Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-159-1139/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-11
Bylos Nr.
1-159-1139/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28654-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Rimkuvienė
Kaltinamasis
D. P.
Nukentėjusysis
R. F.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-159-1139/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28654-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.3; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 2.1.14.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 11 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,dalyvaujant prokurorei Alginai Giniotienei,kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nukentėjusiajam R. F.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirba, registravosi Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 2024 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį 30 parų arešto bausme, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėn.;

2. 2024 m. spalio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį laisvės apribojimo bausme 6 mėn.; 2024-12-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi 2024-09-20 baudžiamuoju įsakymu ir 2024-10-22 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 75 parų arešto bausmė, bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams; 2024-12-16 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;

3. 2024 m. gruodžio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64¹ straipsnį laisvės atėmimo bausme 1 metams 4 mėnesiams, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. P. 2024 m. liepos 17 d. apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, kilus žodiniam konfliktui, tyčia kumščiu smogė stovinčiam R. F. vieną kartą į veidą, šiam nukritus ant žemės, kumščiais ir kojomis sudavė ne mažiau 5 kartus ant žemės sėdinčiam R. F. į įvairias kūno vietas ir padarė kairės akies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą po kairės akies jungine, odos nubrozdinimą dešinėje čiurnoje, kas sukėlė R. F. fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.1. Be to, D. P. 2024 m. liepos 17 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, tyčia vieną kartą kairės rankos plaštaka sudavė stovinčiam R. F. į veidą, po to vieną kartą dešine koja spyrė į kairę ranką, dėl ko R. F. prarado pusiausvyrą ir suklupo, po to iš nugaros dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė R. F. į galvą, po to kaire ranka, stovėdamas iš nugaros, uždengė burną ir taip laikydamas dešinės rankos plaštaka vieną kartą sudavė į veidą, po to, toliau laikydamas R. F. už burnos, kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kairę veido pusę, po to kaire ranka suėmęs už burnos, dešinės rankos plaštaka du kartus sudavė į dešinę veido pusę, po to dešinės kojos keliu vieną kartą sudavė į galvą ir plaštaka trenkė vieną kartą į dešinę veido pusę, po suduotų smūgių jis R. F. paleido ir šiam susmukus veidu ant žemės, toliau tęsdamas savo nusikalstamus smurtinius veiksmus, kojomis apžergęs ir užsėdęs ant R. F. juosmens, dešinės rankos alkūne penkis kartus sudavė nukentėjusiajam į dešinę galvos pusę ir taip mušdamas padarė R. F. poodines kraujosruvas kairiame žaste, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešinio riešo - dilbio srityje, kairio alkūnkaulio lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajam R. F. nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip jis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. P. dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kavinėje susitiko su R. F., jie kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau R. F. pakvietė pas save. Prieš tai sutiko jo draugę, kuri buvo nepilnametė - 16 m. R. atnešė išgerti, viskas buvo gerai, kol ta mergaitė nepasakė, kad R. jai siūlė už pinigus pasantykiauti. Tai jį labai sunervino, paklausė R., kas ir kaip, ir pradėjo jį mušti. Visų smūgių dabar neatsimena. Pirmiausia smogė kumščiu į galvą iš rankos. Tada R. suklupo prie durų, tada porą kartų spyrė jam koja. 4-5 kartus. Pataikė kažkur į šoną. Galėjo smūgiuodamas ir akį sužaloti, ir kitas kūno vietas. Tuomet išėjo link autobuso stotelės. Jis apsigalvojo ir grįžo pas R., norėjo atsiprašyti. Grįžęs rado R. prie namo durų ir pradėjo jo atsiprašinėti. Bet tada R. pradėjo jį kaltinti, kad kavinėje pavogė pinigus. Tada konfliktuodami nuėjo link pavėsinės ir jis nukentėjusiajam plaštaka sudavė į veidą, spyrė koja į kairę pusę, kažkur link rankos. Tada R. suklupo, o jis kumščiu sudavė jam į galvą iš nugaros. Kažkuria ranka užčiaupė burną, kad nešauktų ir vėl smogė į veidą. Dar iš kelio smogė kažkur prie veido. Tada R. sukniubo veidu į žemę ir jis jį apžergęs iš nugaros alkūne sudavė jam į galvą. Alkūnkaulis galėjo lūžti nuo kritimo, tiesiogiai jo sulaužyti negalėjo, bet tai buvo jo smūgių pasekmė. Draugai matė, kaip jis mušė R. Jie grįžo jam iš paskos ir viską filmavo jo paties telefonu. Kuris draugas filmavo, nežino. Kažkuriam buvo padavęs savo telefoną palaikyti, kad nepamestų. Išgėręs buvo, bet viską, kas vyksta, suvokė. Dėl tokio nukentėjusiojo elgesio ir blaivas būdamas būtų sumušęs. Už tai, kad nepilnametei siūlė sekso už pinigus, jis R. buvo perspėjęs, kad tai mergaitei yra tik 16 metų, tai jį labai sunervino. Įtakos jo veiksmams turėjo susinervinimas, ne išgertas alkoholis. Visiškai blaivas gal nebūtų taip susinervinęs, tad mano, kad išgertas alkoholis kažkiek turėjo įtakos. Po pirmo smurto iš karto išėjo į autobusų stotelę, nes planavo važiuoti namo, bet einant sugalvojo, kad nori atsiprašyti. Civilinį ieškinį ligonių kasai pripažįsta. Dabar sumokėti jo neturi jokių galimybių.

