Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, gyvenanti bei gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirba „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, LR neteista, administracine tvarka bausta,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. S. kaltę pripažino ir paaiškino, jog buvo Joninių šventė, kuri tęsėsi dvi dienas. Su sutuoktiniu namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Kai tai įvyko, atsigulė vėlai miegoti – apie 6 val. ryto. Ją pažadino sesers skambutis iš Amerikos, ji papasakojo, kad į jos namą, kuriame gyveno 7 metus, pataikė skeveldros. Ji nebemiegojo, buvo susinervinusi, negalėjo nei valgyti, nei miegoti, turi blogą prisiminimą, tame name prarado mamą, jai buvo labai sunkus rytas. Sutuoktinis su tėvu buvo išvykęs į žvejybą ir ji buvo likusi viena namuose. Jautėsi gerai, norėjo padaryti gerą darbą, 3 valandą dienos išvyko iš namų į kolonėlę, kuri yra apie 10 km. nuo namų, užpylė kurą ir važiavo atgal. Matė, kad vyksta policijos pareigūnų reidas, bet niekur nenusuko, nes buvo įsitikinusi, kad yra neapsvaigusi nuo alkoholio. Pareigūnams paprašius papūsti į alkotesterį, ji neprieštaravo, nes buvo įsitikinusi, kad yra blaivi, atliko patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta 1,73 promilių alkoholio koncentracija. Išgėrė 40 proc. tekilos ir didelį kiekį vyno. Buvo Joninių šventė, kuri pradedama švęsti 23 d. vakare, pradėjo vartoti alkoholį, 24 d. dieną labiau į vakarą, bet tai buvo stiprus alkoholis. Iš 24 d. į 25 d. tą naktį vartojo alkoholį iš esmės iki ryto. Atsigulė miegoti 6 ryto, atsibudo 8 ryto. Buvo praėjęs ilgas laikas, nejuto apsvaigimo. Sutinka būti perduota uošvio atsakomybėn pagal laidavimą. Kadangi su savo tėvu nebendrauja nuo vaikystės, džiaugiasi, kad turi antrą tėvą, su kuriuo jie matosi kiekvieną savaitę. Jie atvažiuoja pas juos į svečius, kartu važiuoja žvejoti, bendrauja. Uošvis savo pavyzdžiu gali padėti pasitaisyti, ji gerbia jo nuomonę ir atsižvelgia į jį. Kadangi turėjo vieno skambučio teisę, apie įvykį pirmiausia pasakė savo vyrui. Visi buvo šokiruoti. Uošvis dėl įvykio buvo labai nustebęs, bet ji jaučia didelę atsakomybę, nes niekas nebarė, o palaikė šitoje situacijoje. Uošvis rodo pavyzdį, jis nevartoja alkoholio, dirba vairuotoju, turi labai didelį vairuotojo stažą. Ji vairavo jai priklausančią transporto priemonę, nuosavybės teisė patvirtinta dokumentuose. Tačiau prašo automobilio nekonfiskuoti, nes automobilis tik formaliai priklauso jai (kaltinamajai), o transporto priemonę vairuoja sutuoktinis, kuris sunkiai sirgo, todėl buvo nutarta registruoti jos vardu. Ji dirba iš namų, todėl jai automobilis nereikalingas, sutuoktinis dirba logistikos srityje, jam reikia važiuoti į sandėlius, į užsienį, dėl sveikatos būklės į ligonines. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė be sutuoktinio žinios, todėl prašo automobilio nekonfiskuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Almantas Jozavitas parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 1- ame poskyryje specialistu. Dirbant A3 kelyje maždaug 12 km patikrinimui sustabdė automobilį SEAT CUPRA FORMENTOR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. S.. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Vykdydamas priemonę „Vairuotojų blaivumo kontrolė“, patikrino vairuotojos blaivumą bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė „X“. Tuomet alkotesteriu DRAGER Alcotest 15.31 val. patikrino vairuotojos blaivumą bei nustatė 1,80 prom., o 15. 48 val. antru pūtimu nustatė 1,73 prom. girtumą. Vairuotoja nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 12 val., o vairavo automobilį, nes jautėsi gerai. Prie jų vairuotoja alkoholio nevartojo. Automobilis buvo nuvežtas į Minsko pl. 21, o vairuotoja pristatyta į OVS. (b. l. 49–50).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2023 m. birželio 25 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Alkotesteriu „Dräger Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0007, patikros sertifikatas Nr. 1937281. D. S. 2023 m. birželio 25 d. 15.31 val. nustatytas 1,73 promilių girtumas, antru pūtimu 15.48 val. - 1,80 promilių girtumas. (b. l. 17).

