- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-202-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00129-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Detonas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4426-924/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Detonas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Detonas“ teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus (toliau ir NŽT) 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2), kuriuo buvo nutraukta šalių 2015 m. lapkričio 12 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 8SŽN-366 (toliau ir nuomos sutartis), ir įpareigoti atsakovę vykdyti šią sutartį.
2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio 12 d. šalys sudarė valstybinės žemės – 2,5091 ha ploto, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366. Atsakovė, 2017 m. rugsėjo 19 d. atlikusi žemės sklypo patikrinimą (faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto 2017 m. rugsėjo 19 d. Nr. FD-231-(14.8.129.)), nustatė, kad žemės sklypo vidurinėje dalyje, sankasų viduje, esantys pastatai nėra naudojami pagal Nekilnojamo turto registre įregistruotą jų paskirtį, likusi žemės sklypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis ir medžiais, didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl sprendė, kad didžioji žemės sklypo dalis (neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti) negalėjo būti išnuomota.
3. Ieškovės vertinimu, tokia išvada neatitinka tikrovės, kadangi AB „Detonas“ pastatų fizinė būklė gera, stogų dangos pakeistos arba atnaujintos, pastatai rakinami ir prižiūrimi. Ieškovės veikla yra susijusi su sprogstamųjų medžiagų laikymu, saugojimu ir gamyba. Sudarant nuomos sutartį atsakovė įvertino, kokio dydžio žemės sklypas būtinas įmonei priklausančių pastatų eksploatacijai atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas rekomendacijas dėl saugos reikalavimų. Nuo nuomos sutarties sudarymo ieškovė savo ūkinės veiklos nekeitė, todėl nepasikeitė ir poreikis nuomojamo žemės sklypo dydžiui. Dėl ieškovės specifinės veiklos ir tokiai veiklai keliamų ypatingų saugumo reikalavimų ieškovei reikalingas tokio dydžio sklypas, koks yra suteiktas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti bendrovei perleisti žemės nuomos teisę tretiesiems asmenims, kas patvirtina, kad ieškovė toliau vykdyti ūkinės veiklos žemės sklype neplanuoja. Kadangi ginčo sklype esantys statiniai nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tikslinę paskirtį, o žemės sklypas apleistas (apaugęs daugiametėmis žolėmis, medžiais) ir tokio dydžio ieškovei, todėl atsakovė nusprendė nutraukti nuomos sutartį
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino neteisėtu vienašalį sutarties nutraukimą, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2.) „Dėl 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-366 nutraukimo“, priteisė iš atsakovės ieškovei 1590,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, grąžino ieškovei 62,00 Eur žyminio mokesčio.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Detonas“ nuosavybės teise valdo statinius: pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 19-23). Šalys 2015 m. lapkričio 12 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366, kuria ieškovei buvo išnuomotas 24 metams 2,5091 ha valstybinis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b .l. 14-15). Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti sutikimą perleisti žemės sklypo nuomos teisę (t. 1, e. b. l. 113). Atsakovė 2017 m. rugsėjo 19 d. atlikusi žemės sklypo patikrinimą (faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-231-(14.8.129.)), nustatė, kad žemės sklypo vidurinėje dalyje, sankasų viduje, esantys pastatai nėra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotųjų paskirtį, likusi žemės sklypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis ir medžiais (t. 1, e. b. l. 99-111). Atsakovė 2017 m. rugsėjo 28 d. ieškovei adresuotame rašte Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog iš žemės sklypo plano matyti, kad ieškovei priklausantys statiniai užima nedidelį žemės sklypo plotą. Pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis AB „Detonas“ priklausantys nenaudojami statiniai užima tik 679 kv. m plotą (užstatymo plotas), o žemės sklypo plotas sudaro net 25091 kv. m. Žemė sklypo dalis, kurioje yra pieva ir medžiai, statiniais neužstatyta. Atsižvelgiant į tai, NŽT padarė išvadą, kad didžioji žemė sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama. Todėl NŽT informavo ieškovę, jog tam, kad būtų galima spręsti dėl sutikimo išdavimo perleisti žemės sklypo nuomos teisę, reikalinga pateikti žemės sklypo planą su pagal taisyklių reikalavimus išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui (t.1, e. b. l. 10-12). Atsakydama į tai, AB „Detonas“ 2017 m. spalio 13 d. rašte nurodė, kad ieškovė nesutinka su atsakovės 2017 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 8SD-5155-(l 4.8.125E) nurodytais motyvais (t. 1, e. b. l. 122-124). Atsakovė 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 8SD-6572-(14.8.125E.) ieškovei pranešė, kad 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-366 bus nutraukta (t. 1, e. b. l. 117). 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja A. M. nutraukė 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366 (t. 1, e. b. l. 13).
7. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalį žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nurodė, kad iš ginčijamo 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo nėra pakankamai aišku, kokiu faktiniu pagrindu atsakovė nutraukė nuomos sutartį, nes įsakyme nurodomi tik teisės aktai bei NŽT 2017 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) „Dėl informacijos pateikimo“. Be to, minėtų administracinių aktų ir patikrinimo akto (2017-09-19) turinys dėl nuomos sutarties nutraukimo pagrindų bei nustatytų faktinių aplinkybių prieštarauja vieni kitiems. Nors atsakovė 2017 m. rugsėjo 19 d. patikrinimo aktu konstatavo, kad visi ieškovei priklausantys statiniai nėra naudojami (tik prižiūrimi), 2017 m. rugsėjo 28 d. raštu ieškovei nurodė, kad tik didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama, todėl didžioji žemės sklypo dalis (neužstatyta statiniais ir nenaudojama jiems eksploatuoti) negalėjo būti išnuomota. Iš aptartų aplinkybių teismas sprendė, kad tokiu būdu NŽT iš esmės siekė (inicijavo) valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, t. y. sumažinti ieškovei nuomojamo žemės sklypo plotą, tačiau ieškovei nesutikus, priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo nutraukė nuomos sutartį.
8. Teismas nurodė, kad nors ginčijamo įsakymo dėl nuomos sutarties nutraukimo priėmimas buvo sąlygotas to, kad ieškovės didžioji nuomojamo žemė sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama, tačiau atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip ir negalėjo nurodyti, kokia gi žemės sklypo dalis iš 25091 kv. m nėra naudojama bei nėra reikalinga jame esantiems pastatams eksploatuoti, taip pat negalėjo paaiškinti kodėl būtent tokio ploto sklypas ieškovei buvo išnuomotas. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei atsakovės darbuotojai sudarydami nuomos sutartį netinkamai įvertino nuomojamo žemės sklypo dydį, atsakomybė dėl padarytos klaidos negali būti perkeliama ieškovei. Atsakovės reikalavimas ieškovei, kuris iš esmės vertintinas kaip įpareigojimas kreiptis dėl nuomos sutarties pakeitimo, yra absoliučiai nepagrįstas ir nesuderinamas su pagrindiniais sutarčių sudarymo, keitimo bei jų vykdymo principais.
9. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 28.1 punkte. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė nutraukti dalį valstybinės žemės nuomos sutarties, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovei išnuomotas sklypas yra specialiai suformuotas būtent tokio dydžio, koks reikalingas jame esančių statinių eksploatavimui pagal jų paskirtį, sklypas yra vientisas, jo ribos ir dydis nenuginčyti. Tačiau, teismo vertinimu, NŽT galėjo kreiptis į teismą (ieškovei nesutinkant geranoriškai spręsti ginčą) dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, bet ne dėl jos nutraukimo. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Teisės aktai, kuriais suformuotas ginčo sklypas, yra galiojantys bei nėra ginčijami. Tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, būtinas patikrinimas, kokio dydžio žemės sklypas pastatams naudoti reikalingas realiai. Nagrinėjamu atveju Nacionalinei žemės tarnybai konstatavus, jog dalis sklypo ieškovei nėra reikalinga, toks patikrinimas nebuvo atliktas.
