- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-1188-275/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37072-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- UAB „4finance“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui I. K. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo skolą- 467,16 €, palūkanas iki kredito sutarties nutraukimo- 113,34 €, palūkanas po kredito sutarties nutraukimo- 23,17 €, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinys rezoliucija 2017 m. spalio 16 d. priimtas bei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti.2017 m. lapkričio 2 d. teisme gautas atsakovo I. K. atsiliepimas į ieškinį, kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatytas terminas atsiliepimo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas nurodė, jog atsakovas darkyta lietuvių kalba aprašė kažkokias aplinkybes, bet dėl netaisyklingos procesinio dokumento kalbos, sintaksės taisyklių nepaisymo, neįmanoma suvokti, kokias aplinkybes atsakovas norėjo aprašyti. Pažymėjo, jog atsakovas privalo pateikti taisyklinga lietuvių kalba surašytą atsiliepimą.2017 m. lapkričio 20 d. teisme gautas atsakovo I. K. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuriuo prašoma skundžiamą nutartį panaikinti ir civilinę bylą nutraukti bei pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo bei pareiškimo trūkumams pašalinti. Šioje nutartyje teismas nurodė, jog atskirąjį skundą pasirašė pats apeliantas (atsakovas) I. K., tačiau teismui nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys jo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovą įpareigojo pateikti įrodymus apie jo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba pateikti teismui atskirąjį skundą, pasirašytą advokato. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovas atskirajame skunde ir prašyme dėl teisėjo nušalinimo darkyta lietuvių kalba aprašė kažkokias aplinkybes, bet dėl netaisyklingos procesinio dokumento kalbos, sintaksės taisyklių nepaisymo, neįmanoma suvokti, kokias aplinkybes apeliantas (atsakovas) norėjo aprašyti. Dėl to, atsakovas privalo pateikti taisyklinga lietuvių kalba surašytą atskirąjį skundą ir pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo.2017 m. lapkričio 30 d. teisme gautas atsakovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė atsakovui I. K. terminą iki 2017 m. gruodžio 22 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties trūkumams pašalinti, t.y. pateikti įrodymus patvirtinančius, jog atsakovas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir gali pasirašyti atskirąjį skundą, remdamasis LR CPK 306 str. 3 d. arba pateikti atskirąjį skundą, pasirašytą advokato ar atstovo, nurodyto LR CPK 56 str. 4,5,6 ir 7 p. Taip pat teismas pažymėjo, jog apeliantas atskirajame skunde aprašė kažkokias aplinkybes darkyta lietuvių kalba, bet dėl netaisyklingos procesinio dokumento kalbos, sintaksės taisyklių nepaisymo, neįmanoma suvokti, kokias aplinkybes apeliantas norėjo aprašyti. Dėl to nurodė, jog apeliantas privalo pateikti taisyklinga lietuvių kalba surašytą atskirąjį skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas I. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- civilinę bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėjimui ieškinį, kurį pasirašė nedalyvaujantis byloje asmuo Z. P.. Todėl apeliacinės instancijos teismas nustatęs, jog civilinė byla negalėjo būti iškeltas, privalo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymi, jog teismas neteisingai aiškina ir taiko LR CPK 306 str. 3 d., 115 str. 5 d., 334 str. 1-2 d., 315 str. 4 d., 3 d. 1 d. 8 d. Be to, priimta nutartis neatitinka teismo nutarties turiniui keliamų reikalavimų, ją pasirašė teisėjas, kuris nenusišalina nuo nepagrįstai iškeltos civilinės bylos. Nurodo, jog atsakovas buvo pateikęs pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, tačiau jį išnagrinėjo pats bylą nagrinėjantis teisėjas, o ne perdavė spręsti teismo pirmininkui. Atsakovas taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė jam trūkumus dėl dokumento surašymo turinio bei pavartojo žodį „darkyta lietuvių kalba“, kadangi tokios sampratos valstybinėje kalboje nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui I. K. nustatyti skundo trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas UAB „4finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti jam iš atsakovo skolą, kuri atsirado po kredito sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, nutraukimo. Atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatyti jo trūkumai. Dėl šios nutarties atsakovas pateikė atskirąjį skundą bei pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatytas terminas atskirojo skundo bei pareiškimo trūkumams pašalinti. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties, o skundžiama 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi vėl nustatyti pateikto procesinio dokumento trūkumai.Pirmosios instancijos teismas nustatydamas atsakovui I. K. teikiamų procesinių dokumentų trūkumus, iš esmės įvardija tuos pačius, t.y. jog atsakovas procesiniuose dokumentuose darkyta lietuvių kalba aprašo kažkokias aplinkybes, bet dėl netaisyklingos procesinio dokumento kalbos, sintaksės taisyklių nepaisymo, neįmanoma suvokti, kokias aplinkybes atsakovas norėjo aprašyti. Teismas taip pat priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi LR CPK 306 str. 3 d., kuri numato, jog apeliacinį skundą surašo advokatas, o jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Atsižvelgiant į šią įstatymo normą, nurodė, jog kadangi atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties atsakovas pasirašė pats, jis turi pateikti įrodymus, apie jo turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba pateikti atskirąjį skundą, pasirašytą advokato ar atstovo, nurodyto LR CPK 56 str. 4,5,6 ir 7 p. Apeliantas pateikęs skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškina LR CPK 306 str. 3 d. bei kitas įstatymo nuostatas, taip pat, jog skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, kadangi buvo pateiktas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo, kuris nebuvo perduotas nagrinėti teismo pirmininkui, be to, apeliantas nesutinka, jog jo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties surašytas darkyta lietuvių kalba. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2016 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-2751 pakeistos kai kurios atstovavimo apeliacinės instancijos teisme norminės nuostatos. Šiuo įstatymu CPK 306 straipsnis buvo papildytas 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo“. Minėtu įstatymu CPK papildytas 3201 straipsniu, kuris reglamentuoja atstovavimo apeliacinės instancijos teisme tvarką. Taigi, šiais pakeitimais nustatyta, kad tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, išskyrus minėtose kodekso normose nurodytas išimtis.
