- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-339-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02128-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui J. K. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui J. K., kuriuo prašoma: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti iš atsakovo 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą; 3) pripažinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės nuosavybe; 4) priteisti atsakovui automobilį „Toyota Previa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5) priteisti ieškovei 800 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą iš bendrosios jungtinės nuosavybės; 6) palikti ieškovei pavardę „K.“; 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovas J. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pripažinti, kad ½ dalis dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jį padalinti tarp šalių lygiomis dalimis (po ¼); 3) žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), padalinti tarp šalių lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį; 4) transporto priemonę „Toyota Previa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp šalių padalinti lygiomis dalimis; 5) ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotų atsakovo vardu pagal 2016-12-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. GP-7930, palikti atsakovo asmenine nuosavybe; 6) palikti ieškovei santuokinę pavardę – „K.“; 7) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu taip pat prašoma trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti ieškovės sūnų A. S., prie nagrinėjamos bylos prijungti civilines bylas Nr. e2-4060-534/2020, e2A-340-934/2021, apklausti liudytojus J. K., E. S., J. S., D. T. (D. T.), V. S..
Atsiliepimas
3. Atsakovui 2022-11-16 nutartimi nustatytas terminas nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti: 1) pateikti aktualios redakcijos išrašą iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro apie Namą, kuriam yra išduotas leidimas vykdyti statybos darbus; 2) Namui nesant įregistruotam įstatymų nustatyta tvarka, svarstyti reikšti reikalavimą dėl statybos darbų vertės padalinimo; 3) pasiūlyta spręsti dėl žemės sklypo savininko A. S. procesinės padėties; 4) pateikti įrodymus, kuriais grindžiama Namo vertė; 5) pateikti pažymą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie atsakovo vardu atidarytas sąskaitas ir išrašus iš bankų apie tose sąskaitose esančių pinigų likučius.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį. Atsakovas, be kitų reikalavimų, patikslino reikalavimą dėl ½ dalies Namo, prašydamas pripažinti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso potenciali ir ginčijama reikalavimo teisė, kylanti iš atsakovo atliktų darbų dėl Namo statybos ir pagerinimo. Nurodė, kad:
4.1 jis santuokos metu pastatė dvibutį gyvenamąjį Namą, kuris yra pastatytas ant trečiajam asmeniui A. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. ½ Namo dalyje gyveno sutuoktiniai ir buvo sutarta, kad sutuoktiniai Name gyvens iki gyvos galvos;
4.2 civilinėje byloje Nr. e2-4060-534/2020 nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis prašo vadovautis. Teismo sprendime nustatyta, kad atsakovas su J. K. susituokęs nuo 2000 m., Namą pastatė 2007 m., 2008 m. įsikėlė gyventi į Namą su žmona ir gyvena iki šiol. V. S. pardavus žemę, dalį žemės padovanojus A. S., jai sutikus paremti pinigais Namo statybas, atsakovas organizavo Namo statybas. Jis surado projektą, organizavo leidimus, surado darbuotojus ir pradėjo Namo statybas nuo pamatų iki vidaus apdailos. Atsakovas dirbo Namo statybose, nes buvo susitarę, kad jis gyvens name iki mirties, Namą statė iš dviejų butų – vienas jam, kitas butas ieškovės sūnui A. S.. Atsakovas savo lėšomis ir darbu įrengė pamatus, balkonus, tvorą, pavėsinę, židinį, terasą, suklijavo plyteles;
4.3 trečiasis asmuo apie statybą nieko nenutuokė, kartu nedirbo, naudojosi atsakovo žiniomis, darbu, patirtimi, iš dalies ir pinigais. Atsakovas dirbo užsienyje, todėl grįžęs į Lietuvą pinigų turėjo, investavo 12 500 Eur savo lėšų į Namo statybą, visą darbą įvertina 50 000 Eur sumai. Namas buvo statomas dvibutis, jis įsikėlė į savo Namo dalį (butą) kartu su ieškove anksčiau, nei trečiasis asmuo įsikėlė į savo Namo dalį. Į savo Namo dalį (butą) trečiasis asmuo įsikėlė, kai atsakovas, įrengė jam patalpas tinkamas gyvenimui;
