Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės direktoriui Vytautui Lunskui, atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Detonas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2,5091 ha dydžio valstybinis žemės sklypas, naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas ieškovės.

Šiame žemės sklype ieškovė AB „Detonas“ nuosavybės teise valdo Pastatą - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą Gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e.b.l. 19-23).

Ieškovė AB „Detonas“ ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjos Almos Markuckienės, 2015 m. lapkričio 12 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366, kuria ieškovei buvo išnuomotas 24 metams 2,5091 ha valstybinis žemės sklypas, esantis Raudondvario 348, Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e.b.l. 14-15).

Ieškovė 2017-08-09 kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti sutikimą perleisti Žemės sklypo nuomos teisę (t. 1, e.b.l. 113). NŽT 2017-09-19 atliko Žemės sklypo patikrinimą (faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-231-(14.8.129.)), ir nustatė, kad Žemės sklypo vidurinėje dalyje, sankasų viduje, esantys pastatai nėra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotųjų paskirtį, likusi žemės sklypo dalis yra apaugusi daugiametėmis žolėmis ir medžiais (t. 1, e.b.l. 99-111).

NŽT 2017-09-28 raštu Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) „Dėl informacijos pateikimo“ AB „Detonas“ nurodė, kad iš žemės sklypo plano matyti, kad ieškovei priklausantys statiniai užima nedidelį žemės sklypo plotą. Pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis AB „Detonas“ priklausantys nenaudojami statiniai užima tik 679 kv.m plotą (užstatymo plotas), o žemės sklypo plotas sudaro net 25091 kv. m. Žemė sklypo dalis, kurioje yra pieva ir medžiai, statiniais neužstatyta. Atsižvelgiant į tai, NŽT padarė išvadą, kad didžioji žemė sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama. Taip pat šiame rašte Skyrius informavo, kad tam, jog būtų galima spręsti dėl sutikimo išdavimo perleisti žemės sklypo nuomos teisę, reikalinga pateikti žemės sklypo planą su pagal taisyklių reikalavimus išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui (t.1, e.b.l. 10-12).

AB „Detonas“ 2017-10-13 raštu nurodė, kad ieškovė nesutinka su Skyriaus 2017-09-28 rašte Nr. 8SD-5155-(l 4.8.125E) nurodytais motyvais (t. 1, e.b.l. 122-124).

2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 8SD-6572-(14.8.125E.) atsakovė ieškovei pranešė, kad 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 8SŽN-366 bus nutraukta (t. 1, e.b.l. 117). 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja Alma Markuckienė nutraukė 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 8SŽN-366 (t. 1, e.b.l. 13).

Dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo.

Valstybinės žemės nuomotojui išlieka pareiga prižiūrėti, kaip valstybinės žemės nuomotojai, vykdo sąlygas numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyje, o tokius pažeidimus nustačius – reikalauti juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą/pakeitimą. Šioje bylos sprendžiamas šalių ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties prieš terminą nuomotojo reikalavimu nutraukimo teisėtumo.

Iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, jog Nacionalinė žemės tarnyba siekė (inicijavo) valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, t. y. mažinti nuomojamo sklypo plotą, tačiau ieškovei nesutikus, priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo nutraukė nuomos sutartį. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovės 2017 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. 8SD-6572-(14.8.125E.), kuriuo ieškovei pranešė, kad „pagal VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis AB „Detonas“ priklausantys nenaudojami statiniai užima tik 679 kv.m plotą (užstatymo plotas), o žemės sklypo plotas sudaro net 25091 kv. m. žemė sklypo dalis, kurioje yra pieva ir medžiai, statiniais neužstatyta. Taigi, Kauno miesto skyriaus nuomone, didžioji žemė sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama (neužstatyta statiniai ir nėra nenaudojama jiems eksploatuoti)“. Taip pat šiuo raštu Skyrius informavo, kad ieškovei nepateikus žemės sklypo plano su pagal Taisyklių reikalavimus išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui, 2015-11-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis bus nutraukta, taip pat, kad šie duomenys reikalingi sprendžiant dėl sutiko perleisti žemės sklypo nuomos teisę.

