Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-19-1076/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-27
Bylos Nr.: 1A-19-1076/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-10-2-00118-2007-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Justas Namavičius, Ernesta Montvidienė, Virginija Liudvinavičienė
Nuteistasis: A. D., Vilniaus apygardos prokuratūros
Nukentėjusysis: Z. E. Ž., R. R., D. D. J., V. L., V. Ž.
Civilinis ieškovas: DNSB
Advokatai: Romualdas Mikliušas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-19-1076/2020Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00118-2007-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.2, 1.2.3.1.2.5, 1.2.3.1.2.6, 1.2.3.1.2.7, 1.2.14.10.2.1, 1.1.8.1.1, 2.1.7.1, 2.1.7.4.6, 2.4.6.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel, Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui,gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,nuteistajam A. D.,specialistams Michailui Jeruščenko, Vytautui Jonaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus (toliau – ir prokuroras) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą, 7 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų;

– pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2007 m. kovo 11 d. nusikaltimo) laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams;

– pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl 2014 m. gruodžio 4 d. nusikaltimo) laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir A. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nukentėjusiosios Z. E. Ž. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. D. Z. E. Ž. naudai priteisti 2 606,58 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai šeši eurai 58 ct) turtinei ir 1 500,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. R. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. D. R. R. naudai priteisti 11 673,78 Eur (vienuolika tūkstančių šeši šimtai septyniasdešimt trys eurai 78 ct) turtinei ir 3 000,00 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. D. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš A. D. D. D. J. naudai priteisti 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) turtinei žalai ir 1 500,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. D. V. L. naudai priteisti 2 753,62 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt trys eurai 62 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. D. V. Ž. naudai priteisti 579,24 Eur (penki šimtai septyniasdešimt devyni eurai 24 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkės J. A. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš A. D. DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkės J. A. naudai priteisti 2 417,61 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai septyniolika eurų 61 ct) turtinei žalai atlyginti.

„If P & C Insurance AS“ filialo pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš A. D. „If P & C Insurance AS“ naudai priteisti 1 167,46 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas šešiasdešimt septyni eurai 46 ct) turtinei žalai atlyginti.

AB „Lietuvos draudimas“ pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš A. D. AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisti 1 068,12 Eur (vienas tūkstantis šešiasdešimt aštuoni eurai 12 ct) bei 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš A. D. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 2 806,31 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai šeši eurai 31 ct) nukentėjusiųjų gydymo išlaidoms padengti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2007 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 3.00 val. iki 5.21 val., adresu (duomenys neskelbtini), nakties metu, suprasdamas, kad minėto namo gyventojai miega, tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, žiebtuvėliu padegė namo 6 aukšto, pakilus laiptais, dešinės pusės bendrame koridoriuje prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį, taip sukėlė namo pietinės sekcijos šeštojo aukšto koridoriaus pietiniame gale prie atsarginės laiptinės gaisrą, dėl to, liepsnai išplitus, apdegė evakuacinė laiptinė nuo trečio iki devinto aukšto, apdegė ir aprūko koridoriai nuo 6-o iki 9-o aukštų, nenustatytos turtinės vertės, apdegė ir aprūko 6-o, 7-o, 8-o ir 9-o aukštų butai, vandeniu aplieti 54 butai, t. y. gaisro metu aplietas butas Nr. 7 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant B. I. (B. I.) 564,76 Eur (1 950,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 8 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant G. D. 564,76 Eur (1 950,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 10 ir jame buvę daiktai, padarant V. E. nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 11 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant A. G. 289,62 Eur (1 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 12 ir jame buvę daiktai, padarant J. M. nenustatytos turtinės vertės žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 20 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant T. M. ir A. K. nenustatytos vertės, o S. M. 868,86 Eur (3 000,00 Lt ) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 21 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant Z. E. Ž. 2 606,58 Eur (9 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 22 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant Ž. Ž. nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 23 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant A. V. nemažiau nei 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 24 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant F. A. 202,73 (700,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 31 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant A. J. 941,27 Eur (3 250,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 32 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant A. M. 564,76 Eur (1 950,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 33 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant M. L. (M. L.) 941,27 Eur (3 250,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 34 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant V. D. 564,76 Eur (1 950,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 35 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant I. P. 3 258,23 Eur (11 250,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 43 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant I. M. 376,51 Eur (1 300,00 Lt) vertės turtinę žalą ir N. A. nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 44 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant J. J. nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu apdegė buto Nr. 45 durys, o butas ir jame buvę daiktai aplieti, bendrai padarant V. B. 434,43 Eur (1 500,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu apdegė buto Nr. 46 durys, o butas ir jame buvę daiktai aplieti, bendrai padarant L. D. 868,86 Eur (3 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 47 ir jame buvę daiktai, padarant R. Š. nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 48 ir jame buvę daiktai, padarant N. K. 3 069,97 Eur (10 600,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 55 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant R. T. 289, 62 Eur (1 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 56 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant V. B. (V. B.) nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 57 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant A. P. 868,86 Eur (3 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 58 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant B. P. 376,51 Eur (1 300,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 59 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant N. Č. 1 317,77 Eur (4 550,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 60 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant N. T. 753,01 Eur (2 600,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 64 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant A. T. 112,95 Eur (390,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė butas Nr. 67 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant A. S. ir N. S. (N. S.) nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė ir buvo aplietas butas Nr. 68 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant A. Š. ir D. G. 1 807,23 Eur (6 240,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė butas Nr. 69 ir jame buvę daiktai, vertinga knygų kolekcija ir ikonos, bendrai padarant I. A. (I. A.) 23 169,60 Eur (80 000,00 Lt) vertės turtinę žalą ir S. G. padarant 579,24 Eur (2 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė butas Nr. 70 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant A. K. nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė butas Nr. 71 ir jame buvę daiktai, padarant M. G. nenustatytos vertės turtinę žalą ir gaisro metu sudegė bute buvęs kompiuteris, priklausantis UAB „VRS Grupė“ 1 167,46 Eur (4 031,00 Lt) vertės, gaisro metu apdegė bei aprūko butas Nr. 72 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant H. B. nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė butas Nr. 80 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant R. R., D. D. J. ir J. R. 14 481,00 Eur (50 000,00 Lt) vertės materialinę žalą, gaisro metu apdegė bei buvo aplietas butas Nr. 81 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant V. Ž. 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) vertės materialinę žalą, gaisro metu apdegė butas Nr. 82 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant E. S. nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu apdegė butas Nr. 83 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant V. L. 2 751,39 Eur (9 500,00 Lt) nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 84 ir jame buvę daiktai, padarant R. Ž. nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu aplietas butas Nr. 88 ir jame buvę daiktai, padarant N. D. 75,30 Eur (260,00 Lt) turtinę žalą, gaisro metu apdegė buto Nr. 91 durys, balkonas, aprūko sienos, aplieti jame buvę daiktai, bendrai padarant I. V. 3 475,44 Eur (12 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė butas Nr. 92 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant V. S. 1 807,23 Eur (6 240,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė butas Nr. 93 ir jame buvę daiktai, padarant P. Š. nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė butas Nr. 94 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant R. D. 2 000,00 Eur (6 905,60 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė buto Nr. 95 durys, aprūko sienos ir bute buvę daiktai, bendrai padarant D. B. 579,24 Eur (2 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aprūko butas Nr. 101, padarant V. V. 579,24 Eur (2 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė butas Nr. 104 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant A. A. 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė butas Nr. 105 ir jame buvę daiktai, padarant R. R. nenustatytos vertės turtinę žalą, gaisro metu apdegė ir aprūko butas Nr. 106 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant V. Ž. 579,24 Eur (2 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu aprūko ir buvo aplietas butas Nr. 107 ir jame buvę daiktai, bendrai padarant J. B. 579,24 Eur (2 000,00 Lt) vertės turtinę žalą, gaisro metu sudegė buto Nr. 108 durys ir aprūko jame buvę daiktai, bendrai padarant V. V. 301,20 Eur (1 040,00 Lt) vertės turtinę žalą. Tokiu būdu jis visuotinai pavojingu būdu, sunaikino ir sugadino didelės 82 486,74 Eur (284 706,6 Lt) vertės svetimą turtą.

2. A. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5 6, 7 punktus pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 3.00 iki 5.21 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia padegdamas fotelį ir sukeldamas gaisrą, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, žmonėms esant bejėgiškos būklės, nes nakties metu miegodami, išplitus gaisrui ir pradėjus degti atvira liepsna, neturėjo galimybės laiku evakuotis ar užgesinti plintančią ugnį, itin žiauriai, nes žmonės laukdami kol bus išgelbėti gelbėtojų ir bijodami būti sužaloti bei žūti ugnyje, patyrė dideles fizines, dėl patirtų nudegimų ir apsinuodijimo smalkėmis, ir dvasines kančias, tyčia nužudė šešis žmones, t. y., iš atvira liepsna degančio buto Nr. 70 apie 5.49 val., gelbėdamasis į lauką išbėgo A. K., kuriam aukštos temperatūros poveikyje padaryti viso kūno nudegimai, II laipsnio – 68 %, III laipsnio – 30 %, t. y. sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko išsivystė trauminis šokas ir nukentėjusysis 2007 m. kovo 14 d. 5.00 val., ligoninėje mirė, 5.35 val. atvira liepsna užsidegus butui Nr. 71 R. A., turintis negalią – aklumą, aukštos temperatūros poveikyje patyrė II-III iki 7% kūno nudegimą – sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko gelbėdamasis iššoko per langą ir nuo patirtų sužalojimų – krūtinės sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, dešiniųjų I-IX (viengubų), kairiųjų II-III, VIII-IX (viengubų), IV (dvigubo) šonkaulių lūžių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais ir muštine žaizda veide, apatinio žandikaulio, viršutinių žandikaulių ir kairiojo skruostikaulio lūžių, dėl to kvėpavimo takus užpildė kraujas, kuris pateko ten dėl kraujavimo iš veido sužalojimų (kaulų lūžių), nukentėjusysis užduso ir vietoje mirė. Tuo pat metu kartu su R. A. buvęs M. G. aukštos temperatūros, galimai liepsnos poveikyje patyrė daugybinius II-III laipsnio – 50% kūno paviršiaus nudegimus – kvalifikuojamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir gelbėdamasis iššoko per langą patirdamas kūno sumušimą: kepenų plyšimą, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakos lūžius, ūmų plaučių sumušimą, šonkaulių 6-7 dešinėje lūžius, žaizdą galvoje, t. y. sužalojimus vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu ir visumoje nuo daugybinių kūno nudegimų, kurie komplikavosi šoku, nukentėjusysis 2007 m. kovo 11 d. 11.25 val., ligoninėje mirė. Gaisro metu užsidegus atvira liepsna butui Nr. 82, iš jo gelbėdamiesi išbėgo A. G. su T. S. ir 5.47 val., gaisro metu 9-ojo aukšto laiptų aikštelėje buvo rastas A. G. lavonas, nes nukentėjusioji mirė nuo ūmaus apsinuodijimo degimo produktais gaisravietėje. Name vykusio gaisro metu 5.49 val., tarp 6-ojo ir 7-ojo aukštų rastas lavonas nukentėjusiojo T. S., kuris mirė nuo ūmaus apsinuodijimo degimo produktais gaisravietėje. Po to 6.50 val., likvidavus ugnį aštuntame aukšte, bute Nr. 93 rastas lavonas nukentėjusiojo P. Š., kuris būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 3,38 %, šlapime 4,79% etilo alkoholio, o tai atitinka sunkų girtumo laipsnį) mirė nuo ūmaus apsinuodijimo smalkėmis. Tokiu būdu A. D. tyčia, itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, nužudė šešis bejėgiškos būklės žmones, sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.

3. A. D. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 4 d. apie 20.23 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia degtuku padegė 1 aukšto laiptinės aikštelėje, prie lifto kabinos sukrautus M. J. priklausančius sendaikčius, neturinčius materialinės vertės. Dėl to, kilus gaisrui, apdegė pagalbinės patalpos durys su stakta, lifto kabinos durys su apdaila, koridoriaus medinės durys, 7 šviestuvai, nuo karščio skilo dvigubas laiptinės langas, aprūko laiptinė. Tokiu būdu A. D. tyčia, visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino svetimą – DNSB priklausantį, 2 417,61 Eur (8 347,54 Lt) vertės turtą, taip padarydamas turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

4. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė pagrindinius baudžiamosios teisės principus (nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principus), neteisingai vertino surinktus įrodymus, pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, nes nuosprendyje neatliko jokios įrodymų analizės ir nemotyvavo, kokių įrodymų pagrindu yra nustatyta apelianto kaltė. Nuosprendžio motyvuojamoji dalis sudaro tik kelis lapus ir yra net kelis kartus trumpesnė nei apkaltinamojo nuosprendžio nustatomoji dalis. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apygardos teismas rėmėsi neleistinais būdais gautais įrodymais – neteisėtai padarytu garso įrašu, policijos pareigūnų išduotomis pažymomis. Be to, apygardos teismas nuosprendyje visiškai neįvertino apeliantą teisinančių įrodymų, pažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimus, nepasisakė dėl nuteistojo gynėjo išsakytų argumentų, iškraipė teismo posėdyje apklaustų ekspertų parodymus.

4.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad proceso metu buvo pažeista nuteistojo A. D. teisė į gynybą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. gruodžio 15 d. nuteistojo sugyventinė A. J. sudarė sutartį dėl apelianto gynybos su advokatu R. Mikliušu. Tą pačią dieną minėtas advokatas surašė orderį LA Nr. (duomenys neskelbtini) bei informavo tyrimą atlikusią tyrėją apie minėtos sutarties sudarymą, o 2014 m. gruodžio 16 d. 15.49 val. advokatas elektroniniu paštu pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei J. K. orderį ir prašymą susipažinti su byla. Taigi, nuo 2014 m. gruodžio 16 d. 16.00 val. advokatas R. Mikliušas tapo apelianto gynėju ir turėjo būti kviečiamas į visus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai sąmoningai to nedarė, neleido apeliantui susitikti su gynėju. 2014 m. gruodžio 16 d. 20.00 val., dalyvaujant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtam advokatui, buvo surengta papildoma A. D. apklausa, išgautas A. D. prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, 21.45 val. atliktas parodymų patikrinimas vietoje, tačiau A. D. gynėjas R. Mikliušas apie šiuos procesinius veiksmus nebuvo informuotas. Be to, teisėsaugos pareigūnai apie A. J. nusamdytą advokatą neinformavo ir apelianto, o atlikdami minėtus procesinius veiksmus, neatsiklausė jo nuomonės dėl šio advokato iškvietimo. Apeliantas nurodo, jog atliekant pirmiau nurodytus procesinius veiksmus, jis ikiteisminio tyrimo pareigūnų prašė leisti susitikti bent su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatu, tačiau ir ši teisė jam nebuvo užtikrinta. Valstybės garantuojamos pagalbos advokatas tik dalyvavo su juo atliekant procesinius veiksmu, tačiau jokios realios teisinės pagalbos nesuteikė. Taigi, apelianto teisė į gynybą buvo grubiai pažeista. Juo labiau, kad šią aplinkybę, apelianto vertinimu, patvirtina 2014 m. gruodžio 16 d. vykusios papildomos apklausos protokole užfiksuoti jo teiginiai apie tai, kad apklausos metu jautė baimę, norėjo pasitarti su advokatu, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnė darė jam spaudimą. Apelianto nuomone, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu bylą tyrę pareigūnai sąmoningai apribojo A. D. teisę į gynybą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nuosprendyje nepasisakė.

4.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2014 m. gruodžio 16 d. gauti procesiniai dokumentai ir juose užfiksuoti duomenys yra beverčiai teisine prasme, kadangi minėtų procesinių veiksmų atlikimo metu nuteistasis A. D. save apkalbėjo. Be to, minėtuose dokumentuose užfiksuota informacija prieštarauja objektyviems bylos įrodymams – gaisro vietos apžiūros protokolo ir gaisro ekspertizės duomenimis. Taigi, vadovaudamasis in dubio pro reo principo reikalavimais, pirmosios instancijos teismas turėjo jį pagal pareikštus kaltinimus išteisinti.