4.4 atsakovas, būdamas santuokoje, organizavo Namo statybas ir savo darbu, pasitelkęs pagalbą, jį pastatė asmeniškai, t.y. sukūrė namą kaip daiktą ir pagerino žemės ant kurios stovi Namas vertę;
4.5 atsakovas gaudavo dideles darbo pajamas, turėjo santaupų ir galimybę investuoti į Namą, kurį statė ir kuriame planavo gyventi iki mirties. Be atsakovo atliktų Namo statybos darbų jis pirko langus (14 922 Lt – apie 4 321 Eur), betoną (3 934 Lt – apie 1 139 Eur), vartus (7 200 Lt – apie 2 085 Eur) ir kt., mokėjo žemės ir kitus mokesčius;
4.6 atsakovo darbinės pajamos, kurios santuokos metu laikytinos bendrosiomis jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis pajamomis, siekė per mėnesį apie 4 000-5 000 Lt (1 200-1500 Eur), atsakovas turėjo santaupų (virš 15 000 Lt), kurį laiką dirbo užsienyje ir ten uždirbo, todėl dalį šių pinigų investavo į Namo, jo priklausinių statybą ir apdailą. Savo lėšomis ir darbu atsakovas prisidėjo ne tik prie Namo statybos, bet pats savo lėšomis pastatė tvorą, sandėliuką, lauko židinį, sūpynes, rūpinosi Namo aplinka bei patogumais, žemės sklypo ir Namo finansinės vertės didėjimu;
4.7 laikė save faktiniu Namo bendrasavininku;
4.8 Namas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, pastatytas ant trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, pastarajam turint statybos leidimą statyti, tai atsakovas, kaip šio namo statytojas, investavęs tiek savo darbą, tiek žinias, tiek pinigines lėšas, turi reikalavimo teise į trečiąjį asmenį. Atsakovas pasilieka teisę atskiru procesu pareikšti reikalavimą dėl ginčo Namo statybos darbų vertės priteisimo, tokį reikalavimą pareikšdamas ieškovės sūnui, žemės savininkui A. S..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovo J. K. priešieškinį dalyje dėl potencialios ir ginčijamos reikalavimo teisės, kylančios iš atsakovo atliktų darbų dėl Namo statybos ir pagerinimo pripažinimo, atsisakė priimti. Likusioje dalyje atsakovo priešieškinį priėmė. Nurodė, kad:
5.1 atsakovo reikalavimo dėl potencialios ir ginčijamos atsakovo teisės į ginčo Namą tenkinimas atsakovui nesukels jokių materialinių teisinių padarinių, todėl šis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, jį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme;
5.2 atsisakius priimti nurodytą reikalavimą, A. S. į bylą suinteresuotu asmeniu netraukiamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti reikalavimą dėl potencialios ir ginčijamos reikalavimo teisės, kylančios iš atsakovo atliktų darbų dėl Namo statybos ir pagerinimo pripažinimo, ir grąžinti klausimą dėl priešieškinio reikalavimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
6.1 teismas nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl reikalavimo tenkinimas nesukels atsakovui jokių materialinių teisinių padarinių. Potenciali ir ginčijama reikalavimo teisė gali būti nuosavybės teisės objektas ir civilinės apyvartos objektas. Teisės normose bei praktikoje nėra nustatyta, kad civilinėje apyvartoje gali būti tik vykdytinos reikalavimo teisės. Civilinėje apyvartoje egzistuoja ir ginčijamos reikalavimo teisės ir gali būti perleidžiamos;
6.2 visi sutuoktinių turtiniai klausimai privalomai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Kaip nurodyta patikslintame priešieškinyje, atsakovo darbai, iš kurių kildinama reikalavimo teisė, buvo atlikti santuokos su ieškove metu. Vadinasi jų atžvilgiu galioja CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendros jungtinės nuosavybės turto prezumpcija. Tai neužkerta kelio atsakovui įrodinėti, kad reikalavimo teisė turėtų būti pripažinta jo asmenine nuosavybe, kas ir buvo daroma reiškiant teismo nepriimtą reikalavimą;
6.3 teismas neturi teisės nepriimti ieškinio (priešieškinio reikalavimo) dėl materialiojo pobūdžio motyvų. Nuspręsti, kad atsakovas arba atsakovas ir ieškovė neturi reikalavimo teisės į tretįjį asmenį, teismas galėtų tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir tik jeigu tai sudarytų bylos nagrinėjimo dalyką. Tačiau reikšdamas reikalavimą dėl asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo į reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, atsakovas nesiekia šioje byloje įrodyti reikalavimo teisės į tretįjį asmenį pagrįstumo, o siekia tik nustatyti, kas turi reikalavimo teisę ir gali ją realizuoti: tik atsakovas ar atsakovas kartu su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis dėl priešieškinio priėmimo.
