- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-27
- Bylos Nr.
- II-204-409/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00122-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Pažeidėjas
- K. N.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. N., jo atstovui advokato padėjėjui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo A. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) K. N. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. K. N. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėse, 2024 m. gegužės 1 d., 15.05 val., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,70 prom. neblaivumas ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. birželio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas K. N. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundas dėl 2024 m. gegužės 16 d. Nutarimo pakeitimo, prašant Nutarimą pakeisti iš dalies ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bei netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.
Skunde nurodoma, kad su padarytu nusižengimu K. N. sutinka ir dėl to labai gailisi, tačiau pabrėžia, kad šį nusižengimą padarė ne iš piktos valios, be tyčios ir nenorėdamas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Neginčytina tai, kad byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad transporto priemonę K. N. vairavo būdamas neblaivus, tačiau atkreipia dėmesį ir į tai, kad šio nusižengimo padarymo reikšminga aplinkybė yra tai, kad neturėdamas specialiųjų žinių apie žmogaus organizmo veiklą šalinant alkoholio perteklių iš organizmo ir tokių procesų trukmę, neturėdamas specialių įrenginių alkoholio kiekiui matuoti, K. N. negalėjo net numanyti, kad jam nejuntamas jo organizme esantis išlikęs alkoholio kiekis, kurio poveikio jis visiškai nejuto, viršys įstatymų numatytą leidžiamą ribą. Pažymėtina, kad alkoholinius gėrimus K. N. vartojo vakare, o tik kitos dienos antroje dienos pusėje sėdo vairuoti transporto priemonę. Atsikėlęs ryte jau tada jautėsi gerai, nesijautė, kad būtų apgirtęs ar neblaivus, jautėsi žvalus ir energingas. K. N. orientacija bei koordinacija buvo puiki, todėl net nekilo mintis, kad galėtų būti neblaivus ar apgirtęs. K. N. alkoholinius gėrimus vartoja labai retai, todėl visiškai neturi patirties, kokia savijauta nėra tinkama vairavimui. Atkreiptinas dėmesys, kad K. N. savijauta buvo gera, įvykio dieną jis jautėsi kaip įprastą dieną, jo orientacija bei koordinacija buvo puiki, todėl net neturėjo jokių abejonių, kad galėtų būti neblaivus ar apgirtęs. Ši situacija ir padarytas nusižengimas K. N. yra netikėtas, tai didžiulė pamoka jam ir išgyvenimas jo šeimai bei artimiesiems. K. N. alkoholinių gėrimų praktiškai nevartoja, o jei ir vartoja, tai labai retai ir saikingai. Pastebėtina tai, kad K. N. buvo nustatytas lengvas (0,7 prom., jau atėmus paklaidą) neblaivumo laipsnis ir nežymiai viršijo įstatymo nustatytą leidžiamą normą, todėl suprantama, kad esant išlikusiai tokiai mažai alkoholio koncentracijai K. N. galėjo nejausti jokio alkoholio poveikio, juolab, kad alkoholį vartojo tik vakare, o ne prieš pat pradedant vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad jeigu K. N. būtų jautęs bent kažkokį alkoholio poveikį tikrai nebūtų sėdęs prie automobilio vairo. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino aplinkybę, jog dėl K. N. padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai, nepažeisti kiti kelių eismo taisyklių reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmo neblaivumo patikrinimo metu (kuris buvo atliekamas prieš 15 min.) buvo nustatytas 0,74 +/- 0,01 prom. neblaivumas. Alkoholio koncentracijos mažėjimas išpūstame ore patvirtina, kad alkoholį K. N. vartojo vakare, o ne ryte prieš pradedant vairuoti transporto priemonę. Pastebėtina ir į tai, kad prieš išvažiuodamas K. N. išgėrė energetinio gėrimo, kuris galimai galėjo įtakoti alkoholio matuoklio rodmenis, į ką Institucija nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą ir priimdama skundžiamą nutarimą neatsižvelgė. Per visą savo vairavimo laikotarpį tokį pažeidimą K. N. padarė pirmą kartą, šiurkščių pažeidimų praeityje nėra padaręs, taip pat nėra teistas, nėra priklausomas nuo alkoholio. Atsakomybės K. N. nevengia ir nepateisina tokio lengvabūdiško savo poelgio, labai dėl to gailisi. Šį nusižengimą padarė ne iš piktos valios, o ne tyčia ir nenorėdamas pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo metu, kai K. N. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kelyje praktiškai nevyko jokio intensyvaus eismo. Institucijos nutarimu K. N. buvo paskirta minimalaus sankcijoje numatyto dydžio administracinė nuobauda - 800 eurų dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui - šešiems mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn. Institucija, paskyrusi šią nuobaudą bei poveikio priemonę, atsižvelgė ir įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi ir/arba padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą ir pagrįstai nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad Institucija pripažindama šioje byloje nesant ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų sąlygų, tinkamai skirtinos administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Mano, kad net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas šiuo atveju prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Neabejotina ir sutiktina, jog asmenų, vairuojančių apsvaigus nuo alkoholio, veiksmai priskiriami itin šiurkštiems ir darantiems ypatingą žalą kelių eismo saugumui, tačiau sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones K. N. susiduria su dideliais susisiekimo sunkumais, kurie labai skausmingai atsiliepia ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimai, tėvams ir artimiesiems, neįgaliai seseriai, kuriuos jis prižiūri ir kuriais vienas rūpinasi. Atsižvelgtina į tai, kad praradęs teisę vairuoti K. N. nebegali tinkamai pasirūpinti ir sutuoktinės mama, kuri dėl (duomenys neskelbtini) pati savarankiškai negali vykti į gydymo įstaigą tolimesniam gydymui ir reabilitacijai. Tokiomis aplinkybėmis prarasta teisė vairuoti transporto priemones K. N. yra kur kas sudėtingesnė gyvenime nei tai atrodo iš šalies. Tai K. N. sukuria papildomus sunkumus, dėl kurių, neturint galimybės vairuoti automobilį ilgą laiką ar esant tam tikriems vairavimo apribojimams, jis patiria dideles papildomas finansines pasekmes ir perteklinius sunkumus, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra neišvengiamai reikalinga dėl darbo bei savo ligotų artimųjų priežiūros. Pažymėtina, kad K. N. yra doras Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis mokesčius jei sąžiningai dirbantis. Atkreiptinas dėmesys, kad K. N. darbinė veikla yra vienintelis jo pajamų ir pragyvenimo šaltinis, taigi dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis gali netekti pajamų, o tai sukeltų ypač sunkias pasekmes jam ir jo prižiūrimiems artimiesiems bei turimiems įsipareigojimams. Atsižvelgiant į skundo motyvus prašo pakeisti Institucijos priimtą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonių taikymo ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo bei netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į K. N. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundą, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos 2024 m. gegužės 16 d. nutarimą, K. N. neskiriant administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas ir skiriant tik administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, ne trumpesniam nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam terminui. Atsiliepime nurodoma, kad šiuo atveju įvertinus pareiškėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, skyrimas pareiškėjui ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems laikotarpiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėtina, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, K. N. buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodyta bauda ir administracinio poveikio priemonės minimaliems 6 dalyje numatytiems terminams. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas K. N. pakeitė savo nuomonę dėl jam skundžiamu nutarimu pritaikytos administracinio poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengtas antialkoholinis variklio užraktas, Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, šis nutarimas gali būti pakeistas pareiškėjui skiriant tik administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ne trumpesniam nei LR ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje K. N. prašė skundą patenkinti ir nurodė, jog nusižengimą padarė nepakankamai įvertinęs savo būseną, nepiktybiškai. Teisė vairuoti jam būtina prižiūrint artimuosius, taip pat darbinėje veikloje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo K. N. atstovas teismo posėdyje prašė skundą patenkinti.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pranešta buvo tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gautas, todėl skundas nagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir K. N. kaltės nėra, bylos duomenys (paties K. N. parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys) akivaizdžiai patvirtina, kad K. N. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su K. N. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu ir galimybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) [...] vairuotojai. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).
Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).
Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
Nagrinėjamu atveju K. N. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą Institucija skundžiamu nutarimu paskyrė minimalaus dydžio baudą – 800 Eur, bei minimaliam terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę, t. y. taikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir paskyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, tai yra taipogi minimaliam terminui.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir skundo argumentų bei K. N. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad pastarasis sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sutinka ir neginčija jam nustatyto neblaivumo laipsnio, tačiau teigė, jog šis nusižengimas buvo įvykdytas veikiant neatsargiai, nepakankami atidžiai įvertinus savo buvusią būklę prieš sėdant už vairo.
