- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-340-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38360-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- J. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui J. K. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio dvibučio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3).
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantis pastatas dvibutis gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu. Atsakovas be ieškovo sutikimo ilgą laiką gyvena ir naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu dvibučiu namu ir ūkiniu pastatu, neįleisdamas į juos savininko. Dėl šios priežasties ieškovas negali naudotis savo turtu, todėl yra priverstas kreiptis į teismą dėl atsakovo iškeldinimo. Atsakovas nėra susijęs giminystės ryšiu su ieškovu, neregistruotas ginčo turto adresu, niekada nebuvo gavęs leidimo gyventi ieškovui priklausančiame name, su juo nepasirašytos nuomos arba panaudos sutartys, todėl jokio teisinio pagrindo užimti patalpas jis neturi. 2019-11-22 atsakovui buvo įteiktas rašytinis prašymas dėl išsikeldinimo per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, tačiau atsakovas iki ieškinio pareiškimo dienos neišsikėlė bei jokio oficialaus atsakymo nepateikė. Pažymėjo, kad ieškovo ir atsakovo nesieja ir niekuomet nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai, todėl ieškovo reikalavimui iškeldinti atsakovą iš jam nepriklausančių patalpų turi būti taikomos daiktinės teisės normos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti (b. l. 23-28). Nurodė, kad ieškovas nutyli, kad atsakovas yra ieškovo patėvis, juos sieja socialinės giminystės ryšys. Be to, ieškovas yra ir atsakovo krikšto sūnus, todėl bylos šalys pažįsta viena kitą jau daugybę metų ir gana artimai. Dvibutis namas, iš kurio iškeldinti prašoma atsakovą, esantis ieškovui priklausančiame žemės sklype, pastatytas 2007 m., kai ieškovui buvo 23 metai. Ieškovas, būdamas jauno amžiaus neprisidėjo nei asmeninėmis lėšomis, nei darbu prie dvibučio namo statybos, jo įrengimo ir apstatymo. Atsakovas su ieškovo motina į dvibutį namą įsikėlė gyventi iškart po jo pastatymo, o ieškovas – 2010 metais. Nuo to laiko vienoje dvibučio namo pusėje gyvena ieškovas kartu su šeima, o kitoje – atsakovas su ieškovo motina ir jos pirmojo vyro motina, kuria jie rūpinasi. Ieškovo močiutė finansiškai prisidėjo prie namo statybų, o atsakovas namą pastatė savo darbu, kartu skirdamas ir savo asmenines lėšas bei bendras su sutuoktine lėšas. Atsakovas kartu su ieškovo motina dvibučiame name gyvena jau 12 metų, santuokoje gyvena jau daugiau nei 19 metų, o santuoka sudaryta. Atsakovas namo statybas organizavo ir savo darbu pasitelkęs pagalbą, jį pastatė, t.y. sukūrė namą kaip daiktą ir pagerino žemės, ant kurios stovi namas, vertę. Tas faktas, kad atsakovas gaudavo dideles darbo pajamas, patvirtina, kad jis turėjo objektyvią galimybę savo darbo užmokestį investuoti į namus, kuriuos statė ir kuriuose planavo gyventi iki mirties. Statant namą ginčo šalys buvo susitarusios, kad atsakovas galės gyventi dvibučiame name iki gyvos galvos. Atsakovas iki šiol gyvendamas santuokoje su ieškovo motina, iš dalies apmoka komunalinius mokesčius, rūpinasi ūkiniais namo reikalais, prižiūri namus bei veda bendrą ūkį, dvibutis namas visą laiką buvo prižiūrėtas ir tvarkingas, nėra aplaidumo, nerūpestingumo ar nesąžiningumo požymių, o ieškovas iki pretenzijų, esančių šio ieškinio pagrindu pareiškimo, nekėlė klausimo dėl atsakovo iškeldinimo, kadangi tokia nusistovėjusi tvarka jam tiko ir buvo patogi, o iškeldinimo klausimas iškeltas tik pastaruoju metu ir, atsakovo vertinimu, yra fiktyvus, nes konflikto priežastys yra kitos. Ieškovas pastaruoju metu trukdo atsakovui naudotis turtu, kabina spynas, kviečiama policija, atsakovas kaltinamas nebūtais dalykais ir šiomis neteisėtomis spaudimo priemonėmis yra verčiamas palikti namus. Ieškovas net nesvarsto teisingo atlyginimo už pastatytus ir sutvarkytus bei prižiūrėtus namus klausimo, kas, atsakovo manymu, yra absoliučiai neteisinga. Atsakovas niekad netrukdė ieškovui naudotis dvibučiu namu ar ūkiniu pastatu bei patikrinti įvairių komunikacinių ir inžinerinių tinklų stovį, kuo jis yra nepagrįstai kaltinamas ieškinyje. Be to, dvibutis namas ieškovui nuosavybės teise nepriklauso, jis apskritai dar nėra įregistruotas. Atsakovas ketina ginčyti registraciją, jei namas bus įregistruotas vien tik ieškovo vardu.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-23 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 115-118). Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
4.1. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra neteisėtai užvaldęs namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalį. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas yra santuokoje su ieškovo motina nuo (duomenys neskelbtini), nuo 2006 metų jis organizavo ir dirbo namo statybose, o 2008 metais kartu su sutuoktine apsigyveno pastatytame name. Statybos darbų organizavimas, dalyvavimas statybose, leidimas gyventi name yra sandoris, nes ieškovas siekė tam tikrų teisinių padarinių naudodamasis atsakovo pagalba, sugebėjimais, darbu;
4.2. Ieškovas teismui duoda melagingus parodymus, siekdamas jam naudingų rezultatų, t.y. teigia, kad atsakovas name apsigyveno savavališkai be ieškovo sutikimo, jog pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas 2008 metais persikėlė gyventi į namą su sutuoktine, daiktais, baldais, tęsė statybos darbus ieškovo namo dalyje, rodo, kad ieškovas sutiko, kad atsakovas naudosis ir valdys namo dalį;
4.3. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovą ir ieškovą siejo statybos rangos sutartis, kad atsakovui buvo mokami pinigai už organizacinius ir statybos darbus. Liudytojai nurodė, kad pinigus gaudavo tik samdyti asmenys statybos darbams, ieškovo motina sumokėdavo už statybines medžiagas. Nėra įrodymų, kad atsakovas gaudavo pinigus kaip užmokestį už atliktus statybos darbus;
4.4. Dvibutis namas neįregistruotas, jis dar formuojamas, nes yra išduotas leidimas jo statybai. Atsakovas teismui pateikė užrašus su detalia sąmata atliktų namo statybos darbų, medžiagų kaina, pateikė įrodymus, kad moka už komunalines paslaugas. Namo, kaip turto, registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo funkciją, o ne teises nustatančias funkcijas. Faktinės aplinkybės rodo, kad daiktas užvaldytas teisėtai, ieškovui perdavus daiktą valdyti atsakovui 2008 metais – atsakovo šeima apsigyveno ir pabaigė namo vidaus darbus, kieme pastatė tvorą, įrengė kieme supynę, šašlykinę;
4.5. Atsakovo civilinė procesinė pozicija byloje atitinka sąžiningo daikto valdytojo teisių gynimą: atsakovas investavo patirtį, žinias, neatlygintiną darbą į ieškovui priklausantį daiktą (namą), ieškovui siekiant nutraukti valdymą, iškeldinti atsakovą, jis privalo kompensuoti patirtus nuostolius, kas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.34 straipsnyje numatytas valdymo teisės gynimas. Atsakovas turi teisę reikalauti kompensuoti daikto sukūrimo, pagerinimo išlaidas, daikto išlaikymo išlaidas;
4.6. Ieškovas pateiktomis nuotraukomis grindžia aplinkybę ir įrodinėja, kad atsakovą reikia iškeldinti iš namo, nes atsakovas netinkamai, blogai įgyvendina daikto valdymo teisę – neprižiūri ir neremontuoja ieškovo namo (daikto). Tokie ieškovo veiksmai siejami ne su nuosavybės, valdymo gynimu, o atsakovui nustatytos prievolės nevykdymu, atsakovo turimų prievolinių įsipareigojimų nevykdymu. Atsakovas namą statė, apsigyveno name su ieškovo sutikimu, atliko namo statybos darbus, įrengė kiemo gerbūvį, tvorą, kas rodo, kad tarp šalių yra sandoris dėl valdymo teisės suteikimo atsakovui, teisės gyventi name ir naudotis daiktu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-23 sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 124-134).
3. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
6.1. Ieškinio atmetimo motyvai yra formalūs, priimti visiškai neanalizuojant bylai svarbių aplinkybių, todėl akivaizdu, jog sprendimas priimtas tinkamai neišanalizavus bylos medžiagos, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas;
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas yra teisėtai užvaldęs namo dalį. Priešingai nei nurodė teismas, byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kad atsakovas organizavo ir dirbo namo statybose. Kadangi atsakovas žinojo, kad namas yra statomas būtent ieškovui, nei fiziniu darbu, nei finansais prie statybinių darbų neprisidėjo. Atsakovui buvo leista gyventi ginčo name tol, kol ieškovo motina neprieštaraus, su sąlyga, jog jis bent minimaliai prižiūrės namus ir nepablogins jų būklės;
6.3. Teismas neįvertino, kad nuo 2004 metų atsakovas nedirbo, todėl pajamų užtektinų namo statyboms neturėjo. Atsakovo pagalba finansais buvo visiškai nereikalinga bei atsakovo neįrodyta, kadangi visas statybas finansavo ieškovo močiutė, dovanodama ieškovui lėšas reikalingas namo statybai. Atsakovas kartais pirkdavo statybines medžiagas ieškovo prašymu arba apmokėdavo už rangovų atliktą darbą, tai darydavo paprašytas ieškovo arba ieškovo motinos, atsiskaitydamas jam suteiktomis lėšomis, todėl teismo argumentai, kad jis organizavo ir dirbo namo statybose ir tokiu būdu užvaldė namo dalį teisėtai yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovas nepateikė tam jokių įrodymų;
6.4. Teismas, darydamas išvadas dėl atsakovo prisidėjimo prie statybų, rėmėsi liudytojų parodymais, tačiau faktiškai jų tarpusavyje nevertino, nelygino jų su paties atsakovo parodymais bei kita bylos medžiaga, nepastebėjo akivaizdžių prieštaravimų, dėl ko priėmė iš esmės neteisingą bei nepagrįstą įrodymais sprendimą. Vertindamas visus šių liudytojų parodymus teismas turėjo būti atidus, pastebėti bei įvertinti jų prieštaravimus, atsižvelgti į tai, kad visi šie liudytojai yra atsakovo giminaičiai, bei yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau šių aplinkybių teismas nenustatė;
6.5. Būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija. Atsižvelgiant į tai, jog būtent ieškovui kaip statytojui ir užsakovui 2007-09-24 yra išduotas projektavimo sąlygų sąvadas bei statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, leidimas vykdyti darbus yra registruotas ieškovo vardu, o namui yra net suteiktas unikalus daikto numeris, taip pat atsižvelgiant į tai, kad namas faktiškai yra pastatytas dar 2007 metais ir šias aplinkybes atsakovas pripažįsta, gyvenamojo dvibučio namo neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį, taigi suteikia teisę ieškovui prašyti iškeldinti atsakovą iš jam priklausančios nuosavybės.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 138-146).
5. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje nagrinėjamiems klausimams:
8.1. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos, teisėtos ir teisingos išvados, kad atsakovas ginčo name apsigyveno teisėtu pagrindu. Apeliantas neginčija aplinkybės, jog 2008 metais atsakovas kartu su sutuoktine, apelianto motina, apsigyveno pastatytame dvibutyje name;
Šalies argumentai
8.2. Apeliantas nepaneigė atsakovo ir liudytojų nurodytų aplinkybių, kad būtent atsakovas savo darbu ir iš dalies piniginėmis lėšomis pastatė šį dvibutį namą;
8.3. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis pastatė ginčo namą. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, kad būtent jis pastatė namą, jį savo darbu ir iš dalies savo pinigais pilnai įrengė, taip pat, pateikė įrodymus, kad kartu su sutuoktine mokėjo komunalinius mokesčius už šį namą;
8.4. Apeliantas nurodo, kad jis neprieštaravo atsakovo apsigyvenimui ginčo name. Taigi apeliantas pats sau prieštarauja, teigdamas, kad jis neprieštaravo atsakovo apsigyvenimui ginčo name, bet kartu nurodydamas, kad jis nedavė sutikimo, o taip pat, nurodydamas, kad jis sutiko, jog jo motina apsigyventu su atsakovu ginčo name kaip sutuoktiniams (apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad „kadangi atsakovas buvo santuokoje su ieškovo motina, jam leista gyventi minėtame name“). Pažymėtina, kad minėta aplinkybė iki šiol nėra pasikeitusi. Atsakovas tebėra santuokoje su apelianto motina ir santuokos nutraukimo procesas nėra pradėtas;
8.5. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo močiutė, dovanodama ieškovui lėšas, finansavo statybas. Pažymėtina, kad apeliantas nėra į bylą pateikęs jokių dovanojimo sutarčių, kurios patvirtintų šias aplinkybes. Atsakovas tvirtina ir tai įrodo savo bei liudytojų parodymais, o taip pat ir pinigų mokėjimo už statybines medžiagas dokumentais ir kitais dokumentais, kad ir jis iš dalies prisidėjo prie ginčo namo statybų finansavimo. Kaip pirmosios instancijos teisme nurodė atsakovas, statybos iš dalies buvo finansuojamos ieškovo senelės pinigais, tačiau reikšminga dalimi prie namo statybų prisidėjo ir atsakovas su ieškovo motina – tiek piniginėmis lėšomis, tiek darbu;
8.6. Visiškai nepagrįstos apelianto nurodomos aplinkybės esą atsakovas name gyvendamas daugiau kaip dešimt metų prie namo išlaikymo visiškai neprisidėjo, namo neprižiūrėjo. Šias aplinkybes paneigė atsakovo ir teisme apklaustų liudytojų parodymai, o taip pat rašytiniai įrodymai, nuotraukos, kur matyti, kad atsakovas pastatė tvorą, sandėliuką, lauko židinį, sūpynes, t. y. visapusiškai įrenginėjo namo, kuriame gyveno gerbūvį, rūpinosi dvibučio namo aplinka bei patogumais, žemės sklypo ir dvibučio namo finansinės vertės didėjimu; taip pat mokėjimo kvitai, kuriais bendromis atsakovo ir ieškovo motinos kaip sutuoktinių lėšomis buvo mokama už elektrą, taip pat ir už šiukšlių išvežimą, už žemę ir kt.;
8.7. Ieškovas nurodytas tik kaip gyvenamojo namo statytojas, jam išduotas statybos leidimas, nors faktiškai namas jau yra pastatytas. Dėl šios priežasties, kol dvibutis namas nėra įregistruotas kaip ieškovui nuosavybės teise priklausantis objektas, atsakovas negali reikšti pretenzijų dėl atliktų teisinių registracijų pripažinimo negaliojančiomis, ginčyti atliktų registracijų nekilnojamojo turto registre, ieškovo nuosavybės teisės, reikšti reikalavimų dėl nuosavybės įregistravimo ir tokiu būdu siekti įrodyti savo nuosavybės teisę į dvibutį namą ar kompensaciją už jo statybą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
7. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo A. S. ieškinys atsakovui J. K. dėl iškeldinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinis skundas atmestinas.
8. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
9. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas.
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudamas pašalinti jo, kaip statinio savininko, teisių pažeidimus. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-348/2020). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-348/2020; 2020-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
11. Taigi, nagrinėjamu sprendžiant ginčą dėl iškeldinimo, aktualus klausimas, ar ieškovas yra nekilnojamojo turto savininkas ir, ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės pažeidimas.
12. Pareikštu ieškiniu apeliantas prašė iškeldinti atsakovą iš dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad atsakovas be ieškovo sutikimo ilgą laiką gyvena ir naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu dvibučiu gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, taip pažeisdamas ieškovo, kaip savininko, teises.
13. Remiantis Nekilnojamojo turto registro 2019-11-12 duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas, lauko virtuvė, ūkiniai pastatai, kiemo rūsys ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-9). Dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio ieškovas prašo iškeldinti atsakovą, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip ieškovo nuosavybė. Kad ginčo turtas yra neįregistruotas, atmesdamas ieškovo ieškinį, nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
14. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir įrodinėdamas, jog dvibutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio prašoma iškeldinti atsakovą, priklauso ieškovui nuosavybės teise, apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Apelianto teigimu, būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija.
15. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atliekant teisinę nekilnojamojo daikto registraciją yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-695/2020; 2020-02-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020). Kasacinis teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo nuosavybės teisės įgijimo, taip pat yra pažymėjęs, kad būtent namo statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija. Gyvenamojo namo neįregistravimas registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2019-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019).
16. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovas yra ginčo statinio savininkas. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad jam, kaip statytojui ir užsakovui, 2007-09-24 yra išduotas projektavimo sąlygų sąvadas bei statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, leidimas vykdyti darbus yra registruotas ieškovo vardu, o namui yra net suteiktas unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančius duomenis, pažymi, kad ieškovas kartu su dubliku pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007-09-24 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 2651, kuriame ieškovas nurodytas kaip dvibučio gyvenamojo namo statytojas (užsakovas), tačiau 2007-09-24 statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimuose Nr. AUR-2651 ieškovas jau nurodytas kaip vienbučio gyvenamojo namo statytojas (užsakovas) („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“) (b. l. 45, DOK-52593). Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog leidimas vykdyti statybos darbus yra registruotas ieškovo vardu, kadangi apeliantas nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog 2019-11-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad dvibučiui gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išduotas leidimas vykdyti statybos darbus, tačiau registre nėra nurodyti duomenys, kokiam asmeniui šis leidimas yra išduotas (b. l. 4-9). Apeliantas į bylą nepateikė leidimo vykdyti statybos darbus, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog viešame registre minimas leidimas buvo išduotas būtent apeliantui, kaip dvibučio gyvenamojo namo statytojui. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes (žr., 19 punktą), teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, daryti išvados, kad apeliantas yra dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas bei spręsti, jog atsakovo naudojimasis ginčo patalpomis pažeidžia ieškovo teises, juo labiau, kai pats ieškovas yra nurodęs, jog atsakovui buvo leista gyventi ginčo patalpose, kol ieškovo motina neprieštaraus, todėl reikalavimas dėl iškeldinimo negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nespręstinas dvibučio gyvenamojo namo nuosavybės teisių įgijimo klausimas, kadangi tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta, o spręstinas klausimas dėl iškeldinimo CK 4.98 straipsnio pagrindu. Todėl plačiau nepasisakytina dėl aplinkybių, susijusių su statinio statyba, naujo daikto sukūrimu, pagerinimu ir nuosavybės teisių įgijimu bei šie argumentai šalintini iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
18. Papildomai teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pasirinktas prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, t. y., ieškovas savo reikalavimų nekildino iš prievolinių teisinių santykių (nuomos, panaudos ir pan.), tokių reikalavimų priešieškiniu nereiškė ir atsakovas. Todėl plačiau nepasisakytina dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo ginčo daikto naudojimosi teisėtumu bei tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimu, juo labiau, kad byloje konstatuota, kada nėra patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ginčo daiktas nuosavybės teise priklauso ieškovui. Tuo pačiu teismas pažymi, jog šios nutarties priėmimas neužkerta kelio šalims pasirinkus tinkamą teisių gynimo būdą, laikantis CPK nustatytos tvarkos, reikšti naują ieškinį dėl daiktinių teisių, prievolinių teisių gynimo.
19. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl aplinkybių, susijusių su statinio statyba, naujo daikto sukūrimu, pagerinimu ir nuosavybės teisių įgijimu, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, tačiau įvertinęs aplinkybę, jog ginčo objektas nuosavybės teise nepriklauso ieškovui, iš esmės teisingai išsprendė ginčą.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo pareikštą ieškinį dėl iškeldinimo, iš esmės teisingai išsprendė ginčą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
23. Maksimalūs advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžiai ir jų nustatymo kriterijai yra pateikti Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
24. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip patvirtintų Rekomendacijoje. Atsakovas nurodė, kad jis patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kurias prašė priteisti iš ieškovių, pateikė prašymą pagrindžiančius įrodymus. Teismas, įvertinęs pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, konstatuoja, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, protingos bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių, todėl atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jos priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-23 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.