3. Nukentėjusysis R. F. teismo posėdžio metu apklaustas tik dėl civilinio ieškinio aplinkybių patikslinimo parodė, kad jis jokių įrodymų, patvirtinančių, kad asmenims mokėjo už atliktus darbus, neturi, bet galėtų juos surinkti, nes pats dėl sugipsuotos rankos daugelio ūkio darbų padaryti negalėjo. Neturi duomenų, patvirtinančių, kad jis planavo dirbti Airijoje ir gauti pajamas, buvo tik žodinis susitarimas. Už kelionę kvitų nerinko, bet jis vyko į gydymo įstaigas. Į Šiaulius vyko mažiausiai 4 kartus. Vyko į apklausas, vykdavo į Naująją Akmenę, pats gyvena (duomenys neskelbtini). Neturtinę žalą sudaro sukeltas fizinis skausmas, visi su patirtais sužalojimais atsiradę nepatogumai. Gydomas buvo apie du mėnesius. Dabar simptomų beveik nejaučia. Būna, kad kartais paskauda ranką ir galva kartais pasvaigsta. Labai nukentėjo emociškai. Labiau užsidarė nuo žmonių, vengia bendravimo. Į gydytojus, psichologus pagalbos nesikreipė. Prašo atlyginti patirtas kelionės išlaidas, sumoje 35 eurus, kurios yra pagrįstos, ir kitas 104 eurų išlaidas, kurios irgi yra įrodytos. Dėl patirtų išlaidų samdant privačius asmenis ūkio darbams reikalavimą palaiko, dėl negautų planuotų pajamų ieškinio nepalaiko.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, gynėjas bei prokuroras. Bylos nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Įrodymai dėl BK 140 straipsnio1 dalyje numatytos veikos padarymo