Iš byloje esančio kvito matyti, kad 2023 m. birželio 25 d. 15.31 val. prietaisu „Dräger Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0007, patikros sertifikatas Nr. 1937281, patikros sertifikatas galioja iki 2023-11-16, D. S. nustatytas 1,78 promilių girtumas (b. l. 18–19).

Iš byloje esančio kvito matyti, kad 2023 m. birželio 25 d. 15.48 val. prietaisu „Dräger Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0007, patikros sertifikatas Nr. 1937281, patikros sertifikatas galioja iki 2023-11-16, D. S. nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 18–19).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2023 m. birželio 25 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis ,,Seat Cupra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draustas, savininkas – D. S.. Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: neapgadinta (b. l. 20–29).

Iš byloje esančio 2023-06-26 VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės CUPRA FORMENTOR, valst. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), savininkė D. S., transporto priemonės vertė 35585,00 Eur. ( b. l. 32 )

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nurodoma, kad automobilis ,,Seat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilnius. (b. l. 31).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2023 m. birželio 26 d. D. S. išrašytas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (b. l. 43–44).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad 2022 gamybos metų automobilio CUPRA FORMENTOR 2.0 TSI AWD Aut. , kategorija M1G, kaina 30660,00 EUR. (b. l. 33).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios D. S. kaltė, jog ji 2023-06-25 apie 15.26 val. Vilniaus raj., A3 kelyje 12 km, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FORMENTOR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai neblaivumo tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju D. S., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo būdama neblaivi. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamosios D. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. L. pateikė prašymą perduoti kaltinamąją D. S. jo atsakomybėn pagal laidavimą bei teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji (kaltinamoji) jam kaip dukra. Nurodė, kad dės pastangas, jog kaltinamoji laikytųsi įstatymų. Jis geras žmogus, ją (kaltinamąją) po įvykio aplankė po kelių dienų, jau kalbėjosi, klausė, kodėl taip nutiko, ją mokė, kad negalima vairuoti pavartojus alkoholio, pats alkoholio nevartoja, nerūko, savo vaikams neleidžia gerti. Pokalbio metu ji (kaltinamoji) gailėjosi, paklausus jos, ši užtikrinto, kad daugiau tai nepasikartos. Jis kalbėdamasis su kaltinamąja užtikrins, kad daugiau jokių teisės pažeidimų nedarytų, dės visas pastangas, kad daugiau tai nepasikartotų. Jis yra baustas dėl greičio viršijimo, parodė, kad visą gyvenimą mėgsta greitį, taip pasitaiko, bet jau paskutiniu metu nusiramino, tada skubėjo pas žmoną, viršijo greitį liepos mėnesį ir kažkur kažko nepastebėjo, nes pas juos visur dabar stovi aparatai. Liepos 25 dieną apie 16 valandą su sūnumi, kuris gyvena 30 kilometrų atstumu nuo jo, važiavo į vakarinę žvejybą. Daria liko namie, sakė, kad eina į parduotuvę, atrodė labai normaliai, kai jis atvažiavo, matė, jog ši susijaudinusi, ji visada buvo linksmutė, o tada ne, bet vis tiek nepastebėjo. Jam virš 60 metų, turi anūką, nuolat su kaltinamosios šeima bendrauja, nors jo žmona šeimyniška, tačiau ji (žmona) praleidžia daug laiko namuose, nemoka vairuoti, tad su D. jis daugiau laiko praleidžia kartu, dėl to ji (kaltinamoji) paprašė laiduoti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Tačiau, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji D. S. yra neteista (b. l. 108), ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailisi, nusikalstama veika žalos nepadarė. Tačiau iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad per paskutiniuosius 5 metus kaltinamoji administracine tvarka bausta 6 kartus dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kaltinamoji D. S. ne kartą viršijo greitį, be to, 2020 m. gruodžio 18 d. 9 val. 12 min. vairavo automobilį, būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas girtumas, t. y. 1.08 prom. (b. l. 110–113). Teismų praktikoje, formuojant BK 40 straipsnio taikymą, aiškinama, jog sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į duomenis, leidžiančius daryti išvadą, apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat teismas turi įvertinti aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę. Jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).‏‏‎ Nagrinėjamu atveju, kaip minėta kaltinamoji jau yra vairavosi automobilį būdama neblaivi, nors nuobauda nebegaliojanti ir tada buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, tačiau tuo pačiu akcentuotina, jog 2020 m. nustatytas neblaivumo laipsnis gerokai viršijo leistiną minimalią ribą. Nors kaltinamoji charakterizuojama teigiamai, tačiau Kelių eismo taisyklių pažeidimas – pasikartojantis vairavimas neblaiviam negali būti eliminuojamas nuo atsakomybės prieš visuomenę. Konstatuotina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijos tikslų, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdyta nuskalstama veika.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareigūnams kaltinamoji buvo nurodžiusi, jog alkoholį vartojo prieš 12 val. Posėdžio metu taip pat kaltinamoji teigė, jog jautėsi gerai ir nesijautė apsvaigusi, todėl sėdo vairuoti . Tačiau kaip matyti iš asmens blaivumo testų pirmu pūtimu 2023-06-25 15.31val. buvo nustatyta 1,73 promilės, o antru pūtimu 2023-06-25 15.48 val. nustatyta 1,80 promilės. Šiuo atveju pažymėtina, jog alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Todėl nagrinėjamu atveju antru pūtimu po 17 min. nustatytas didesnis neblaivumo laipsnis, verčia teismą abejoti kaltinamosios nurodomomis aplinkybėmis, jog alkoholis buvo vartotas gerokai anksčiau prieš vairavimą. Tai, kad alkotesteris patikrinus vairuotojos blaivumą antrą kartą rodė didesnį girtumą nei pirmą kartą alkotesterio parodyti duomenys, leidžia daryti išvadą, jog pavartojo alkoholio ir vairavo transporto priemonę praėjus neilgam laiko tarpui. Teismas kritiškai vertina gynėjos argumentus, jog alkoholio koncentracija galėjo padidėti nuo streso.

