- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-12
- Bylos Nr.
- e2-5883-1167/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01688-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- J. P.
- Advokatai
- Sigita Galbuogienė, Sigitas Čepas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui J. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė I. Z. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nepilnametės dukros A. P. išlaikymui iš atsakovo J. P. priteisti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur iki dukros pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant I. Z.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N24004558/2014 ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Ieškinyje pažymima, kad priteistų piniginių sumų šiuo metu nepakanka išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl jai tenka neproporcingai didelė dukters išlaikymo našta. Po minėto sprendimo priėmimo praėjus beveik devyneriems metams, iš esmės padidėjo nepilnametės dukters poreikiai, taip pat pasikeitė šalies ekonominė situacija, gerokai pakilo prekių kainos, pakilo ir nepilnametės dukros, kuriai nustatytas neįgalumas, nuolatinės sveikatos priežiūros paslaugų kainos. Tuomet, kai buvo priteistas minėtas išlaikymas, nepilnametei dukrai buvo vos dveji metukai, šiuo metu mergaitei jau yra dešimt metų. Ieškovė nurodė, kad nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių, jai yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis, taikomi vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, nustatytas kompleksinis sutrikimas: (duomenys neskelbtini). Dėl šių dukros ligų dukra dažnai serga, tad nuolat reikia kreiptis dėl medicinos paslaugų, kas sudaro apie 30 Eur per mėnesį. Ieškovė pažymi, kad dėl minėtos dukros būklės atsirado ir papildomos nuolatinės procedūros bei specialistų konsultacijos: kineziterapijos bei masažo procedūros, kas sudaro 180 Eur per mėnesį, sanatorijos paslaugų per mėnesį kaina – 20 Eur, ortopedotraumatologo bei reabitologo lankymas, kurių kiekvieno konsultacijų kaina yra 70–80 Eur. Ieškovė nurodo, kad dukros maitinimui išleidžia apie 170 Eur per mėnesį, už dukros pietus mokykloje papildomai moka 60 Eur per mėnesį. Nepilnametė dukra lanko dailės ir šokių būrelius, kurių bendrą kainą sudaro 100 Eur per mėnesį. Nepilnametės dukters išlaikymo išlaidas taip pat sudaro ir dalyvavimas stovyklose, gimnastikos užsiėmimai, baseino lankymas, pramogos. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė nepilnametės dukros poreikiams tenkinti išleidžia apie 1 035 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat pažymi, kad 3–5 metų laikotarpiu išleido papildomai apie 1 950 Eur įvairiems daiktams, skirtiems nepilnametės dukros poreikiams: lova, spinta, dviratis, riedučiai ir kiti daiktai. Ieškinyje taip pat nurodė, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 2014 m. vasario 19 d. civilinėje byloje Nr. N24004558/2014, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai A. P. periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį, atsakovo materialinė situacija pagerėjo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nesusitinka su nepilnamete dukra ir nepasiima jos ilgesniam laikui. Paskutinius trejus metus atsakovas dukrą atvažiavo pasiimti tik vieną kartą per metus vasaros laikotarpiu. Kartu jie praleidžia 4–5 dienas. Pas save į Vokietiją, kur šiuo metu gyvena, atsakovas nė karto dukros nebuvo paėmęs. Šiuo metu ieškovė kartu su nepilnamete dukra gyvena pas draugą jam priklausančiame bute. Ieškovė nurodė, kad jai reikia susimokėti už gyvenamajam būstui teikiamus patarnavimus ir kitas teikiamas paslaugas, taip pat augina dar vieną nepilnametį vaiką. Ieškovė pažymi, kad, atsižvelgiant į galimai pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį ir gerokai padidėjusius vaiko poreikius iš esmės pasikeitus jos amžiui, atsakovas turėtų prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo didesne nei priteista suma, todėl 2014 m. vasario 19 d. sprendimu priteista išlaikymo suma turi būti didinama iki 350 Eur. Ieškovė nurodė, kad jos mėnesio pajamos yra 1 495 Eur, jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), automobilis PASSAT.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. P. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4004-558/2014 atsakovas vaiko išlaikymui paliko buto dalį užtikrinant vaiko gyvenamąją vietą, taigi išlaikymas buvo teiktas turtu, tačiau ieškovė išsikraustė gyventi pas tėvus, o paliktą vaikui butą išnuomojo, o maždaug po metų pardavė. Atsakovas nurodė, kad taikydamas indeksavimą pastaruoju metu teikia išlaikymą po 177 Eur, be to, turi išlaikymo įsiskolinimą, todėl kartu dengia ir įsiskolinimą mokėdamas kai yra galimybių po 200 Eur, 260 Eur, 300 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad ėmėsi veiksmų ir sutvarkė dokumentus, kad ieškovė gautų vaiko pinigus iš Vokietijos – 164,25 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad, sutvarkius dokumentus dėl vaiko pinigų Vokietijoje gavimo, ieškovė turėjo gauti iš Vokietijos apie 1 500 Eur. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė neapaiškina, dėl kokių priežasčių nesinaudoja A. P. priklausančia nemokama sveikatos priežiūra, taip pat neaišku, dėl kokių priežasčių kas mėnesį turėtų lankytis pas privatų ortopedą-traumatologą bei reabilitologą, kasmėnesinių apsilankymų įrodymų nepateikė. Atsakovo nuomone, į bylą pateikta Vaiko poreikių vertinimo lentelė yra dirbtinai padidinta, neatitinkanti realių išlaidų. Nurodė, kad būsto paskola yra ieškovės asmeninės išlaidos, nes skirta ne A. P. turtui įsigyti, be to, ieškovė faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), t. y. pas sutuoktinį ar partnerį, taigi jai nuosavybės teise priklausančiu ir bankui įkeistu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), A. P. nesinaudoja. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė nepagrindė išlaidų už būrelius, į bylą kaip nuolatinės išlaidos yra pateiktos tik gimnastikos išlaidos, tačiau gimnastika lankyta 2021 metais, ir dailės būrelis, kuris lankytas iki 2022 m. spalio mėnesio, apsilankymai 2022 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais šokių būrelyje ir 2022 m. lapkričio mėnesį baseine yra vienkartiniai. Nurodė, kad ieškovė taip pat nepagrindė komunalinių mokesčių, nenurodė, kokio buto komunaliniai mokesčiai skaičiuojami ir kiek tame bute žmonių gyvena. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovės nurodytos išlaidos maistui yra per didelės, nes visuomeninis maitinimas brangesnis už maitinimą namuose; be to, išlaidos maistui, transportui, komunaliniams mokesčiams, būreliams, kanceliarinėms prekėms, higienos reikmėms, rūbams, atostogoms, stovykloms, ekskursijoms, telefonui, pramogoms, gimtadieniams yra įprastos visų vaikų išlaidos, todėl negali viršyti minimalios mėnesinės algos. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, adresu: (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė gali nuomoti, kadangi gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovė turi transporto priemonę, tačiau nepateikė teismui viešosios įstaigos „Regitra“ pažymos priedo (įrodymo), kokią konkrečiai transporto priemonę turi, kas svarbu jos turtinei padėčiai įvertinti, taip pat nepateikė įrodymų apie gaunamą darbo užmokestį, įrodymų dėl vaiko poreikių vertinimo lentelėje nurodytų neįprastų išlaidų, kurios sudaro 1 950 Eur. Papildomai nurodė, kad bendraudamas su A. P. ir dalyvaudamas jos auklėjime taip pat turėjo neįprastų išlaidų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad jo darbo užmokestis yra apie 1 500 Eur / mėn., jis sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), jam (duomenys neskelbtini) gimė vaikas, kurį jis turi išlaikyti. Taip pat turi paskolą, kurios likutis yra 25 000 Eur, mėnesinė įmoka apie 422 Eur, už buto nuomą Vokietijoje moka 840 Eur / mėn., už elektrą 421,52 Eur, radijo mokestis 55 Eur / mėn., internetas-telefonas 75 Eur / mėn., šiukšlės 98,12 Eur /metams. Taigi turtinė padėtis neleidžia teikti didelio išlaikymo.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgdama į tai, jog nuo išlaikymo vaikui priteisimo ir periodinės išlaikymo išmokos dydžio nustatymo praėjo 9 metai, per kuriuos iš esmės pasikeitė kasdieniai mergaitės poreikiai, taip pat labai išaugo pragyvenimo lygis, Tarnyba sutinka, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas spręsti dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), o ieškovės prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis po 350 Eur / mėn. galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.