10. Teismas konstatavo, kad nepakeitus išnuomoto sklypo dydžio ir ribų, t. y. neatlikus sklypo formavimo ar ribų patikslinimo procedūros, byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės 2,5091 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė nenuginčyta. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad rašytiniai įrodymai byloje paneigia atsakovės abejones ir argumentus dėl ieškovei išnuomotos žemės sklypo ploto dalies naudojimo ir reikalingumo. Atsakovė neįrodė, kad buvo teisėtas ir pagrįstas poreikis ginčijamam įsakymui priimti, o padariusi prielaidą, kad didžioji žemės sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama (siekdama sumažinti ieškovei nuomojamo žemės sklypo dalį), NŽT nesilaikė pagrindinių sutarčių sudarymo ir jų vykdymo principų, bei nesilaikė teisės aktų nustatytos sutarčių pakeitimo tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje ginčijant suteikto nuomotis valstybinės žemės sklypo dydį svarbu įrodyti, koks žemės sklypo dydis yra būtinas ir pakankamas tam tikram pastatui eksploatuoti, nes tik nustačius sklypo dydžio reikalingumą galima įvertinti, ar nuomininkui skirtas jo turimam pastatui eksploatuoti pakankamo ploto valstybinės žemės sklypas. Asmeniui, byloje teigiančiam, kad jo turimam pastatui eksploatuoti išnuomotas per mažo ploto valstybinės žemės sklypas, tenka įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2011). Nagrinėjamu atveju, atsakovei teigiant, kad ieškovės turimiems pastatams eksploatuoti išnuomotas per didelio ploto valstybinės žemės sklypas, teko įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė neginčijo savo pačios įsakymo išnuomoti žemę ieškovei bei žemės nuomos sutarties, kaip sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius teismas gali konstatuoti savo iniciatyva (ex officio) tik tuo atveju, jei tokio sandorio (niekinio) požymiai yra akivaizdūs, t. y. jei jų nereikia įrodinėti, kad pripažinti sandorį negaliojančiu. Pažymėjo, kad nors teismui ir kyla abejonių dėl išnuomoto ieškovei 2,5091 ha ploto žemės sklypo dydžio (25091 kv. m, kai AB „Detonas“ priklausantys statiniai užima tik 679 kv. m plotą) ir ieškovės realiai vykdomos ūkinės veiklos (daugiau kaip dešimt metų šioje teritorijoje (pastatuose) jokios sprogstamosios medžiagos nėra laikomas ir sprogdinimo darbai nėra atliekami), tačiau paneigiant tai ar patvirtinant, būtinas faktinių aplinkybių tyrimas. Dėl minėtų priežasčių, nesant atsakovės reikalavimo, teismas sandorių sudarymo teisėtumo nerevizuoja ir preziumuoja, kad įsakymas ir sutartis yra teisėti, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnis).
12. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų priteisimo, teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 1421,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, e. b. l. 178-187). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir priteistinos ieškovei iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai neanalizavo teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomą, savo išvadų neargumentavo, o tiesiog neteisingai nurodė, kad atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų ir neįrodė nuomos sutarties nutraukimo būtinumo.
1.2. Ginčo įsakyme (2017 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2)) aiškiai nurodyti teisės aktai ir faktinės aplinkybės, kuriais remiantis priimtas sprendimas nutraukti nuomos sutartį. Teismas išanalizavo teisės aktų nuostatas, 2017 m. rugsėjo 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 19 d. atsakovės raštuose nurodytas aplinkybes, tačiau nepagrįstai sprendė, kad jog nuomos sutarties faktiniai pagrindai nėra aiškūs ir prieštarauja vieni kitiems.