5. Kaltinamojo D. P. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais rašytiniais įrodymais:

6. Nukentėjusysis R. F. parodė, kad 2024-07-17 d., trečiadienį, apie 10.00 val., vienas vyko su Akmenės rajono maršrutiniu autobusu iš (duomenys neskelbtini) į Akmenę. Atvažiavo apie 10.30 val. Atvykęs į Akmenę, nuėjo į kavinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), norėdamas papietauti. Į kavinę atėjo 4 nepažįstami vyriškiai, apie 20-21-erių metų amžiaus, kurie atsisėdę prie gretimo staliuko jį užkalbino, bendravo su juo mandagiai, pagarbiai, teiravosi, kodėl jis vienas, o tada vaikinai prisėdo prie jo staliuko. Jis su minėtais nepažįstamais vyriškiais išgėrė alkoholio, bendravo, viskas buvo gerai tuo metu. Tie patys keturi nepažįstami asmenys siūlė jam eiti su jais padaryti ,,pratęsimą“. Tuo metu, kai jis pasakė, kad vyks autobusu namo, vyriškiai pasisiūlė vykti kartu, į ką jis atsakė, jog šie gali prisijungti prie jo, todėl autobusu apie 20.20 val. jis ir 4 nepažįstami vyrai atvažiavo į (duomenys neskelbtini), išlipo (duomenys neskelbtini), kur sėdėjo viena nepažįstama mergina, kuri taip pat prisijungė prie jų kompanijos, kadangi jis visiems pasiūlė vykti pas jį išgerti alkoholinių gėrimų. Apie 20.25 val., kartu su 4 nepažįstamais vyriškiais ir 1 mergina, grįžo į (duomenys neskelbtini), nuėjo į kieme esančią pavėsinę, kur toliau vyko išgertuvės. Atsisveikinant vienas iš keturių nepažįstamų vyriškių smogė jam kumščiu į veido sritį, jam nukritus, toliau trenkė apie 10 smūgių kumščiu, spardė kojomis į galvos sritį, tuo metu jis buvo užsidengęs veidą rankomis bei prarado trumpam laikui sąmonę. Jam atgavus sąmonę, tikslaus laiko nepasakys, nepažįstami asmenys buvo pasišalinę. Atsisveikinant vienas iš jaunuolių, kuris tą vakarą jį mušė, jo paklausė, kodėl jis priekabiauja prie merginos, kuri buvo su jais. Viskas vyko kieme, prie namo laukinių durų. Jaunuolis kumščiais sudavė jam keletą smūgių, dabar tiksliai pasakyti, kiek, negali, o po to, jam nukritus ant žemės, spardė jį kojomis. Sudavė kojomis ne mažiau 5, iki 10 smūgių. Šių muštynių metu jo regėjimo akiniai nebuvo sulaužyti. Po suduotų smūgių visi asmenys išėjo iš kiemo. Visi buvo girti, jis taip pat jautėsi vidutiniškai girtas (t. 1, b. l. 44-47, 50-53, 60-63).

7. Po įvykio 2024-07-17 R. F. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 1-2);

8. Liudytojas E. B. 2024-09-19 parodė, kad 2024 m. liepos 17 d. apie 20.00 val. kartu su draugu D. P. ir jo pažįstamais nepilnamečiais A., J. ir dar viena nepilnamete mergina, kurios nežino jokių kontaktinių duomenų, važiavo pas R. į svečius, į (duomenys neskelbtini), kuris pats juos pasikvietė. Su R. susipažino tą dieną Akmenėje, (duomenys neskelbtini) kavinėje, kurioje buvo visi išgėrę alaus. Ten vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi stiprių alkoholinių gėrimų gerti jis nepratęs, jam pasidarė bloga, nuėjo išsivemti, o grįžęs pamatė, kaip D. kumščiais muša ir kojomis spardo R. Jis nesuprato, kas ten buvo nutikę, dėl ko įvyko muštynės, tik išgirdo, kad dėl tos panelės, kuri buvo su jais kartu. Kiek jis matė, tai D. bendrai ir kumščiais, ir kojomis R. sudavė ne mažiau 6 kartus. Smūgių galėjo būti ir daugiau. Muštynių metu matė, kaip R. nuo rankos nukrito vyriškas laikrodis bei regėjimo akiniai. Kiek atsimena, po to visi nuėjo iki autobusų stotelės. D. sugalvojo grįžti atgal atsiprašyti R. Visi grįžo atgal, tačiau jie į R. kiemą nebėjo, pasiliko stovėti už tvoros. D. vienas nuėjo pas R. (t. 1, b. l. 119-122).