4.4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantas nuteistas už tai, kad 2007 m. kovo 11 d. žiebtuvėliu padegė namo 6 aukšte, pakilus laiptais, dešinės pusės bendrame koridoriuje prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį, nuo kurio gaisras išplito ir į kitas daugiabučio namo patalpas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2007 m. kovo 11 d., iš karto po gaisro, dalyvaujant priešgaisrinės apsaugos pareigūnams ir ekspertams, buvo atlikta viso namo apžiūra bei surašyti kiekvieno aukšto apžiūros protokolai. Aprašant 6 namo aukšte surastą gaisro židinį, apžiūros protokole nurodyta, jog tikėtinas gaisro židinys yra prie žuvusiojo I. A. buto. Tačiau protokole nenurodyta jokių duomenų apie nuteistajam pateiktame kaltinime minimo fotelio, nuo kurio kilo gaisras, buvimą. Apelianto nuomone, sudegus foteliui, jo vietoje turėjo likti varžtai, metalinės detalės, spyruoklės ir kitos dalys. Tačiau tyrimo metu gaisro židinio vietoje jokių kaltinime minimo fotelio buvimą patvirtinančių įrodymų nerasta. Be to, apklausiamas pirmosios instancijos teisme ekspertas S. Kraujalis parodė, jog fotelis, kuris pagal bylos medžiagą galėjo būti prie I. A. buto, nepatenka į gaisro židinio zoną ir galėjo stovėti tik toliau nuo jos. Nuteistojo A. D. vertinimu, šiuo eksperto liudijimu objektyviai paneigiami jo savanoriškame prisipažinime ir jam pateiktame kaltinime nurodyti duomenys, kad gaisrą apeliantas sukėlė padegdamas fotelį. Pasak, apelianto, nelogiška, jog gaisrą sukėlęs asmuo, pripažindamas kaltę, nurodytų netikslų padegimo mechanizmą ir gaisro židinio vietą. Apeliantas pažymi, jog minėtus eksperto parodymus papildomai patvirtina nuteistojo gynėjo pirmosios instancijos teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, kuris pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liko neįvertintas.

4.5. Apeliantas nurodo, kad gaisravietės ekspertizėje konstatuota, jog 2007 m. kovo 11 d. gaisras daugiabutyje adresu (duomenys neskelbtini), kilo arba degaus skysčio pagalba uždegus durų kilimėlį, arba dėl trumpo jungimo elektros skydinėje. Taigi, šio objektyvaus įrodymo duomenimis patvirtinama išvada, jog prisipažindamas, kad tai jis 2007 m. kovo 11 d. sukėlė gaisrą (duomenys neskelbtini), esančiame name, nuteistasis A. D. save apkalbėjo, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad gaisras minėtame daugiabutyje kilo tyčia uždegus laiptinėje stovėjusį fotelį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde cituojamos ekspertizės akto išvados ir eksperto parodymai apie tai, kad gaisro židinio zona įvykio vietoje nustatyta kategoriškai – gaisras kilo dešinėje 69 buto pusėje, žiūrint į 69 buto duris, t. y. kampe tarp pertvaros, kur yra tik 45 cm pločio tarpas. Būtent toje vietoje buvo išimtas kilimėlis su degiu skysčiu. Ekspertas kaip pagrindinę gaisro kilimo priežastį taip pat nurodė galimai elektros skydinėje, esančioje 17 cm į dešinę nuo 69 buto durų, įvykusį trumpą jungimą. Apelianto vertinimu, abejoti pirmiau nurodytais dokumentais ir eksperto parodymais nėra pagrindo. Juo labiau, kad ekspertas išvadoje rėmėsi iš karto po 2007 metų gaisro gautais duomenimis, taip pat ir asmenų parodymais. Apklausiamas teisme ekspertas kategoriškai nurodė, jog padegimo metu buvo naudotas degus skystis, panašus į dyzeliną, kurio buvo sulaistytas išimtas kilimėlis. Liudytoja A. A., apklausiama 2017 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje parodė, kad laiptinėje prie jos brolio I. A. buto durų jokių minkštų baldų nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas J. R. Taigi eksperto objektyvus tyrimas ir gynėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, liudytojų parodymai, apelianto vertinimu, patvirtina, kad jo ikiteisminio tyrimo metu pateiktame prisipažinime padarius nusikaltimą nurodyta padegimo versija yra nereali, o jokių apelianto kaltės įrodymų byloje nėra.

4.6. Apelianto teigimu, jo prisipažinimas 2007 m. kovo 11 d. sukėlus gaisrą (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabutyje buvo išgautas ikiteisminio tyrimo pareigūnams prieš jį naudojant neteisėtus veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad operatyviniai pareigūnai, nedalyvaujant gynėjui, ne vieną kartą apeliantą lankė areštinėje ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, darė jam psichologinį spaudimą, bandė paveikti dovanomis ir vaišindami neaiškios kilmės gėrimais, taip pat dalyvavo minėto dokumento surašyme bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje. Be to, pareigūnai neteisėtai, slapta garso įrašymo priemonėmis užfiksavo A. D. prisipažinimo momentą. Apelianto vertinimu, toks pareigūnų atliktas procesinis veiksmas yra neteisėtas ir neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų. Pasak apelianto, minėtas įrašas patvirtina neteisėtus bylą tyrusių pareigūnų veiksmus, operatyvinių darbuotojų neteisėtą, kryptingą veiklą, tačiau negali būti vertinamas kaip jo kaltę patvirtinantis įrodymas. Juo labiau, kad iš garso įrašo matyti, jog prisipažinimo metu dalyvavę pareigūnai jau buvo susipažinę su 2007 metų bylos medžiaga, uždavinėjo nuteistajam menamus klausimus, teikė pasiūlymus prisipažinime nurodyti, kokį padegamąjį skysti jis naudojo ir t. t. Nuteistasis A. D. nurodo, kad vienoje kameroje su juo buvęs žmogus taip pat buvo susipažinęs su byloje esančiais duomenimis apie 2007 metų gaisrą, uždavinėjo jam kryptingus klausimus, bandydamas išgauti naudingą informaciją. Tačiau šių pokalbių metu apeliantas neprisipažino sukėlęs gaisrą. Aplinkybę, jog lankė nuteistąjį A. D., su juo bendravo nedalyvaujant gynėjui, vaišino jį gėrimais, pripažino ir kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme apklaustas tyrėjas A. M. Apeliantas kelia versiją, kad galėjo parašyti pirmiau nurodytą tikrovės neatitinkantį prisipažinimą dėl įvykdyto padegimo paveiktas pareigūnų atneštų neaiškios kilmės gėrimų. Apeliaciniame skunde pažymima, jog neteisėtus pareigūnų veiksmus ir taikytą psichologinį smurtą patvirtina į bylą pateiktų apelianto rašytų laiškų turinys. Juose užfiksuota informacija sutampa su teisme apklaustų pareigūnų parodymais. Apelianto nuomone, dėl prievarta išgaunant jo prisipažinimą padarytų įstatymų pažeidimų šiuos pažeidimus padarę pareigūnai turėtų būti traukiami atsakomybėn.

4.7. Apeliaciniame skunde keliama versija, kad tą pačią 2007 m. kovo 11 d. naktį buvo kilęs dar vienas gaisras trečiajame ar ketvirtajame daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), aukšte. Šią aplinkybę apklaustas 2016 m. kovo 14 d. teismo posėdyje parodė liudytojas J. R. Liudytojo teigimu, minėtą naktį daugiabutyje kilo du gaisrai. Nakties metu buvo padegtos grindys trečiajame namo aukšte, o po to paryčiais kilo gaisras, kurio metu žuvo šeši žmonės. Minėtą aplinkybę apklausiami teisme patvirtino ir kiti liudytojai – V. V., D. R., R. R. bei I. L. ir jos dukra. Apelianto vertinimu, šie duomenys ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti kruopščiai ištirti, tačiau tyrimą atlikę pareigūnai juos ignoravo. Apeliantas nurodo, jog namo gyventojų susirinkime dalyvavusi tyrėja, kuri vėliau vykdė liudytojų apklausas, minėtų apklausų protokoluose akcentavo, jog daugiabučio (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinėse ir koridoriuose, išskyrus 6 aukštą, jokių kitų sukrautų daiktų nebuvo ir dėl to joks kitas gaisras įvykio naktį kilti negalėjo. Tačiau iš karto po gaisro 2007 metais gaisrininkų atliktos apžiūros komisijos išvadose konstatuota, kad visų be išimties minėto daugiabučio aukštų laiptinės buvo užgriozdintos daiktais ir baldais. Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos matyti, kad 2007 metų pranešimų dėl gaisrų duomenys neišsaugoti. Apelianto teigimu, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, byloje liko nepašalinta abejonė, ar įvykio naktį name nebuvo kilęs kitas gaisras.

4.8. Apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje akivaizdžiai trūkstant apelianto kaltę pagrindžiančių įrodymų, buvo atlikta abejotina ir tendencinga įvykių analizė, t. y. buvo analizuojama informacija, kokie gaisrai kilo apeliantui gyvenant Šakių rajone, (duomenys neskelbtini), konstatuota, jog gaisrai baigėsi apeliantą sulaikius ir pan. Apelianto vertinimu, šiame dokumente užfiksuota informacija yra tik bylą tyrusių pareigūnų tendencingai suformuotos prielaidos, padarytos nutylint jam palankius faktus. Nuteistasis A. D. nurodo, jog Šakių rajone dėl minėtame dokumente nurodytų gaisrų buvo nuteistas konkretus žmogus. Be to, apeliantui išvykus gyventi į Vilnių, gaisrai Šakių rajone nesiliovė. Analizėje nurodyta aplinkybė, kad po apelianto sulaikymo baigėsi gaisrai daugiabutyje, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nieko neįrodo, nes nebuvo atlikta visų šio namo gyventojų kaitos laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2014 metų analizė. Be to, nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad 2007 metų gaisro metu apeliantas taip pat nukentėjo, buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Nuteistojo A. D. nuomone, akivaizdu, kad psichiškai sveikas žmogus, koks jis ir yra, neatliks veiksmų, kuriais pats kenktų savo sveikatai ar gyvybei.

4.9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, tyrimas šioje byloje buvo tendencingas, nes teisėsaugos pareigūnai nesiekė nustatyti tiesos, o tyrimą atliko bandydami surasti apelianto prisipažinimą patvirtinančius įrodymus. Liudytojus ikiteisminio tyrimo metu iš esmės vienodai apklausė ta pati tyrėja, kuriai buvo žinoma apie kolegų išgautą apelianto prisipažinimą. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad minėta tyrėja, pažeisdama proceso reikalavimus, namo gyventojų susirinkime dalyvavusiems liudytojams ir nukentėjusiems pranešdama apie apelianto prisipažinimą, suformavo išankstinę nuomonę, jog dėl visų name įvykusių gaisrų yra kaltas A. D. Būtent po įvykusio namo gyventojų susirinkimo atsirado tendencingi 20-25 liudytojų parodymai apie tai, kad 2006 metais daugiabutyje apsigyvenus A. D., jame iš karto prasidėjo gaisrai. Apelianto žmonai Rastinėnuose įsigijus sodo namelį, ten taip pat prasidėjo gaisrai. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvertino objektyvių faktų, jog tose vietovėse gaisrai kildavo ir anksčiau. Be to, apklausus liudytojus, byloje nustatytas faktas, kad gaisrai (duomenys neskelbtini) name Nr. (duomenys neskelbtini) kildavo ir tuo metu, kai apeliantas dirbo bei gyveno Vokietijoje.

4.10. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už 2014 m. gruodžio 4 d. įvykusį gaisrą, apeliantas nurodo, kad byloje esančiame vaizdo įraše iš įvykio vietos užfiksuota, kad likus 9 minutėms iki pasirodant liepsnai, šioje laiptinėje ir prie šiukšlių krūvos buvo priėję dar du tyrimo metu nenustatyti asmenys. Minėtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip vienas iš jų greitai prieina prie sukrautų daiktų krūvos, pritupia, kažką padaro ir staiga apsisukęs išeina. Todėl apeliantas daro prielaidą, jog gaisrą sukelti galėjo minėtas žmogus, ant sukrautų daiktų numesdamas nuorūką. Praėjus 4 minutėms po minėto žmogaus pasirodymo, vaizdo įraše matyti antras žmogus, kuris taip pat pritupia du kartus prie minėtos krūvos, kažką pakelia, vėl padeda ir išeina. Tik praėjus dar 4 minutėms įraše pasirodo A. D. Apelianto teigimu, vaizdo įraše užfiksuota, kad A. D. tik stovėjo laukdamas lifto ir, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokių padegimo veiksmų neatliko. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad savanoriškai parašytame prisipažinime nurodyta, jog 2014 m. gruodžio 4 d. laiptinėje sukrautus daiktus jis uždegė iš lifto iškišdamas ranką. Taigi, minėto vaizdo įrašo duomenys ne tik paneigia apelianto prisipažinime nurodytas aplinkybes, bet taip pat leidžia daryti išvadą, kad rašydamas savanorišką prisipažinimą apeliantas save apkalbėjo. Apelianto nuomone, esant akivaizdžioms abejonėms dėl A. D. kaltės, pirmosios instancijos teismas A. D. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį turėjo išteisinti.

4.11. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesurinkęs jo kaltės įrodymų, nepašalinęs daugybės abejonių, nepatikrinęs visos eilės faktų, apeliantą pripažino kaltu remdamasis tik prielaidomis. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir privalo būti panaikintas dėl pažeistų materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras J. Laucius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį dėl A. D. paskirtos bausmės, už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 5 punkte, 6 punkte ir 7 punkte nustatytą nusikaltimą A. D. paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 3 punktu, subendrinti apėmimu būdu su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu A. D. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį bei BK 187 straipsnio 2 dalį (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymu Nr. X-970 patvirtinta redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. sausio 1 d.) paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, šią bausmę atliekant kalėjime.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. D. bausmę, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, ir šiam nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, parinkdamas ne tą bausmės rūšį. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis turi būti pakeistas.

Šalies argumentai

5.2. Remdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose suformuota praktika, apeliantas nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje be pagrindo išskirtinė, dominuojanti reikšmė suteikta nuteistojo asmenybei ir jo šeiminei padėčiai (nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbo, nepiktnaudžiavo alkoholiu, nebuvo padaręs administracinių teisės pažeidimų, neteistas, yra išsituokęs ir su sugyventine augina vaiką). Nuosprendyje tinkamai neįvertinta aplinkybė, kad A. D. padarė labai didelio pavojingumo nusikaltimą – itin žiauriai ir visuotinai pavojingu būdu tyčia nužudė šešis žmones. Lietuvos teismų praktikoje laikoma, jog kiekvienas nužudymas vertintinas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, o vien kelių nužudymą kvalifikuojančių požymių nustatymas pripažintas aplinkybe, sąlygojančia didesnį nužudymo nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Apeliantas pažymi, jog į kaltininko asmenybę ir jo šeiminę padėtį turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau, ši aplinkybė nėra prioritetinė ir vien ji negali lemti skirtinos už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis bausmės dydžio bei nusverti kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. D. skirtinos bausmės, buvo saistomas pareigos taip pat išsamiai išanalizuoti bei įvertinti pastarajam inkriminuoto kvalifikuoto nužudymo pavojingumą, įvertinti nuteistojo asmenybę ne tik iki nusikaltimų padarymo, bet ir po jų.