Faktinės bylos aplinkybės
4. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2022-12-08 duomenimis nustatyta, kad A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, lauko virtuvė, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam atsakovas prašo pripažinti potencialią ir ginčijamą reikalavimo teisę, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, kad A. S. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išduotas leidimas vykdyti statybos darbus pastatui – dvibučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statusas – formuojamas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliantas nutartį skundžia dalyje, kurioje teismas atsisakė priimti priešieškinio reikalavimus dėl potencialios ir ginčijamos reikalavimo teisės, kylančios iš atsakovo atliktų darbų dėl Namo statybos ir pagerinimo pripažinimo. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl reikalavimo tenkinimas nesukels atsakovui materialinių teisinių padarinių, teigia, jog potenciali ir ginčijama reikalavimo teisė gali būti nuosavybės teisės objektas ir civilinės apyvartos objektas. Pažymi, kad visi sutuoktinių turtiniai klausimai privalomai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, o teismas neturi teisės nepriimti ieškinio (priešieškinio reikalavimo) dėl materialiojo pobūdžio motyvų.
11. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti atsakovo reikalavimą. Teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimo dėl potencialios ir ginčijamos atsakovo teisės į ginčo Namą tenkinimas atsakovui nesukels jokių materialinių teisinių padarinių ir negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.
12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Įstatymų leidėjas atsisakymo priimti ieškinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu.
13. Nustatyta, kad santuokos nutraukimo byloje pirminiu 2022-11-03 pateiktu priešieškiniu atsakovas kėlė reikalavimą pripažinti, kad ½ dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) šalims priklauso bendra jungtine nuosavybės teise ir jį padalinti tarp šalių lygiomis dalimis po ½ turto. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-17 nutartimi atsakovui šioje dalyje buvo nustatytas šalintinas ieškinio trūkumas. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018 išaiškino, jog gyvenamajam namui nesant nustatyta tvarka įregistruotam VĮ Registrų centre, bendras sutuoktinių įgytas turtas yra atlikti gyvenamojo namo statybos darbai, kurių vertė ir yra dalytina tarp šalių (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, 38 punktas). Kadangi, remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, nekilnojamojo turto objektams nesant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre jų padalinimas nutraukiant santuoką nėra galimas, turėtų būti svarstoma reikšti reikalavimą dėl statybos darbų vertės padalinimo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. S. vardu. Šalindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-17 nutartyje nurodytus trūkumus, atsakovas 2022-12-14 pateiktame patikslintame priešieškinyje suformulavo reikalavimą pripažinti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso potenciali ir ginčijama reikalavimo teisė, kylanti iš atsakovo atliktų darbų dėl nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini), statybos ar pagerinimo, paprašė prijungti civilinę bylą Nr. e2A-340-934/2021, kurioje yra užrašai dėl statyboms naudotų lėšų, pirktų medžiagų ir atliekamų darbų.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.62 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, mutatis mutandis taikomas šio kodekso 3.59 straipsnis. Vadovaujantis CK 3.59 straipsniu, teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga, todėl spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą teismas taip pat privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, taigi ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007; 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).
