kurios nors iš šalių sveikatos problemas, lėmusias aplinkybę, kad šalys nesusilaukė vaikų, o bet to, tokia aplinkybė negali būti objektyviai laikoma sutuoktinio kalte. Teismo vertinimu, būtent atsakovo elgesys (jo dalyvavimas pažinčių portale, noras bendrauti su kitomis moterimis) laikytinas nelojaliu ieškovei, rodančiu jai ir šeimai nepagarbą. Ir priešingai, byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovės netinkamą elgesį šeimos atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo nelojalumo šeimai, todėl šioje dalyje tenkina ieškovės reikalavimą ir šalių santuoką nutraukia dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Šiuo klausimu byloje nėra ginčo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas prašo nutraukus santuoką palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę, o atsakovui santuokos metu turėtą pavardę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei minėtą teisės normą, po santuokos nutraukimo ieškovei gražintina mergautinė J. pavardė, o atsakovui paliktina M. pavardė.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Šalys nereikalauja viena iš kitos išlaikymo, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad byloje pripažinus, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. CK 3.127 straipsnyje įtvirtinta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. CK 3.90 straipsnis numato turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe sąlygos, o CK 3.98 straipsnyje įtvirtintos teisinės sąlygos, kada sutuoktinis turi teisę į kompensaciją. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos.

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad santuokos metu, pagal 2015 m. gruodžio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12). Atsakovui nuosavybės teise, pagal 2007 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso žemės sklypas su sodo namu ir pagalbini pastatu, esantys (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 94-97).

Byloje nustatyta, kad abu pirmiau nurodyti sklypai yra vienas šalia kito. Santuokos metu įgytas žemės sklypas, tarnauja šalia esančiam sklypui su statiniais, jame yra įrengti nuotekų valymo įrenginiai, laikomos malkos ir pan., todėl abi šalys prašo santuokos metu įgytą žemės sklypą, kaip ir visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, o ieškovei tenkančią kompensaciją pinigais, kadangi gyvenamasis namas yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir visas turtas naudojamas buityje. Teismo vertinimu, toks turto pasidalijimas yra teisingas. Bylos nagrinėjimo metu, šalys susitarė dėl 1 340 Eur šio sklypo vertės. Todėl atsakovui priteistinas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12), o ieškovei ½ dalis kompensacija šio turto vertės.

Byloje buvo kilęs ginčas dėl pirties, kuri VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta kaip pagalbinis pastatas, kurio statybos pabaigos metai – 2010 m. (2 t., b. l. 94-97). Ieškovė byloje įrodinėjo, kad pirtis buvo pastatyta ir įrengta gyvenant santuokoje su atsakovu. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėjo sklypo, kuriame stovi pirtis, 2014 m. nuotraukomis, iš kurių matyti, kad pirties vietoje stovi medinis statinys (2 t., b. l. 88-89). Bylos nagrinėjimo metu ieškovės tėvas ir brolis taip pat patvirtino aplinkybę, kad minėta pirtis buvo statoma 2015 m. Būsto draudimo liudijime nurodyti pirties statybos 2017 m. (2 t., b. l. 73-74). Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad pirtis buvo pastatyta šalių santuokos metu, todėl šis turtas dalintinas nutraukiant santuoką. Atsakovas bylos nagrinėjimo neginčijo šios aplinkybės. Ieškovė nurodė, kad pirties statybai išleista apie 20 000 Eur, tačiau nesant įrodymų, ieškovei atsisakius ekspertizės, šalims laikant, kad aptariamo turto vertė yra 6 240 Eur, t. y. ginčo šiuo klausimu nelikus, teismas laiko, kad pirties vertė yra 6 240 Eur ir atsakovui priteisia šį pastatą asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei ½ dalį kompensaciją šio turto vertės.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.

Sudarant dalintino kilnojamojo turto balansą, byloje neliko ginčo dėl 100 Eur vertės dušo kabinos, 200 Eur vertės prieškambario spintos, 600 Eur vertės odinės dvigulės lovos, 1 200 Eur vertės odinio baldų komplekto, 300 Eur vertės sekcijos, 100 Eur vertės gaublio-baro, 250 Eur vertės kompiuterio, 130 Eur vertės žoliapjovės, 300 Eur vertės šiltnamio, 300 Eur vertės automobilio priekabos, t. y. iš viso dėl 3 480 Eur vertės pirmiau minėto kilnojamojo turto. Šalių prašymu, minėtas turtas lieka atsakovo nuosavybė, o ieškovei priteistina ½ dalis šio turto vertės.