9. Liudytoja V. S. (nepilnametė) 2024-10-14 parodė, kad 2024 m. vasarą, tikslaus laiko neatsimena, (duomenys neskelbtini) viena autobusų stotelėje. Prie jos priėjo pažįstamas D., E. ir dar du asmenys, kurių vardų, pavardžių nežino. Vienas iš jų buvo vyresnio amžiaus. Vaikinai jai pasiūlė eiti pas tą vyresnį vyriškį į svečius. Vyriškis atnešė alkoholinių gėrimų, kiek matė, šampano ir kažkokio stipraus gėrimo, gal brendžio, rudos spalvos. Kažkuriuo metu D., E. ir dar vienas jaunuolis buvo netoli pavėsinės, jie visi kažką kalbėjosi, kai tas vyresnis vyriškis pradėjo jai siūlyti negražius dalykus, tai yra už pinigus su juo permiegoti. Jos draugai paklausė, ką ji su vyriškiu kalbėjo. Ji papasakojo, kad vyriškis siūlė jai už pinigus su juo permiegoti. D. tuomet nuėjo prie to vyriškio aiškintis, o kažkuris iš kitų draugų nuvedė ją prie kelio, sakė, kad geriau jai to nematyti. Ji nematė, kokie smūgiai buvo suduoti ir kas ką mušė. Po to visi ją palydėjo namo. Kiek suprato, vyriškis buvo sumuštas dėl to, kad jai siūlė negražius dalykus (t. 1, b. l. 125-128 ).

10. Liudytojas A. B. (nepilnametis) 2024-10-09 parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) kavinėje, kur susipažino su vyriškiu, vardu R. Į (duomenys neskelbtini) važiavo autobusu. Už bilietus visi sumokėjo asmeniškai. Išlipus (duomenys neskelbtini) kitoje kelio pusėje, autobusų sustojimo aikštelėje sėdėjo panelė, paauglė, kuriai gal 16 metų, jos vardo nežino, kurią pažino E. Pas R. svečiuose visi sėdėjo kieme esančioje pavėsinėje. Kažkuriuo metu jis su D., E. ir J. nuėjo iki šašlykinės, o R. su ta panele pasiliko pavėsinėje. Maždaug po kelių minučių jie grįžo atgal į pavėsinę ir tuo metu R. kažkur išėjo. Panelė pradėjo jiems pasakoti, jog, kol jų nebuvo pavėsinėje, R. jai siūlė 100 eurų už tai, kad ši pasiliktų nakvoti. Toks R. poelgis juos visus labai šokiravo, panelė juk dar nepilnametė ir tai R. žinojo. D. pradėjo klausinėti R., kodėl šis taip elgiasi, kodėl siūlė nepilnametei pasilikti. R. paklausė D. „o kas čia blogo?“. D. su R. išėjus iš pavėsinės, gal keletą metrų atstumu nuo jos, abu pradėjo stumdytis. Besistumdant R. mosikavo rankomis ir kliuvo D. per veidą. D. tuomet kumščiu smogė R. į veidą gal keletą kartų. Nuo suduoto smūgio R. nukrito regėjimo akiniai. R. nukrito ant žemės. Jis nematė, o gal nepastebėjo, ar R. nukrito laikrodis. Kai su E. pamatė, kad R. nukrito, o D. R. pradėjo mušti toliau kumščiais, jie išėjo iš kiemo, nežiūrėjo. Netrukus grįžo D. ir jie visi kartu išėjo link (duomenys neskelbtini). Einant D. pokalbio metu pasakė, kad blogai jaučiasi, jog sudavė R., todėl nusprendė ir pasiūlė grįžti atgal, kad galėtų R. atsiprašyti. D. į R. kiemą nuėjo vienas, jie paliko stovėti netoliese (t. 1, b. l. 131-134).