Vadinasi, kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės, t. y. tai, jog kaltinamoji ne pirmą kartą šiurkščiai pažeidžia Kelių eismo taisykles, be kita ko, ne pirmą kartą vairavo automobilį būdama neblaivi, nors jai buvo nustatytas lengvas girtumas, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, ji laikysis įstatymų.

Spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas įpareigotas atsižvelgti ir į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnis 3 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas nurodė, jog jis yra kaltinamosios uošvis, su marčia palaiko artimus santykius, neleidžia savo sūnums vartoti alkoholio, pats neturi žalingų įpročių – nerūko ir negeria. Laiduotojas nurodo, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, darbovietės direktorius charakteristikoje nurodo, kad S. L. pasižymi kruopščiu darbu, turi vairuotojo profesijai reikalingų įgūdžių, sugeba operatyviai priimti sprendimus ir bendrauti darbo kolektyve. Charakteristikoje pažymima, kad S. L. yra kruopštus, sąžiningas ir pareigingas vairuotojas, stengiasi nuoširdžiai išklausyti įmonės darbuotojus bei yra imlus įvairioms naujovėms bei pasiūlymams.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).‏‏‎

Nors darbovietės charakteristikoje pažymimos teigiamos laiduotojo savybės, remiantis teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais matyti, kad kaltinamoji ir galimas laiduotojas palaiko artimus ryšius, galimas laiduotojas alkoholio nevartoja, rodo tinkamą pavyzdį šeimoje, tačiau pabrėžtina, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog vis dėlto S. L. nėra linkęs preciziškai laikytis Kelių eismo taisyklių, t. y. ne kartą baustas už greičio viršijimą, tame tarme baustas administracine tvarka ir už tai, kad nustatytą 50 km/h greitį viršijo 54 km/h greičiu. Atkreiptinas dėmesys, jog tokio pobūdžio pažeidimai laikomi šiukščiais, galinčiais iškreipti įprastą eismo situaciją ir suklaidinti kitus eismo dalyvius, kelti jiems ir pačiam vairuotojui grėsmę. Vadinasi, yra nėra pagrindo neabejotinai manyti, kad galimas laiduotojas S. L. užtikrins, jog kaltinamoji nepažeis įstatymų ir rodys tinkamą pavyzdį kaltinamajai, kai pats ne kartą yra pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Taigi, teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, įvertindamas visus surinktus, tiek laiduotoją, tiek pačią kaltinamąją charakterizuojančius, duomenis, jų visumą, vadovaujantis BK 40 straipsniu ir formuojama teismų praktika, konstatuoja, jog nėra pagrindo atleisti kaltinamąją D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalis). Teismas atsižvelgia į D. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviai, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu. Praeityje neteista, yra bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 110–113). Nors šie kaltinamąją charakterizuojantys duomenys nesudarė pagrindo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau, paskirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamoji nuoširdžiai gailisi, nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą bei jos dydį parenkant artimą minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas D. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. birželio 25 d. 15 val. 48 min. iki 2023 m. birželio 26 d. 10 val. 55 min. (viena para), vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Atsižvelgus į turtinę padėtį, kaltinamosios nurodytą aplinkybę, patvirtintą Medicinos dokumentų išrašu, dėl sutuoktinio ligos, teismas nuostato 24 mėnesių terminą baudai sumokėti.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje D. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise D. S. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog D. S. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jai nustatytas 1,73 promilės girtumas, kas viršija 4 kartus leistiną minimalią ribą (0,41). Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir kaltinamosios padarytos veikos, šios poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimas yra būtinas ir proporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui, tuo pačiu pažymint, jog transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą svarbu pažymėti ir tai, jog iš išrašo apie administracinius nusižengimus matyti, kad 2021-02-15 bausta administracine pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2020-12-18 vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 1, 08 promilės neblaivumo laipsnis. Teismo vertinimu teisės vairuoti atėmimas 2 metų terminui nebūtų proporcingas tiek nustatytam neblaivumo laipsniui, tiek faktinėms bylos aplinkybėms, tai yra charakterizuojantiems duomenims, jog ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdama neblaivi, kas rodo, jog tinkamų išvadų nebuvo padariusi. Tačiau teismo vertinimu 3 metų terminas taip pat būtų per didelis, įvertinus, jog nustatytas neblaivumo laipsnis neženkliai viršijo nustatyta ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Todėl teismo vertinimu teisės vairuoti atėmimas 2 ( dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminui yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms ir padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Kaltinamajai 2023 m. birželio 26 d. ir 2023 m. liepos 3d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. birželio 26 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – CUPRA FORMENTOR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Iš byloje esančių ,,VĮ Regitra“ duomenų matyti, jog automobilio CUPRA FORMENTOR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. S.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji prašė nekonfiskuoti šio automobilio, nurodydama, jog automobiliu naudojasi jos vyras, automobilį registravo jos vardu, pasitarusi su sutuoktiniu dėl jo ligos.