Pažymėtina, kad ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra įtvirtintos dvi galimo neatsargios kaltės formos – nepagrįstas pasitikėjimas ir nerūpestingumas. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo sutikti su K. N. argumentais, kad jis ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą įvykdė sąžiningai klysdamas dėl savo būklės, t. y. veikdamas neatsargiai. Pastebėtina, jog pats K. N. pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau kitą dieną sprendimas priimtas, nes savijauta buvo gera, nesuvokė ir net nepagalvojo, kad sėsdamas už vairo po pietų (bylos duomenimis 15.05 val.), kad jam gali būti nustatytas neblaivumas, pats pareiškėjas nesijautė apsvaigęs, sprendimą vairuoti priėmė tik pats subjektyviai įvertinęs savo buvusią būklę, nepasikliaudamas jokiomis kitomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti laikomos objektyviomis ir pagrįstų pažeidėją veikus būtent neatsargiai. Duomenų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės pastarąjį būtų galėjusios suklaidinti dėl jo neblaivumo įvykio metu ir galimybės vairuoti transporto priemonę manant esant blaiviam, taip pat nėra. Be kita ko, byloje nustatytas nusižengimo padarymo metu buvęs K. N. neblaivumo laipsnis, tai yra 0,70 promilės taipogi neleidžia daryti išvados, kad K. N. galėjo nesuvokti esantis neblaivus. Taigi, teismas atmeta K. N. skunde dėstomus argumentus dėl jo veikimo neatsargiai, kaip nepagrįstus, kadangi šioje situacijoje pasikliovimas vien savo subjektyviu įsitikinimu nešalina K. N. tyčinės kaltės vairavus neblaiviam.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog administracinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, K. N. kitų KET pažeidimų nepadarė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir K. N. argumentus jį vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog K. N. buvo nustatytas 0,70 prom. neblaivumo laipsnis, kuris 0,29 prom. viršija įstatyme numatytą ribą (0,41 prom.), nuo kurios asmenims ir kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Kartu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju reali žala niekam nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo – pareigūnų vykdyto prevencinio vairuotojų neblaivumo patikrinimo dėka, o ne paties K. N. veiksmais, kadangi pastarasis savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019). Taipogi teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (LAT nutartis administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) byloje Nr. 2AT-3-2011). Svarbu ir tai, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonių vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-10-417/2024).
Teismo vertinimu, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir užkirsti kelią vairuotojų daromiems KET pažeidimams, specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtina priemonė, o nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, K. N. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašymą panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę grindžia šeimos narių priežiūros klausimu, dėl pablogėjusios mamos, tėvo, sesers sveikatos, t. y. nurodo, kad K. N. dažnai turi vežti artimuosius giminaičius (tėvus, seserį, sutuoktinės tėvus) pas gydytojus, vienas pats jais rūpinasi, netekęs teisės vairuoti K. N. susiduria su dideliais sunkumais, padedant šeimos nariams ir artimiesiems dėl jų sveikatos būklės ir reikalingumo vykti į gydymo įstaigas. Tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą ar jos neskyrimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ir/ar jo šeimos poreikiai, nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Be to, pažymėtina, kad K. N. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl artimųjų priežiūros bei jų pristatymo į gydymo įstaigas, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo ar sudarytų pagrindą objektyviau vertinti savo galimybę vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, K. N. nurodė, kad pats venas rūpinasi tiek savo, tiek sutuoktinės artimaisiais, tačiau nepateikė jokių duomenų apie sutuoktinės poziciją šeimyniniuose reikaluose, rūpinantis artimaisiais. K. N. nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas jam sukelia finansinių sunkumų, tačiau šios pasekmės nėra akivaizdžiai neproporcingos K. N. įvykdyto nusižengimo pavojingumui, neriboja pastarojo teisių ir laisvių daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti visuomenę, įskaitant ir patį K. N. ir jo artimuosius, būti apsaugotai nuo pavojingų teisei priešingų veikų vykdymo. Be to, tai, kad K. N. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nagrinėjamu atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar skirti švelnesnę nei minimali poveikio priemonė, numatyta straipsnio sankcijoje.
Bylos medžiaga patvirtina, jog į tai, K. N. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas K. N. dar labiau švelninti atsakomybę. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad K. N. per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) administracine tvarka buvo baustas už KET pažeidimus (vairavo transporto priemonę ir sukdamas į kairę pusę nerodė kairiojo posūkio signalo). Akivaizdu, jog paminėtos aplinkybės apie K. N. ankstesnius baustumus neigiamai charakterizuoja pastarojo asmenybę ir rodo, kad jis nėra visiškai drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau daro naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnius K. N. baustumus, daroma išvada, kad nėra pagrindo K. N. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti arba skirti trumpesniam terminui.
Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes K. N., tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju K. N. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – užtikrinti kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, panaikinus paskirtas administracinio poveikio priemones – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams bei panaikinus draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tikėtina, kad K. N. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.
Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad K. N. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl K. N. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
K. N. atstovo advokato padėjėjo A. B. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. R. 2024 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.