- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- 1S-208-495/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00118-2007-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė, Kęstutis Jucys, Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Daivos Pranytės - Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Žukausko,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. D. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 9 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. D. kaltinamas tuo, kad nužudė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bejėgiškos būklės, itin žiauriai 6 žmones, sunaikino ir sugadino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu.
1.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 5 punktą, 6 punktą, 7 punktą, 187 straipsnio 2 dalį (2007 m. redakcija) A. D. kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. kovo 11 d. nuo 03 val. 00 min. iki 05 val. 21 min., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nakties metu, pasinaudodamas tuo, kad minėto namo gyventojai miega, tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, žiebtuvėliu padegė paminėto namo šešto aukšto dešinės pusės bendrame koridoriuje prie atsarginės laiptinės stovėjusį fotelį, taip sukėlė gaisrą, dėl ko liepsnai išplitus apdegė evakuacinė laiptinė nuo trečio iki devinto aukšto, apdegė ir aprūko koridoriai nuo šešto iki devinto aukštų, nenustatytos turtinės vertės, apdegė ir aprūko šešto, septinto, aštunto ir devinto aukštų butai, vandeniu aplieti 54 butai ir juose buvę daiktai. Tokiu būdu A. D. visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino didelės 82 486,74 Eur (284 706,60 Lt) vertės svetimą turtą. Be to, jis tyčia, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, padegdamas fotelį ir sukeldamas gaisrą, esant žmonėms bejėgiškos būklės, nes nakties metu miegodami, išplitus gaisrui ir pradėjus degti atvira liepsna, neturėjo galimybės laiku evakuotis ar užgesinti plintančios ugnies, itin žiauriai, nes žmonės, laukdami, kol bus išgelbėti gelbėtojų ir bijodami būti sužaloti bei žūti ugnyje, patyrė dideles fizines, dėl patirtų nudegimų ir apsinuodijimo smalkėmis, ir dvasines kančias, nužudė šešis žmones: iš atvira liepsna degančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) apie 05.49 val., gelbėdamasis į lauką išbėgo A. K., kuriam dėl aukštos temperatūros poveikio padaryti viso kūno nudegimai, II laipsnio – 68 %, III laipsnio – 30 %, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl to išsivystė trauminis šokas ir nukentėjusysis (duomenys neskelbtini), ligoninėje mirė; (duomenys neskelbtini) val., atvira liepsna užsidegus butui Nr. (duomenys neskelbtini) , R. A., turintis negalią – aklumą, dėl aukštos temperatūros poveikio patyrė II – III iki 7 % kūno nudegimo sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl to gelbėdamasis iššoko per langą ir nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis užduso ir vietoje mirė. Kartu su juo buvęs M. G. dėl aukštos temperatūros poveikio patyrė daugybinius II – III laipsnio > 50 % kūno paviršiaus nudegimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, gelbėdamasis iššoko per langą ir patyrė sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, o dėl daugybinių kūno nudegimų, kurie komplikavosi šoku, nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė; gaisro metu atvira liepsna užsidegus butui Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo gelbėdamiesi išbėgo A. G. ir T. S., kurie mirė nuo ūmaus apsinuodijimo degimo produktais gaisravietėje;. 06.50 val., likvidavus ugnį aštuntajame aukšte, bute Nr. (duomenys neskelbtini) rastas nukentėjusiojo P. Š. lavonas, kuris būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio mirė nuo ūmaus apsinuodijimo smalkėmis.
1.2. Be to, A. D. kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2014 m. gruodžio 4 d. apie 20 val. 23 min., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sunaikino ir sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. tyčia degtuku padegė pirmojo aukšto laiptinės aikštelėje prie lifto kabinos sukrautus M. J. priklausančius sendaikčius, neturinčius materialinės vertės. Dėl to kilus gaisrui apdegė pagalbinės patalpos durys su stakta, lifto kabinos durys su apdaila, koridoriaus medinės durys, septyni šviestuvai, nuo karščio skilo dvigubas laiptinės langas, aprūko laiptinė. Daugiabučio namo savininkų bendrijai padaryta 2 417,61 Eur (8 347,54 Lt) turtinė žala.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2014 m. gruodžio 9 d. A. D. buvo sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo A. D. gynėjas advokatas R. Mikliušas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį, kuria kaltinamajam A. D. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas arba kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti kita kardomąja priemone - namų areštu arba intensyvia priežiūra.