5.3. Apelianto vertinimu, A. D. padarytas labai sunkus smurtinis BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 7 punktuose nustatytas nužudymas sunkiančiomis aplinkybėmis pasižymi išskirtiniu pavojingumu. A. D. tyčia sukėlė gaisrą daugiabutyje tamsiu paros metu, kai daugelis šio daugiabučio namo gyventojų miegojo ir neturėjo galimybės laiku pastebėti bei užgesinti plintančios ugnies ar laiku evakuotis. Dėl A. D. tyčia sukelto gaisro apimti panikos degusio daugiabučio namo gyventojai puolė į pilnus smalkių ir ugnies namo koridorius, apdegę iš didelio aukščio šoko per daugiabučio namo langus. Laukdami kol bus išgelbėti, bijodami būti sužaloti bei žūti ugnyje, jie patyrė dideles dvasines, o dėl patirtų nudegimų ir apsinuodijimo smalkėmis – ir dideles fizines kančias. Dėl A. D. veiksmų buvo sukeltos negrįžtamos, itin skaudžios pasekmės – nužudyti šeši žmonės, iš kurių vienas asmuo turėjo negalią – buvo aklas. Taip pat žuvo jauna kartu gyvenusių žmonių pora, o ir pats nusikaltimas buvo padarytas be jokios aiškios dingsties. Tokiu būdu buvo prarasta svarbiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugoma ir ginama vertybė – žmogaus gyvybė, o nusikaltimu padaryta didelė žala nužudytųjų artimiesiems ir visuomenei. A. D. padarytas nužudymas sunkiančiomis aplinkybėmis išsiskyrė ypatingu pavojingumu, o nuteistasis – ypatingu ciniškumu, abejingumu kito žmogaus gyvybei. Šio asmens elgesys išskirtinai drastiškas, rodantis, kad jam visiškai svetimas bendražmogiškų socialinių moralės ir elgesio normų laikymasis, kritiškas savo elgesio vertinimas ir pagarba prigimtinei vertybei – žmogaus gyvybei. Be to, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad be šio labai sunkaus nusikaltimo A. D. padarė kelis apysunkius nusikaltimus, nustatytus BK 187 straipsnio 2 dalyje. Po 2007 metais padaryto nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis jis 2014 metais vėl tyčia sukėlė gaisrą tame pačiame daugiabučiame name. Ši aplinkybė, apelianto vertinimu, nuteistąjį apibūdina kaip itin pavojingą visuomenei asmenį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad A. D. dėl padarytų nusikaltimų niekada neatgailavo, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

5.4. Apeliantas nurodo, kad A. D. penkiolikos metų terminuoto laisvės atėmimo bausme nuteistas už šešių asmenų nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad už vieną sunkinančiomis aplinkybėms tyčia nužudytą asmenį jis nubaustas tik dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Apelianto vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo parinkta terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau nei penkiasdešimt asmenų. Dalis jų dėl jiems artimų žmonių netekties patyrė itin skaudžius išgyvenimus, kiti – po 2007 metais daugiabučiame name kilusio gaisro ilgam laikui neteko pastogės, jautė baimę, ilgam laikui buvo išbalansuota jų psichinė būsena, o po 2014 metais pasikartojusių A. D. neteisėtų veiksmų šie neigiami išgyvenimai atsinaujino.

5.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta kriminalinių bausmių sistemos paskirtis – ne tik padaryti atitinkamą poveikį nuteistajam, bet ir užtikrinti nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų gynimą, taip pat vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją. Apelianto nuomone, įvertinus nuteistojo A. D. antivisuomeniškas nuostatas, jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, visišką įstatymų ir kitų žmonių teisių, taip pat ir teisės į gyvybę negerbimą, abejingumą nusikalstamų veikų padariniams bei pavojingumą visuomenei, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskyrus švelnesnę, negu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai nėra ir nebus pasiekti, o bausmės paskirtis liks neįgyvendinta. Apelianto nuomone, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta bausmės paskirtis šioje byloje bus realizuota tik paskyrus A. D. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo A. D. ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro J. Lauciaus apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo A. D. teisės į gynybą ir ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų

7. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. teigia, kad 2014 m. gruodžio 16 d. atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes pareigūnai, žinodami, kad nuo 2014 m. gruodžio 15 d. jį pradėjo ginti advokatas R. Mikliušas, su kuriuo teisinės pagalbos sutartį sudarė sugyventinė A. J., sąmoningai neleido šiam advokatui susitikti su juo ir dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, taip pat apie pakviestą advokatą sąmoningai neinformavo jo paties. Tokius teiginius nuteistasis grindžia aplinkybėmis, kad advokatas R. Mikliušas 2014 m. gruodžio 15-16 dienomis skambino tyrėjai J. P. (buvusi Janušauskienė) ir pranešė apie savo dalyvavimą, taip pat gruodžio 16 d. faksu ir elektroniniu paštu išsiuntė advokato orderį ir prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga prokurorei J. J. K.

8. Bylos duomenimis, kaip liudytoja apklausta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja J. P., 2014 m. gruodžio 8-15 dienomis atlikusi procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime dėl 2014 m. gruodžio 4 d. gaisro (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2014 m. gruodžio 15 d. jai paskambino asmuo, prisistatęs advokatu R. Mikliušu, ir nurodė, kad sudarė sutartį su A. D. žmona. Tuomet ji informavo advokatą, kad jis bus įtrauktas į procesą pateikus orderį, apie procesinius veiksmus su juo nekalbėjo. Ar advokatas jai skambino ir kitą dieną, t. y. gruodžio 16, liudytoja neprisiminė. Gruodžio 16 d. gavo viršininko nurodymą ir ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavė Vilniaus AVPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybai (toliau – ONTV), daugiau jokių procesinių veiksmų šioje byloje neatliko. Gruodžio 17 d., kai R. Mikliušas jai pristatė orderį, išrašytą gruodžio 15 d., apie tai nedelsiant informavo savo viršininką ir pateiktas orderis tuoj pat buvo perduotas ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams (t. 10, b. l. 163; t. 20, b. l. 10-11). Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja J. P. nurodė, kad įvykių nebeprisimena, bet papildomai paaiškino, kad negali įtraukti advokato į procesą jam nepateikus orderio. Taip pat liudytoja patvirtino, kad apklausė A. D. sugyventinę A. J., tačiau neprisimena, kad apklausos metu pastaroji būtų sakiusi, jog samdys advokatą (t. 22, b. l. 207-208). 2014 m. gruodžio 11 d. A. J. apklausos protokole liudytojos teiginių apie planuojamą A. D. samdyti gynėją, o juo labiau apie konkretų advokatą, taip pat nėra (t. 9, b. l. 53). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. J. teigė apie A. D. pasamdytą gynėją R. Mikliušą informavusi tyrėją J. P. telefonu, nors apie patį skambutį aiškino pakankamai prieštaringai – apklausiama apeliacinės instancijos teisme ji nurodė pati skambinusi tyrėjai, vėliau, atsakydama į gynėjo klausimus, jau aiškino, kad tyrėjai skambino advokatas R. Mikliušas, o ji tuo metu buvo greta jo, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme teigė, kad apie skambutį tyrėjai dėl pasirašytos teisinės pagalbos sutarties ją pačią telefonu informavo pats advokatas (t. 20, b.l. 37–41, t. 23, b. l. 105–107). Byloje esantis Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro R. J. raštas patvirtina, kad 2014 m. gruodžio 16 d. ikiteisminį tyrimą dėl minėto 2014 m. gruodžio 4 d. gaisro buvo pavesta atlikti Vilniaus AVPK ONTV pareigūnams, o šį ikiteisminį tyrimą kontroliuoti, organizuoti ir jam vadovauti – Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Š. A. (t. 1, b. l. 37), kuris 2014 m. gruodžio 17 d. nutarimu į vieną tyrimą sujungė šį ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminį tyrimą dėl 2007 m. kovo 11 d. naktį vykusio gaisro, kurio metu žuvo ir buvo sužaloti žmonės (t. 1, b. l. 42). 2014 m. gruodžio 17 d. tyrėjos J. P. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad advokato R. Mikliušo orderis šiai tyrėjai buvo pateiktas 2014 m. gruodžio 17 d 11:15 val., apie ką ši informavo komisariato viršininką (t. 13, b. l. 163). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose kaip liudytoja apklausta Vilniaus AVPK ONTV tyrėja J. K., 2014 m. gruodžio 16 d. atlikusi ikiteisminio tyrimo veiksmus su A. D., taip pat patvirtino, kad tuo metu aplinkybė, jog A. D. būtų buvęs nusamdytas kitas gynėjas, jai nebuvo žinoma (t. 20, b. l. 11-12; t. 23, 26-28). Tad aptartais bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 15 d. tyrėjai J. P. apie A. D. sugyventinės šiam pakviestą gynėją buvo pranešta tik telefonu, nepateikiant orderio. Advokato orderį R. Mikliušas tyrėjai J. P. pateikė, taip oficialiai informuodamas apie sudarytą teisinės pagalbos sutartį, tik 2014 m. gruodžio 17 d., t. y. tuo metu, kai ikiteisminis tyrimas jau buvo perduotas kitiems pareigūnams ir kai pastarieji jau buvo atlikę apelianto akcentuojamus ikiteisminio tyrimo veiksmus – įtariamojo A. D. apklausą bei jo parodymų patikrinimą vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

9. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas antstolio V. M. 2019 m. lapkričio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotas iš R. Mikliušo kontoros siųstas elektroninis laiškas prokurorei J. J. K. Šiuo laišku gynėjas informuoja, kad su A. D. sudarė teisinės pagalbos sutartį, prašo leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikia 2014 m. gruodžio 15 d. advokato orderį. Pagal naudojamos programos duomenis laiškas išsiųstas 2014 m. gruodžio 16 d. 15:49 val. (t. 23, b. l. 125-128). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys taip pat nepatvirtina, kad advokatui R. Mikliušui buvo sąmoningai trukdoma dalyvauti procese ginant įtariamąjį A. D. Juolab, kad byloje yra ir to paties 2014 m. gruodžio 16 d. advokato R. Mikliušo prašymo, adresuoto prokurorei J. J. K., kopija, iš kurios matyti, kad faksu siųstas prašymas prokuratūroje buvo gautas 2014 m. gruodžio 16 d. 16:16 val., o užregistruotas 2014 m. gruodžio 17 d. (t. 13, b. l. 154-155), taigi, taip pat jau po apelianto akcentuojamų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytoja apklausta prokurorė J. J. K. nurodė, kad advokato R. Mikliušo prašymų neprisimena, juos galėjo perskaityti nebūtinai tą pačią dieną. Be to, ir gavusi tokį dokumentą, galėjo jį traktuoti tik kaip prašymą susipažinti su bylos medžiaga ir atitinkamai reaguoti. Netikėti šiais liudytojos parodymais ar juo labiau spręsti, kad pastaroji sąmoningai vienaip ar kitaip trukdė gynybai, įvertinus, kad aptariamas advokato prašymas buvo išsiųstas darbo dienai einant į pabaigą, nėra jokio pagrindo. Be to, jau minėta, kad laiško gavimo metu ikiteisminį tyrimą jau buvo pavesta atlikti Vilniaus AVPK ONTV pareigūnams, o jį kontroliuoti, organizuoti ir jam vadovauti – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Š. A., kas tik dar kartą paneigia bet kokį prokurorės J. J. K., kaip, beje, ir tyrėjos J. P., galimą suinteresuotumą dėl advokato R. Mikliušo dalyvavimo ar nedalyvavimo šiame procese.

10. Teisme kaip liudytoja apklausta A. D. sugyventinė A. J. teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m. gruodžio 11 d. ją apklaususi tyrėja J. P. klaidino, esą negalima A. D. samdyti pasirinkto advokato, tačiau toks liudytojos aiškinimas neįtikinantis, juolab, kad, kaip matyti iš bylos, teisinės pagalbos sutartį su advokatu R. Mikliušu ji sudarė praėjus vos kelioms dienoms nuo minėtos apklausos, t. y. 2014 m. gruodžio 15 d. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo teiginys, kad tyrėja J. P. sąmoningai klaidino gynėją R. Mikliušą, telefoninio pokalbio metu nurodydama, kad jokie procesiniai veiksmai su A. D. nebus atliekami. Bylos duomenimis, J. P. jokių procesinių veiksmų su įtariamuoju A. D. nei gruodžio 15 d. ar 16 d., nei vėliau neatliko, nes, kaip minėta, gruodžio 16 d. gavo nurodymą perduoti ikiteisminio tyrimo medžiagą Vilniaus AVPK ONTV pareigūnams, kurie ir priėmė sprendimus dėl tolesnės tyrimo eigos bei atliekamų veiksmų, įskaitant A. D. apklausą bei jo parodymų patikrinimą vietoje, apie kuriuos tyrėja J. P. iš anksto ir negalėjo žinoti.

11. Taigi, esant tokių duomenų visumai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais dėl nuteistojo A. D. teisės į gynybą pažeidimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnams sąmoningai neleidžiant advokatui R. Mikliušui dalyvauti 2014 m. gruodžio 16 d. su juo atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar sąmoningai apie jiems žinomą su šiuo gynėju sudaryta teisinės pagalbos sutartį neinformuojant įtariamojo.

Žemesnės instancijos teismas

12. 2014 m. gruodžio 16 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti tokie A. D. parodymai: „Iš pradžių nebuv(au) įtariamas, kalbėjo su manimi tyrėjas, o vėliau man buvo pateiktas įtarimas ir aš buvau apklaustas įtariamuoju. Jokio advokato nebuvo, aš prašiau advokato, bet jo nebuvo, man pasakė, kad jis nereikalingas.“ [...] „paskiau, kai sulaikė ilgesniam laikui, tardytoja vis spaudė, o aš žinojau, kad blogai padariau, prašiau advokato. Laukiau kiekvieną vakarą advokato“ (t. 13, b. l. 143-144). Analogiškas aplinkybes jis nurodė po 2014 m. gruodžio 16 d. apklausos gynėjo į bylą pateiktuose laiškuose, rašytuose iš įkalinimo įstaigos (t. 14, b. l. 64-69; t. 20, b. l. 51-60). Tačiau, kaip matyti iš bylos, 2014 m. gruodžio 10 d., kai A. D. buvo pranešta apie įtarimą dėl 2014 m. gruodžio 4 d. įvykusio gaisro ir jis buvo pirmą kartą apklausiamas, A. D. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją ir jis gynėjo atsisakė (t. 13, b. l. 130, 131). 2014 m. gruodžio 11 d., kai buvo svarstomas A. D. suėmimo klausimas, A. D. buvo paskirtas valstybės gynėjas J. P. (t. 13, b. l. 135), kuris dalyvavo ir 2014 m. gruodžio 16 d. apklausoje, su kuo A. D. sutiko (t. 13, b. l. 142-144). Byloje nėra tokių duomenų, kad A. D. būtų pageidavęs kito advokato ar kad būtų skundęs ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, taip pat ir tuomet, kai nuo gruodžio 17 d. į bylą įstojo pasirinktas gynėjas. Be to, kaip minėta, 2014 m. gruodžio 16 d. apklausoje su valstybinio gynėjo dalyvavimu A. D. sutiko ir dėl minėtos apklausos eigos pretenzijų nei jos metu, nei vėliau nereiškė. Taigi, ir šiuo aspektu konstatuoti A. D. teisės į gynybą suvaržymą nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

13. Bylos duomenys nepatvirtina ir apelianto argumentų, kad 2014 m. gruodžio 16 d. įtariamojo apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti jo parodymai buvo gauti neteisėtais būdais, ikiteisminio tyrimo pareigūnams iki šių veiksmų atlikimo darant jam neleistiną psichologinį poveikį.

