Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. D. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2017 m. kovo 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. kaltinamas tuo, kad nužudė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bejėgiškos būklės, itin žiauriai 6 žmones, sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

Jis 2007 m. kovo 11 d. nuo 03 val. 00 min. iki 05 val. 21 min., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nakties metu, pasinaudodamas tuo, kad minėto namo gyventojai miega, tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu žiebtuvėliu padegė paminėto namo šeštojo aukšto dešinės pusės bendrame koridoriuje prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį, taip sukėlė gaisrą, dėl ko liepsnai išplitus apdegė evakuacinė laiptinė nuo trečiojo iki devintojo aukšto, apdegė ir aprūko koridoriai nuo šeštojo iki devintojo aukštų, nenustatytos turtinės vertės, apdegė ir aprūko šeštojo, septintojo, aštuntojo ir devintojo aukštų butai, vandeniu aplieti 54 butai ir juose buvę daiktai. Tokiu būdu A. D. visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino didelės 82 486,74 Eur (284 706,6 Lt) vertės svetimą turtą. Be to, jis tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, padegdamas fotelį ir sukeldamas gaisrą, esant žmonėms bejėgiškos būklės (kadangi jie miegojo ir išplitus gaisrui bei pradėjus degti atvira liepsna neturėjo galimybės laiku evakuotis ar užgesinti plintančios ugnies), itin žiauriai (nes žmonės, laukdami, kol bus išgelbėti gelbėtojų ir bijodami būti sužaloti bei žūti ugnyje, patyrė dideles fizines (dėl patirtų nudegimų ir apsinuodijimo smalkėmis) ir dvasines kančias)), nužudė šešis žmones. Iš atvira liepsna degančio buto Nr. X apie 05 val. 49 min., gelbėdamasis į lauką išbėgo A. K., kuriam dėl aukštos temperatūros poveikio padaryti viso kūno nudegimai, II laipsnio – 68 %, III laipsnio – 30 %, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl to išsivystė trauminis šokas ir nukentėjusysis 2007 m. kovo 14 d. 05 val. 00 min., ligoninėje mirė. Butui Nr. X 05 val. 35 min., užsidegus atvira liepsna, R. A., turintis negalią – aklumą, dėl aukštos temperatūros poveikio patyrė II – III iki 7 % kūno nudegimo sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl to gelbėdamasis iššoko per langą, o nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis užduso ir vietoje mirė. Kartu su juo buvęs M. G. dėl aukštos temperatūros poveikio patyrė daugybinius II – III laipsnio > 50 % kūno paviršiaus nudegimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, gelbėdamasis iššoko per langą ir patyrė sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, o dėl daugybinių kūno nudegimų, kurie komplikavosi šoku, nukentėjusysis 2007 m. kovo 11 d. 11 val. 25 min. ligoninėje mirė. Gaisro metu butui Nr. X užsidegus atvira liepsna, iš jo gelbėdamiesi išbėgo A. G. ir T. S., kurie mirė nuo ūmaus apsinuodijimo degimo produktais gaisravietėje. 06 val. 50 min. likvidavus ugnį aštuntajame aukšte, bute Nr. x rastas nukentėjusiojo P. Š. lavonas, kuris būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio mirė nuo ūmaus apsinuodijimo smalkėmis. Šie A. D. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 p., 5 p., 6 p., 7 p., 187 straipsnio 2 dalį (2007 m. redakcija).

Be to, A. D. kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2014 m. gruodžio 4 d. apie 20 val. 23 min., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sunaikino ir sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. tyčia degtuku padegė pirmojo aukšto laiptinės aikštelėje prie lifto kabinos sukrautus M. J. priklausančius sendaikčius, neturinčius materialinės vertės. Dėl to kilus gaisrui apdegė pagalbinės patalpos durys su stakta, lifto kabinos durys su apdaila, koridoriaus medinės durys, septyni šviestuvai, nuo karščio skilo dvigubas laiptinės langas, aprūko laiptinė. Daugiabučio namo savininkų bendrijai padaryta 2 417,61 Eur (8 347,54 Lt) turtinė žala.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka kaltinamasis A. D. sulaikytas 2014 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi A. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad skundžiamos teismo nutarties motyvai perkelti iš ankstesnių teismo nutarčių, o tai patvirtina, jog suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo išspręstas formaliai.