4.1. Gynėjo nuomone, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, be to, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Vien kaltinamajam inkriminuojamų veikų skaičius, šių veikų pavojingumas, jų pobūdis, tęsiant suėmimą daugiau nei dvejus metus, nebegali pagrįsti teiginio, kad kaltinamasis ir ateityje darys nusikalstamas veikas. Pasak gynėjo, šiuo atveju naujų nusikalstamų veikų darymą galima užkardyti ir taikant kaltinamajam A. D. kitas kardomąsias priemones - intensyvią priežiūrą, namų areštą, užstatą ir pan. Skundžiamoje nutartyje suėmimo pratęsimas grindžiamas iš esmės vien tik inkriminuotų nusikaltimų sunkumu ir gręsiančios bausmės griežtumu, kas parodo, jog teismas pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendė vien formaliai, nesigilinant į konkrečias aplinkybes. Pasak gynėjo, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. D. turi būti laikomas suimtas taip ilgai. A. D. nėra anksčiau teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, šeimą, jis su sutuoktine A. J. augina mažametį vaiką – D. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuri turi sunkių sveikatos problemų.
4.2. Gynėjas nurodo, kad teismas neteisingai nutartyje nurodė, jog yra pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai dėl A. D. galimai padarytų analogiškų nusikalstamu veikų.
4.3. Teismas neatsižvelgė ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, sprendžiant suėmimo termino pagrįstumo klausimą.
4.3.1. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra ne kartą nurodęs, kad taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypatingai pačią griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo (kaltinimo) sunkumas, ne tik byloje esantys duomenys, kurie patvirtina įtarimo (kaltinimo) pagrįstumą, kas savaime yra būtinoji sąlyga kardomosios priemonės taikymui, bet ir turi būti nurodyti konkretūs duomenys, pagrįsti byloje surinkta medžiaga, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas būtinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl šių pagrindų egzistavimo. EŽTT ne viename savo sprendime, priimtame sprendžiant asmeniui taikomo ilgalaikio suėmimo teisėtumo klausimus, ne kartą yra pabrėžęs, jog po tam tikro laiko tarpo net ir pagristo įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminą (EŽTT sprendimas byloje Ilijkov v. Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilijkov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją bei kt.). EŽTT yra nurodęs, kad kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau') turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai. Įrodantys būtinybe tokį asmenį laikyti suėmime, o niekuo nepagristi formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus, ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą. Nuolat tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo būtinumą, spręsti ar neišnyko šios priemonės neišvengiamumas proceso tikslams pasiekti įpareigoja ir BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas. Nacionalinės teisminės institucijos pirmiausiai privalo užtikrinti, kad kaltinamojo asmens suėmimo laikas neviršytų pagristo laiko tarpo. Šiuo atžvilgiu, laikydamosi nekaltumo prezumpcijos principo, jos privalo išnagrinėti visus faktus, patvirtinančius ar paneigiančius viešojo intereso užtikrinimo būtinumą, kuris leidžia nukrypti nuo Konvencijos 5 straipsnio reikalavimų, ir turi tuos faktus išdėstyti savo sprendimuose dėl prašymų paleisti iš suėmimo vietos (sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96). EŽTT byloje Wrona prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 29345/09, judgment 10 March 2015) apibendrino ir kitose bylose taikomo suėmimo pagrįstumo vertinimo aspektu suformuotą EŽTT praktiką (EŽTT sprendimai bylose Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, Bak prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04, McKay prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 543/03 ir kt.). EŽTT pakartojo, kad pagrįstas įtarimas dėl sunkių nusikalstamų veikų padarymo iš pradžių gali pateisinti suėmimą. Taip pat būtinybė surinkti didelį kiekį įrodymų ir nustatyti kiekvieno iš kaltinamųjų, dalyvavusių nusikalstamoje grupuotėje, atsakomybę, sudaro pateisinamą pagrindą pradiniam suėmimui. Teismas taip pat pakartojo, jog nors galimos bausmės griežtumas ir yra svarbus elementas vertinant asmens slėpimosi ar pakartotinio nusikaltimų darymo riziką, kaltinimų sunkumas kaip toks negali pateisinti ilgos kardomojo kalinimo trukmės (EŽTT sprendimai bylos Michta prieš Lenkija, pareiškimo Nr. 13425/02, Bak prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 7870/04). Šioje byloje EŽTT apibrėžė laikotarpį, kuriuo suėmimas gali būti pateisinamas aukščiau įvardintais pagrindais, t. y. siekiu užtikrinti tinkamą proceso eigą, - laikotarpiu, kuris reikalingas užbaigti tyrimą, surašyti kaltinamąjį aktą ir išklausyti kaltinamųjų bei svarbiausių liudytojų („key