14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. D., 2014 m. gruodžio 10 d. pirmą kartą apklaustas kaip įtariamasis dėl 2014 m. gruodžio 4 d. gaisro (duomenys neskelbtini), savo kaltės nepripažino (t. 13, b. l. 133-134). Vėliau, 2014 m. gruodžio 16 d. buvo gautas raštiškas nuoširdus A. D. prisipažinimas dėl 2007 m. kovo 11 d. ir 2014 m. gruodžio 4 d. įvykdytų padegimų daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 137-141). Apklausiamas kaip įtariamasis 2014 m. gruodžio 16 d. ir parodymų patikrinimo vietoje metu A. D. pripažino kaltę dėl šių padegimų ir nurodė jų aplinkybes (t. 13, b. l. 143-144). Tačiau apklausiamas kaip įtariamasis 2015 m. sausio 6 d. nuteistasis pakeitė parodymus teigdamas, kad jokių nusikaltimų nepadarė, o prisipažinimas buvo išgautas policijos pareigūnams naudojant prieš jį psichologinį smurtą (t. 13, b. l. 167). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis atsisakė duoti parodymus, o apklausiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose laikėsi pozicijos, kad jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė. Taigi, nuteistasis po 2014 m. gruodžio 16 d. vykusios apklausos ir parodymų patikrinimo vietoje pakeitė gynybinę poziciją ir neigė savo kaltę.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2014 m. gruodžio 16 d. įrašytas tyrėjų pokalbis su A. D. negali būti vertinamas kaip BPK numatyta tvarka atlikta apklausa, todėl įrodomosios vertės neturi. Nors teismų praktikoje policijos pareigūnų veiklos metu atliekami įrašai gali būti pripažįstami leistinais įrodymais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-788/2017 dėl policijos patrulių automobilyje daromo įrašo), tačiau šiuo atveju A. D. pokalbis su pareigūnais vertintinas kaip kriminalinės žvalgybos veiksmas. Apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas prokuroras S. T. parodė žodžiu leidęs pareigūnams apklausti A. D. dėl 2007 metais vykusio gaisro, kaip tą leido tuo metu galiojusios Generalinio prokuroro rekomendacijos, ir, jeigu įtarimai pasitvirtintų, nurodė jau BPK tvarka apklausti A. D. įtariamuoju ir atlikti parodymų patikrinimą vietoje, nes kriminalinės žvalgybos pareigūnų apklausa įrodomosios galios neturi, tik padeda nustatyti tyrimo kryptį (t. 23, b. l. 29-32). Iš minėto garso įrašo matyti, kad pokalbio metu faktiškai buvo atliekama A. D. apklausa, ją slapta užfiksuojant techninių priemonių pagalba, ir tuo pačiu ignoruojant jo kaip įtariamojo teises neduoti parodymų prieš save, atsisakyti atsakinėti į klausimus, naudotis gynėjo paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip įrodymas negalėjo būti pripažintas ir aptariamo pokalbio metu A. D. ranka surašytas nuoširdus prisipažinimas (t. 13, b. l. 137-141). Nors raštu surašyta informacija formaliai gali atitikti dokumento sąvoką pagal BPK 95 straipsnį, tačiau minėtu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. D. nuoširdus prisipažinimas buvo surašytas būtent pirmiau aptartos apklausos metu (taip pat žr. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006; 2K–23/2013) ir, sprendžiant iš garso įrašo turinio, ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva (t. 10, b. l. 178). Tad nors apygardos teismas pagal byloje užfiksuoto tyrėjų pokalbio su A. D. turinį pagrįstai konstatavo, jog psichologinė prievarta „neformaliai“ apklausiant A. D. naudojama nebuvo (savaime maisto ar cigarečių siūlymas, kaip ir siūlymas būti nuoširdžiam, dar nereiškia neteisėto psichologinio poveikio), tačiau dėl pirmiau minėtų priežasčių byloje užfiksuotas tyrėjų pokalbis su A. D. ir pastarojo rašytinis nuoširdus prisipažinimas negali būti vertinami kaip BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantys įrodymai.

16. Kitaip negu teigiama apeliaciniame skunde, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2014 m. gruodžio 16 d. įtariamojo A. D. apklausos protokole bei tos pačios dienos jo parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 13, b. l. 143-144, 145-152) užfiksuoti duomenys buvo gauti neteisėtais būdais. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su A. D. teisės į gynybą pažeidimu atliekant šiuos veiksmus, teisėjų kolegija jau pasisakė. Byloje surinkti duomenys taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad A. D. parodymus, užfiksuotus 2014 m. gruodžio 16 d. įtariamojo apklausos protokole, būtų davęs ne laisva valia, kaip teigiama skunde, ar kad būtų padaryta kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl ko gauti duomenys nebūtų tinkami gretinti juos su kitais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teisme A. D. parodė, kad minėtos apklausos įtariamuoju pabaigoje tyrėja jo paklausė, dėl kokių priežasčių prisipažįsta, ir jis pasakė , kad buvo daromas pareigūnų spaudimas, dėl to prisipažino, nes viskas vyko tą pačią dieną (t. 20, b. l. 44). Tačiau toks nuteistojo aiškinimas prieštarauja 2014 m. gruodžio 16 d. jo kaip įtariamojo apklausos protokole užfiksuotiems duomenims, kurių teisingumą nuteistasis patvirtino savo parašu. Iš šio protokolo matyti, kad įtariamasis A. D., apklausiamas dalyvaujant gynėjui J. P., paaiškino, kad jis parodymus duoda savo valia, niekas nevertė jo duoti parodymų. Taip pat A. D. parodė, kad nori papasakoti apie šiukšlių padegimą, dėl kurio jam buvo įteiktas įtarimas, nori papasakoti, kad kai tyrėja jį apklausinėjo, jis norėjo prisipažinti, bet bijojo, norėjo pasitarti su kokiu nors advokatu. Be to, A. D. nurodė, jog nori papasakoti ir apie kitus du įvykius, įskaitant 2007 metų didelį gaisrą (duomenys neskelbtini) name, kad jaučiasi kaltas, dėl to ir papasakojo apie šį įvykį, nes nuo jo pasekmių viskas užsidegė (t. 13, b .l. 143-144). Teisme kaip liudytoja apklausta tyrėja J. K., 2014 m. gruodžio 16 d. apklaususi įtariamąjį A. D., taip pat patvirtino, kad apklausos metu klausė pastarojo, ar duoda parodymus savo valia, į ką šis atsakė teigiamai (t. 20, b. l. 11-12; t. 23, b. l. 26-28). Iš bylos duomenų matyti, kad iš karto po įtariamojo apklausos, nors jau buvo vėlus vakaras, buvo atliktas ir įtariamojo A. D. parodymų patikrinimas vietoje (apklausa atlikta laikotarpiu nuo 20.20 val. iki 21.15 val., parodymų patikrinimas vietoje – nuo 21.45 val. iki 22.50 val.). Nors apeliaciniame skunde keliama versija, kad minėtas ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo atliktas skubiai, vėlų vakarą, siekiant išvengti advokato R. Mikliušo dalyvavimo jame, tačiau, kaip jau minėta, oficialų pranešimą apie su šiuo advokatu sudarytą teisinės pagalbos sutartį ikiteisminio tyrimo pareigūnai gavo pavėluotai. Kaip liudytojas apklaustas prokuroras S. T. parodė, kad davė nurodymą tyrėjui, jeigu bus gauta duomenų apie 2007 metų gaisrą, A. D. turi būti nedelsiant apklaustas ir atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje (t. 23 b. l. 30). Kaip liudytojas apklaustas liudytojas Vilniaus AVPK ONTV tyrėjas A. M. parodė, kad A. D. apklausos metu prisipažinus dėl padegimų, įtariamajam buvo pasiūlyta vykti patikrinti parodymus į vietą iš karto po apklausos arba kitą dieną, tačiau pats A. D. pageidavo šį procesinį veiksmą atlikti tamsiu paros metu, kad žmonės nematytų, kas padeginėjo namą (t. 23, b. l. 10–11). Taigi aptarti duomenys rodo, kad šiuo atveju A. D. parodymų patikrinimo vietoje laiką nulėmė ir paties nuteistojo valia. Neabejotina, kad neatidėliotina A. D. apklausa, o vėliau – ir jo parodymų patikrinimu vietoje ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo suinteresuoti, tačiau daryti išvadą, kad šį suinteresuotumą lėmė ne apklausos taktikos sumetimai, bet siekis išvengti advokato R. Mikliušo dalyvavimo, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

17. Bylos duomenimis, patyrusi neteisėtą pareigūnų poveikį teigė ir nuteistojo A. D. sugyventinė A. J. Apklausta kaip liudytoja pirmosios instancijos teisme ji parodė, kad tyrėjo M. G. kvietimu lankėsi policijos komisariate, kur jai buvo daromas spaudimas paveikti savo sugyventinį A. D., kad prisipažintų, siūloma eiti tartis su prokuroru dėl mažesnės bausmės, taip pat priekaištaujama, kam pasamdė advokatą R. Mikliušą. Kita vertus, pati liudytoja nurodė, kad jos bendravimas su pareigūnais vyko jau po minėtų procesinių veiksmų atlikimo. Dar daugiau, apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad kalbėti apie bylą su A. D. pareigūnai jai neleido, o ir tiesioginių pasakymų įkalbinėti A. D. ar eiti pas prokurorą, nebuvo, tik ji pati iš pokalbio turinio taip suprato (t. 20, b. l. 40; t. 23, b. l. 104-106). Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas Vilniaus AVPK ONTV tyrėjas M. G., kuris nurodė, kad bendravo su A. J. apie A. D. ir bylos aplinkybes, tačiau bet kokius tiesioginius ar netiesioginius raginimus įkalbinėti A. D. ar tartis su prokuroru, paneigė (t. 23, b. l. 7). Todėl kolegija konstatuoja, kad A. J. neteisėtas poveikis daromas nebuvo.

Dėl A. D. atsakomybės pagal BK 129 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį

(2007 m. kovo 11 d. epizodas)

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas teisingai nustatė, kad A. D. sukėlė 2007 m. kovo 11 d. gaisrą daugiabutyje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. D., prisipažindamas jog sukėlė 2007 m. kovo 11 d. gaisrą, save apkalbėjo. Apeliantas teigia, kad 2014 m. gruodžio 16 d. prisipažinime ir apklausos protokole bei parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodytas aplinkybes jis išsigalvojo remdamasis kaimynų ir pareigūnų jam suteikta informacija apie gaisrus, tačiau šį nuteistojo A. D. aiškinimą paneigia byloje apklaustų ikiteisminio tyrimo pareigūnų A. M., J. K. parodymai, kad jie jokių konkrečių gaisrų kilimo aplinkybių A. D. nepasakojo. Iš baudžiamojoje byloje esančių liudytojų ir nukentėjusiųjų namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų parodymų turinio taip pat matyti, kad jokių konkrečių 2007 m. kovo 11 d. įvykusio gaisro kilimo aplinkybių jie nežinojo, o buvo tik girdėję, kad gaisras kilo padegus durų kilimėlį prie nukentėjusiojo I. A. durų. Iš 2014 m. gruodžio 16 d. įtariamojo apklausos (t. 13, b. l. 143-144) bei parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolo (t. 13, b. l. 145-152) turinio matyti, kad nuteistasis nuosekliai parodė, jog 2007 m. kovo 11 d., apie 3.00 val. nakties, jis žiebtuvėliu padegė minėto daugiabučio namo koridoriuje, tiksliai nežino 3 ar 4 aukšte, šalia evakuacinės laiptinės buvusį fotelį.

19. Be to, kai kurios nurodytos įvykių aplinkybės galėjo būti žinomos tik pačiam A. D., todėl A. D. duodamas parodymus 2014 m. gruodžio 16 d. vadovavosi savo atmintimi apie jam žinomas 2007 m. kovo 11 d. gaisro kilimo aplinkybes, kaip, pvz., gaisro lokalizacija koridoriaus gale kairėje pusėje pietinio namo sektoriuje prie gaisrinės laiptinės arba tai, kad jis padegė ten buvusį nedidelį fotelį – pagal bylos duomenis ši padegimo versija tuo metu pareigūnų dar nebuvo tiriama. Būtent šiuos nuteistojo parodymus papildo ir patvirtina kiti, objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2007 m. kovo 11 d. kilusio gaisro židinys, nuo kurio išplito ugnis, buvo namo pietinės dalies 6 aukšto koridoriaus gale, kairėje tarp evakuacinės laiptinės ir buto Nr. 69. Ši aplinkybė nustatyta vadovaujantis nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, 2007 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 55-68), 2008 m. liepos 16 d. specialisto išvada Nr. 11-1357 (07) (t. 2, b. l. 3-17) ir eksperto S. Kraujalio teisiamajame posėdyje duotais paaiškinimais (t. 20, b. l. 144-148). Eksperto S. Kraujalio teigimu, žiebtuvėliu padegta fotelio vata galėjo smilkdama uždegti kitas degias medžiagas, kurių yra fotelyje bei aplinkui jį, ir taip įsiliepsnoti, o liepsna išplisti. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nuteistasis A. D. parodė, jog įvykio naktį liftu nusileido į 3 ar 4 aukštą, bet į kurį, tiksliai nežino (t. 3, b. l. 143). Iš jo parodymų galima spręsti, kad A. D. neturėjo tikslo nusileisti į konkretų aukštą, todėl aplinkybė, kad A. D. negalėjo nurodyti aukšto, kuriame atliko neteisėtus veiksmus, neduoda pagrindo išvadai, jog šie jo veiksmai nebuvo padaryti gaisro židinio zonoje – pietinės dalies 6 aukšto koridoriaus gale prie atsarginės laiptinės.

20. Byloje apklausti nukentėjusieji T. M., I. P., D. H., I. M., N. A., M. J., V. B., N. K., R. R., J. R., Z. E. Ž., L. D., D. G., G. G. ir liudytojai G. P., R. Š., A. G., E. S., J. J., kurie yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), 3, 4 bei kitų aukštų gyventojai ar butų savininkai, kurie gyveno ar lankydavosi 3 ir 4 aukštuose, nurodė, kad iki 2007 m. kovo 11 d. gaisro ir gaisro metu 3 ir 4 aukštų koridoriuose tiek dešinėje, tiek kairėje daugiabučio namo pusėje nebuvo jokių daiktų ar baldų (tame tarpe ir fotelių), šiukšlių, koridoriai buvo visiškai tušti ir tvarkingi. Atitinkamai darytina išvada, kad 3 ir 4 aukštuose nebuvo fotelio (kito baldo ar daikto), kurį A. D. galėjo padegti.

21. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde kelia abejones dėl fotelio, kurį jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė padegęs, buvimo 6 aukšte, nes, anot apelianto, sudegus foteliui, jo buvimo vietoje turėjo likti varžtai, metalinės detalės, spyruoklės ir kitos dalys, tačiau tyrimo metu gaisro židinio vietoje jokių fotelio buvimą patvirtinančių įrodymų nerasta.