Taigi spręstina, kad ieškovės ginčijamas sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį priimtas ne dėl to, kad ieškovė visiškai nenaudojo žemės sklypo pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o tai, kad didžioji žemė sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama. Tačiau pažymėtina ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu taip ir negalėjo nurodyti kokia žemės sklypo dalis iš 25091 kv. m. nėra naudojama bei nėra reikalinga jame esantiems pastatams eksploatuoti, taip pat negalėjo paaiškinti kodėl būtent tokio ploto sklypas ieškovei buvo išnuomotas. Tuo tarpu, ieškovė nesutiko su atsakovės pozicija, kad didžioji žemė sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama.

Teismas sutinka su ieškove, kad nuo 2015-11-12 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo jokios aplinkybės nėra pasikeitę, tame tarpe, nei vienas šiame sklype buvęs statinys nėra nugriautas, visi pastatai ieškovės teigimu naudojami ir prižiūrimi. Atsakovė priešingų įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei atsakovės darbuotojai sudarydami Nuomos sutartį netinkamai įvertino nuomojamo žemės sklypo dydį, atsakomybė dėl padarytos klaidos negali būti perkeliama ieškovei. Atsakovės reikalavimas ieškovei, kuris iš esmės vertintinas kaip įpareigojimas kreiptis dėl Nuomos sutarties pakeitimo yra absoliučiai nepagrįstas ir nesuderinamas su pagrindiniais sutarčių sudarymo, keitimo bei jų vykdymo principais. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad jų pačių 2015-09-28 suformuotas 2,5091 ha dydžio valstybinis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nereikalingas jame esantiems pastatams eksploatuoti. Tokios išvados neleidžia daryti ir tai, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti sutikimą perleisti Žemės sklypo nuomos teisę. Ieškovės direktorius teismo posėdžio metu pripažino, kad šioje teritorijoje jau daugiau kaip dešimt metų nėra saugomi sprogmenys bei nėra atliekami sprogdinimo darbai, tačiau tai tik patvirtina tai, kad faktinės aplinkybės, kurios buvo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu (2015-11-12) nėra pasikeitę. Kadangi žemės sklypo naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, ieškovės direktoriaus teigimu, šioje teritorijoje sandėliuojamos įvairios medžiagos (pvz. žemės, skalda), smulkioji technika. Kaip patvirtino liudytojas S. Ž., 2017-09-19 atlikęs Žemės sklypo patikrinimą ir surašęs Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-231-(14.8.129.)), jis pastatų viduje nebuvo, todėl nežino ar juose kas nors buvo sandėliuojama, tačiau, kaip buvo konstatuota akte, visi pastatai yra prižiūrimi.

Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė nutraukti dalį valstybinės žemės nuomos sutarties, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovei išnuomotas sklypas yra specialiai suformuotas būtent tokio dydžio, koks reikalingas jame esančių statinių eksploatavimui pagal jų paskirtį, sklypas yra vientisas, jo ribos ir dydis nenuginčyti. Tačiau, teismo vertinimu, NŽT galėjo kreiptis į teismą (ieškovei nesutinkant geranoriškai spręsti ginčą) dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymo. Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (lot. pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako susitarimu pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. CK 6.550 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties turinys, vienas iš turinio elementų yra žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešame registre, tarp jų ir plotas (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Minėta, jog sklypas suformuotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir būtent įvertinus dydį, reikalingą sklype esantiems statiniams pagal paskirtį eksploatuoti ir funkcionuoti. Nuomotino žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu. Teisės aktai, kuriais suformuotas ginčo sklypas, yra galiojantys bei nėra ginčijami. Tais atvejais, kai suinteresuoti asmenys ginčija administracinius aktus, kuriais suformuotas žemės sklypas, būtinas patikrinimas, kokio dydžio žemės sklypas pastatams naudoti reikalingas realiai. Nagrinėjamu atveju Nacionalinei žemės tarnybai konstatavus, jog dalis sklypo ieškovei nėra reikalinga, toks patikrinimas nebuvo atliktas. Tik Nacionalinės žemės tarnybos 2017-09-28 rašte Nr. 8SD-5155-(14.8.125E) „Dėl informacijos pateikimo“ padaryta objektyviais duomenimis nepagrįsta prielaida dėl viso sklypo ploto nereikalingumo ieškovei priklausančių pastatų eksploatavimui. Tačiau vien prielaidomis grindžiamas aktas nelaikytinas pagrįstu, o atsakovė, konstatuodama, jog ieškovei išnuomotas sklypas yra per didelis, turėjo laikytis teisės aktų nustatytų procedūrų ir tvarkos.

Nepakeitus išnuomoto sklypo dydžio ir ribų, t. y. neatlikus sklypo formavimo ar ribų patikslinimo procedūros, byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškovės 2,5091 ha ploto valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos teisė nenuginčyta. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad rašytiniai įrodymai byloje paneigia atsakovės abejones ir argumentus dėl ieškovei išnuomotos žemės sklypo ploto dalies naudojimo ir reikalingumo. Nacionalinė žemės tarnyba neįrodė, kad buvo teisėtas ir pagrįstas poreikis ginčijamam įsakymui priimti. O atsakovei padarius prielaidą, kad didžioji Žemės sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti ir nėra naudojama (siekdama sumažinti ieškovei nuomojamo žemės sklypo dalį), nesilaikė pagrindinių sutarčių sudarymo ir jų vykdymo principų, bei nesilaikė teisės aktų nustatytos sutarčių pakeitimo tvarkos.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovė 2018-08-27 teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (t. 2, e.b.l. 1-6) nurodo, jog ginčo sklypo nuomos teisė ieškovei nėra kvestionuojama, dalis sklypo naudojant statinius pagal paskirtį galės būti nuomojama, tačiau kita dalis, kuri nebuvo ir nėra užstatyta statiniais ir naudojama pastatų eksploatavimui negali būti nuomojama, t.y. atsakovė ne tik, kad neginčija to, kad ieškovė kaip turėjo taip ir turi teisę nuomotis valstybinį žemės sklypą, bet ir to, kad ieškovei šiame sklype esantys pastatai yra naudojami (kitu atveju nepripažintų ieškovės nuomos teisės į mažesnę žemės sklypo dalį). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad didžioji Žemės sklypo dalis nėra būtina jame esantiems pastatams eksploatuoti, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, nors teismas atsakovei buvo pasiūlęs šia teise pasinaudoti. Teismas nesutiktina su atsakove, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 punktą, žemės sklypo plano organizatorius turėtų būti ieškovė, kaip asmuo pageidaujantis išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, nes, kaip jau buvo minėta, žemės sklypas pagal kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintą sklypo planą ieškovei jau buvo išnuomotas, t.y. ieškovė savo siekį išsinuomoti valstybinę žemę yra įgyvendinusi. Pagal Taisyklių 45 punktą, pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 8 punktą būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas, tačiau šio plano nepateikimas gali būti pagrindas atsisakyti išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę, o ne nutraukti nuomos sutartį.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė iš esmės siekia valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, t. y. sumažinti nuomojamo sklypo plotą. Tačiau pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, t.y. vietoj to, kad kreiptųsi į teismą dėl nuomos sutarties pakeitimo, vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, kaip jau buvo minėta, atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad buvo teisėtas ir pagrįstas poreikis ginčijamam įsakymui priimti.