Byloje kilo ginčas dėl drabužių spintos, sniego valymo mašinos, televizoriaus, virtuvės baldų komplekto, baldų į pirtį ir automobilio verčių.

Šalių dalintiną drabužių spintą ieškovė vertina 500 Eur, o atsakovas nurodo, kad ji buvo įsigyta už 280 Eur, ir atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, ją vertiną 180 Eur. Parengiamojo posėdžio metu šalys buvo susitarusios dėl 200 Eur spintos vertės, vėliau atsakovas su tokia verte nebesutiko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abi šalys byloje neteikė jokių rašytinių įrodymų dėl šio turto vertės, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinę šio turto 200 Eur vertę, laiko, kad dalintino turto verte yra 200 Eur.

Ieškovė nurodo, kad dalintino virtuvės baldų komplekto vertė 500 Eur. Atsakovas su tokia turto verte nesutinka ir atsižvelgdamas į nusidėvėjimą jį vertina 200 Eur. Ieškovės tėvas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad virtuvės baldų komplektui iki santuokos padovanojo dukrai 4 000 Lt (1 158,48 Eur). Ieškovės brolis bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino aplinkybę, kad virtuvės komplektas buvo įsigytas iš ieškovės lėšų. Ieškovė pradiniame ieškinyje prašė laikyti, kad virtuvės baldų komplektas įgytas už jos asmenines lėšas. Tikslindama ieškinį, prašė priteisti kompensaciją už šio turto ½ dalį. Šalys bylos nagrinėjimo metu neteikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šio turto vertę, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodomą ieškovės ir atsakovo baldų kainą, taip pat į tai, kad virtuvės komplektui yra apie 10 metų, nustato 350 Eur šio turto vertę, skaičiuodamas ieškovės ir atsakovo nurodyto turto vertės vidurkį.

Taigi, pirmiau aptarto dalintino turto vertė yra 5 210 Eur. Šalių prašymu, minėtas turtas lieka atsakovo nuosavybė, o ieškovei priteistina ½ dalis šio turto vertės.

Dėl automobilio VW Golf padalijimo

Šalys susitarė dėl santuokoje įgyto dalintino automobilio VW Golf, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur vertės. Prašė automobilį priteisti atsakovui, o ieškovei ½ dalies vertės kompensaciją pinigais. Tačiau atsakovas prašė į šio turto vertę įskaityti, pagal 2011 m. sausio 20 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, 869 Eur (3 000 Lt), už parduotą atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį AUDI A6, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89), už kurį gautos lėšos buvo panaudotos šeimos bendro automobilio VW GOLF įsigijimui. Ieškovė neginčijo atsakovo nurodomų aplinkybių, todėl teismas įskaito 869 Eur sumą už atsakovo parduotą jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį į dalintino automobilio vertę ir laiko, kad iš nurodomos 1 500 Eur dalintinos automobilio vertės, dalintina tik 631 Eur suma. Taigi, teismas priteisia aptartą automobilį atsakovui, o ieškovei – ½ dalį 631 eurų sumos.

Dėl kompensacijos priteisimo už tvorą ir kiemo vartus

Byloje kilo ginčas dėl tvoros ir vartų į kiemą vertės. Ieškovė nurodo, kad tvoros aplink namą vertė su vartais yra 5 200 Eur. Minėtas vertes ieškovė grindė analogiškų gaminių kainomis rinkoje (orientacinė kaina – 55 Eur už 1 m.). Ieškovės teigimu, žemės sklypo perimetrą sudaro 106,15 m. Atsakovas tvoros perimetro neginčija, tačiau nurodo, kad medžiagas tvorai ir vartams įsigijo už 800 Eur, o darbus atliko patys su tėvu ir broliu, tačiau su priešieškiniu nepateikė jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Be to, ieškovė neprašo kompensuoti darbų, stulpelių ir tvoros betonavimo ir šių darbų kainos. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, kritiškai vertina atsakovo nurodytą tvoros medžiagų įsigijimui nurodytą sumą, kadangi analogiškų gaminių rinkoje vertės, kaip nurodo ieškovė (2 t., b. l. 91-92), yra ženkliai aukštesnės. Be to, tvora kaip atsakovui nuosavybės teise priklausančio namo aplinkos dalis, didina ir sklypo su statiniais vertę. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių ginčo tvoros vertę, teismas remiasi byloje pateiktas rašytiniais įrodymais ir laiko, kad tvoros vertė yra 5 200 Eur, ir priteisia ieškovei kompensaciją, ½ dalį šio turto vertės.