4. Ieškovė (jos atstovė) teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus bei reikalavimus.
Atsiliepimas
5. Atsakovas (jo atstovas) teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
6. Šalys yra nepilnamečio vaiko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4004-558/2014 iš atsakovo J. P. buvo priteistas materialinis išlaikymas A. P. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2013 m. rugsėjo 12 d., iki A. P. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesta tvarkyti uzufrukto teise motinai I. Z. Taip pat iš atsakovo J. P. A. P. naudai priteistas 1 750 Lt išlaikymo įsiskolinimas.
8. Be šalių bendro nepilnamečio vaiko ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), o atsakovas – nepilnametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
11. Nors pateiktame ieškinyje ieškovė teigė, kad vaiko išlaikymo dydis turėtų būti padidintas atsižvelgiant į galimai pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį ir padidėjusius vaiko poreikius, bylą nagrinėjant teisme ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė (pagerėjo), todėl nagrinėjamoje byloje teismas vertina, ar yra pagrindas padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį dėl iš esmės pasikeitusių vaiko poreikių, t. y. vienu iš teismų praktikoje nurodomų išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindų. Dėl aplinkybių, susijusių su šalių (ir tuo pačiu) atsakovo turtine padėtimi, teismas pasisakys tiek, kiek tai bus reikšminga vertinant, ar prašomas priteisti didesnis išlaikymo dydis yra proporcingas abiejų tėvų turtinei padėčiai.
12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas), o visapusiškam vaiko vystymuisi, kaip minėta, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteista 144,81 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, praėjo daugiau kaip devyneri metai, t. y. tuo metu šalių dukrai buvo mažiau kaip dveji metai, ieškinio padavimo metu – dešimt metų, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, popamokinę veiklą (šokių, dailės būrelius), iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad vaikui nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai (2021 m. gruodžio 14 d. pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo), lengvas neįgalumo lygis (2022 m. sausio 7 d. Neįgalumo lygio pažyma). Nors specialieji vaiko poreikiai, susiję su vaiko sveikata, egzistavo jau ankstesnio teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priėmimo metu ((duomenys neskelbtini)), tačiau iš teismui pateiktų medicinos dokumentų išrašų matyti, kad vaikui nustatytos ir naujos diagnozės: (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 22–23, 44; 2 t., b. l. 60). Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat Tarnybos išvadą, teismas daro išvadą, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo priėmimo nepilnamečio vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė (padidėjo), todėl yra pagrindas spręsti priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) klausimą.
15. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atsakovas su tuo nesutinka, mano, kad jo teikiamo išlaikymo – 177 Eur kas mėnesį (po indeksavimo), kartu su vaiko gaunamomis išmokomis visiškai užtenka vaiko poreikiams tenkinti, o ieškovės sudarytoje vaiko poreikių lentelėje nurodyti vaiko poreikiai yra dirbtinai padidinti.
16. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ieškovės sudarytą vaiko poreikių lentelę, vaiko poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1 035 Eur suma, į šią sumą, be kita ko, nėra įskaičiuoti didesni pastarųjų 3–5 metų pirkiniai. Taigi pagal nurodytą vaiko poreikių lentelę, atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo dalis (teismo posėdyje abiem šalims tvirtinant, kad jų abiejų turtinė padėtis panaši, todėl nesant pagrindo nukrypti nuo tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principo) būtų 518 Eur, tačiau ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 350 Eur, todėl teismas plačiau dėl vaiko poreikių lentelės nepasisako.
17. Kaip minėta, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, laikomas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau taip pat pripažįstama, kad tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o visapusiškam vaiko vystymuisi, kaip minėta, turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai ir kt.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, taip pat vadovavosi minėtu minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijumi, taip pat neginčijo to, kad vaiko specialieji poreikiai pagal bendrąją nuostatą yra pagrindas priteisti didesnį nei minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, tačiau laikėsi nuostatos, kad šiuo atveju tai nėra aktualu, nes vaikui yra mokamos įvairios išmokos, kurių, kartu su tėvų teikiamu išlaikymu, visiškai užtenka visiems vaiko poreikiams tenkinti.
19. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA yra 840 Eur arba 633 Eur atskaičius mokesčius, taigi vienam iš tėvų tenkanti šio orientacinio išlaikymo dydžio dalis yra 317 Eur (633 Eur / 2 = 316,50 Eur). Iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas gauna šias išmokas: 184 Eur neįgalumo išmoką, 136 Eur savivaldybės mokamą išmoką vaikui (ieškovės rašytiniai paaiškinimai dėl dviem vaikams savivaldybės mokamų išmokų ir šalių dukrai tenkančios dalies) ir 113,78–164,25 Eur papildomą išmoką iš Vokietijos (kurioje gyvena ir dirba atsakovas), iš viso nuo 433,78 Eur iki 484,25 Eur išmokų per mėnesį (el. b. 2 t., b. l. 19, 29–31).
20. Nors kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau, naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tai nereiškia, jog iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Nustačius, kad šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
21. Atsakovo aiškinimas bei atsiliepime į ieškinį pateikti skaičiavimai, pagal kuriuos atsakovui tenkantis nepilnamečio vaiko su specialiaisiais poreikiais išlaikymo dydis (atėmus valstybės mokamas išmokas) yra 99,50 Eur per mėnesį, o atsakovas kas mėnesį moka 177 Eur (įvertinus indeksaciją), neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), nes pritarus tokiam aiškinimui, tai reikštų, kad tėvai, kurių vaikai neturi jokių specialiųjų poreikių, turi mokėti didesnio dydžio išlaikymą, nei tėvai tų vaikų, kurie turi specialiuosius poreikius, nors visuotinai pripažįstama, kad vaiko specialieji poreikiai ne mažina, o didina priteistino išlaikymo dydį.
22. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčijo aplinkybės, kad vaikui kas mėnesį reikalingas ne mažesnis nei MMA dydžio išlaikymas (šiuo dydžiu pats vadovavosi), ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį iki 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, t. y. tik 33 Eur daugiau, nei minėtas orientacinis išlaikymo dydis (317 Eur). Teismas atkreipia dėmesį, kad iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog ieškovė dėl vaiko sveikatos sutrikimų patiria įvairių papildomų išlaidų (periodinių mokamų vizitų pas gydytojus (iki 139,86 Eur už vizitą); vaiko masažų, kineziterapijos išlaidų (pastarųjų vidutiniškai 150 Eur per mėnesį (pagal ankstesnių metų duomenis)); nekompensuojamųjų vaistų įsigijimo išlaidų (48 Eur abiejų šalių pripažinta suma) (el. b. 1 t., b. l. 20, 29–31, 42–43, 48–49), taip pat papildomų išlaidų vaiko laisvalaikiui, gabumų lavinimui (būrelių lankymas (80 Eur per mėnesį), vasaros stovyklos (187 Eur), ir kt.) (el. b. 1 t., b. l. 15, 33; 2 t., b. l. 6–9), todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį reikalinga didesnė nei 1 MMA dydžio suma, o iki 350 Eur prašoma padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo suma, be kita ko, įvertinus byloje nustatytus vaiko specialiuosius poreikius, visiškai atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CPK 185 straipsnis). Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių nesinaudoja vaikui priklausančia nemokama sveikatos priežiūra, o išlaikymas neturėtų būti didinamas tik dėl to, kad pati ieškovė nusprendė nesinaudoti nemokama sveikatos priežiūra, bylą nagrinėjant teisme ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad naudojasi ir nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis (el. b. 2 t., b. l. 34–73), ir tuo pačiu paaiškino, dėl kokių priežasčių papildomai naudojasi ir mokamomis paslaugomis: kompensuojamųjų procedūrų nepakanka, paslaugos nekokybiškos; lankosi pas tą patį kardiologą, kuris konsultuoja vaiką nuo mažens.
23. Teismas taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis yra suteikęs vaikui išlaikymą turtu, į ką teismas, anot atsakovo, taip pat turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Šiame kontekste teismas pritaria ieškovės atstovės teismo posėdyje išsakytai pozicijai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime aplinkybė, jog atsakovas dalį turto perleido ieškovei, buvo tik viena iš faktinių aplinkybių, kurią teismas įvertino spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio, tačiau patį išlaikymą teismas priteisė ne turtu, o periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pakartotinai vertinti minėtos aplinkybės dėl dalies atsakovo turto perleidimo ieškovei.
24. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad taip pat papildomai prisideda prie vaiko mokslo ir laisvalaikio, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo pateikti keli 2020–2021 metų mokėjimo kvitai neįrodo, kad atsakovas reikšmingai ir sistemingai papildomai tenkintų vaiko poreikius, o išlaikymo priteisimo (padidinimo) tikslas yra užtikrinti, jog vaiko poreikiai būtų tenkinami pastoviai bei laiku.
25. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, vaiko slaugymas ligos metu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nesusitinka su dukra ir nepasiima jos ilgesniam laikotarpiui, per paskutinius trejus metus atsakovas atvažiavo pasiimti dukros vieną kartą per metus vasaros laikotarpiu, kartu jie praleidžia 4–5 dienas, dukros į Vokietiją, kurioje gyvena, nė karto nebuvo pasiėmęs. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo detaliau paaiškinti aplinkybių dėl atsakovo bendravimo su vaiku intensyvumo. Teismui pateiktame Vaiko nuomonės išklausymo akte vaikas pasisakė, kad su tėčiu pradėjo bendrauti prieš porą metų, su tėčiu bendrauja telefonu, paskutinį kartą matėsi vasarą, tuomet tėtis jai atvežė lauktuvių maišą saldumynų, kartu pramogavo – važiavo į boulingą, batutų parką (el. b. 1 t., b. l. 70–71). Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo bendravimas su vaiku yra daugiau simbolinis, kas reiškia, jog ieškovei tenkanti kasdienės vaiko priežiūros, rūpinimosi vaiko sveikata našta (vadovaujantis ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, rudenį planuojama vaiko (duomenys neskelbtini) operacija, po jos bus reikalinga reabilitacija) yra ypač didelė, o atsakovas išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, iš esmės nepatiria, kas papildomai pagrindžia, jog prašoma padidinti vaiko išlaikymo suma nagrinėjamos bylos kontekste nėra didelė.
26. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti didelio išlaikymo. Jau minėta, kad prašoma padidinti vaiko išlaikymo suma nagrinėjamos bylos kontekste nėra didelė. Tačiau atsakovas yra teisus teigdamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jo darbo užmokestis yra apie 1 500 Eur / mėn., jis sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jam gimė vaikas, kurį jis turi išlaikyti; taip pat turi paskolą, kurios likutis yra 25 000 Eur, mėnesinė įmoka apie 422 Eur, už buto nuomą Vokietijoje moka 840 Eur / mėn., už elektrą 421,52 Eur, radijo mokestis – 55 Eur / mėn., internetas-telefonas 75 Eur / mėn., šiukšlės – 98,12 Eur / metams. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas teigė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau, surinkus visus šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas (jo atstovas) pripažino, kad abiejų šalių turtinė padėtis panaši, todėl turėtų būti taikomas abiejų tėvų teikiamo išlaikymo lygių dalių principas. Papildomai atsakovas nurodė, kad jo sutuoktinė serga, todėl atsakovas taip pat turi ją prižiūrėti ir prisidėti prie jos išlaikymo. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo sutuoktinė negauna jokių pajamų ir yra reikalinga išlaikymo, atsakovo sutuoktinės ligos faktas šių aplinkybių savaime neįrodo (CPK 178 straipsnis). Antra, vien sudėjus atsakovo nurodomas patiriamas išlaidas matyti, kad jos viršija atsakovo gaunamas pajamas, kas leidžia spręsti, jog atsakovas išsamiai neatskleidė savo turtinės padėties. Bet kuriuo atveju teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013), be to, nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, gyvena ir dirba Vokietijoje, kurioje ne tik pragyvenimo lygis aukštesnis nei Lietuvoje, bet ir mokami atitinkamai didesni atlyginimai. Duomenų apie atsakovo sveikatos problemas byloje nėra. Taigi atsakovas nepaneigė, kad turi realių galimybių užsidirbti pajamų ir didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nei nurodo.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, taip pat Tarnybos išvada, ieškinys tenkinamas visiškai padidinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4004-558/2014 priteistą išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydį iki 350 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
28. Ieškovė skiriama iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Ieškovė turi pareigą tvarkyti vaikui skirtą išlaikymą išimtinai jo interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
29. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Ieškovė nepateikė jos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo, būtent, iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 55,40 Eur žyminio mokesčio už ieškinį (((205,19 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) x 0,75) = 55,40 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
32. Byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
33. Minėta, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl ieškovės už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas ieškovei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4004-558/2014 priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. vasario 2 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo) vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 55,40 Eur (penkiasdešimt penkis eurus, 40 ct) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Grąžinti ieškovei I. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį 2023 m. vasario 2 d. mokėjimo nurodymu (duomenys neskelbtini) per akcinę bendrovę „Swedbank“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.