Kasacinio teismo yra konstatuota, kad byloje ginčijant suteikto nuomotis valstybinės žemės sklypo dydį svarbu įrodyti, koks žemės sklypo dydis yra būtinas ir pakankamas tam tikram pastatui eksploatuoti, nes tik nustačius sklypo dydžio reikalingumą galima įvertinti, ar nuomininkui skirtas jo turimam pastatui eksploatuoti pakankamo ploto valstybinės žemės sklypas. Asmeniui, byloje teigiančiam, kad jo turimam pastatui eksploatuoti išnuomotas per mažo ploto valstybinės žemės sklypas, tenka įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2011). Nagrinėjamu atveju, atsakovei teigiant, kad ieškovės turimiems pastatams eksploatuoti išnuomotas per didelio ploto valstybinės žemės sklypas, teko įrodinėjimo pareiga tai pagrįsti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, pripažintinas neteisėtu vienašališkas sutarties nutraukimas ir naikintinas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2.).

Atsakovė neginčijo savo pačios įsakymo išnuomoti žemę ieškovei bei žemės nuomos sutarties kaip sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas. Niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius teismas gali konstatuoti savo iniciatyva (ex officio) tik tuo atveju, jei tokio sandorio (niekinio) požymiai yra akivaizdūs, t. y. jei jų nereikia įrodinėti, kad pripažinti sandorį negaliojančiu. Nors teismui kyla abejonių dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo teisėtumo, suteikiant ieškovei 2,5091 ha ploto (25091 kv. m., kai AB „Detonas“ priklausantys statiniai užima tik 679 kv.m plotą) ginčo sklypą naudotis nuomos pagrindais, kai daugiau kaip dešimt metų šioje teritorijoje (pastatuose) jokios sprogstamosios medžiagos nėra laikomas ir sprogdinimo darbai nėra atliekami, tačiau paneigiant tai ar patvirtinant, būtinas faktinių aplinkybių tyrimas. Dėl minėtų priežasčių, nesant atsakovės reikalavimo, teismas sandorių sudarymo teisėtumo nerevizuoja ir preziumuoja, kad įsakymas ir sutartis yra teisėti. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kadangi šiuo atveju niekinio sandorio faktas nėra akivaizdus, todėl toks sandoris gali būti šalių ginčijamas, t. y. nenustačius, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis prieštarauja imperatyviosioms normos, tokia sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia tik pagal suinteresuoto asmens ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės ieškinį patenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).

Ieškovė kreipdamasi į teismą patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant žyminį mokestį už ieškinį (t.1, e.b.l. 16) ir 50 Eur išlaidų, sumokant žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t.1, e.b.l. 40). Kadangi procesiniai dokumentai ir jų priedai pateikti teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis), t.y. 150 Eur už ieškinį ir 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kadangi ieškovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei numato įstatymas, ši žyminio mokesčio dalis (62 Eur) grąžintina ieškovei (CPK 87 straispnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 1421,75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, e.b.l. 178-187). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Kaip jau buvo minėta patyrė 38 Eur išlaidų, sumokant žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios, įvertinus tai, kad ieškovės prašymas apeliacinėje instancijoje buvo patenkintas iš dalies (50 proc.), priteistinos iš atsakovės iš dalies, t.y. 19 Eur (38 Eur x 50 proc.), taip pat priteistinas 150 Eur ieškovės išlaidų patirtų sumokant žyminį mokestį už ieškinį.

Dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovės AB „Detonas“ ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikomos laikinosios apsaugos priemonės: įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės dėl 2,5091 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Kauno m. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti neteisėtu vienašalį sutarties nutraukimą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1411-(14.8.2.) „Dėl 2015 m. lapkričio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 8SŽN-366 nutraukimo“.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei akcinei bendrovei „Detonas“ 1590,75 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt eurų, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Detonas“ 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. sausio 4 d. ir sausio 23 d. mokėjimo nurodymais.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės dėl 2,5091 ha valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.