15. Priešieškinyje dėstomos teismo nepriimto reikalavimo pagrindą sudarančios aplinkybės rodo, kad atsakovas tvirtina, jog santuokos metu pastatė dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ant trečiajam asmeniui A. S. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Šio namo ½ dalyje apsigyveno sutuoktiniai ir buvo sutarta, kad sutuoktiniai galės name gyventi iki gyvos galvos. Atsakovas savo darbu ir dalinai bendromis sutuoktinių lėšomis pastatė šį namą, dėl ko santuokos nutraukimo byloje prašo pripažinti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso potenciali ir ginčijama reikalavimo teisė, kylanti iš atsakovo atliktų darbų dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), statybos ar pagerinimo. Teismui tenkinus reikalavimą, atsakovas savo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį įgyvendintų per atskirą procesą.
16. Priešieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas siekia įrodyti, kad kaip sutuoktinių bendroji nuosavybė turi būti dalinama statybos darbų vertė žemės sklype (duomenys neskelbtini). Toks reikalavimas dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo turi būti privalomai priimtas ir nagrinėjamas byloje dėl santuokos nutraukimo (CK 3.59 straipsnis).
17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ginčijamas priešieškinio reikalavimas yra reiškiamas su trūkumais. Priešieškinio reikalavimo trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti, pateikiant patikslintą priešieškinį. Visgi, esant nustatytam įpareigojimui santuokos nutraukimo byloje išspręsti bendro turto padalijimo klausimus, teismas, užtikrindamas tinkamą CK 3.59 straipsnio įgyvendinimą, turi imtis veiksmų aiškiai nurodyti šalintinus trūkumus bei šalinant trūkumus atliktinus veiksmus – kokie dokumentai turi būti pateikti, kokios faktinės aplinkybės nurodytos, pasiūlyti atkreipti dėmesį dėl reiškiamo reikalavimo atitikimo faktiniam ieškinio pagrindui.
18. CPK 382 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad pareiškime dėl santuokos nutraukimo turi būti pateikti duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalintino turto neturi. Taigi, teikdamas priešieškinį, atsakovas turi vykdyti CPK 382 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus ir nurodyti dalintiną turtą, taip pat ir turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį, kaip matyti iš atsakovo nurodomų bylos aplinkybių bei Nekilnojamojo turto registro duomenų, vadovaujantis aiškinimu, pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018, sudaro statybos darbų vertė. Teismui reiškiamas reikalavimas turi būti pateiktas tokiu būdu, kad teismas turėtų galimybę sutuoktinių turtą padalinti pagal Civilinio kodekso Trečiosios knygos taisykles. CK 3.118 straipsnis nustato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Atsakovo reiškiamas ginčijamas reikalavimas dėl turtinių teisių, susijusių su (duomenys neskelbtini) esančiu turtu, priskyrimo jo asmeninei nuosavybei yra akivaizdžiai turtinio pobūdžio, todėl turi būti aiškiai pagrindžiamas, nurodant atliktus darbus, panaudotus pinigus ir pan. bei įkainojamas ir už jį sumokamas žyminis mokestis.
19. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
20. Sutiktina su apelianto argumentu, jog visi sutuoktinių turtiniai klausimai privalomai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje. Tačiau nesutiktina su tuo, kad atsakovas turi teisinę galimybę jo nurodomu būdu reikšti reikalavimą dėl abstrakčios turtinės teisės pripažinimo, o teismui tenkinus reikalavimą, atsakovas savo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį įgyvendintų per atskirą procesą. Santuokos metu įgytas turtas turi būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje, o ne vėliau galimai iškeltoje byloje. Nagrinėjamu atveju, atsakovas siekia asmenine nuosavybe pripažinti jo teisę į sutuoktinės sūnui priklausančiame sklype pastatyti namo statybos darbų vertę. Turėdamas pretenzijų dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, atsakovas turi prašyti ne nustatyti juridinį faktą, kuo iš esmės yra atsakovo pareikštas priešieškinio reikalavimas, o prašyti teismo priteisti bendrosios nuosavybės teise turimo turto dalį. Vien potencialaus ir ginčijamo reikalavimo teisės pripažinimas neatitinka sutuoktinių turto padalinimui keliamų reikalavimų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį dalyje dėl atsisakymo priimti atsakovo J. K. reikalavimą dėl potencialios ir ginčijamos reikalavimo teisės, kylančios iš atsakovo atliktų darbų dėl namo statybos ir pagerinimo pripažinimo, ir grąžinti klausimą dėl priešieškinio reikalavimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.