22. Apie sėdimojo baldo ‑ fotelio, kėdės ar taburetės buvimą 6 aukšto koridoriuje patvirtina byloje apklaustų nukentėjusiųjų I. A., A. Š., K. G., D. G., Z. G., R. R., J. R., D. L., I. L., I. L. ir liudytojų A. A., G. G., D. Č., M. G. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. A. parodė, kad gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 6 aukšte, tarp savo buto durų ir evakuacinės laiptinės durų buvo pastatęs paprastą medinę taburetę, ant kurios nieko nebuvo sudėta, o tarp jo buto Nr. 69 ir buto Nr. 68 durų buvo minkštas fotelis, aptrauktas medžiaga (t. 7, b. l. 95-96; t. 20, b. l. 33). Liudytoja A. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini), gyveno jos miręs brolis I. A., pas kurį ji kartais lankydavosi. 2007 metais prieš didįjį gaisrą koridoriuje 6-to aukšto koridoriuje buvo dvi paprastos medinės kėdės be paminkštinimo. Viena kėdė stovėjo prie jos brolio buto durų, kita – atsarginiame išėjime (t. 20, b. l. 26-27, t. 7, b. l. 116). Nukentėjusioji A. Š., I. A. kaimynė, teisme parodė, kad 2007 metais gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 6 aukšte, dešinėje namo pusėje. 6 aukšto koridoriuje, prie pat I. A. buto Nr. 69 durų, link atsarginės laiptinės, stovėjo mažas fotelis, aptrauktas raudona oda. Anksčiau buvo paprasta kėdė, tačiau ją išmetė, pakeitė į mažą fotelį (t. 17, b. l. 163; t. 20, b. l. 148). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat parodė, kad kaimynas iš 69 buto I. A. tarp savo buto ir evakuacinės laiptinės durų buvo pasistatęs medinę taburetę, ant kurios buvo pridėjęs daug kilimėlių kojoms valytis, o maždaug prieš savaitę iki gaisro tarp savo ir nukentėjusiosios A. Š. buto durų buvo pastatęs minkštą fotelį (t. 7, b. l. 60-61, 64-65). Nukentėjusioji K. G. parodė, kad 2007 metais gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 6 aukšte, dešinėje namo pusėje. 6 aukšto koridoriuje, prie pat I. A. buto Nr. 69 durų ir gaisrinės laiptinės visada kažkas stovėdavo, dažniausiai stovėjo kėdė su medinėmis kojomis, šios kėdės sėdimoji dalis ir atlošas buvo aptraukti medžiaga, ar buvo porankiai, neatsimena (t. 17, b. l. 125-126, t. 7, b. l. 73-74). Nukentėjusioji D. G. teisme parodė, kad įvykio metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 6 aukšte, dešinėje namo pusėje. 6 aukšto koridoriuje, prie pat I. A. durų stovėjo kėdė, kuri buvo aptraukta medžiaga (galimai dermantinu) su medinėmis kojomis, dar buvo maža kėdė, ant kurios sėdėdavo I. A. dukra (t. 17, b. l. 126-127). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad šalia I. A. buto durų stovėjo kėdė su atlošu iš dermantino, yra stovėjęs ir fotelis, bet I. A. jį tai atsinešdavo, tai išnešdavo. Ji gerai atsimena kėdę, nes pas I. A. ateidavo moteris su mergaite, kuri ant tos kėdės sėdėdavo, I. A. ją valgydindavo ten sėdinčią (t. 7, b. l. 78-80). Nukentėjusioji Z. G. teisme parodė, kad jos sūnus gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 6 aukšte. 6 aukšto koridoriuje stovėjo gėlės ir fotelis ar kėdė (t. 17, b. l. 128-129). Nukentėjusioji R. R. teisme parodė, kad nuo 1992 metų gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 7 aukšte, dešinėje namo pusėje. 6 aukšte, šalia I. A. buto durų ir gaisrinės laiptinės stovėjo kėdė su medinėmis kojomis (t. 17, b. l. 131-132). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 6 aukšto dešinėje namo pusėje prie I. A. buto tikrai stovėjo senas fotelis, tamsios spalvos, tai ji gerai žino ir prisimena, nes pas I. A. ateidavo moteris su dukra, o kadangi I. A. butas buvo užverstas šiukšlėmis, tai jų į butą neįsileisdavo, mergaitė sėdėdavo fotelyje, stovėjusiame koridoriuje prie I. A. buto durų (t. 8, b. l. 7-9). Nukentėjusysis J. R. teisme parodė, kad nuo 2002 metų gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 7 aukšte. 6 aukšto koridoriuje prie I. A. buto durų stovėjo taburetė (t. 17, b. l. 129-131). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad pas I. A. ateidavo moteris su dukra, o kadangi I. A. butas buvo užverstas šiukšlėmis, tai jų į butą neįsileisdavo, tad labai dažnai matydavo tą mergaitę prie I. A. buto sėdinčią fotelyje ar ant kėdės (t. 8, b. l. 23-24, 26-28). Nukentėjusysis D. L. teisme parodė, kad gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 8 aukšte, dešinėje namo pusėje. 6 aukšto koridoriuje, prie K. G. buto durų (tarp kaimyno, kuris kaupė šiukšles, ir K. G. buto durų arba šalia kaimyno, kuris kaupė šiukšles, buto durų) stovėjo kėdė, aptraukta medžiaga ir su mediniais rėmais rankoms pasidėti, panaši į fotelį (t. 17, b. l. 166-167). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad jis lankydavosi 6 aukšte, dešinėje namo pusėje, nes ten turėjo draugę iš 70 buto. Tiksliai neprisimena, bet rodos tame aukšte stovėjo fotelis (t. 8, b. l. 156-157). Nukentėjusioji I. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 7 aukšte, dešinėje namo pusėje. Nukentėjusioji neatsimena, kurioje vietoje stovėjo fotelis (t. 17, b. l. 165). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad lankydavosi 6 aukšte pas K. G., tiksliai neprisimena, bet jai atrodo, kad koridoriuje stovėjo fotelis (t. 8, b. l. 74-75). Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti šie liudytojų ir nukentėjusios parodymai: liudytojos G. G. parodymai, kad ji nuo 1993 metų gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 6 aukšte, kairėje namo pusėje, 6 aukšto dešinėje namo pusėje prie buto, kur gyveno vyras, kuris kaupdavo šiukšles, stovėjo kėdė (t. 7, b. l. 40-41); liudytojos D. Č. parodymai, kad jos seneliai turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), 6 aukšte, dešinėje namo pusėje, 6 aukšto koridoriaus gale buvo sukrauti daiktai, bet kokie tiksliai, liudytoja neprisimena, taip pat lyg stovėjo kažkoks fotelis (t. 7, b. l. 52); liudytojo M. G. parodymai, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris anksčiau priklausė gaisro metu žuvusiam jo dėdei A. K. Koridoriaus gale, prie atsarginės laiptinės, 2007 metų gaisro metu stovėjo labai daug daiktų, įvairių baldų, kėdžių, taip pat dažnai ir koridoriuje būdavo prinešta įvairių daiktų, kėdžių, bet jo dėdė juos surinkdavo ir išmesdavo, kažkuriuo metu koridoriuje stovėjo ir fotelis, bet ar jis stovėjo ir gaisro metu, neprisimena (t. 7, b. l. 125-126); nukentėjusiosios I. L. parodymai, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 7 aukšte, dešinėje namo pusėje, matė, kad 6 aukšto koridoriuje stovėjo fotelis (t. 7, b. l. 188, 190).

23. Nors byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai dėl 6 aukšte stovėjusiojo sėdimojo baldo rūšies ir jo apibūdinimo skiriasi – fotelis (minkštas, aptrauktas medžiaga; aptrauktas oda), kėdė (paprasta medinė be paminkštinimo; medinė su atlošu, kurios pagrindas ir atlošas buvo aptraukti medžiaga (galimai dermantinu); aptraukta medžiaga ir su mediniais rėmais rankoms pasidėti, panaši į fotelį), taburetė (paprasta medinė), tačiau, kita vertus, byloje nustatyta, kad sėdimieji baldai (fotelis, kėdė ar taburetė) 6 aukšto koridoriuje stovėjo, dešinėje namo pusėje, prieš pat gaisrą ir gaisro metu, be to, buvo ne vienas toks sėdimasis baldas, o keli, taip pat jie buvo tai pastatomi į koridorių, tai išnešami iš jo, taip pat sėdimieji baldai buvo keičiami kitais baldais (nukentėjusysis I. A. parodė, jog 6 aukšto koridoriuje prie jo buto durų stovėjo paprasta medinė taburetė ir minkštas fotelis; tai patvirtino ir nukentėjusioji A. Š., I. A. kaimynė, kuri parodė, kad 6 aukšto koridoriuje, šalia I. A. buto durų, stovėjo taburetė ir mažas minkštas fotelis, anksčiau buvo paprasta kėdė, tačiau ją išmetė ir pakeitė į mažą fotelį; nukentėjusioji D. G. parodė, kad 6 aukšto koridoriuje, šalia I. A. buto durų, stovėjo kėdė, kuri buvo aptraukta medžiaga (galimai dermantinu) su medinėmis kojomis, dar buvo maža kėdė, taip pat buvo ir fotelis, kurį I. A. tai pastatydavo į koridorių, tai išnešdavo; liudytoja A. A., kuri kartais landydavosi pas savo brolį I. A., parodė, kad 6 aukšto laiptinėje, šalia I. A. buto durų, buvo dvi paprastos medinės kėdės be paminkštinimo; liudytojas M. G. parodė, kad 6 aukšto koridoriuje stovėjo įvairios kėdės, taip pat ir fotelis). Nors liudytoja A. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad 6 aukšto laiptinėje stovėjo dvi paprastos medinės kėdės be paminkštinimo (t. 20, b. l. 26-27), tačiau iš bylos duomenų matyti, jog liudytoja kartu su broliu I. A. negyveno, pas jį lankydavosi tik kartais, todėl neturėjo galimybės matyti tikslaus kintančio 6 aukšto namo koridoriuje buvusių baldų išdėstymo. Byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai skiriasi dėl sėdimojo baldo buvimo vietos, tačiau kai kurie nukentėjusieji ir liudytojai, tame tarpe ir liudytoja A. A., pastoviai negyveno 6 aukšte, o tik kartais, skirtingais laikotarpiais iki 2007 m. kovo 11 d. gaisro užsukdavo į 6 aukštą, todėl koridoriuje pastatyto sėdimojo baldo rūšis ir jo buvimo vieta galėjo keistis, nes baldai (fotelis, kėdė ar taburetė) nebuvo pritvirtinti prie sienos ar grindų, juos galima buvo lengvai perstumti ar pernešti iš vienos vietos į kitą.

24. Liudytojas M. D., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vedėjas, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad gaisro židinys, tai konkreti vieta, kurioje kyla gaisras, o gaisro židinio zona, tai ribota mažiausia zona, kurioje yra gaisro židinys. Gaisro židinio zona nustatoma tada, kai nėra galimybės nustatyti tikslios gaisro židinio vietos. Tokio pobūdžio gaisruose, kaip nagrinėjamas, labai sunku nustatyti tikslią gaisro židinio vietą, todėl, liudytojo nuomone, pagal eksperto S. Kraujalio išvadą buvo nustatyta gaisro židinio zona, nes nėra tiksliai nurodyta konkreti vieta, o nurodyta pietinė koridoriaus dalis (platesnė zona), kurioje buvo gaisro židinys (t. 23, b. l. 71-73). Nors šiuo atveju negalima tiksliai nustatyti padegto sėdimojo baldo – fotelio buvimo vietos gaisro metu, tačiau byloje neabejotinai nustatyta, kad sėdimieji baldai (ir ne vienas), tame tarpe ir minkštas fotelis, buvo gaisro metu 6 aukšto koridoriuje, o būtent toje vietoje, kur nustatyta gaisro židinio zona – pietinėje 6 aukšto koridoriaus dalyje.

25. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iškraipė eksperto S. Kraujalio parodymus. Apelianto teigimu, ekspertas S. Kraujalis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kategoriškai nurodė, jog fotelis, kuris pagal baudžiamosios bylos medžiagą galėjo būti prie I. A. buto, nepatenka į gaisro židinio zoną. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog ekspertas S. Kraujalis teisiamajame posėdyje parodė, jog tuo atveju, jeigu minėtas fotelis buvo pastatytas tarp I. A. buto Nr. 69 ir evakuacinės laiptinės, tai į gaisro židinio zoną pateko (t. 20, b. l. 148). Be to, ekspertas S. Kraujalis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ugnies šaltinis, nuo kurio įsiplieskė gaisras, buvo tik vienoje jo nurodytoje namo vietoje – 6 aukšto koridoriaus pietinėje dalyje, tarp buto Nr. 69 ir evakuacinės laiptinės durų. Ekspertas S. Kraujalis, duodamas išvadą apie galimas gaisro priežastis, vadovavosi tik nukentėjusiųjų I. A. ir A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad fotelis stovėjo tarp butų Nr. 68 ir Nr. 69. Ekspertas S. Kraujalis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jei fotelis stovėjo gaisro židinio zonoje, žiebtuvėliu padegus jo vatą, ir jai smilkstant, aplinkui esant ir kitų daiktų, buvo didelė tikimybė kilti dideliam gaisrui (t. 20, b. l. 144-148). Nagrinėjamu atveju liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis I. A. kaupdavo įvairias šiukšles ir daiktus, juos nešdavo į savo butą, koridorių, evakuacinę laiptinę. Nukentėjusieji I. A. ir A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog fotelis buvo pastatytas tarp buto Nr. 68 ir buto Nr. 69. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų bei nukentėjusiųjų neužfiksavo, kur tiksliai stovėjo minėtas fotelis gaisro kilimo naktį. Juo labiau, kad apklausiama teisme nukentėjusioji A. Š. patvirtino, jog yra mačiusi fotelį stovintį ne tik tarp butų Nr. 68 ir Nr. 69 durų, bet ir kampe tarp nukentėjusiojo I. A. buto durų ir evakuacinės laiptinės (t. 20, b. l. 148). Šie nukentėjusiosios A. Š. parodymai neprieštarauja nukentėjusiosios D. G. netrukus po įvykio duotiems parodymams apie tai, kad kampe prie I. A. buto durų stovėjusį fotelį tai atnešdavo, tai išnešdavo (t. 7, b. l. 78-80). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad nuosprendyje eksperto S. Kraujalio parodymai buvo iškraipyti, o apeliaciniame skunde minimas fotelis nepateko į gaisro židinio zoną.

26. Byloje paminėti sėdimieji baldai ‑ fotelis, kėdė, taburetė iš esmės yra degūs daiktai, padaryti iš lengvai užsidegančių ir turinčių savybę smilkti medžiagų (medienos, pamušalo, paminkštinimo ir kitos medžiagos). Liudytojas M. D., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vedėjas, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad gaisras gali kilti, jeigu smilkanti cigaretė patenka ant fotelio ar taburetės. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad įvykio vietoje fotelio liekanų nebuvo surasta, bet jos galėjo būti sunaikintos gaisro metu arba degėsių perkasinėjimo gaisravietėje metu (t. 2, b. l. 16). Liudytojas M. D. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad gaisro židinio zonoje nebuvo rasta jokių pėdsakų, metalinių daiktų galimai dėl gaisro likvidavimo darbų, kai naikinami gaisro židiniai, kad gaisras vėl neišplistų, t. y. visi potencialiai pavojingi daiktai, mediniai daiktai, pluoštai, kurie turi savybę smilkti ilgą laiko tarpą, yra šalinami iš gaisravietės arba perkeliami į kitą vietą, perkasinėjami ir užgesinami paskutiniai esantys atskiri gaisro pėdsakai. Dažniausiai daiktai yra išmetami per langus į lauką arba perkasinėjama, pernešinėjama į kitas vietas, tada perpilama, kad visiškai būtų užgesintas gaisras. Šiuo atveju iš gaisro židinio vietos taip pat galėjo būti pašalinti ir metaliniai daiktai, ir visi kiti daiktai. Be to, gaisrų temperatūra būna nuo 600 laipsnių ir aukščiau, todėl kai kurie daiktai ar metalai, kurie lydosi tokioje temperatūroje, galėjo būti sunaikinti (t. 23, b. l. 71-73). Ekspertas S. Kraujalis teisiamajame posėdyje parodė, kad apžiūros metu kai kurios nuotraukos, kuriomis jis vadovavosi rašydamas specialisto išvadą, buvo padarytos po gaisravietės valymo, kai gaisrininkai dalį degėsių išmėtė ar nustūmė į kitą vietą (t. 20, b. l. 146). Iš komisijos išvados dėl gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini), matyti, kad gaisras lokalizuotas 7.29 val., o pilnai likviduotas 10.12 val. (t. 1, b. l. 147), iš įvykio vietos (6 aukšto) apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra pradėta 2007 m. kovo 11 d. 12.15 val., baigta 16.30 val. (t. 1, b. l. 55-63), t. y. po gaisro likvidavimo. Todėl vien tai, kad tyrimo metu gaisro židinio vietoje ar zonoje nebuvo rasta fotelio ar kito sėdimo baldo (kėdės ar taburetės) buvimą patvirtinančių įrodymų (varžtų, metalinių detalių, spyruoklių ir kitų dalių), nepaneigia sėdimojo baldo – fotelio buvimo toje vietoje.

27. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje nepaminėtas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis atstumą nuo buto Nr. 69 iki evakuacinės laiptinės sienos, kaip per mažą foteliui pastatyti. Tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas aptarė nuteistojo A. D. gynėjo pateikto 2017 m. rugsėjo 12 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-17-1071 (t. 20, b. l. 151-155) įrodomąją reikšmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas įvykio vietos faktines aplinkybes, buvusias įvykio vietos apžiūros metu 2007 m. kovo 11 d. ir minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, padarė argumentuotą ir teisingą išvadą, kad atsižvelgiant į antstolio pateiktus išmatavimus, atmesti nukentėjusiųjų I. A. bei A. Š. parodymus apie fotelio buvimo vietą nėra pagrindo. Be to, nukentėjusioji A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, jog fotelis buvo mažas (nedidelis) (t. 20, b. l. 148), o nukentėjusieji R. R. ir J. R. parodė, kad tame fotelyje sėdėdavo maža mergaitė (t. 8, b. l. 7-9, 23-24, 26-28). Be to, nuteistasis A. D. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo padegtas fotelis buvo nedidelis. Byloje nepaneigta, kad atstumas nuo buto Nr. 69 iki evakuacinės laiptinės sienos (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas 53 cm (45+8 cm)) buvo per mažas nedideliam, vaikiškam foteliui pastatyti.