11. Liudytojas J. E. (nepilnametis) 2025-01-09 parodė, kad autobusu visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Eidami link R. namų, stotelėje susitiko panelę. R. pats pasiūlė eiti panelei kartu pas jį į namus išgerti alkoholio, šampano, brendžio. Panelė sutiko su jų pasiūlymu. Pas R. sėdėjo lauke esančioje pavėsinėje. Jis sėdėjo šalia panelės ir išgirdo R. panelei siūlant eiti į jo namus ir už pinigus turėti lytinių santykių. Panelė tylėjo ir nieko neatsakė. Jis priėjo prie D., kuris stovėjo šalia pavėsinės, ir viską šiam papasakojo, ką R. siūlė panelei. D. buvo neblaivus ir tai išgirdęs labai susinervino, įniršo. D. R. paklausė apie tą įvykį. Kai R. pradėjo neigti, jiedu pradėjo pyktis su D. ir konflikto metu D. sudavė kumščiu vieną smūgį R. į veidą. R. nukrito ant žemės, galva trenkėsi į namo sieną. D. keletą kartų koja spyrė R. sėdinčiam ant žemės, į šoną ir į nugarą, po to sudavė dar kartą kumščiu gal vieną kartą, tačiau kur, jis neatsimena. Tuomet visi išėjo iš kiemo. Nuėjo prie (duomenys neskelbtini), kuri yra netoli R. namų. D. pasakė, kad nori eiti atsiprašyti R., nes blogai jaučiasi tai padaręs, t. y. sumušęs R. Visi nuėjo atgal (t 1., b. l. 143-146).

12. 2024 m. liepos 26 d. – 2024 m. rugpjūčio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis R. F. apžiūros ir turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada: 1. R. F. nustatyta: kairės akies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kraujosruva po kairės akies jungine; poodinės kraujosruvos kairiame žaste; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai dešinio riešo - dilbio srityje; odos nubrozdinimas dešinėje čiurnoje; kairio alkūnkaulio lūžis. 2. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, R. F. nustatytų kūnų sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. 3. R. F. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu. 4. R. F. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis. 5. R. F. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl alkūnkaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 71-73).

13. 2024 m. spalio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis R. F. apžiūros ir turimų medicininių bei papildomų dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada: 1. R. F. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairio alkūnkaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, R. F. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus kairio alkūnkaulio lūžį, atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Vertinant sužalojimus atskirai, atsižvelgiant į tyrimui pateiktus liudytojo 2024-07-23 ir 2024-09-03, įtariamojo 2024-09-02 ir 2024-09-05 apklausų protokolų duomenis, R. F. nustatytas kairio alkūnkaulio lūžis galėjo būti padarytas suduodant smūgį kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (koja ar kumščiu, alkūne), sužalojimo padarymo galimybė atsitrenkiant į kietą buką ribotą paviršių turintį daiktą nėra atmetama (t. 1, b. l. 77-80).