witnesses“) parodymus (EŽTT sprendimo byloje Wrona prieš Lenkiją 38, 39 punktai). Šioje byloje EŽTT pripažino, kad Lenkijos institucijos šiais pagrindais galėjo pateisinti pareiškėjo suėmimą 2 metų 11 mėnesių ir 15 dienų laikotarpiui, o po to, šiems pagrindams išnykus, suėmimą pakeitė švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, dėl ko ir nebuvo konstatuotas Konvencijos pažeidimas. Teismas taip pat akcentavo, jog vertinant suėmimo trukmės pagrįstumą būtina išsiaiškinti ar valstybės teisėsaugos institucijos dirba pakankamai atidžiai, ar byla teismo posėdžiai rengiami reguliariai ir trumpais intervalais, ar teismai ėmėsi tinkamų priemonių sparčiam bylos procesui užtikrinti (EŽTT sprendimo byloje Wrona prieš Lenkiją 42 punktas, sprendimo byloje Bak prieš Lenkiją 64 punktas).
4.3.2. Gynėjo nuomone, skundžiama apygardos teismo nutartis neatitinka nurodytų EŽTT praktikoje suformuluotu reikalavimų.
4.4. Gynėjas taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme paaiškėjo, kad į byloje kviestinų asmenų sąrašą yra įrašyta nemažai asmenų, kurių parodymai nesusiję su A. D. pateiktu kaltinimu, jų kvietimas į teismą užvilkino bylos nagrinėjimą. Be to, byla nebuvo nagrinėjama keletą mėnesių ne dėl A. D. ar jo gynėjo kaltės, o dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo A. D. valios, tai taip pat užvilkino bylos nagrinėjimą.
5. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą.
8.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos duomenimis, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties A. D. (apklausto įtariamuoju) parodymai, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti suimtąjį kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo.
9. A. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
10. Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
10.1. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad A. D. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad A. D. inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad A. D. kaltinamas vieno labai sunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų žmogaus gyvybei, o taip pat nuosavybei padarymu. Jam pareikšti kaltinimai kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, bejėgiškos būklės, itin žiauriai nužudžius šešis žmones, o taip pat sunaikinus visuotinai pavojingu būdu didelės vertės svetimą turtą. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, atsižvelgusi į A. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, kiekį, pobūdį, sunkumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad šis teismo nustatytas suėmimo pagrindas grindžiamas prielaidomis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam suėmimo pagrindui konstatuoti pakanka pagrįsto manymo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, t. y. nebūtina nustatyti, kad kaltinamasis realiai rengiasi daryti naujus nusikaltimus. Gynėjo skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su kaltinamojo šeimine bei socialine padėtimi, nelaikytinos besąlygišku pagrindu, paneigiančiu šį teismo nustatytą suėmimo pagrindą.
10.2. Kaltinamojo gynėjas teisus skunde nurodydamas, kad teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, jog yra pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai dėl A. D. galimai padarytų analogiškų nusikalstamu veikų, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi ištaisė techninę rašybos klaidą, padarytą skundžiamoje nutartyje ir iš jos motyvuojamosios dalies pašalino sakinį „Nors A. D. praeityje neteistas, tačiau pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai dėl jo galimai padarytų analogiškų nusikalstamų veikų.“ (t. 20, b. l. 107).
11. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą.
11. 1. Šiuo atveju, nustatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimas, kaltinamojo A. D. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnės kardomosios priemonės, jų tarpe intensyvi priežiūra ar namų areštas ir (ar) kitų švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksas, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina galioti.
12. Kardomoji priemonė – suėmimas A. D. taikoma nuo 2014 m. gruodžio 9 d., maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas, numatytas BPK 127 straipsnio 11 dalyje, nėra pažeistas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas. Suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su nusikaltimų žmogaus gyvybei bei nuosavybei padarymu. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Kaltinamasis yra suimtas jau gana ilgą laiką, tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. D., pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi bei sudėtingumu, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo A. D..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo A. D. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartimi kaltinamajam A. D. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.