28. Apeliaciniame skunde taip pat keliamos versijos, kad gaisras kilo padegus gaisro zonoje, t. y. tarp buto Nr. 69 ir evakuacinės laiptinės buvusį kilimėlį, kuris buvo aplaistytas degiu skysčiu arba dėl elektros skydinėje įvykusio trumpo jungimo.

29. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, atliekant specialų tyrimą, buvo tikrinamos versijos, kad gaisras galėjo kilti nuo trumpo jungimo ir padegant durų kilimėlį. Iš 2007 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 55-68) matyti, kad įvykio vietoje prie buto Nr. 69 durų buvo rastas ir paimtas kojoms valyti skirtas kilimėlis, kuris užfiksuotas nuotraukoje Nr. 7 jo apdegusia puse, nuotraukoje Nr. 8 – atlenktas (t. 1, b. l. 61) ir nuotraukoje Nr. 9 užfiksuotas vėl užlenktas apdegusia puse (t. 1, b. l. 62). Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmiau aptarti objektyvūs bylos įrodymai patvirtina, kad minėtas kilimėlis, ant kurio tyrimo metu aptikta degių n-parafinų produktų pėdsakų (2007 m. kovo 16 d. specialisto išvada Nr. 11-863 (07) (t. 1, b. l. 188-189)), gaisro metu buvo priešais I. A. buto duris, o ne po elektros skydeliu, buvusiu tarp buto Nr. 69 durų ir evakuacinės laiptinės. Taigi, elektros laido purslo užkritimo ant minėto kilimėlio trumpojo jungimo metu versija yra mažai tikėtina. Juo labiau, kad 2008 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje, įvertinus grindų apanglėjimo laipsnį, konstatuota, jog gaisro židinys buvo ne ant grindų paviršiaus, todėl tikėtina, kad gaisro židinys buvo ant pietinėje koridoriaus dalyje laikomų degių daiktų (t. 2, b. l. 3-17). Be to, ekspertas S. Kraujalis savo išvadoje konstatavo ir teisiamajame posėdyje patvirtino, kad skystis, kurio pėdsakai buvo rasti ant I. A. buto durų kilimėlio, nuo vienos elektros skydelio kibirkšties negalėjo įsiliepsnoti, o galėjo tik palaikyti degimą, be to, ekspertas nurodė, kad vienas skydinės laidas buvo nudegęs iki gaisro (t. 20, b. l. 144-148). Ekspertas Vytautas Jonaitis apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad labai maža tikimybė, kuri artima nuliui, jog gaisras galėjo kilti dėl trumpo jungimo, nes trumpas sujungimas tai trumpas metalo apsilydimas, yra tik labai maža kibirkštėlė, kuri kartais nepastebima. Ekspertas kategoriškai nurodė, kad nuo trumpo jungimo kibirkštėlės fotelis ar kiti degūs daiktai tikrai negalėjo užsidegti. Nuo trumpo jungimo kibirkštėlės taip pat negalėjo kilti gaisras, net jei būtų pripilta degaus skysčio ant grindų, nes tam reikėtų per visą patalpą išplitusios garų koncentracijos. Pasak eksperto, labai maža tikimybė, jog gaisras kiltų nuo trumpo jungimo net visoje patalpoje esant atitinkamai degaus skysčio koncentracijai. Be to, ekspertas atkreipė dėmesį, kad tas trumpas jungimas galėjo įvykti iki nagrinėjamo gaisro, nes byloje apklaustas vienas iš liudytojų parodė, kad pas kažkurį namo gyventoją jau seniai nebuvo elektros (t. 23, b. l. 73-74). Nukentėjusioji A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad pas I. A. nebuvo elektros apie pusę metų iki 2007 m. kovo 11 d. gaisro (t. 20, b. l. 148). Ekspertas V. Jonaitis pirmosios instancijos teisme parodė, jog vienas skydelio laidas buvo „užtrumpintas“ ir išsilydęs dar iki gaisro, o kiti du išsilydė gaisro metu, tačiau nuo pirmo „užtrumpinto“ laido užsidegti kiti du laidai negalėjo, jie buvo paveikti jau kilusio gaisro metu (t. 20, b. l. 147-148). Liudytojas M. D., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vedėjas, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad iš skydelio kilusio gaisro apkrova nebūtų didelė, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gaisras plito labai greitai, be to, trumpas jungimas galėjo būti įvykęs gerokai anksčiau iki nagrinėjamo gaisro (t. 23, b. l. 71-73). Įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad objektyvūs bylos duomenys paneigia apeliaciniame skunde keliamas versijas dėl kitokio nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas gaisro kilimo mechanizmo.

30. Apeliaciniame skunde keliama dar viena versija, kad tą pačią naktį – 2007 m. kovo 11 d. buvo kilęs dar vienas gaisras 3 ar 4 daugiabučio namo aukšte.

31. Nukentėjusysis J. R. teisme parodė, kad 2007 m. kovo 11 d. naktį buvo kilę du gaisrai. 2007 m. kovo 11 d., apie 2 val. nakties, 3 aukšto koridoriuje buvo padegtos medinės grindys. Policijos pareigūnai, budėję prie parduotuvės „Rimi“, iškvietė gaisrininkus, kurie užgesino gaisrą. Nukentėjusysis asmeniškai nematė 2 val. nakties 3 aukšte kilusio gaisro ir jį užgesinusių gaisrininkų, apie tai sužinojo iš kaimyno, tačiau neprisimena kuris kaimynas jam tai pasakė. Nukentėjusysis mano, jog 3 aukšte tikrai buvo gaisras, nes po gaisro 6 aukšte pamatė, kad ir 3 aukštas buvo juodas, nedaug aprūkęs (t. 17, b. l. 129-131). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad girdėjo iš kaimynų, jog 2007 m. kovo 11 d., apie 2.00 val. nakties, buvo kilęs gaisras 3 aukšte, dešinėje namo pusėje, buvo padegtos grindys ar atsarginė laiptinė, tačiau pro šalį važiavę policijos pareigūnai pamatė gaisrą ir iškvietė gaisrininkus. Gaisras buvo užgesintas labai greitai, todėl namo gyventojai apie tą gaisrą nieko nežino (t. 8, b. l. 23-24, 26-28). Nukentėjusioji R. R. teisme parodė iš kaimynų kalbų žinanti, kad 2007 m. kovo 11 d. naktį buvo du gaisrai. Pirmas gaisras buvo apie 2 val. nakties, jo nukentėjusioji asmeniškai nematė ir nepajuto (t. 17, b. l. 131-132). Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad 2007 m. kovo 11 d. naktį iš pradžių buvo kažkas padegta 3 aukšte, dešinėje namo pusėje, atvažiavo gaisrininkai ir gaisras buvo greitai užgesintas, todėl namo gyventojai apie tą gaisrą nieko nežino, nukentėjusiajai apie tai pasakė 6 aukšto kaimynė, kuri jau yra mirusi. Kas konkrečiai degė, nukentėjusioji nežino (t. 8, b. l. 7-9). Nukentėjusioji V. V., gyvenusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisme parodė, kad prieš 2007 m. kovo 11 d. didįjį gaisrą, 2 val. nakties, 3 aukšte kilo gaisras, kuris gaisrininkų buvo užgesintas, tačiau pati tiesiogiai šio gaisro ir jį užgesinusių gaisrininkų nematė, nepamena, kas jai apie šį gaisrą pasakė. Nukentėjusioji matė, kad 3 aukšto koridorius buvo apdegęs, buvo toks pats juodas kaip ir koridoriai nuo 6 iki 9 aukšto, o 4 ir 5 aukštų koridoriai buvo švarūs, todėl jai susidarė įspūdis, jog gaisras buvo ir 3 aukšte (t. 17, b. l. 188-190). Nukentėjusioji I. L. parodė, kad iš kaimynės (kurios pavardės nežino) girdėjo, jog 2007-03-11 naktį buvo du gaisrai. Pirmas gaisras buvo 4 aukšte, apie 2 val. padegus spintą, kilusį gaisrą užgesino atvykę gaisrininkai, ji pati to gaisro nematė (t. 18, b. l. 33, t. 7, b. l. 188, 190). Nukentėjusioji V. E., gyvenusi (duomenys neskelbtini), teisme parodė iš kaimynų girdėjusi, kad tą pačią dieną buvo dar kitas gaisras ir buvo iškviesta gaisrinė, tačiau pati to gaisro nematė (t. 17, b. l. 65-66, t. 4, b. l. 163). Nukentėjusioji S. M., gyvenusi (duomenys neskelbtini), teisme parodė, kad apie 2007 m. kovo 11 d. 3 aukšte buvusį gaisrą žino tik iš nuogirdų, apie tai greičiausiai girdėjo iš sesers (t. 18, b. l. 30). Nukentėjusysis V. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 4 aukšte, dešinėje namo pusėje, teisme parodė, kad nieko nežinantis apie 2007 m. kovo 11 d. tą pačią naktį vykusį pirmą gaisrą, tik pažįstamas iš kito namo jam pasakė, kad tą naktį gaisrinė buvo atvažiavusi ne pirmą kartą (t. 17, b. l. 132-133). Nukentėjusioji N. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, teisme parodė iš gyventojų kalbų girdėjusi, kad 2007 m. kovo 11 d., apie 3 val. nakties, buvo atvykę gaisrininkai, tačiau pati gaisro nematė, nėra girdėjusi, kad 2007 m. kovo 10 d. būtų gaisras 3 ar 4 aukšte (t. 17, b. l. 73-74). Nukentėjusioji A. A., gyvenanti (duomenys neskelbtini), 9 aukšte, teisme parodė nieko nežinanti apie 2007 m. kovo 11 d. didžiojo gaisro išvakarėse buvusį padegimą 3 aukšte, apie tai girdėjo tik iš kalbų (t. 17, b. l. 187-188). Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos G. G. parodymai, kad tą pačią naktį kilo du gaisrai, pirmas gaisras buvo greitai užgesintas, ji pati jo nematė, o po to kilo kitas gaisras (t. 7, b. l. 40-41) ir nukentėjusiosios D. G. parodymai, kad žmonės kalbėjo, jog tą naktį prieš didįjį gaisrą buvo dar vienas gaisras 3 ar 4 aukšto koridoriuje, dešinėje namo pusėje, šį gaisrą pamatė važiuodami pro šalį patruliai ir iškvietė gaisrininkus, gaisras buvo greitai užgesintas (t. 7, b. l. 78-80).

32. Taigi, byloje apklausti nukentėjusieji J. R., R. R., V. V., I. L., V. E., S. M., V. B., N. K., A. A., D. G. ir liudytoja G. G. parodė, kad apie pirmą gaisrą, kuris, pasak jų, buvo 2007 m. kovo 11 d., apie 2-3 val. nakties, 3 ar 4 aukšte, girdėjo iš kitų namo gyventojų ar kaimynų (kurių tiksliai negali nurodyti, nes neprisimena arba nežino jų pavardės, arba kurie jau yra mirę) ar kitų žmonių (nukentėjusysis V. B. parodė, kad pažįstamas iš kito namo jam pasakė, kad tą naktį gaisrinė buvo atvažiavusi ne pirmą kartą), tačiau nė vienas iš byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojos tiesiogiai šio gaisro bei jį gesinusių gaisrininkų nematė, nepajuto dūmų kvapo ir nežino tikslių jo kilimo aplinkybių, apie tai girdėjo tik iš kitų žmonių pasakojimų, kalbų, nuogirdų, gandų. Iš ko darytina išvada, kad šių nukentėjusiųjų ir liudytojos teiginiai tėra gandų lygio informacija.

33. Be to, byloje apklausti nukentėjusieji ir liudytojai nurodė skirtingas gaisro aplinkybes. Nukentėjusieji J. R., R. R., V. V., S. M., A. A. nurodė, kad gaisras buvo 3 aukšte, nukentėjusioji I. L. nurodė, kad gaisras buvo 4 aukšte, nukentėjusioji D. G. nežinojo tiksliai, kuriame aukšte buvo gaisras, nurodė, kad gaisras buvo 3 ar 4 aukšte, nukentėjusioji V. E. nurodė, jog gaisras iš viso buvo galimai 2 aukšte. Nukentėjusysis J. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 3 aukšto koridoriuje buvo padegtos medinės grindys (t. 17, b. l. 129-131), o apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodė, kad buvo padegtos grindys ar atsarginė laiptinė (t. 8, b. l. 23-24, 26-28). Nukentėjusioji I. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, jog 4 aukšte buvo padegta spinta (t. 7, b. l. 188, 190), nors, kaip jau minėta, byloje apklausti nukentėjusieji T. M., I. P., D. H., I. M., N. A., M. J., V. B., N. K., R. R., J. R., Z. E. Ž., L. D., D. G., G. G. ir liudytojai G. P., R. Š., A. G., E. S., J. J. parodė, kad 3 ir 4 aukštų koridoriuose tiek dešinėje, tiek kairėje daugiabučio namo pusėje jokie baldai ir kiti daiktai nestovėjo, koridoriai buvo visiškai tušti ir tvarkingi.

34. Nukentėjusysis J. R. nurodė, jog susidarė įspūdį, kad gaisras buvo ir 3 aukšte, pamatęs po didžiojo gaisro juodą 3 aukšto koridorių, kuris buvo nedaug aprūkęs (t. 17, b. l. 129-131), o nukentėjusioji V. V. susidarė įspūdį, kad gaisras buvo ir 3 aukšte, nes 3 aukšto koridorius buvo apdegęs, buvo toks pats juodas kaip ir koridoriai nuo 6 iki 9 aukšto, o 4 ir 5 aukštų koridoriai buvo švarūs (t. 17, b. l. 188-190), t. y. šie du kitų viršutinių aukštų (7 ir 9 aukštų) gyventojai, susidarė įspūdį apie tariamai 3 ir 4 aukštuose vykusį gaisrą vadovaudamiesi vien tik savo subjektyvia nuomone. Tuo tarpu 3 ir 4 aukšto gyventojai parodė priešingai. Nukentėjusioji I. M., kuriai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), 4 aukšte, dešinėje namo pusėje, ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad po 2007 metų gaisro 4 aukšto koridorius nebuvo apdegęs (t. 6, b. l. 56), liudytojas A. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 3 aukšte, ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad gaisro metu namo nei 3, nei 4 aukštai neapdegė, o tik aprūko laiptinė (t. 5, b. l. 114-115). Taip pat nei vienas iš 3 ar 4 aukštų, kuriuose tariamai 2007 m. kovo 11 d., apie 2-3 val. nakties, buvo pirmas gaisras, bei kitų aukštų gyventojai neparodė, kad būtų pajutę apie 2-3 val. nakties degėsių kvapą, girdėję kažkokį garsą koridoriuose ar kad į jų duris būtų pasibeldę gaisrininkai, juo labiau matę pati gaisrą ir jį gesinančius gaisrininkus, girdėję gaisrininkų mašinos sirenas. Priešingai, liudytojas B. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 3 aukšte, kuriame tariamai buvo pirmasis gaisras, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007 m. kovo 11 d. gaisrininkai į jo buto duris pasibeldė tik apie 5 val. (t. 19, b. l. 9-10), liudytojas E. S., gyvenęs (duomenys neskelbtini), taip pat 3 aukšte, teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007 m. kovo 11 d. gaisras kilo apie 5 val. ryto (t. 19, b. l. 11), nukentėjusysis V. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 4 aukšte, dešinėje namo pusėje, kuriame tariamai buvo pirmasis gaisras, teisiamajame posėdyje parodė, kad jis nieko nežino apie 2007 m. kovo 11 d. tą pačią naktį vykusį pirmą gaisrą (t. 17, b. l. 132-133). Nukentėjusioji G. B., gyvenusi (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš pat 2007 metų didįjį gaisrą vakare ar dienos metu nebuvo kilęs mažesnis gaisras (t. 18, b. l. 30-31). Nukentėjusioji S. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), 8 aukšte, teisiamajame posėdyje parodė, kad ji nematė gaisro buvusio prieš 2007 m. kovo 11 d. didįjį gaisrą (t. 18, b. l. 47). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų J. R., R. R., V. V., I. L., V. E., S. M., V. B., N. K., A. A., D. G. ir liudytojos G. G. nurodytos aplinkybės apie tariamai 2007 m. kovo 11 d., apie 2-3 val. nakties, 3 ar 4 aukšte vykusį gaisrą, t. y. apie pirmą mažesnį gaisrą prieš didįjį gaisrą, kurių nei vienas iš minėtų asmenų savo akimis nematė, paneigia byloje esantys įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

35. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išnaudoti visas galimybes išsiaiškinti, ar tą pačią naktį (2007 m. kovo 11 d.) buvo kilęs gaisras 3 ar 4 aukštuose, buvo išsiųstas paklausimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB „Žirmūnų būstas“ (buvusiam UAB „Šnipiškių ūkis“) ir Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkei (t. 23, b. l. 36). Tačiau apeliacinės instancijos teisme gauti duomenys nepatvirtino aplinkybės apie tą pačią naktį ‑ 2007 m. kovo 11 d., apie 2-3 val., 3 ar 4 aukštuose vykusį gaisrą.

36. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius 2019 m. liepos 12 d. rašte nurodė, kad 2007 m. kovo 11 d. Vilniaus miesto priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas dėl gaisro, kilusio apie 5.21 val., adresu (duomenys neskelbtini). 2007 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 5.21 val. pranešimų iš Bendrojo pagalbos centro apie priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išvykimą dėl gaisro, adresu (duomenys neskelbtini), gauta nebuvo (t. 23, b. l. 56). UAB „Mano būstas Neris“ 2019 m. rugsėjo 5 d. rašte nurodė, kad duomenų apie minėtą įvykį neturi (t. 23, b. l. 63, 68). Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė M. B. rašte nurodė, kad neturi informacijos, susijusios su name kilusiais gaisrais (t. 23, b. l. 58). Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. liepos 31 d. rašte nurodė, kad Policijos registruojamų įvykių registras buvo įkurtas 2008 metais, o 2007 m. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus įvykių registracijos knygos, suėjus nustatytam terminui buvo sunaikintos, todėl prašomos informacijos pateikti nėra galimybės (t. 23, b. l. 59). Pagal Vilniaus apygardos teismo paklausimą (t. 20, b. l. 114) Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2017 m. liepos 17 d. rašte nurodė, kad Vilniaus miesto priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje iš Bendrojo pagalbos centro nuo 2007 m. kovo 10 d. iki 2007 m. kovo 11 d. buvo gautas pranešimas apie 2007 m. kovo 11 d. 5.21 val. dėl gaisro name, (duomenys neskelbtini). 2007 m. kovo 10 d. pranešimų iš Bendrojo pagalbos centro apie gaisrą (duomenys neskelbtini), gauta nebuvo (t. 20, b. l. 136-138). Iš Bendrojo pagalbos centro 2007 m. kovo 23 d. rašto ir pateiktų duomenų matyti, kad Bendrosios pagalbos centras gavo pranešimus apie 2007 m. kovo 11 d. gaisrą, vykusį (duomenys neskelbtini), tik nuo 5.18 val. (t. 2, b. l. 99-103). Iš apžiūros protokolo, kuriame aprašyti telefoniniai skambučiai Bendrosios pagalbos centrui, matyti, kad pirmas skambutis, kuris konkrečiai pranešė apie 2007 m. kovo 11 d. gaisrą, vykusį (duomenys neskelbtini), buvo 05.21 val. (t. 2, b. l. 104-106). Iš komisijos išvados dėl gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini), matyti, kad iš Bendrojo pagalbos centro pirmas pranešimas apie 2007 m. kovo 11 d., (duomenys neskelbtini), vykusį gaisrą buvo gautas tik 05.21 val. (t. 1, b. l. 144). Iš Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacijos apie gaisrą registracijos žurnalo duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 23 d. iki 2007 m. birželio 26 d. gaisrininkai gesinti gaisrą name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo iškviesti tik 2007 m. gruodžio 11 d., 5.21 val. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015 m. sausio 29 d. rašte Nr. 3-7352 (8.212.-7) nurodyta, kad 2000 – 2014 metų laikotarpyje, daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo iš viso 23 gaisrai, iš kurių vienas 2007 m. kovo 11 d. Prie šio rašto pridėtas Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aktas Nr. 53-366 dėl gaisro patvirtina, kad jame užfiksuotas tas pats ir vienintelis 2007 m. kovo 11 d., apie 5.21 val., kilęs gaisras (t. 3, b. l. 97, 106).

37. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados matyti, kad buvo vienas gaisro židinys ‑ 6 aukšto koridoriaus pietinėje dalyje (gale prie atsarginės laiptinės), o vertikalus gaisro išplitimas namo sekcijos aukštuose vyko per atsarginę laiptinę dėl joje laikomų įvairių degių daiktų (aukštyn kartu su liepsnos ir degimo produktų srautais bei žemyn – krintant degių daiktų žarijoms) (t. 2, b. l. 3-17). Liudytojas M. D., Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Ekspertinių tyrimų skyriaus vedėjas, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad gaisro židinys buvo 6 aukšte, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsarginės laiptinės buvo užkrautos degiais daiktais, gaisras per jas galėjo išplisti iki 4 aukšto (t. 23, b. l. 71-73). Ekspertas S. Kraujalis teisiamajame posėdyje parodė, kad gaisro išplitimas nuo 6 iki 9 aukšto ir nuo 6 aukšto iki 3 aukšto buvo vieno ir to paties gaisro šaltinio pasekmė, nebuvo tokių požymių, kad gaisras 3, 4, 5 aukštuose būtų kilęs dėl atskiro gaisro židinio, gaisras išplito į kitus aukštus per evakuacinę laiptinę, kurioje buvo laikomi degūs daiktai (t. 20, b. l. 144-147). Tai patvirtina ir 2007 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad 3 ir 4 aukšto koridoriai buvo aprūkę, apdegusios 32, 33, 34, 35 ir 45, 46 butų durys, abiejuose aukštuose sudegusios avarinės laiptinės durys (t. 1, b. l. 69-74). Iš komisijos išvados dėl gaisro, kilusio (duomenys neskelbtini), matyti, kad evakuacinė laiptinė degė nuo 2 iki 9 aukšto, visi šie aukštai buvo pilni dūmų (t. 1, b. l. 147). Liudytojas S. S., kuris 2007 metais dirbo Vilniaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gelbėtoju ir dalyvavo 2007 m. kovo 11 d. kilusio gaisro gesinime, teisiamajame posėdyje parodė, kad gaisro židinys buvo 6 aukšte, po 2007 m. kovo 11 d. gaisro užgesinimo liudytojas lankėsi kituose aukštuose, tačiau kituose aukštuose nematė gaisro židinių (t. 18, b. l. 150-151).

38. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog iš karto po gaisro 2007 metais gaisrininkų atliktos apžiūros komisijos išvadoje konstatuota, kad visų be išimties minėto daugiabučio aukštų laiptinės buvo užgriozdintos daiktais ir baldais. Tačiau iš minėto dokumento turinio (t. 1, b. l. 144-152) matyti, kad apžiūros metu buvo aprašyti ne bendrojo naudojimo koridoriuose, o evakuacinėse laiptinėse, šiaurinėje namo pusėje, t. y. priešingoje nei kilo gaisras, aptikti daiktai (t. 1, b. l. 148).

39. Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad byloje nėra jokių patikimų, neginčytinų duomenų apie gaisrą, kuris tariamai vyko tą pačią naktį (2007 m. kovo 11 d.) 3 ar 4 aukštų koridoriuose prieš didįjį gaisrą, t. y. apie 2-3 val. nakties.

40. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje liudytojus apklaususi tyrėja N. L., pažeisdama proceso reikalavimus, namo gyventojų susirinkime dalyvavusiems liudytojams ir nukentėjusiems pranešdama apie apelianto prisipažinimą, suformavo išankstinę nuomonę, jog dėl visų name įvykusių gaisrų yra kaltas A. D. ir taip tendencingai paveikė liudytojų parodymus. Tačiau šių teiginių nepatvirtino nei apeliacinės instancijos teisme apklausta tyrėja N. L., nei liudytoja J. A., kuri po gaisro buvo išrinkta butų bendrijos pirmininke. Liudytoja N. L., apeliacinės instancijos teisme paneigė, jog dalyvavo namo gyventojų oficialiame susirinkime. Taip pat ji neviešino namo gyventojams turimų duomenų apie gaisrą, nes ikiteisminio tyrimo duomenys neatskleidžiami. Liudytoja N. L. parodė, kad namo gyventojus apie įvykusį gaisrą apklausinėjo tarnybinėse patalpose, o važiavo į butus tik pas senyvo amžiaus žmones ir tuos namo gyventojus, kurie turėjo negalią (kurčnebilius) ir negalėjo atvykti į apklausą į policijos komisariatą (t. 23, b. l. 17-19). Liudytoja J. A. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad specialaus susirinkimo, kuriame dalyvautų tyrėja N. L. ir kažką aiškintų namo gyventojams, nebuvo. Tyrėja N. L. namo gyventojus apklausinėjo komisariato patalpose, tik kai kuriuos namo gyventojus, kurie dėl negalios negalėjo atvykti į komisariatą, tyrėja N. L. apklausė jų gyvenamojoje vietoje. Liudytoja J. A. nurodė, kad tai, jog A. D. prisipažino padaręs gaisrą, buvo tik namo gyventojų pamąstymai gandų lygyje, jiems niekas jokios konkrečios informacijos nenurodė (t. 23, b. l. 33-35).

Apeliacinio skundo teiginys, jog 2007 m. kovo 11 d. kilusio gaisro metu kartu su kitais asmenimis nukentėjo ir A. D., nepaneigia apygardos teismo išvados, kad minėtą gaisrą sukėlė būtent jis. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir nuteistojo parodymų, duotų 2014 m. gruodžio 16 d., matyti, kad 2007 m. kovo 11 d. gaisrą nuteistasis sukėlė kitoje daugiabučio namo pusėje nei jo sugyventinės butas (9-o, kur gyveno A. D., ir 6-o aukštų schemos: t. 1, b. l. 140, 175), be to, žemesniame, t. y. šeštajame, namo aukšte. Be to, sprendžiant iš nuteistojo parodymų, A. D., padegdamas fotelį, nesitikėjo, kad gaisras taip išplis, taigi kad gaisro padariniai gali paliesti ir jį patį.

Dėl A. D. atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (2014 m. gruodžio 4 d. epizodas)

41. Nuteistojo A. D. apeliacinio skundo teiginiai, jog prisipažindamas, kad sukėlė 2014 m. gruodžio 4 d. daugiabučiame name kilusį gaisrą iš lifto iškišdamas ranką ir padegdamas šalia lifto sukrautus daiktus, jis save apkalbėjo, nes šį gaisrą galėjo sukelti kiti įvykio vaizdo įraše užfiksuoti asmenys, prieštarauja objektyviems baudžiamosios bylos duomenims. Ši apeliaciniame skunde išdėstyta nuteistojo faktinių aplinkybių interpretacija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje taip pat buvo aptarta ir motyvuotai paneigta. Priešingai nei teigiama nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde, minėtame vaizdo įraše ir kituose įrodymuose užfiksuoti duomenys pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą ir patikimą išvadą, kad 2014 m. gruodžio 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto laiptinėje šalia lifto liudytojo M. J. paliktus degius daiktus tyčia padegė nuteistasis A. D.

42. Iš byloje esančio 2014 m. gruodžio 4 d. gaisro vaizdo įrašo matyti, kad įrašo trukmė iš viso yra 00:25:12 (25 minutės 12 sekundžių), ir apima laikotarpį nuo 00.00.00 iki 00:25:12. Į kameros filmavimo zoną nepatenka lifto apačia ir dalis prie lifto sukrautų daiktų. Dalis daiktų sukrauti į polietileninius maišus, taip pat labiau nuo lifto nutolusioje daiktų krūvos pusėje matyti dėžėje sukrautos knygos. Pirmasis asmuo prie minėtų daiktų krūvos vaizdo įraše pasirodo 00:03:42. Jis, paspausdamas sienoje esantį mygtuką, iškviečia liftą ir 00:03:46 pasilenkęs kažką pakelia ir padeda arčiau lifto esančioje daiktų pusėje, tuomet 00:04:00 nueina ir apžiūrinėja kitoje daiktų krūvos pusėje esančias dėžėje sukrautas knygas. 00:04:11 atsidaro lifto durys. Asmuo toliau apžiūrinėja knygas. 00:04.20 liftas užsidaro. Asmuo pasitraukia nuo daiktų krūvos, grįžta prie lifto paspaudžia mygtuką, lifto durys vėl atsidaro, užsidaro ir jis nuvažiuoja. Jokių liepsnos liežuvių ar dūmų pėdsakų, žybsnių, liepsnelių nematyti, taip pat nematyti, jog minėtas asmuo rūkytų ar atliktų nuorūkos metimo judesį, užlaikytų lifto duris. 00:06.59 kamera užfiksuoja, kaip iš lifto išeina asmuo, vedinas šuniu. Vienoje rankoje jis laiko šuns pavadėlį, o kitoje rankoje laiko baltą maišelį. Minėtas asmuo prie sukrautos daiktų krūvos nesustoja, o eina tiesiai prie išėjimo iš laiptinės. Jokių gaisro požymių prie sukrautos daiktų krūvos nematyti. 00:07:56 į laiptinę įeina moteris ir pakyla laiptais, prie laiptinėje sukrautų daiktų neprieina. 00:10:56 į laiptinę grįžta žmogus su šunimi. Priėjęs prie daiktų krūvos jis pasilenkia prie kitoje pusėje nei liftas esančių daiktų ir paima vieną knygą, ją varto, išsikviečia liftą ir 00:11:09 įėjęs į liftą, užsidarius lifto durims nuvažiuoja nusiveždamas ir pasiimtą knygą. Jokių gaisro požymių, net ir praėjus septynioms minutėms nuo pirmojo asmens vaizdo įraše pasirodymo, įraše nematyti. Aplinkybė, kad antrasis prie laiptinėje sukrautų daiktų priėjęs asmuo kažką į juos mestų, rūkytų ar uždegtų, vaizdo įraše taip pat neužfiksuota. 00:00:11:46 prie lifto sustoja į laiptinę įėjusi moteris, ji atidžiai žiūri į sukrautus daiktus, vieną ranką visą laiką laiko kailinių kišenėje, kitoje – kažkokį violetinės spalvos daiktą. Atvažiavus liftui ji į jį įeina, lifto durys užsidaro 00:12:18 ir ji nuvažiuoja. Jokių liepsnos liežuvių ar dūmų pėdsakų, žybsnių, liepsnelių nematyti, taip pat nematyti, jog minėta moteris rūkytų ar atliktų nuorūkos ar kito degaus daikto metimo judesį, užlaikytų lifto duris. 00:15:44, t. y. praėjus daugiau nei dešimčiai minučių po pirmojo asmens pasirodymo vaizdo įraše, į laiptinę įeina vyriškis nešinas baltos spalvos maišeliu, kitą ranką jis laiko kišenėje. Jis išsikviečia liftą, ir vėl įsikiša ranką į palto kišenę ir jo rankų padėtis lieka nepakitusi. Laukdamas lifto jis žiūri į prie lifto sukrautą daiktų krūvą. 00:16:01 į laiptinę įeina moteris ir kartu su pirmiau nurodytu vyriškiu laukia lifto. 00:16:13 jie abu įeina į liftą ir užsidarius lifto durims nuvažiuoja. 00:17:53 į laiptinę įeina A. D. Jis iš karto kviečia liftą. Tuomet kiša dešinę ranką į dešinę kelnių kišenę, kažko ieško. Skirtingai nei prieš tai buvę asmenys, jis įdėmiai pažiūri tiesiai į vaizdo kamerą ir dešinę ranką įkiša į dešinę striukės kišenę, pažiūri į sukrautų daiktų krūvą o kelnių kišenėje surastą daiktą perima į kairę ranką ir įsideda į kairę striukės kišenę. Tuomet kaire ranka nuo dešinio peties nusikabina kuprinę ir laiko ją priekyje savęs. Vėl pasižiūri į kamerą ir žvilgsnį nukreipia į sukrautus daiktus. 00:18:25 atsidaro liftas, A. D. į jį įeina ir dar lifto durims neužsidarius, ties lifto apačia, matomi mėlynos šviesos žybsniai. Lifto durys kelis kartus bando užsiverti, tačiau iš šešėlių, krentančių ant sienos lifto durims užsidarant ir atsidarant, matyti, kad kažkas joms trukdo pilnai užsiverti. Lifto durys A. D. į jį įėjus, priešingai nei į liftą įėjus kitiems įraše užfiksuotiems asmenims, būna praviros nuo 00:18:26 iki 00:18:44, t. y. beveik dvidešimt sekundžių, ir būtent šiuo laikotarpiu vaizdo įraše, ties lifto apačia, pasimato šviesos žybsniai bei pirminiai gaisro požymiai. Lifto durims galutinai užsidarius 00:18:44 ekrano dešiniajame kampe šalia arčiau lifto sukrautų daiktų matomi vis didėjantys melsvos šviesos atšvaitai, 00:19:00 degimas intensyvėja, rūksta dūmai, 00:20:18 kameros matymo zonoje pasimato liepsnos liežuviai, o 00:24:55 liepsna apima beveik visus prie lifto sukrautus daiktus.

