Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. I., tretiesiems asmenims A. G. ir S. I. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. G. ir jos atstovė advokatė Rita Lankutienė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. G. prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad jo finansinė padėtis yra bloga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kuris atitinka jo tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, svarbiausia užtikrinti, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos iš kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės S. I., gim. (duomenys neskelbtini) motina – ieškovė A. G., tėvas – atsakovas V. I.. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2455-147/2007, iš atsakovo V. I. priteista jo dukters S. I. išlaikymui po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė, be dukters S. I., augina ir kitą dukrą Andrėją, gim. 2013 m. rugpjūčio 30 d., kuri yra beveik penkerių metų. Ieškovė gauna iš socialinės paramos skyriaus 60 Eur išmoką bendrai abiem vaikams. Ieškovė nuo 2018 m. sausio 17 d. nedirba ir gauna 182,21 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką. Ieškovę išlaiko jos dabartinis sutuoktinis A. G.. Ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis Mažeikių m., Sodų g. 1-1, 1/2 gyvenamojo namo, šulinys, esantys Mažeikių r. sav., Mažeikių apyl. sen., Zastaučių k., Skuodo g. 64. Atsakovas V. I. ir jo sutuoktinė S. I. augina dukrą Kamilę, gim. 2009 m. lapkričio 26 d. Atsakovas V. I. dirba dvejose darbovietėse, gauna bendrai 648,00 Eur darbo užmokestį. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: ½ dalį buto, esančio Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) g. 35-26, žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiti inžineriniai statiniai-tvora, esantys Mažeikių r. sav., Mažeikių apyl. sen., Kurmaičių k.. Atsakovas turi automobilį. Taip pat atsakovas turi finansinių įsipareigojimų bankui pagal 2011 m. gegužės 25 d. būsto paskolos sutartį ir kas mėnesį moka kreditoriui 105,00 Eur sumą, taip pat pagal 2017 m. gegužės 10 d. vartojimo kredito sutartį kas mėnesį moka kreditoriui 198,59 Eur sumą, be to pagal 2018 m. vasario 3 d. vartojimo kredito sutartį kas mėnesį moka kreditoriui 73,68 Eur sumą.

Ieškovė nurodė, kad siekiant užtikrinti vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas, būtina nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi išlaikymo suma yra 400 Eur per mėnesį, kurią sudaro: maistui – 120 Eur, drabužiams, avalinei – 60 Eur, higienos priemonėms – 40 Eur, sveikatos palaikymo priemonėms – 30 Eur, mokyklos reikmenims, telefonui, kompiuteriui, internetui – 50 Eur, kišenpinigiams (po 1 Eur per dieną), priešpiečiams (po 2 Eur per dieną) – 60 Eur, būsto išlaikymo dalis (20 Eur), transporto išlaidų dalis (20 Eur) – 40 Eur.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Konstatuotina, kad vaiko poreikiai yra padidėję, nes vaikas paaugo – išlaikymo priteisimo metu S. I. buvo 3 metai, o šiuo metu ji yra 14 metų amžiaus. Akivaizdu, kad ženkliai skiriasi 3 ir 14 metų mergaitės poreikiai, be to per 11 metų, t. y. nuo 2007 m. spalio 16 d. priimto sprendimo, kuriuo buvo priteistas vaikui išlaikymas, pasikeitė šalyje ekonominė padėtis, padidėjo maisto produktų, drabužių, avalinės ir kitų prekių bei paslaugų kainos, nepilnamečiui vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma.

Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dukters būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį užtenka 240 Eur sumos, tačiau nepateikė argumentuotų motyvų, kiek reikėtų skirti lėšų pilnaverčiam keturiolikos metų paauglės maitinimui, drabužiams, avalinei ir kitiems būtiniesiems poreikiams. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu suabejojo ieškovės pateiktų kvitų pagrįstumu, motyvuodamas tuo, kad kvite dėl batų, nėra nurodyta, kam jie skirti, neaišku ar kvite nurodyti maisto produktai pirkti vaikui. Tačiau atsakovo atstovas nepateikė jokių motyvuotų argumentų, kad ieškovės pateiktuose kvituose nurodytos prekės ir paslaugos nebuvo skirtos vaikui ir apsiribojo tik deklaratyviu paaiškinimu.

Atsakovo atstovas teigė, kad ieškovės turtinė padėtis nuo išlaikymo vaikui priteisimo dienos pagerėjo, todėl ji gali daugiau prisidėti prie dukters būtinųjų poreikių tenkinimo. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės, trečiojo asmens A. G. paaiškinimo, ieškovė po to, kai buvo priteistas vaikui išlaikymas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto, tačiau ji nuo 2018 m. sausio mėnesio yra bedarbė ir gauna 182,21 Eur netekto darbingumo išmoką. Pažymėtina, kad išlaikyti šalių dukrą Skaistę pareigą turi jos tėvai, t. y. ieškovė ir atsakovas, tačiau ne ieškovės sutuoktinis A. G., todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovė po to, kai buvo priteistas išlaikymas sudarė naują santuoką ir ją dabartinis sutuoktinis gera valia remia finansiškai bei padeda išlaikyti šalių dukrą, neįpareigoja ieškovę prisidėti didesne dalimi prie dukters Skaistės išlaikymo, nei turi pareigą prisidėti prie išlaikymo ir vaiko tėvas, t. y. atsakovas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Teismas pažymi, kad sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimo, padidinti išlaikymo sumą nepilnamečiam vaikui, tenkinimo klausimą, vertinama atsakovo galimybė mokėti prašomą išlaikymo sumą. Atsakovas turi kitą nepilnametį vaiką, kurį išlaiko, turi įsiskolinimų kreditoriams, dirba dvejose darbovietėse ir periodiškai gauna pajamas, neturi sveikatos problemų, turi galimybę bei privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku.

Bylos kontekste, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nors atsakovas teigia, kad dėl objektyvių priežasčių, tai yra, dėl įsiskolinimų kreditoriams, gaunamų pajamų dydžio, gali vaikui teikti ne didesnį nei 120 Eur išlaikymą per mėnesį, teismas konstatuoja, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, gali užsiimti veikla, iš kurios gautų didesnes pajamas.

Savo nepilnamečiais vaikais privalo rūpintis abu tėvai, dėti pastangas užtikrinti jų poreikius, tačiau teismas priimtu sprendimu negali nustatyti tėvams objektyviai neįvykdomų pareigų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Iš atsakovo jo nepilnametės dukters išlaikymui priteisus po 200 Eur per mėnesį, taip pat atsižvelgus į tai, kad atsakovas išlaiko ir kitą nepilnametę dukrą, kuri yra beveik devynerių metų amžiau, atsakovui gaunant 648 Eur pajamų liktų nepakankamai lėšų pragyvenimui. Kaip minėta, valstybė negali įpareigoti tėvus skirti savo vaikų išlaikymui daugiau, negu tėvai objektyviai sugeba gauti pajamų. Teismas, įvertindamas, tai, jog šiuo metu ieškovė gauna mažesnes nei atsakovas pajamas, turi nekilnojamojo turto, neturi įsiskolinimų kreditoriams, tai, kad abi šalys turi dar papildomai po vieną išlaikytinį ir nepilnametės šalių dukters Skaistės gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, sprendžia, jog ieškovė gali prisiimti didesnę vaiko poreikių patenkinimo naštą, ir tenkinti vaiko poreikius atsižvelgdama į objektyvias abiejų tėvų galimybes.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 200 Eur nepilnamečiui vaikui kas mėnesį išlaikymo dydis yra mažintinas iki 170 Eur, kuris būtinas, proporcingas, atsižvelgiant į vaikų amžių, sveikatos būklę, poreikius, ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies. Priteistina iš atsakovo, nepilnamečio vaiko išlaikymui po 170 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2018 m. balandžio 23 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-18-T-1013-6536 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies – padidinus išlaikymo dydį, bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovo.

Ieškovė prašė padidinti išlaikymą nuo 57,92 Eur iki 200 Eur, teismui patenkinus ieškinį iš dalies ir padidinus išlaikymą iki 170 Eur, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 32 Eur (170 Eur – 52,92 Eur)x 12 mėn.) x 3 %)x 75%)=32 Eur) žyminio mokesčio už išlaikymo padidinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Dėl ieškovės teisių gynimo valstybė patyrė 266,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas. Iš dalies tenkinus ieškinį, laikytina, kad patenkinta 85 procentai (170 Eur : 200 Eur)x100) ieškinio reikalavimų. Patenkinus ieškinį šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. yra iš atsakovo priteistina 226,53 Eur (266,50 Eur x 85 proc.=226,53 Eur) šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96, 98, 99 straipsniai).

Atsakovas pateikė įrodymus, jog už advokato paslaugas surašant atsiliepimą ir advokato padėjėjo paslaugas atstovaujant teisme patyrė 450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tenkinus ieškinį iš dalies iš ieškovės atsakovui priteistinos išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai, t. y. 67,50 Eur (450 Eur x 15 proc. =67,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2455-147/2007 iš atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą dukrai S. I., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko S. I., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 32 Eur (trisdšimt dviejų eurų) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 226,53 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 53 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Išlaidos už antrinę teisinę pagalbą turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 67,50 Eur (šešiasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.