Pažymėtina, kad turto konfiskavimas – baudžiamojo poveikio priemonė, padedanti įgyvendinti BK įtvirtinus bausmės tikslus. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atkreiptinas dėmesys, kad turto konfiskavimu siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, taip pat, kiek įmanoma, pašalinti tokios veikos padarinius. Taigi, turto konfiskavimas – tai prevencinio pobūdžio priemonė, kuria bandoma užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, ji skiriama kartu su bausme už nusikaltimą arba net ir neskiriant bausmės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji D. S. yra automobilio CUPRA FORMENTOR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini), savininkė. Šiuo automobiliu ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji ir jos gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė automobilio nekonfiskuoti, nurodė, kad šeimoje konfiskuotinas automobilis tik vienas, juo naudojasi kaltinamosios sutuoktinis bei įmonė, automobilio vertė – didelė, tad šeima pajus nepagrįstai neigiamas pasekmes. Formuojamoje teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamajame procese įstatymai nenumato galimybės spręsti sutuoktinių turto padalijimo ar panašių klausimų, be to, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jei turto dėl kokių nors priežasčių negalima konfiskuoti natūra, tai išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, o ne šio turto dalis, net ir tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas nepriklauso kaltininkui. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti šio straipsnio 5 dalies, nes netenkinamos nustatytos sąlygos, todėl turtas konfiskuojamas natūra. Be abejo, jei vienas sutuoktinių nuostolingai tvarko bendrą turtą ar savo veiksmais kelia pavojų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei ir šeimos interesams, tai kitas sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl turto padalijimo (CK 3.124 straipsnis) ir tokiu būdu gauti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Tačiau sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinė byla Nr. 2K-339/2008).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta kaltinamoji ne pirmą kartą vairuoja automobilį būdama neblaivi. Be kita ko teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182-303/2022). Taigi, teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, be to, į tai, kad kaltinamoji ne pirmą kartą vairuoja automobilį būdama neblaivi, siekiant prevencinių tikslų, į teisinį reguliavimą, teismų praktiką neturi teisinio pagrindo netaikyti turto konfiskavimo nagrinėjamu atveju, nes šios baudžiamojo poveikio priemonės taikomumas atitinka teisingą viešojo intereso poreikių užtikrinimą, nevaržo asmens labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl teismas daro išvadą, kad CUPRA FORMENTOR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

2023 m. birželio 26 d. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltinamosios D. S. priklausančiam turtui – transporto priemonei CUPRA FORMENTOR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vin kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2023 m. birželio 26 d. iki 2023 m. gruodžio 26 d. Turto saugotoju paskirta D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

VI. Procesiniai klausimai

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. KBI 632453, išduotą (duomenys neskelbtini), perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo į Užsienio reikalų ministeriją.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. (D. S.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. S. (D. S.) paskirti 40 MGL (2 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti D. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. birželio 25 d. 15 val. 48 min. iki 2023 m. birželio 26 d. 10 val. 55 min. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. D. S. (D. S.) paskirti galutinę 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. S. (D. S.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių terminui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. birželio 26 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti automobilį CUPRA FORMENTOR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vin kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamosios D. S. priklausančiam turtui – transporto priemonei CUPRA FORMENTOR, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vin kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio, turto konfiskavimo dalyje, įvykdymo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą . KBI 632453, išduotą (duomenys neskelbtini), perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo į Užsienio reikalų ministeriją.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.