Gynėjas taip pat nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamasis A. D., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Gynėjo nuomone, vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, jų pobūdis, tęsiant suėmimą dvejus metus, nebegali pagrįsti teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys naujus nusikaltimus. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje negalima neabejotinai teigti, kad nusikalstamos veikos apskritai buvo padarytos ir kad kaltinamasis bus pripažintas kaltu dėl jų padarymo. Be to, teismas nepagrindė, kas konkrečiai leidžia spręsti apie pagrįstą manymą, jog A. D. būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus. Gynėjo nuomone, šiuo atveju naujų nusikalstamų veikų darymą galima užkardyti taikant kaltinamajam kitas kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą ir pan.). Šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. D. turi būti laikomas suimtu taip ilgai. A. D. nėra ankščiau teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, šeimą, jis su sutuoktine augina mažametį vaiką, kuris turi sveikatos problemų. Gynėjo teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi psichologinės prievartos būdu gautais paties kaltinamojo parodymais, kurių kaltinamasis atsisakė. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atlikus psichiatrinę ekspertizę konstatuota, jog kaltinamasis neturi polinkio į piromaniją.

Taip pat gynėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. EŽTT nekartą yra konstatavęs, kad suėmimo termino pagrįstumo klausimas negali būti vertinamas abstrakčiai, tai, ar kaltinamasis yra laikomas suimtas pagrįstai, turi būti vertinama kiekvienu atveju atskirai. EŽTT ne viename sprendime yra pabrėžęs, jog po tam tikro laiko tarpo net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagrįsti formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Nacionalinės teisminės institucijos privalo užtikrinti, kad kaltinamojo asmens suėmimo laikas neviršytų pagrįsto laiko tarpo. EŽTT vienoje iš naujesnių bylų Wrona prieš Lenkiją apibendrino suformuotą praktiką ir pakartoto, kad pagrįstas įtarimas dėl sunkių nusikalstamų veikų padarymo iš pradžių gali pateisinti suėmimą. Šioje byloje EŽTT apibrėžė laikotarpį, kuriuo suėmimas gali būti pateisinamas siekiant užtikrinti tinkamą proceso eigą – laikotarpiu, kuris reikalingas užbaigti tyrimą, surašyti kaltinamąjį aktą ir išklausyti kaltinamųjų bei svarbiausių liudytojų parodymus. Be to, šioje byloje EŽTT akcentavo, kad būtina išsiaiškinti ar valstybės institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti. Gynėjo manymu, skundžiama nutartis neatitinka EŽTT praktikoje suformuluotų reikalavimų, nes į bylos kviestinų asmenų sąrašą įrašyta nemažai asmenų, kurių parodymai neturi jokio ryšio su A. D. pateiktu kaltinimu ir tai užvilkino bylos nagrinėjimą. Be to, byla nebuvo nagrinėjama keletą mėnesių ne dėl kaltinamojo ar jo advokato kaltės (sirgo teisėja), o tai taip pat užvilkino bylos nagrinėjimą.

Teismo posėdyje kaltinamojo A. D. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. D. gynėjo skundas atmetamas.

Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti liudytojų, nukentėjusiųjų parodymuose, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Paskiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą.

Skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam A. D. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, kiti duomenys. A. D. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 7 punktuose, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikaltimai, numatyti BK 187 straipsnio 2 dalyje, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. A. D. kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, be to, inkriminuojamus nusikaltimus kaltinamasis galimai padarė visuotinai ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, padegant svetimą turtą, ir ši aplinkybė rodo, jog jis yra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors A. D. ankščiau neteistas, tačiau kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas bei sukeltos pasekmės leido apygardos teismui pagrįstai manyti, jog šiuo atveju nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus). Skunde nurodyta aplinkybė, kad atlikus A. D. psichiatrinę ekspertizę konstatuota, jog kaltinamasis neturi polinkio į piromaniją, nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo buvimo, o gynėjo akcentuojamos aplinkybės, kad A. D. turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, šeimą, mažametį vaiką, yra reikšmingos pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – kai yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamais) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tuo tarpu skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam buvo pratęstas kitu, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu, pagrindu.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad teismo nustatytas suėmimo pagrindas grindžiamas prielaidomis, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus.

Išdėstytos aplinkybės paneigia kaltinamojo gynėjo skundo argumentus, kad žemesnės instancijos teismas suėmimo pratęsimo klausimą išsprendė tik formaliai, neįsigilinęs į konkrečias aplinkybes. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau kaltinamajam, nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamajam A. D. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad A. D. yra suimtas ilgą laiko tarpą, tačiau pažymėtina, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už A. D. inkriminuojamą sunkiausią nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su didelės vertės svetimo turto sunaikinimu ir sugadinimu visuotinai pavojingu būdu bei nužudymu kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu.

Baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (posėdžiai paskirti iki 2017 m. birželio 21 d.). Nors kaltinamasis yra suimtas ilgą laiką, tačiau įvertinus aukščiau pateiktų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. D., pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 19 tomų) bei sudėtingumu (kaltinimai pareikšti dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių žuvo 6 žmonės, nustatyta daug nukentėjusiųjų) kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. D. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja EŽTT ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai. Skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. D. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam A. D. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.