1.3. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Detonas“ nenaudoja statinių ir tuo pačiu viso valstybinės žemės sklypo sprogmenims laikyti. Todėl nėra realaus poreikio, kuris lemtų viso žemės sklypo naudojimo (nuomojimo) būtinybę. Teismo išvada, kad atsakovės tikslas buvo sumažinti nuomojamą žemės sklypo plotą, nereiškia, jog NŽT neturėjo teisės spręsti dėl neatitikimų teisės aktams pašalinimo jos pasirinktu būdu. CK 6.564 straipsnis suteikia valstybinės žemės nuomotojui teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį laikantis jame nustatytos tvarkos ir procedūrų. Įstatymų leidėjas ne šiaip sau numatė galimybę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, t. y. ieškovei buvo suteikta galimybė pasirinkti ir kitą savo teisių gynimo būdą. Dviejų mėnesių terminas yra pakankamas ieškovei imtis priemonių teisės aktų neatitikimam pašalinti arba skųsti numatomus atsakovės veiksmus dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė 2017 m. rugsėjo 28 d. NŽT rašto neskundė ir iš esmės nesiėmė priemonių nuomos sutarties nutraukimui sustabdyti. Tai reiškia, jog ji sutiko su būsimu sutarties nutraukimu.
1.4. Teritorijų planavimo dokumentuose ar STR yra sprendžiami žemės sklypų formavimo, reglamentų nustatymo ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti klausimai, tačiau juose nėra sprendžiama dėl žemės sklypų pardavimo ar nuomos tvarkos. Todėl galiojantys STR ir teritorijų planavimo dokumentai neįpareigoja valstybinės žemės patikėtinio sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis vienokiu ar kitokiu būdu, nevertinant faktinės situacijos.
1.5. Valstybinės žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006). Šios bylos kontekste itin svarbu tai, kad jokių savarankiškai funkcionuojančių statinių Žemės sklypo dalyje (kurioje augo pieva ir medžiai, kuri neužstatyta ir nėra naudojama ar būtina statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį) nei 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-366 (toliau - ir Nuomos sutartis) sudarymo metu, nei Žemės sklypo patikrinimo metu (2017-09-19), nei šalių susirašinėjimo metu nebuvo, todėl šios žemės sklypo (neužstatytos) dalies nuoma ne aukciono būdu negalėjo būti sudaryta ir yra negalima.
1.6. Tarnyba, įvertinusi faktinį žemės sklypo naudojimą pripažino atsakovės teisę tęsti dalies nuomos santykius pagal ieškovės parengtą žemės sklypo planą, tačiau tokio plano ji nepateikė. Atsakovė tokiais savo veiksmais iš esmės užtikrino ieškovės, kaip pastatų savininkės, teisę tinkamai eksploatuoti savo statinius. Išvada dėl žemės sklypo poreikio ir dydžio jame esantiems pastatams eksploatuoti turėjo būti daroma vertinant jau pateiktus į bylą faktinius duomenis bei dokumentus. Šiuo atveju atsakovė byloje įrodinėjo faktą, kad žemės nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta visam ieškovei išnuomotam žemės sklypo plotui.
1.7. Klausimas dėl mažesnio (reikalingo ir būtino statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį) žemės sklypo nuomos bus sprendžiamas sudarant su ieškove naują žemės sklypo nuomos sutartį. Tokio ieškinio NŽT negalėjo pateikti, nes jau buvo priimtas sprendimas dėl nuomos sutarties nutraukimo.