Dėl kompensacijos už gyvenamojo namo rekonstrukcijos, pagerinimo darbus

Byloje kilo ginčas dėl namo remonto darbų vertės ir kompensacijos už juos ieškovei priteisimo. Ieškovė nurodo, kad santuokos metu buvo atliktas koridoriaus apšiltinimas, plytelių klijavimas, vaiko kambario gruntavimas ir dažymas, rūsio gruntavimas, miegamojo remontas, virtuvės kambario dažymas; iš viso už 500 Eur. Už panoraminio lango virtuvėje keitimą buvo sumokėta 347 Eur; už akmens masės plyteles garaže – 200 Eur; už namo išorinį tinkavimą – 800 Eur; už katilinės duris – 200 Eur; už lietaus nuotekų sistemą – 600 Eur; už vartus į kiemą – 700 Eur. Atsakovas nesutiko su šiais ieškovės reikalavimais, nurodydamas, kad visi nurodyti darbai buvo atlikti dar iki santuokos, rekonstruojant namą 2007-2009 m. Šalys įsikėlė į namą su durimis, langais, garažo vartais, o einamojo remonto darbai, negali būti laikomi pagerinimo darbais, nes nesukūrė turto pridėtinės vertės. Lietaus nuotekų sistema buvo sumontuota kartu su stogu. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar 2008 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas įsigijo baltus garažo vartus. Namo nuotraukoje taip pat matosi balti garažo vartai (2 t., b. l. 83-84). Bylos medžiaga liudija, kad namo rekonstrukcija baigta iki 2009 m. (1 t., b. l. 14). Tvoros vartų vertė ir kompensacija aptarta jau pirmiau, sprendžiant tvoros pastatymo, kompensavimo klausimą. Daugiau įrodymų ieškovė dėl atliktų rekonstrukcijos, pagerinimo darbų neteikė, todėl teismas laiko, jog ieškovė neįrodė prašomos priteisti sumos už šiuos atsakovo turto pagerinimus, išskyrus už išorės namo tinkavimo darbus, kadangi ieškovės brolis bylos nagrinėjimo metu vis tik patvirtino aplinkybę, kad namo išorė buvo tinkuojama jau santuokos metu. Ieškovė nurodo, kad namo išorės tinkavimo darbai kainavo 800 Eur. Ieškovės atstovo teigimu, prašant priteisti kompensacijas, ieškovė vadovavosi minimaliomis tokių darbų atlikimo kainomis. Atsakovas neginčijo namo išorės tinkavimo išlaidų dydžio. Teismo vertinimu, už viso namo išorės tinkavimo darbus nurodoma suma atitinka protingumo principus (CK 1.5 straipsnis). Namo išorės tinkavimas neabejotinai padidino atsakovo turto vertę, todėl teismas laiko, jog ieškovės reikalavimas, šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas laikant, kad už namo išorinį tinkavimą buvo sumokėta 800 Eur sutuoktinių lėšomis, ir ½ dalis šios sumos priteistina ieškovei.

Dėl kompensacijos už trinkelių įsigijimą ir jų paklojimo išlaidų bei prievolės padalijimo trečiajam asmeniui

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 292,80 Eur kompensaciją už įgytas namo kiemui trinkeles ir 8 000 Eur už jų paklojimo darbus. Su šiuo reikalavimu yra susijęs atsakovo reikalavimas nustatyti 12 000 Eur įsipareigojimą trečiajam asmeniui (atsakovo broliui) S. M.. Atsakovo teigimu, minėtų trinkelių įsigijimui ir paklojimui, jam suteikė paskolą trečiasis asmuo, t. y. tiek už trinkelių įsigijimą, tiek už darbus sumokėjo trečiasis asmuo, kuriam skola iki šiol negrąžinta. Nurodytas aplinkybes dėl paskolos suteikimo atsakovui, atsakovas grindžia 2017 m. kovo 16 d. su trečiuoju asmeniu sudarytu skolos rašteliu (1 t., b. l. 77), 12 371 Eur sumai; UAB „M.“ 2017 m. kovo 21 d., išankstinėmis sąskaitomis (1 t., b. l. 81, 82); 2017 m. balandžio 3 d. sąskaita už įsigytas trinkeles (1 t., b. l. 80), 2017 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymu, kuriuo atsakovas ir trečiasis asmuo įrodinėja aplinkybę, kad trečiasis asmuo apmokėjo sąskaitas už trinkeles (1 t., b. l. 83); taip pat 2017 m. birželio 23 d. darbų atlikimo sutartimi dėl trinkelių klojimo (1 t., b. l. 78) ir 8 000 Eur kvitu už atliktus trinkelių klojimo darbus (1 t. b. l. 79). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo paaiškino, kad trinkeles sau kartu įsigijo ir trečiasis asmuo, atsakovui skirtų trinkelių kaina sudarė tik 3 292,80 Eur, pagal atskirą išankstinio mokėjimo sąskaitą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad apie minėtą skolos raštelį sužinojo tik gavusi atsiliepimą ir neigė, jog šeima skolinosi iš atsakovo brolio lėšų. Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, kad turėjo 9 000 Eur namuose laikomų santaupų, kurias atsakovo teigimu, ieškovė išeidama iš namų išsinešė. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino aplinkybę, jog be minėtų 9 000 Eur, ieškovės iš namų išėjimo dieną (2017-04-12), seife buvo ir 2 000 Eur šeimos santaupų, kurių pasak atsakovo ieškovė neišsinešė. Taigi, ginčo dėl to, kad šalys 2017 m. kovo 16 d. turėjo santaupų, byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog šalių santykiai 2017 m. kovo mėn., iki skolos pasirašymo raštelio buvo tokie konfliktiški, jog atsakovui būtų buvęs pagrindas slėpti nuo ieškovės skolos faktą. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad skolos raštelio pasirašymo metu (2017-03-16), atsakovui pinigai nebuvo perduoti; 3 292,80 Eur trečiasis asmuo už atsakovą sumokėjo „M.“, o likusius 8 000 Eur perdavė likus tik 2 dienom iki atsiskaitymo (2017-08-22) už trinkelių klojimo darbus (į šią sumą įėjo ir kitos reikalingos statybinės medžiagos), kuomet ieškovė jau 4 mėnesius nebegyveno su atsakovu. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolos raštelio pasirašymo metu, dar nebuvo sudaryta trinkelių įsigijimo ir paklojimo darbų sąmata, kad atsakovas dar 2017 m. kovo 16 d., iki išankstinių sąskaitų išrašymo, sutarčių sudarymo ir darbų atlikimo, būtų galėjęs taip tiksliai, neapsirinkant nei vienu euru, žinoti namo aplinkos įrengimo ir sutvarkymo darbų kainą ir labai tiksliai pinigų sumai pasirašyti skolos raštelį. Atsakovo, trečiojo asmens ir jo sutuoktinės deklaracijose neatsispindi paskolos suteikimo/gavimo faktas. Kaip ir neatsispindi 20 000 Eur turėjimo faktas, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad trečiojo asmens šeima aktualiu laikotarpiu ne tik suteikė 12 000 Eur paskolą atsakovui, tačiau ir įsigijo už 8 000 Eur žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas su trečiuoju asmeniu neturėjo nuoseklios pozicijos, kas mokėjo už atliktus darbus, kieno parašas ant kvito, ir kodėl atsispindi trečiojo asmens, o ne atsakovo vardas ir pavardė. Tiek trečiasis asmuo, tiek jo sutuoktinė nurodė, jog su atsakovu neaptarė tikslaus pinigų grąžinimo termino, nors skolos raštelyje nurodyta 2025 m. kovo 15 d. data, t. y. 12 000 Eur suma suteikta 8 metams. Vėliau tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teigė, kad skolą būtų gražinęs darbais; dienos darbų vertė 30 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas turi nuolatinį darbą. Be to, trečiojo asmens ir jo sutuoktinės argumentai, kad pinigų grąžinimo terminas jaunai, neseniai vaikų susilaukusiai šeimai yra nesvarbus, nes jie yra viskuo pilnai apsirūpinę, neįtikino teismo. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad trinkelių įsigijimo metu, atsakovo šeima turėjo lėšų jų įsigijimui ir nebuvo pagrindo jų skolintis iš trečiojo asmens. O atsakovo ir trečiojo asmens nurodoma aplinkybė, jog trečiasis asmuo už trinkeles apmokėjo iš savo sąskaitos, niekaip neįrodo paskolos suteikimo fakto, kadangi be visų pirmiau paminėtų aplinkybių iš trečiojo asmens sąskaitos išrašo matyti, kad prieš sumokant „M.“, į trečiojo asmens sąskaitą, keliais mokėjimais buvo įnešti gryni pinigai (5 705 Eur), ir kad sąskaita buvo papildyta išimtinai trečiojo asmens lėšomis, byloje duomenų nėra. Taigi, teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes sprendžia, kad 3 292,80 Eur suma už trinkeles, buvo apmokėta iš šalių lėšų, todėl šią pinigų sumą, kuria buvo padidinta atsakovo turto vertė, įtraukia į dalintino turto balansą.

Dėl pirmiau patartų aplinkybių teismas neįtraukia 12 000 Eur į dalintinas šalių prievolės, pagal pirmiau aptartą skolos raštelį.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo tvirtino, kad 8 000 Eur už trinkelių klojimo darbus perdavė atsakovui 2017 m rugpjūčio mėn., t. y. šalims 4 mėnesius jau negyvenant kartu, teismas taip pat neįtraukia į dalintino turto/prievolių balansą ir 8 000 Eur sumos už trinkelių klojimo darbus (CK 3.127 straipsnio 2 dalis).

Dėl lėšų padalijimo

Bylos nagrinėjimo metu šalys teigė, jog turėjo 9 000 Eur santaupų, kuriuos, atsakovo teigimu, ieškovė išeidama iš namų išsinešė. Atsakovas prašė padalinti 9 000 Eur santuokos santaupas. Ieškovė neigė šias aplinkybes, tačiau nei pradiniu, nei patikslintu ieškiniu, neprašė padalinti santuokoje įgyto šio turto, nors kaip pati teigė, 9 000 Eur suma liko namų seife. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys derėjosi ir dėl nedidelės vertės turto. Teismo vertinimu, toks ieškovės procesinis elgesys liudija, kad vis tik ji išsinešė 9 000 Eur šeimos santaupų ir neįtikino teismo, jog po 10 metų bendro gyvenimo, nežinojo kur laikomi seifo raktai. Teismas tokias išvadas daro remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuota įrodymų pakankamumo taisykle, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-423/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujas taip pat ir logikos dėsniais, todėl sprendžia, kad atsakovo nurodomos aplinkybės apie išsineštas 9 000 Eur santaupas, labiau tikėtinos nei netikėtinos, todėl įraukia šią pinigų sumą į dalintiną šalių turtą.

Šalys tuo pačiu neprašė padalinti seife likusių 2 000 Eur santaupų, apie kurių buvimą tvirtino atsakovas bylos nagrinėjimo metu, taip pat įrodinėdamas aplinkybę, jog 2017 m. rugpjūčio mėn., su likusia 2 000 Eur suma, nebūtų galėjęs apmokėti trinkelių klojimo darbų. Ieškovė neginčijo 2 000 Eur buvimo fakto, tačiau šių lėšų taip pat neprašė padalinti. Atsakovas dėl šių lėšų padalijimo taip pat nepasisakė priešieškinyje. Byloje atsakovui pasisakius ir dėl seife likusių 2 000 Eur, o ieškovei neginčijant šio fakto, teismas taip pat šią pinigų sumą įtraukia į šalių dalintiną turtą, viršydamas byloje pareikštus šalių reikalavimus. Teismas tokį procesinį sprendimą priima vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, kuris numato, jog teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Dėl ieškovei priteistinos kompensacijos

Pirmiau teismas aptarė dalintiną turtą ir jo vertes. Nagrinėjamu atveju, pagrindinis nekilnojamas turtas priklauso atsakovui. Namas yra įrengtas, apstatytas baldais, sklypas apjuostas tvora. Šalia esantis sklypas tarnauja sklypui su statiniais, jame laikomos malkos, yra nuotekų valymo įrenginiai ir kt. Byloje nėra tarp šalių ginčo, kad visas aptartas turtas būtų priteistas atsakovui, o ieškovei kompensacija pinigais, kadangi visas turtas yra name, pirtyje, namo priežiūrai, aplinkos tvarkymui ir buityje naudojami daiktai. Tuo tarpu, ieškovė savo būsto neturi, grįžo gyventi pas tėvus. Taigi, lėšos (2000 Eur + 9000 Eur), dalintino turto ir atsakovo turto pagerinimo (už tvorą, namo išorės tinkavimą, trinkeles) (22 713,80 Eur) vertė sudaro 33 713,80 Eur. Todėl ieškovei priteistina kompensacija – ½ dalis minėtos sumos, t. y. 16 856,90 Eur. Teismas laiko, kad ieškovei jau yra išmokėta 9 000 Eur kompensacija, kadangi ji išeidama iš namų šią pinigų sumą pasiėmė, todėl ieškovei priteistina iš atsakovo likusi nesumokėtos kompensacijos suma, t. y. 7 856,90 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 924,60 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 3, 31), bei patyrė 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai (2 t., b. l. 116, 117), t. y. iš viso patyrė 2 924,60 Eur išlaidų.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 396 Eur žyminį mokestį (1 t., b. l. 57), bei patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai (2 t., b. l. 118, 119), t. y. iš viso patyrė 1 396 eurus išlaidų.

Šioje byloje vyko 2 parengiamieji posėdžiai ir 3 posėdžiai, kurių trukmė apie 7 val., kuriuose dalyvavo abiejų šalių atstovai (pirmame parengiamajame posėdyje nedalyvavo atsakovo atstovas). Abiejų šalių atstovai aktyviai dalyvavo bylos procese (ieškovė teikė ieškinį, patikslintą ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, ieškinio reikalavimų patikslinimą; atsakovas teikė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinio reikalavimų patikslinimą). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai pat įvertinus bylos pobūdį, advokatų darbo laiko sąnaudas, taip pat tai, kad bylos nagrinėjimas vyko kitoje vietovėje, negu registruota advokatų darbo vieta, laikytina, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokatų teikta teisine pagalba, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Teismas patenkino ieškovės 95,10 proc. reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 879,29 eurų žyminio mokesčio, bei 1 902 Eur advokato išlaidų, t. y. 2 781,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas iš esmės tenkino visus atsakovo reikalavimus, todėl priteisia jam iš ieškovės 396 Eur žyminį mokestį bei 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai, t. y. 1 396 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės O. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Č. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo Č. M. kaltės.

Santuoką nutraukus, O. M. palikti iki santuokos sudarymo turėtą J. pavardę, atsakovui Č. M. palikti M. pavardę.

Priteisti atsakovui Č. M. asmeninės nuosavybės teise 1340 Eur vertės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui Č. M. asmeninės nuosavybės teise 6 240 Eur vertės pagalbinį pastatą (pirtį), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; 631 Eur vertės automobilį VW Golf, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Priteisti atsakovui Č. M. asmeninės nuosavybės teise šį kilnojamąjį turtą: 100 Eur vertės dušo kabiną; 200 Eur vertės prieškambario spintą; 600 Eur vertės odinę dvigulę lovą; 1 200 Eur vertės odinį baldų komplektą; 300 Eur vertės sekciją; 100 Eur vertės gaublį-barą; 250 Eur vertės kompiuterį; 130 Eur vertės žoliapjovę; 300 Eur vertės šiltnamį; 300 Eur vertės automobilio priekabą, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 200 Eur vertės drabužių spintą; 200 Eur vertės Samsung televizorių; 350 Eur vertės virtuvės baldų komplektą; 680 Eur vertės baldus į pirtį; 300 Eur vertės sniego valymo mašiną.

Priteisti ieškovei O. M. iš atsakovo Č. M. 7 856,90 Eur kompensaciją.

Priteisti ieškovei O. M. iš atsakovo Č. M. 2 781,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui Č. M. iš ieškovės O. M. 1 396 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.