CPK 338 straipsnyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis. Sprendžiant klausimą, ar minėtos naujai įsigaliojusios teisės normos taip pat mutatis mutandis taikomos ir atskirųjų skundų padavimui bei nagrinėjimui, būtina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išaiškinimus dėl asmens teisės kreiptis į teismą vadovaujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) nuostatomis. Pagal EŽTT praktiką teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes jo pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste, pabrėžiant, kad yra svarbu tai, jog taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Golder v. United Kingdom, Nr. 4451/70, 1975 m. vasario 21 d. sprendimas).Bylose pagal atskiruosius skundus nagrinėjami procesiniai klausimai, kurie susiję išimtinai su bylos nagrinėjimo procesu pirmosios instancijos teisme (pvz., dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, trūkumų šalinimo instituto, civilinės bylos sustabdymo ir kt.), todėl CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė pirmosios instancijos teismui, sutinkančiam su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pačiam panaikinti skundžiamą nutartį (išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas dėl nutarties, priimtos CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais). Atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių apeliacijos teisės apribojimų taikymas ir atskirųjų skundų padavimui nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447-330/2018, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantui, teikiant atskirąjį skundą, visiškai pakako, jog atskirąjį skundą pateikė ir pasirašė tik pats apeliantas, kadangi, kaip minėta, atskiriesiems skundams netaikoma visa apimtimi CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostata. Skunde taip pat tvirtinama, jog skundžiamą nutartį pasirašė neteisėtos sudėties teismas, kadangi atsakovas buvo pateikęs pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatyti trūkumai ir, kuris neperduotas nagrinėjimui teismo pirmininkui. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti ir jie laikytini nepagrįsti bei neįrodyti. Nei bylos medžiaga, nei teismų informacinės sistemos LITEKO esančiais duomenimis nenustatyta, jog bylą nagrinėjantis teisėjas būtų nušalintas ar tai byloje būtų priimtas procesinis sprendimas, pagrindžiantis teisėjo šališkumą, nusistatymą prieš atsakovą. Tai, jog atsakovas pateikė pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, kuriam remiantis LR CPK 115 str., įtvirtinančiu teismui tokią teisę, nustatyti trūkumai, nereiškia, jog teisėjas nuo to momento laikytinas nušalintu nuo bylos. Tik atsakovui ištaisius teismo nustatytus pareiškimo trūkumus bei išnagrinėjus šį pareiškimą ir tuo atveju jei sprendimas būtų palankus atsakovui, atsirastų pagrindas vadovautis tokiais argumentais. Atsižvelgiant į tai, jog šiai dienai atsakovas nėra ištaisęs pareiškimo trūkumų, šie apelianto argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Vertinant, ar atskirojo skundo trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, vertintina, koks yra atskirajame skunde nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 306 ir 311 straipsniuose, tikslas ir pobūdis, ar nenurodyti duomenys yra procesinį dokumentą paduodančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys ir pan. Pagal bendrąją taisyklę, esant tokiems neesminiams atskirojo skundo trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nenurodymas atskirajame skunde, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes, turi esminę reikšmę, atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto atskirojo skundo ir tokiu būdu užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui.Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su teismo nustatomais trūkumais, t.y. jog atsakovas aprašo kažkokias aplinkybes, tačiau dėl netaisyklingos procesinio dokumento kalbos, sintaksės taisyklių nepaisymo, neįmanoma suvokti, kokias aplinkybes atsakovas norėjo aprašyti. Atsakovo manymu, jo į bylą teikiami procesiniai dokumentai atitinka jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, o pirmosios instancijos teismas netinkamai bei nepagrįstai taiko trūkumų šalinimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su atsakovo atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d., kuriam skundžiama nutartimi nustatyti trūkumai, taip pat ir su kitais į bylą atsakovo pateiktais dokumentais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovui atskirojo skundo trūkumus. Šiuo konkrečiu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog iš apelianto I. K. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties turinio sunku suvokti jo esmę, atsikirtimus bei argumentus susijusius su nagrinėjama byla. Nors skunde yra aiškiai suformuluotas reikalavimas panaikinti skundžiamą nutartį, tačiau neįmanoma suprasti nurodomų aplinkybių, patvirtinančių priimtos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, sakiniai yra suformuluoti chaotiškai, sudėliojant žodžius, kurie nesudaro esmės ir kurių neįmanoma suprasti. Šie atskirojo skundo trūkumai laikytini esminiais, sudarančiais kliūtis tolesnei proceso eigai (CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 4 punktas, 5 punktas, 311 straipsnis), dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino LR CPK 306 str. 3 d., ko pasekoje nepagrįstai nustatė atsakovui I. K. atskirojo skundo trūkumus dalyje dėl procesinio dokumento pasirašymo, tačiau kitoje dalyje, t.y. kurioje nustatyti atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties formos ir turinio trūkumai, skundžiama nutartis, laikytina pagrįsta ir teisinga. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas pasibaigė, atsakovui I. K. nustatomas naujas terminas iki 2018 m. kovo 31 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties trūkumams pašalinti, t.y. pateikti procesinį dokumentą, atitinkanti įstatymo keliamus reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartį pakeisti.
Nutarties dalį, kuria nustatytas trūkumas, pasirašant procesinį dokumentą, panaikinti.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui I. K. terminą - iki 2018 m. kovo 31 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties trūkumams pašalinti.