1.8. Teismas priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos per daug bylinėjimosi išlaidų ir tokio sprendimo tinkamai nemotyvavo. Atsakovės nuomone, priteista 1590,75 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra pernelyg didelė ir turėtų būti mažinama.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB Detonas“ prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:
2.1. Atsakovė negalėjo paaiškinti, kokio ploto žemės sklypas reikalingas ieškovei priklausančių statinių eksploatacijai, todėl atsakovei nevykdant pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis buvo grindžiama jos pozicija, teismas padarė pagrįstą išvadą dėl nuomos sutarties nutraukimo nepagrįstumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.12 papunkčiu, jau sudarant nuomos sutartį atsakovė turėjo nustatyti, kokio dydžio žemės sklypo reikia ieškovei priklausančių pastatų eksploatavimui.
2.2. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog nesant statinių, ieškovė neturėjo jokių teisių į neužstatytos žemės sklypo dalies nuomą ne aukciono būdu. Jeigu, kaip tvirtina apeliantė, tokia nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta, kyla pagrįstas klausimas, kodėl atsakovė pasirašė tokią nuomos sutartį. Atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti nei nuomos sutarties sudarymo aplinkybių, nei to, kaip prieš sudarant žemės nuomos sutartį atsakovė nustatė, koks žemės sklypas būtinas ieškovei priklausančių pastatų eksploatacijai. Tokios aplinkybės nenurodytos ir apeliaciniame skunde.
2.3. Teismas pagrįstai nurodė, jog nuo 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo jokios aplinkybės nėra pasikeitę, tame tarpe, nei vienas šiame sklype buvęs statinys nėra nugriautas, visi pastatai, ieškovės teigimu, yra naudojami ir prižiūrimi. Atsakovė priešingų įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei atsakovės darbuotojai sudarydami Nuomos sutartį netinkamai įvertino nuomojamo žemės sklypo dydį, atsakomybė dėl padarytos klaidos negali būti perkeliama ieškovei. Atsakovės reikalavimas ieškovei, kuris iš esmės vertintinas kaip įpareigojimas kreiptis dėl Nuomos sutarties pakeitimo, yra absoliučiai nepagrįstas ir nesuderinamas su pagrindiniais sutarčių sudarymo, keitimo bei jų vykdymo principais.
2.4. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia viešojo intereso pažeidimu. Tačiau 100 proc. ieškovės akcijų priklauso valstybei, ieškovė daugiau kaip 50 metų vienintelė Lietuvoje vykdo sprogmenų gamybos ir sprogdinimo darbus. Taigi ieškovės vykdoma veikla taip pat yra susijusi su viešuoju interesu, t. y. į pavojingų darbų atlikimą saugiomis sąlygomis, taip užtikrinant visuomenės saugumą. Aplinkybė, kad ieškovė pastaruosius 10 metų nesandėliuoja sprogstamųjų medžiagų dar nereiškia, kad to nedarys ateityje, nes tam yra pritaikyta visa infrastruktūra – pastatų paskirtis, apsauginiai pylimai ir apsauginiai atstumai. Tuo tarpu sumažinus ieškovės nuomojamą žemės sklypą, ji neteks galimybės laikyti sprogmenis jai priklausančiuose sandėliuose.
2.5. Pripažindama ieškovės teisę tęsti dalies žemės sklypo nuomą, atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti viso žemės sklypo nuomos sutarties. Todėl ieškovė mano, kad atsakovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, t. y. vietoj to, kad kreiptųsi į teismą dėl nuomos sutarties pakeitimo, vienašališkai nutraukė nuomos sutartį.
2.6. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia teismo praktika bylose, kurios nėra tapačios arba labai panašios į šios bylos aplinkybes. Todėl apeliantės nurodoma teismų praktika negali būti pagrindu patenkinti apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
2.7. Ieškovė nesutinka apeliantės teiginiu, jog teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Maksimali teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau Rekomendacijos) suma už šioje byloje advokato suteiktas paslaugas yra 4090,66 Eur. Taigi, priteista atstovavimo išlaidų suma yra daug mažesnė už rekomenduojamą jų dydį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
Dėl valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimo
16. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo 2,5091 ha valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 8SK-959-(14.8.100.). Minėtas valstybinės žemės sklypas 2015 m. lapkričio 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-366 pagrindu išnuomotas ieškovei 24 metų laikotarpiui, skaičiuojant šį terminą nuo sutarties sudarymo dienos. Pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (t. 1, b. l. 160).
18. Šiame žemės sklype ieškovei AB „Detonas“ nuosavybės teise priklauso statiniai: pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 19–23).
19. Ieškovės AB „Detonas“ pagrindinė veikla – sprogstamųjų medžiagų laikymas, saugojimas ir gamyba. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai naudojami pagal viešame registre įregistruotą jų paskirtį, kad įmonė daugelį metų vykdė sprogdinimo darbus Lietuvoje. Sudarant 2015 m. lapkričio 12 d. nuomos sutartį, neatitikimai teisės aktams nebuvo nustatyti, žemės sklypas suformuotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, o jo dydis nustatytas įvertinus ieškovės veiklos pobūdį ir esantį statinių kiekį. Pažymėtina, kad išnuomoto žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Teisės aktai, kuriais suformuotas ginčo sklypas, yra galiojantys ir nebuvo ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl nuomos sutarties vykdymas, pakeitimai bei nutraukimas turėjo būti atliekami tik griežtai laikantis imperatyviųjų valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės normų nuostatų.
Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindo
20. Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.654 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
21. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.
22. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukta atsakovės 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2.). Nutraukimo priežastis – NŽT Kauno miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. atliktas išnuomoto žemės sklypo patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pastatai nėra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį, likusi žemės sklypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis ir medžiais. Be to, apeliantė 2017 m. rugsėjo 28 d. savo rašte Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) nurodė, kad ieškovei priklausantys nenaudojami statiniai užima 679 kv. m plotą, o išnuomotas valstybinės žemės sklypo plotas yra 25091 kv. m, todėl laikė, kad didžioji dalis žemės sklypo nėra būtina statiniams eksploatuoti, nėra naudojama ir dėl to negalėjo būti išnuomota. Todėl atsakovė pareikalavo, kad nuomininkė (ieškovė) per du mėnesius nuo rašto gavimo dienos pateiktų žemės sklypo planą su išskirtomis dalimis, reikalingomis statinių eksploatavimui (t. 1 t, b. l. 10–11).
23. Iš esmės panašiais argumentais grindžiamas ir apeliacinis skundas, kuriame nurodoma, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios lemtų viso išnuomoto žemės sklypo ploto nuomojimo būtinybę. Taigi, esminis žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas buvo tai, kad ieškovei yra išnuomotas per didelis žemės plotas.
24. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Nacionalinei žemės tarnybai konstatavus, jog dalis sklypo ieškovei nėra reikalinga, toks patikrinimas nebuvo atliktas, o atsakovės 2017 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) padaryta išvada dėl žemės sklypo dydžio, reikalingo ieškovės pastatų eksploatavimui, neparemta objektyviais duomenimis.
25. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018).
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019, teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Siūlant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas išnuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų būti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iš kurio būtų aiškios pakeistos žemės sklypo ribos (pvz., jos pažymėtos riboženklių koordinatėmis arba nurodant konkretų atstumą nuo riboženklio koordinačių). Teisinis pagrindas keisti valstybinės žemės nuomos sutartį taikant CK 6.223 straipsnio 2 dalį yra specialusis valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), remiantis kuriuo žemės sklypo (jo dalies) nereikalingumas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį sudaro pagrindą modifikuoti valstybinės žemės nuomos santykius tokiu būdu, kad jie atitiktų valstybinės žemės nuomos be aukciono tikslą.
28. Nagrinėjamoje byloje Nacionalinė žemės tarnyba nustačiusi, kad ieškovės statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikalingas ne visas 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 8SŽN-366 išnuomotas žemės sklypas ir ieškovei nesutikus su NŽT pasiūlymu parengti žemės sklypo planą, kuriame atsispindėtų reikalingas statiniams eksploatuoti žemės sklypo dydis, nesikreipė į teismą dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, bet vienašališkai sutartį nutraukė.
29. Pažymėtina, kad CK 6.564 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė vienašališkai nutraukti tik dalį žemės nuomos sutarties. Taikant CK 6.564 straipsnį yra nutraukiama visa žemės nuomos sutartis ir žemės nuomos santykiai tarp šalių baigiasi. Dalies žemės nuomos sutarties nutraukimas, sumažinant nuomojamo žemės sklypo dydį, savo esme yra žemės nuomos sutarties dalyko (CK 6.546 straipsnis) pakeitimas, todėl kvalifikuotinas ne kaip sutarties dalies nutraukimas, o kaip jos pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-915/2019).
30. Atsižvelgdama į aptartas faktines bylos aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nurodytą aktualią teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė, 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2.) vienašališkai nutraukdama žemės nuomos sutartį, pažeidė prieš tai šioje nutartyje nurodytas teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino ir pripažino neteisėtu vienašalį valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.
31. Apeliantė savo skunde cituoja eilę kasacinio teismo nutarčių, tačiau nenurodo, kaip cituojamos nutartys patvirtina apeliantės skundo argumentus. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo priimti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą nurodė, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).
32. Apeliantei nenurodžius konkrečios cituojamų kasacinio teismo nutarčių teisinės reikšmės ir res judicata galios nagrinėjamo ginčo išsprendimui, taip pat atsižvelgdama į tai, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
33. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas jų pakankamumo ir sąsajumo taisyklių (CPK 177, 185 str.), ginčo teisiniam santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl panaikinti ar pakeisti 2018 m. spalio 4 d. teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir šios teismo sprendimo dalies tinkamai nemotyvavo.
35. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, priteisė iš atsakovės ieškovei 1590,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 150 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 18 Eur – už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 1421,75 Eur – už advokato teisines paslaugas apylinkės teisme (2 t., b. l. 178–187).
36. Apeliantės teigimu, ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos yra nepagrįstos ir per didelės, nes byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti ypatingų specialių žinių.
37. Bylos duomenimis, ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė už ieškinio parengimą (653,40 Eur), už susipažinimą su atskiruoju skundu ir atsiliepimo į jį parengimą (326,70 Eur), už dubliko parengimą (272,25 Eur), už atstovavimą teismo posėdyje ir prašymo parengimą (169,40 Eur).
38. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
39. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) maksimalus atlygintinų paslaugų dydis sudarytų: už ieškinio parengimą – 2127 Eur (bruto 850,80 Eur x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.)), už dubliko parengimą – 1276,80 Eur (850,80 Eur x 1,5 (Rekomendacijų 8,3 p.)), už atsiliepimo į atskirąjį skundą, 340,32 Eur (bruto 850,80 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 p.)), už prašymo parengimą 89,52 Eur (bruto 895,20 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.17 p.)), už dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurie užtruko apie 2 val., 179,04 Eur (895,20 Eur x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.) x 3 val.).
40. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovės elgesį iki ieškinio padavimo, nėra pagrindo išvadai, kad teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kaip tai numatyta CPK 93 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, byla yra pakankamai sudėtinga, reikalaujanti nemažai teisinių žinių, ieškovė kitu būdu apginti savo pažeistas teises negalėjo, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteistos išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
41. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 544,50 Eur atstovavimo išlaidų, prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovės ir pateikė apeliacinės instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus (t. 2, b. l. 47). Ši suma neviršija Rekomendacijose 8.11 p. nustatyto maksimalaus dydžio (maksimalus 1204,70 Eur (bruto 926,70 Eur x 1.3)), todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovės apeliacinį skundą atmesti, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str.).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei AB „Detonas“ (juridinio asmens kodas 134170932) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927) 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.