43. Šį vaizdo įrašą patvirtina ir 2014 m. gruodžio 4 d. įvykio vaizdo įrašo 2014 m. gruodžio 10 d. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog įvykio metu bendro naudojimo laiptinėje, prie lifto, buvo sukrauti įvairūs daiktai. Minėtame įraše aiškiai užfiksuota, kaip 20:21:48 val. į bendro naudojimo laiptinės patalpas įėjo A. D. ant peties laikydamas tamsios spalvos kuprinę ir sustojo ties prie lifto sukrautais daiktais. Stovėdamas prie lifto jis apžvelgė gulinčius laiptinėje daiktus, kažko ieškojo kišenėse. 20:22:02 val. iš dešinės kišenės kažką išėmė ir perėmė į kairę ranką. Po to nuo pečių nusiėmė kuprinę ir laikė ją priešais save, tada pasižiūrėjo į kamerą ir 20:22:29 val. įėjo į liftą, o po kelių akimirkų (apie 20:22:30 val.) tarpduryje pasirodė ryškios, melsvos spalvos švieselės, 1 sekundės laiko intervalu (apie 20:22:34 val.), jos matėsi žemiau link grindų. Tuo metu kelis kartus užsidarė ir atsidarė lifto durys ir 20:22:50 val. lifto durims užsidarius galutinai, 20:23:18 val. iš dešiniojo šono, atvira liepsna pradėjo degti prie lifto sukrauti daiktai (t. 2, b. l. 124-128).

44. Minėti bylos duomenys paneigia nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog 2014 m. gruodžio 4 d. gaisrą galėjo sukelti ne jis, o prieš jį pro daugiabučio namo pirmojo aukšto laiptinėje sukrautus daiktus praėję ir vaizdo įraše užfiksuoti asmenys. Iš pirmiau aptarto vaizdo įrašo, priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, akivaizdžiai matyti, kad minėtus prie lifto sukrautus daiktus atidžiau apžiūrinėjo ir ilgesnį laiką prie jų praleido, taip pat buvo nuėjęs į vaizdo įraše užfiksuotą gaisro kilimo pusę tik pirmasis vaizdo įraše užfiksuotas asmuo. Vaizdo įraše jis pasirodė apie 00:03:42 įrašo minutę ir liftu pakilo 00:04.00 įrašo minutę, taigi prie minėtų daiktų jis praleido vos 18 sekundžių ir jokių įtartinų veiksmų, suponuojančių išvadą apie galimą tyčinį padegimą, neatliko. Nuo šio asmens pasišalinimo iki momento, kai vaizdo įraše pasirodė A. D., praėjo beveik 14 minučių, tačiau per šį laikotarpį vaizdo įraše neužfiksuota jokių gaisro kilimo požymių. Iki A. D. pasirodymo pro pirmiau nurodytus prie lifto sukrautus daiktus skirtingais laikotarpiais praėjo dar ne mažiau kaip keturi žmonės, tačiau jie į sukrautus daiktus nekreipė jokio dėmesio. Net ir smilkdami degūs daiktai ima skleisti degėsių kvapą, todėl nelogiška, jog namo gyventojai, kurie nuolatos kentė pasikartojančius gaisrus, užuodę svilėsių kvapą, būtų ramiai praėję pro prie lifto sukrautus daiktus, nebandydami nustatyti šio kvapo šaltinio. Tačiau vaizdo įraše užfiksuotų asmenų elgesys leidžia padaryti išvadą, jog jokio svilėsių kvapo nebuvo. Prie lifto sukrautiems daiktams minėti asmenys buvo abejingi. Visi įraše užfiksuoti asmenys, skirtingai nei A. D., nekreipė jokio dėmesio ir į vaizdo kamerą, į ją net nepažvelgė. Taip pat vaizdo kamera neužfiksavo jokių pirminių gaisro požymių pro pirmajame aukšte sukrautus daiktus praėjus pirmiau nurodytiems asmenims. Priešingai, liepsnos žybsniai bei atšvaitai ties lifto apačia vaizdo įraše pasirodė tik tuomet, kai į liftą įėjus A. D. beveik 20 sekundžių buvo laikomos praviros lifto durys ir joms užsidarius. Laikotarpiu po A. D. pasirodymo ir pasikėlimo liftu bei gaisro išplitimo, vaizdo įraše daugiau neužfiksuotas nė vienas žmogus.

45. Apklausiamas teisme nuteistasis A. D. nurodė, jog eidamas pro vaizdo įraše užfiksuotus daiktus jis jautė svilėsių kvapą. Tačiau šie jo parodymai paneigiami ne tik pirmiau aptartame vaido įraše užfiksuotais duomenimis, bet ir kitais baudžiamosios bylos įrodymais. Pirma, nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų, kurie apklausiami teisme parodė įvykio dieną matę prie lifto sukrautus M. J. priklausančius daiktus, nenurodė jog būtų užuodę kokius nors pašalinius kvapus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad priešpaskutinis į laiptinę įėjo ir liftu pakilo vaizdo įraše užfiksuotas liudytojas M. R., kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad jis, eidamas namo prieš A. D., jokių įtartinų kvapų neužuodė, daiktų rusenimo nepastebėjo, priešingu atveju jis tikrai būtų iškvietęs gaisrininkus. Grįžęs namo jis pradėjo vakarieniauti ir dūmų kvapą pajuto nuo grįžimo į namus momento praėjus apytikriai 15 minučių. Atidaręs buto langą jis pamatė savo kaimyną, t. y. A. D., kuris taip pat vėdino kambarį. Pastarasis jam sakė, kad ir jis degėsių kvapą pajuto tik parėjęs namo (t. 20, b. l. 143-144). Antra, ekspertas S. Kraujalis teisiamajame posėdyje paaiškino, jog, pakišus degtuką po polietileno plėve, aplinkui esant kitų degių daiktų, ugnis paprastai įsiplieskia per laiką, kuris reikalingas degtukui sudegti, t. y. per keletą sekundžių (t. 20, b. l. 146). Tai iš esmės patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas Michailas Jeruščenko, kuris paaiškino, jog nebuvo jokio smilkimo iki pasirodant A. D., tai buvo staigi liepsna (ugnis), nes esant smilkimui turėjo būti dūmų, tačiau šiuo atveju to nebuvo, gaisro židinys buvo prie lifto kabinos (t. 22, b. l. 205-207). Šių ekspertų paaiškinimai neprieštarauja vaizdo įrašo turiniui, iš kurio matyti, jog melsvi šviesos žybsniai matomi lifto apačioje lifto durims užsidarius sparčiai intensyvėja, kol ima kilti gaisro liepsnos. Minėta aplinkybė suponuoja išvadą apie staigų gaisro įsiplieskimą. Be to, pirmiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina paties nuteistojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2014 m. gruodžio 4 d. užėjęs į liftą jis užsidegė cigaretę degtukais. Lifto durys dar nebuvo užsidarę, kai jis prikišo degtuką prie šalia lifto stovinčio polietileninio maišo. Prieš užsidarant liftui jis matė, kad polietilenas patirpo, o degtukas degė (t. 13, b. l. 143-144). Trečia, iš 2014 m. gruodžio 22 d. slapto sekimo protokolo ir prie jo esančios A. D. pokalbių išklotinės matyti, kad jis nenustatytam asmeniui teigė, kad nuo jo numestos nuorūkos arba degtuko užsidegė laiptinėje sukrautos šiukšlės ir sudegė visa laiptinė ir, kad dėl šio nusikaltimo padarymo jam nėra galimybių išsisukti (t. 11, b. l. 194). Šie nuteistojo pokalbiai užfiksuoti 2015 m. sausio 13 ir 15 d., t. y. tuomet, kai apklausiamas kaip įtariamasis 2015 m. sausio 6 d. jis jau buvo pakeitęs savo parodymus dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, ir teigė gaisro nesukėlęs. Įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. D. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį dėl 2014 m. gruodžio 4 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte sukelto gaisro, kurio metu visuotinai pavojingu būdu buvo tyčia sunaikintas ir sugadintas svetimas turtas.

46. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jo gynėjas pirmosios instancijos teismui pateikė konkrečius faktus, paneigiančius ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašytos analizės apie tariamą nuolatinį jo buvimą gaisrų kilimo vietose duomenis. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvertino gynėjo nurodytų aplinkybių: kad už gaisrus Šakių rajone, kuriame iki 2006 metų gyveno A. D., nuteistas kitas žmogus; gaisrai (duomenys neskelbtini) name liovėsi nebūtinai dėl to, kad buvo sulaikytas ir nuteistas A. D.; Rastinėnuose, kur nuteistojo sugyventinė turėjo sodo namelį, gaisrai kildavo ir anksčiau; daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), gaisrai kildavo ir tuomet, kai nuteistasis dirbo Vokietijoje.

47. Byloje neginčijamai nustatyta, jog 2007 m. kovo 11 d. ir 2014 m. gruodžio 4 d. gaisrų kilimo metu nuteistasis buvo šių gaisrų kilimo vietose ir atliko nusikalstamus veiksmus. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina faktą, kad po paskutinės veikos padarymo daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nekilo nei vienas gaisras. Ši aplinkybės nustatyta remiantis namo gyventojų, kurie apklausti kaip nukentėjusieji ir liudytojai, teisme duotais parodymais bei Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pranešimu, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. minėtame daugiabutyje gaisrų, kurių priežastis yra tyčinė žmonių veikla, nebuvo (t. 3, b. l. 114-115). Liudytoja J. A., buvusi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkė, apeliacinės instancijos teisme (2019 m. birželio 28 d.) parodė, kad po A. D. sulaikymo ir izoliavimo nuo visuomenės šio namo bendrose patalpose daugiau gaisrų nebuvo kilę (t. 23, b. l. 33-35). Aplinkybė, kad nuteistojo A. D. gyvenamosiose vietovėse, taip pat ir daugiabučio name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusių gaisrų kaltininkai nebuvo išaiškinti, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir savaime nei patvirtina, nei paneigia A. D. kaltę dėl 2007 m. kovo 11 d. ir 2014 m. gruodžio 4 d. gaisrų sukėlimo.

48. Įvertinus byloje esantį įrodymų visetą, darytina išvada, kad A. D. pagrįstai buvo pripažintas kaltu tyčia 2007 m. kovo 11 d. ir 2014 m. gruodžio 4 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlęs du gaisrus.

Dėl teismo paskirtos bausmės

49. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo nuteistajam A. D. už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalyje, paskirti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.

50. BK 129 straipsnio 2 dalis už nužudymą nustato laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Nuteistajam A. D. pirmosios instancijos teismas paskyrė vieneriais metais šios straipsnio sankcijos vidurkį viršijančią terminuotą laisvės atėmimo bausmę, – laisvės atėmimą penkiolikai metų.

51. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

52. Skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 5 punkte, 6 punkte ir 7 punkte, kaip ir kitas nusikalstamas veikas, apygardos teismo buvo įvertinta nuteistojo A. D. asmenybė. Nuteistasis A. D. neteistas (t. 14, b. l. 200), nebaustas administracine tvarka (t. 15, b. l. 1), turi vidurinį išsilavinimą, yra išsituokęs, kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, iki sulaikymo dirbo, byloje nėra duomenų, kad A. D. būtų priklausomas nuo alkoholio (t. 15, b. l. 10). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai. Iš 2015 m. gegužės 20 d – birželio 22 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-23/2015 matyti, kad A. D. praeityje ir jam inkriminuojamų veikų padarymo metu psichikos sutrikimų nenustatyta. Jam inkriminuojamų veikų padarymo metu kaltinamasis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nuteistasis A. D. gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti parodymus apie jas. A. D. yra nustatyti adaptacijos sutrikimai, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 15, b. l. 52-56). Taip pat skiriant bausmę buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, t. y., kad A. D. netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas ir itin skaudžias pasekmes – šešių žmonių mirtį, taip pat buvo sunaikintas didelės vertės turtas. Nuteistasis A. D. dėl savo tyčinių veiksmų gaisrą sukėlė daugiabutyje, t. y. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, tamsiu paros matu, kai daugelis daugiabučio gyventojų jau miegojo ir turėjo ribotas galimybes išsigelbėti (evakuotis), t. y. būdami bejėgiškos būklės, kas rodo nuteistojo abejingumą kitų žmonių gyvybėms. Įvertinta tai, kad nėra A. D. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo A. D. už nusikaltimą paskirta bausmė, tiek jos rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tiek ir jos dydis – didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, yra aiškiai per švelni. Nors A. D. įgyvendino keturis kvalifikuojančius požymius, kas rodo didesnį rūšinį šios A. D. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau vien tai, įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo griežtinti A. D. paskirtos bausmės.

53. Kitaip negu apeliaciniame skunde teigia prokuroras, apygardos teismas tinkamai įvertino veikos pavojingumą, ir išskirtinai teigiamoms bausmės skyrimo aplinkybėms dominuojančios reikšmės nesuteikė. Byloje nėra duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų, kad A. D. veikė vedamas ypatingai ciniškų paskatų. Apygardos teismas teisingai nustatė A. D. veikus netiesiogine tyčia, tačiau jo poelgio motyvai byloje iš esmės liko neatskleisti; pats A. D. kaip priežastį, kodėl įgyvendino 2007 m. kovo 11 d. padegimą, nurodė nerimą (t. 13, b. l. 144). Kadangi nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu keitė gynybos taktiką ir savo padarytus nusikaltimus nuosekliai neigė, o teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-23/2015 buvo konstatuota, kad A. D. psichikos sutrikimų nei praeityje nei veikos padarymo metu nenustatyta (t. 15, b. l. 56), visos galimybės išsiaiškinti A. D. nusikaltimo motyvus buvo išnaudotos.

54. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad bausme nebuvo adekvačiai įvertintas nusikaltimo sunkumas nužudžius šešis asmenis, nes už kiekvieną asmenį A. D., pasak skundo, buvo paskirta tik dvejų su pusę metų bausmė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamasis įstatymas numato dviejų ar daugiau žmonių nužudymą kaip sunkinančią aplinkybę, tačiau terminuotai bausmei numatytuose sankcijos rėmuose skunde nurodytu aritmetiniu bausmių sumavimo principu nesivadovauja. Be to (nors teisės literatūroje šiuo požiūriu yra ir priešingų nuomonių), vienu poelgiu sukeltų padarinių sunkumas vis dėlto skiriasi nuo dvejais ar keliais poelgiais sukeltų padarinių sunkumo, kaip tai žinoma realiosios sutapties atveju.

55. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skiriant bausmę A. D. buvo atsižvelgta į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeistos nebuvo, todėl pripažinti, kad nuteistajam A. D. už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 5 punkte, 6 punkte ir 7 punkte, paskirta aiškiai per švelni bausmė, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. D. ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėErnesta MontvidienėJustas Namavičius