Kauno apylinkės teismo sprendimas

Dėl bendravimo su dukra tvarkos nustatymo atsakovas pareiškė byloje priešieškinį, kuriame nurodė, kad bendravimo su nepilnamete dukra L. B. tvarkos nustatymas yra būtinas, kadangi tarp jo ir ieškovės prasidėjus ginčui dėl santuokos nutraukimo, ieškovė ėmė nuolat trukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra. Atsakovas turi pagrindo manyti, kad tokie jo teises pažeidžiantys veiksmai tęsis ir ateityje, ko pasėkoje tokie ieškovės poelgiai neabejotinai neigiamai paveiks atsakovo ir jo nepilnametės dukros tarpusavio santykius. Prašo nustatyto tokią bendravimo su dukra tvarką: atsakovas P. B. bendrauja su nepilnamete dukra L. B. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį nuo 9 vai. iki 21 vai., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba iš kitos su ieškove E. B. suderintos vietos; per nepilnametės dukros L. B. gimtadienį atsakovas P. B. bendrauja su dukra papildomai 1 dieną per gimtadienį arba iki/ar po gimtadienio, bet ne anksčiau/vėliau kaip 2 dienos iki/po gimtadienio; nepilnametei dukrai L. B. sulaukus mokyklinio amžiaus ir pradėjus lankyti mokymo įstaigą, atsakovas P. B. su dukra bendrauja pusę rudens, žiemos, pavasario atostogų. Atsakovas P. B. ir ieškovė E. B. iš anksto tarpusavyje suderina bendravimo dukros atostogų metu laiką. Tais atvejais, kai rudens, žiemos, pavasario atostogos sutampa su 2.1 p. nustatyta bendravimo tvarka, atsakovas P. B. bendrauja su dukra pagal 2.1 p. nustatytą tvarką ir pusę likusių atostogų dienų; nepilnametei dukrai L. B. sulaukus mokyklinio amžiaus ir pradėjus lankyti mokymo įstaigą, atsakovas P. B. su dukra bendrauja pusę vasaros atostogų (t. y. 45 dienas), ieškovei E. B. ir atsakovui P. B. iš anksto tarpusavyje suderinant konkretų laiką; atsakovas P. B. su nepilnamete dukra L. B. praleidžia neporinių metų Šv. Kalėdas bei porinių metų Šv. Velykas; atsakovas P. B. su nepilnamete dukra L. B. bendrauja ieškovės E. B. atostogų metu, jei ieškovė E. B. išvyksta iš savo gyvenamosios vietos be dukros L. B., bei ieškovės E. B. ligos laikotarpiu; esant išreikštam nepilnametės dukros L. B. norui, ieškovė E. B. įsipareigoja netrukdyti atsakovui P. B. papildomai nuo grafiko bendrauti su dukra; ieškovė E. B. įsipareigoja nedelsiant informuoti atsakovą P. B. apie nepilnametės dukros L. B. gyvenamosios vietos adreso ir/ar kitų kontaktinių duomenų pasikeitimus. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

atsakovas P. B. susitikti ir bendrauti su dukra L. B. gali tik informavęs ieškovę E. B. ne vėliau kaip prieš tris dienas iki norimo susitikimo datos, norimo susitikimo datą suderinęs su ieškove E. B.. Atsakovas dukrą pasiimti gali iš ieškovės namų su ieškove suderintą valandą, tačiau iki kol dukrai sukaks 10 metų, negali pasiimti dukros ilgiau nei iki tos pačios dienos 22.00 val.

Trečiasis asmuo UAB NS Nevėžio investicijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pateikė byloje prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą žodžiu, kurioje nurodė, kad buvo nuvykusi į atsakovo gyvenamąją vietą ir nustatė, kad šalių dukrai pas atsakovą sąlygos yra tinkamos būti ir nakvoti. Nėra duomenų, kad tėvas netinkamai vykdo pareigas vaiko atžvilgiu. Vaiko ir tėvo bendravimo tvarka turi būti maksimali. Vaikui išlaikymas turi būti teikiamas tokio dydžio, kad atitiktų vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir bendravimo laiką, kurį vaikas būna pas tėvą.

P. B. ir E. F., po santuokos B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, įrašas apie tai (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje padarytas (duomenys neskelbtini)., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (sant. l. b. l. 11). L. B. gimusi (duomenys neskelbtini), jos tėvu gimimo liudijime įrašytas P. B., motina – E. B. (b. l. 12). Kauno rajono savivaldybės administracijos Raudondvario seniūnijos 2016-05-30 pažymoje nurodyta, kad E. B. šeimos sudėtį sudaro: P. B., vyras; L. B., dukra. E. B. L. B. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-14). VSDFV Kauno skyriaus 2016-04-28 pažymoje nurodyta ieškovės gautos išmokos. P. B. įsidarbinęs nuo 2015-10-01, gaunamas darbo užmokestis minimalus (b.l.15-16,102-103, 105-108).VĮ Registrų centro Kauno filialo 2016-06-14 duomenimis ieškovei E. B. (F.) ir atsakovui P. B. nuosavybės teise registruota po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2012-09-07 pirkimo- pardavimo sutartis, įrašas galioja nuo 2012-09-12. 2012-09-07 buto (duomenys neskelbtini) pirkimo- pardavimo sutartyje nurodyta, kad nebaigtą statyti butą (baigtumas 69 proc.), 34,16 kv. m. perka P. B.(pirkėjas Nr.1) ir E. F. (pirkėjas Nr.2), kiekvienas po ½ dalį. Daikto kaina 41 000 Lt. Pirkėjo Nr. 1 mokama kainos dalis – 20500Lt; pirkėjo Nr.2 mokama kainos dalis – 20500Lt. Daiktas parduodamas už 41 000 Lt, kuriuos pirkėjai sumokėjo pardavėjui grynais pinigais, prieš pasirašant sutartį. Pirkėjas Nr.1 P. B. ½ dalį parduodamo daikto įsigijo asmeninės nuosavybės teise; Pirkėjas Nr.2 E. F. ½ dalį parduodamo daikto įsigijo asmeninės nuosavybės teise ( sutarties 2.1p.,3.1, 3.2 p.,5.2p.,5.3p.). P. B. asmeninės nuosavybės teise prieš šalių santuokos sudarymą registruotos negyvenamosios patalpos – ūkio patalpos (duomenys neskelbtini), unik.Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas 2011-11-22 pirkimo- pardavimo sutartis, įrašas galioja nuo 2012-09-12, ir unik. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-12-17 pirkimo- pardavimo sutartis, įrašas galioja nuo 2010-01-18(b.l.18-30). Banko sąskaitos išrašuose nurodyti duomenys apie išmokėjimus iš A. F. ir R. F. sąskaitų: 2012-09-06 iš A. F. sąskaitos UAB Medicinos banke išmokėta užsienio valiuta 8900 Eur(30792.92Eur); iš R. F. sąskaitos šiame banke 2012-09-07 išmokėta 12700Lt ir 3000Lt, iš AB Ūkio banko Panevėžio filialo 2012-09-05 išmokėta 20600Lt(b.l.31-34).Š. A. E. F. 2013-08-20 mokėjimo nurodymu pervedė 10 000Lt(b.l.37). Atsakovas P. B. 2016-02-03 pirkimo- pardavimo sutartimi įsigijo transporto priemonę Suzuki VS700 ( motociklą) už 1400 Eur(b.l.77-78). E. B. vardu 2015-09-07 buvo įgytas automobilis VOLVO V 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo parduotas 2016-04-30 už 1400 Eur (b. l. 79-81,115 ). Išlaidas vaiko išlaikymui ieškovė grindžia vaiko poreikių paskaičiavimu ieškinyje, pirkinių ir kitų poreikių kvitais, pinigų nurašymu nuo sąskaitos (b. l. 116-135). Atsakovo P. B. darbines pajamas užsienio įmonėse patvirtina byloje pateikti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad jis buvo įdarbintas terminuotai darbo sutarčiai 2010-09-20, vynuogių derliau rinkėju, nurodomas mokėtas avansas 200 Eur, darbo užmokestis atskaičius mokesčius 566 Eur, 889,34 Eur; 2011-08-09 terminuotai darbo sutarčiai, mokėtas avansas 421,34Eur, mokėtinas darbo užmokestis atskaičius mokesčiu 554,40Eur, 180Eur, avansas 148 Eur, mokėtinas darbo užmokestis 117,10Eur ,ir kiti panašūs atlygiai (b.l.12-36, 2t.). P. B. terminuotas indėlis pagal 2013-03-23 sutartį AB Swedbank sudarė 9000Lt. 2013-03-23 mokėjimo nurodymu P. B. pervedė R. F. 10 000 LT, mokėjimo paskirtis nurodyta papildymas.2010-08-03 E. F. pirko valiutą – už 11500,00NOK buvo išmokėta 4879,56 Lt (b. l. 37-40, 2t.). Atsakovo P. B. sąskaitos banke išrašas patvirtina, kad iki šalių santuokos, t.y. 2012-01-01 - 2012-12-31 buvo atliekamos finansinės operacijos tarp jo ir ieškovės (b. l. 67, II t.).

Liudytojas A. F. parodė, kad jis yra ieškovės tėvas, ir paaiškino, kad atsakovas P. B. prašė nupirkti butą, ir sakė, kad jis butą suremontuos, tačiau metus laiko butas stovėjo neremontuotas, tada jo dukra paprašė suremontuoti butą, ir jis butą suremontavo. Atsakovas padėjo tiktai atsivežti medžiagas, bandė išgriauti sieną, tačiau nepavyko, nes sudaužė blokelius. Parketą dėjo jis vienas, jam nepadėjo niekas, tiktai atsakovas padėjo atnešti plokštes, kurios klojamos po parketu. Gipso lubas dėjo vienas su atramų pagalba. Butas buvo iš dalies įrengtas , laidai buvo išvedžioti bute, buvo rozečių angos, atsakovas išvedžiojo papildomus laidus, santechnika bute buvo. Buto pirkimui jie su žmona davė 70 000 litų, jis – 30 000 litų, o jo žmona - 40 000 litų. Atsakovas davė 7000 litų. Buto remontui dukra, t.y. ieškovė pirko medžiagas, nes jai davė 10 000 litų senelis garažui įsigyti, bet ji panaudojo tuos pinigus buto įrengimo medžiagoms įsigyti. Glaistą pirko ir atsakovas. Dukra skiriasi su atsakovu, todėl, kad jis tingėjo dirbti. Liudytoja R. F. paaiškino , kad už butą sumokėjo 5000 Lt 2012 m. rugsėjo 7 d. paėmusi pinigus iš ūkio banko ir Medicinos banko 65 000 litų ir sumokėjo pinigus buto pardavėjui. Atsakovas sumokėjo 7000 Lt. Atsakovas darė spaudimą dukrai, t.y. ieškovei, kad būtų buto bendrasavininkis, ir prižadėjo atlikti buto įrengimą, nes butas buvo pirktas neįrengtas. Po nupirkimo butas vienerius metus nebuvo įrenginėjamas. Dukra Eglė pradėjo lauktis vaikelio ir prašė savo tėvo A. F., kad įrengtų butą. 2013 m. spalio-gruodžio mėnesiais jos sutuoktinis A. F. įrengė butą. Jie pasitikėjo P. B., norėjo savo dukrai ir P. B. padėti įsikurti, nes jau apie dvejus metus jie buvo kartu gyvenę. Jos dukros ir P. B. skyrybų priežastys yra tai, kad P. B. mažai dirba, nenori grįžti po darbo į namus, važiuodavo pas savo senelius, kur yra garažas, ir sakydavo, kad jame turi darbo. Už butą mokėjo 77 000 litų, sutartyje įrašyta, kad 41 000 , nes pardavėjas taip norėjo. P. B. jai pervedė 10 000 litų, nes buvo pasiskolinęs 20 000 litų buto pirkimui, o 7000 litų sakė gaus; po to grąžino 10 000 litų, į butą P. B. įdėjo 17 000 litų. Jos tėvas A. Š. dovanojo E. B. 10 000 litų, ir šie pinigai buvo panaudoti buto įrengimui, prie buto įrengimo prisidėjo ir P. B. – pirko kraną ir kita.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, dėl jos neadekvataus elgesio jo atžvilgiu. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo nurodydama, kad jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis išvykdavo ilgam laikui iš namų, naudojo psichologinį smurtą jos atžvilgiu, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, ilgam išvykdavo iš namų. Atsikirsdamas į šias ieškovės nurodytas santuokos iširimo aplinkybes, atsakovas nurodė eilę aplinkybių dėl kurių, t.y. ieškovės nelojalumo jam, jis negalėdavo būti namuose, todėl išeidavo iš namų. Ieškovės nurodytas santuokos iširimo priežastis nurodė liudytojai Antanas ir R. F., kurie yra ieškovės tėvai, kad atsakovas mažai dirbo, ilgam išeidavo iš namų. Šie liudytojų parodymai, teismo vertinimu negali pagrįsti vien tik atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, nes ieškovė nepaneigė byloje atsakovo nurodytų aplinkybių apie jos neadekvatų elgesį ieškovo atžvilgiu – uždarymą žiemos metu balkone, drabužių išmetimą į namo laiptinės koridorių, ir buto durų užrakinimą jam išėjus pasiimti savo drabužių. Teismas įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagal Civilinio kodekso 3.51-3.54 straipsnius (CK 3.61 str.). Šiuo atveju teismas negali nutraukti šalių sudarytos bažnytinės santuokos , todėl priimtinas sprendimas panaikinti bažnytinės santuokos sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (Vytauto Didžiojo ) bažnyčioje, apskaitos įrašą Kauno m. CMS.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad atsakovas neteikė išlaikymo dukrai nuo 2016-04-30 iki ieškinio pareiškimo teisme 2016-06-23, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 353 Eur. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad išlaikymas vaikui nebuvo teikiamas ieškovės nurodytu laikotarpiu atsakovas nenuginčijo ir nepaneigė, nors nurodė, kad yra davęs ieškovei 300 Eur, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl atsižvelgiant į priteisto išlaikymo dydį, į tai, kad vaiko poreikiai tuo laikotarpiu buvo mažesni nei priimant sprendimą byloje , iš dalies tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2016-04-20 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2016-06-23, ir iš atsakovo ieškovei priteistina 306 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimas, t. y. po 170 Eur per mėnesį. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė E. B., nes nutraukus santuoką nepilnametės L. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina E. B. (CK 3.190 str.1 d.).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2012-09-07, kartu su atsakovu bendros dalinės nuosavybės teise, t.y. po ½ dalį, įsigijo butą su bendro naudojimosi patalpomis (pažymėtomis: a-16 (10/100 nuo 5,93 kv. m), a-17 (33/100 nuo 8,08 kv. m), un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 34,16 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini) Ieškovė teismo prašo pripažinti 2012-09-07 šio buto pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7KV-4001 III-čios dalies 3.2.1. punktą, kuriame nurodyta, kad pirkėjo Nr.1, t.y. atsakovo P. B. mokama kainos dalis – 20500 Lt, negaliojančiu, o 3.2.2.p., kuriame nurodyta, kad pirkėjo Nr. 2, t. y. ieškovės E. F., mokama kainos dalis – 20500 Lt pakeisti sekančiai: „Pirkėjo 2, t.y. E. F., mokama kainos dalis - 41000 Lt“, ir šį butą/patalpą - butą su bendro naudojimosi patalpomis pripažinti ieškovės, E. B. asmenine nuosavybe. Nustatyti, kad ieškovė, per 60 mėnesių laikotarpį išmoka 3.617,34 Eur kompensaciją atsakovui kas mėnesį pervesdama į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą po 60,29 Eur. Atsakovas su šiais ieškovės reikalavimais nesutinka. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad minėta buto pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią šalys bendros dalinės nuosavybės teise įsigijo minėtą butą su bendro naudojimo patalpomis sudaryta (duomenys neskelbtini), t.y. prieš šalių santuoką, kuri sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad sutartyje nurodyta neteisinga buto pirkimo- pardavimo kaina, nes pirkėjams buvo sumokėta 77000 Eur, iš kurių 70 000 Lt sumokėjo jos tėvai, o 7000 Lt sumokėjo atsakovas, ir tai grindžia A. F. bei R. F. piniginių lėšų nuo sąskaitos nurašymo bankiniais dokumentais bei šių asmenų liudijimais teismo posėdyje. A. F. parodė, kad jis iš savo sąskaitos buto (duomenys neskelbtini) pirkimui skyrė 30 000 Lt, R. F. 40 000 Lt, atsakovas P. B. 7000 Lt. Ištirti byloje įrodymai, t.y. banko dokumentai patvirtina aplinkybę, kad prieš buto pirkimo- pardavimo sutarties 2012-09-07 sudarymą 2012-09-06 iš A. F. sąskaitos UAB Medicinos banke išmokėta užsienio valiuta 8900 Eur (30792,92 Eur); iš R. F. sąskaitos šiame banke 2012-09-07 išmokėta 12700 Lt ir 3000 Lt, iš AB Ūkio banko Panevėžio filialo 2012-09-05 išmokėta 20600 Lt (b. l. 31-34), tačiau byloje nepateikti jokie įrodymai patvirtinantys, kad būtent šios ieškovės tėvų piniginės lėšos buvo skirtos ieškovei E. F. (po santuokos B.) buto įsigijimui, kuris įformintas ieškovės ir atsakovo bendrąja daline nuosavybe. R. F. paliudijo, kad skolino atsakovui P. B. 20 000 litų šio buto įsigijimui, iš kurių jis 10 000 grąžino, ir tai patvirtina byloje ištirtas banko mokėjimo dokumentas, taip pat paaiškino, kad atsakovas P. B. buto įsigijimui skyrė 17 000 Lt. Nors ieškovė teigia, kad butas buvo įsigytas už 77 000 Lt, iš kurių 70 000 buvo mokėta jos tėvų lėšomis, o 7000 Lt atsakovo P. B., tačiau reikalavime prašo pripažinti, kad jos mokama kainos dalis - 41000 Lt. Eilę kartų tikslinant ieškinį nereiškė reikalavimo dėl buto kainos pakeitimo, bet paliko reikalavimą , kuriame nurodo, kad būtent ji sumokėjo 41 000 Lt už butą. Ieškovė nurodo, kad sudarant buto pirkimo- pardavimo sandorį suklydo, nes tuo metu laukėsi kūdikio, norėjo su atsakovu sudaryti santuoką, sutiko su atsakovo P. B. prašymu butą pirkti bendron nuosavybėn, ir pasirašė sutartį neatsižvelgdama į tai, kad sutartyje buvo nurodyta, kad su atsakovu už butą sumoka lygiomis dalimis, t. y. po 20500 Lt, nesuprato tokio veiksmo teisinių pasekmių. Byloje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas P. B. iki santuokos sudarymo dirbo užsienyje- Prancūzijoje ir Norvegijoje, kur gaudavo darbo užmokestį, taip pat ieškovė nepaneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis gaudavo pajamas už parduodamus automobilius, su kuriais grįždavo iš užsienio į Lietuvą ir juos parduodavo. Atsakovo P. B. įdarbinimo užsienyje dokumentuose nurodyta, kad jis buvo įdarbintas terminuotai darbo sutarčiai 2010-09-20, vynuogių derliaus rinkėju, nurodomas mokėtas avansas 200 Eur, darbo užmokestis atskaičius mokesčius 566 Eur, 889,34 Eur; 2011-08-09 terminuotai darbo sutarčiai, mokėtas avansas 421,34 Eur, mokėtinas darbo užmokestis atskaičius mokesčiu 554,40 Eur, 180Eur, avansas 148 Eur, mokėtinas darbo užmokestis 117,10Eur ,ir kiti panašūs atlygiai (b. l. 12-36). P. B. terminuotas indėlis pagal 2013-03-23 sutartį AB „Swedbank“ sudarė 9000Lt. 2013-03-23 mokėjimo nurodymu P. B. pervedė R. F. 10 000 LT. 2010-08-03 E. F. pirko valiutą – už 11500,00NOK buvo išmokėta 4879,56 Lt . Šis dokumentas patvirtina, kad atsakovas turėjo lėšas užsienio valiuta, kuriomis disponavo ieškovė, nes ieškovė nenurodė iš kur buvo gautos šios lėšos užsienio valiuta, ir yra pagrindas tikėti, kad tai buvo atsakovo piniginės lėšos, nes nuo metu atsakovas dirbo užsienyje, ir jie draugavo, kartu gyveno iki santuokos, kaip buvo nurodyta, pas atsakovo senelius (b. l. 37-40). Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas vykdavo į Norvegiją, į šią šalį jie buvo išvykę ir abu kartu, taip pat buvo išvykę atostogauti į Prancūziją. Atsakovo motina iš Norvegijos atsiųsdavo pinigų į jos sąskaitą apie 2011-2012 metus todėl, kad atsakovas nenorėjo turėti bankinių reikalų, pamesdavo bankų korteles. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo momentus iki jų santuokos, taip pat tai, kad piniginėmis lėšomis juos rėmė atsakovo motina, pervesdama pinigines lėšas ieškovei. Atsakovo P. B. sąskaitos banke išrašas patvirtina, kad iki šalių santuokos, t.y. 2012-01-01 - 2012-12-31 buvo atliekamos finansinės operacijos tarp jo ir ieškovės (b. l. 67 II t.). Aplinkybę, kad atsakovas iki santuokos sudarymo su ieškove turėjo piniginių lėšų patvirtina ir jo įsigytas 2009-12-17 ir 2011-11-22 pirkimo- pardavimo sutartimis nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini). Šios ištirtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas iki šalių santuokos sudarymo disponavo piniginėmis lėšomis, vykdė finansines operacijas, tame tarpe pervedė R. F. 10 000 Lt, t.y. dalį pasiskolintų lėšų buto įsigijimui, tai paliudijo pati R. F.. Šie ištirti įrodymai leidžia tikėti, kad atsakovas P. B. turėjo piniginių lėšų buto ½ dalies buto įsigijimui už 20 500 Lt., taip pat ir jų pasiskolindamas iš R. F., kuri kaip jau minėta paliudijo, kad atsakovas buto pirkimui panaudojo 17 000 litų. Nors ieškovė ir nurodo, kad butas buvo nupirktas už 77 000 litų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikė, ieškinio reikalavimuose dėl buto pirkimo- pardavimo sandorio dalies panaikinimo, ir pripažinimo buto jos asmenine nuosavybe, nurodo, buto pirkimo kainą 41 000 Lt, t.y. buto pirkimo- pardavimo kainos neginčija. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai) Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ne kartą yra pasisakęs, kad įrodinėjimo procese teismas gali pripažinti faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, t. y. įvertinus ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, susiformuoja jo įsitikinimas to fakto buvimu; įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo teismas daro remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Byloje ištirtas banko mokėjimo pavedimas ir liudytojos R. F. parodymai, patvirtina aplinkybę, kad E. F. jos senelis (R. F. tėvas) Š. A. 2013-08-20 mokėjimo nurodymu pervedė 10 000Lt (b.l.37) t.y. jau po buto įsigijimo, kuriuos kaip nurodo ieškovė ir liudytoja R. F. ieškovė panaudojo buto įrengimui, tačiau eilę kartų tikslinant ieškinį ieškovė nereiškė reikalavimo susijusio dėl išlaidų buto pagerinimui. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad butas buvo įrengtas jos tėvo A. F. darbu , ir jos senelio Šileikos dovanotomis lėšomis , taip pat ji pirko stalą su kėdėmis už 760 Lt ir sofą už 575 Lt; atsakovas pirko rūbų spintą, stalą su kėdėmis, praustuvą ir spintelę, klozetą su dangčiu, virtuvės baldus, šaldytuvą, maišytuvą, santechniką, orkaitę, kaitlentę, skalbimo mašiną, radiatorių, gartraukį, plautuvę, toršerą, lempą, fotelį ir kavos staliuką, iš viso už 18300 Eur. Nurodo, kad šie daiktai yra nusidėvėję, nei ieškovė, nei atsakovas reikalavimų dėl šių daiktų padalinimo nereiškia. Ši ieškovės nurodyta aplinkybė apie atsakovo nupirktus baldus ir buities bei buto įrengimui skirtus daiktus taip pat patvirtina, kad atsakovas disponavo piniginėmis lėšomis, ir teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turėjo 21500 Lt nurodytų buto pirkimo- pardavimo sutartyje , sumokėti už ½ dalį šalių įsigyjamo buto.