14. Vaizdo įrašas, kurio trukmė 02:48 minutės. Vaizdo fiksavimo kamera priklauso (duomenys neskelbtini), kuri fiksuoja (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti, kaip 20:05:30 val., prie (duomenys neskelbtini) prieina D. P., kuris vilki žalios spalvos sportinius marškinėlius, pilkos spalvos su išorinėmis kišenėmis šortus bei dėvi juodos spalvos sportinius batelius su prekiniu ženklu „Nike“, kuris galimai kažko paklausia (duomenys neskelbtini) ir po poros sekundžių porą žingsnių nueina toliau nuo (duomenys neskelbtini). 20:06:36 val. matoma, kaip prie atokiau nuo (duomenys neskelbtini) stovinčio D. P. pribėga mergina, kurios asmens tapatybė nenustatyta. Mergina vilki trumpus šviesiai mėlynos spalvos džinsinius šortus, margą, aptemptą iki liemens palaidinę bei avi baltos spalvos sportinius batelius. Pribėgusi mergina paduoda D. P. mobiliojo ryšio telefoną, kurį D. P. įsikiša į dešinės pusės šortų kišenę. Toliau matoma, kad 20:05:47 val. prie (duomenys neskelbtini) bei D. P. prieina keturi vyriškos lyties asmenys. D. P. iš kairės pusės eina R. F., kuris vilki šviesios spalvos marškinius, dėvi šviesiai mėlynos spalvos džinsus ir avi juodos spalvos batus. Šalia R. F. link (duomenys neskelbtini) eina A. B., kuris vilki juodos spalvos ilgomis rankovėmis džemperį ir juodus sportinius šortus. Avi baltos spalvos kojines ir šviesios spalvos sportinius batelius. 20:05:48 val. D. P. pirmas (duomenys neskelbtini) ir atsistoja šalia už (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje. Paskui jį (duomenys neskelbtini) R. F., kuris kairėje rankoje laiko stiklinį butelį ir pradeda pokalbį su (duomenys neskelbtini). Ką kalba, nesigirdi, kadangi nėra garso įrašo. 20:05:57 val. R. F. iš galinės kelnių kišenės išsitraukia juodos spalvos piniginę, kurią laiko rankoje, ir kažką kalbasi tarpusavyje su šalia esančiais jaunuoliais bei (duomenys neskelbtini). Po to 20:06:06 val. R. F. nueina, paskui jį iš paskos eina A. B., paskui A. eina J. E., kuris vilki tamsios spalvos sportinius vasarinius rūbus, avi tamsios spalvos sportinius batelius, paskui J. E. eina E. B., kuris vilki šviesios spalvos sportinę maikutę bei tamsios spalvos sportinius šortus, avi baltos spalvos sportinius batelius, ant kurių šonų trys juodos spalvos juostos, o paskui E. eina D. P.Skir Visi asmenys nueina į (duomenys neskelbtini). 20:07:07 val. (duomenys neskelbtini) uždaro (duomenys neskelbtini). Toliau peržiūrimas sekantis vaizdo įrašas, kuris trunka 1:18 laiko. 20:27:08 val. vaizdo įraše matoma, jog (duomenys neskelbtini) sustoja ir (duomenys neskelbtini). Kitų (duomenys neskelbtini) durų nesimato. Todėl 20:27:16 val. matoma, jog lauke pro (duomenys neskelbtini) eina A. B., D. P., J. E., R. F. ir paskui jį E. B. Kur asmenys nueina, nesimato. Toliau peržiūrėjus likusį vaizdo įrašą, tyrimui jokios reikšmingos informacijos nėra (t. 1, b. l. 158-160).

Įrodymai dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo

15. Nukentėjusysis R. F. 2024-07-23 parodė, kad atgavęs sąmonę, po kurio laiko jis išgirdo vyriškus balsus, artėjančius link jo, pastarieji vyriškiai vėl atėjo pas jį į kiemą. Nepažįstamas vyriškis, priėjęs arčiau, jo atsiprašinėjo. Vyriškis padėjo jam atsisėsti bei pasakė, kad paliko pavėsinėje cigaretę, todėl nuėjo į pavėsinę. Vyriškiui nuėjus jis pamatė, kad pastarasis pasiėmė jo piniginę ir ištraukė 20 eurų. Vyriškiui išeinant, jis atsistojo priešais ir pareikalavo, kad šis grąžintų pavogtus pinigus, kitaip iškvies policiją. Tada vyriškis trenkė jam per rankas, dėl ko jis išmetė iš rankų mobilųjį telefoną. O tada vyriškis pradėjo vėl naudoti fizinį smurtą prieš jį iki tol, kol jis prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę, apie 22.10 val. surinko bendrąjį pagalbos numerį ir pranešė apie įvykį. Tada atvykusiems policijos pareigūnams jis papasakojo viską, ką prisiminė, bei su GMP darbuotojais išvyko į Šiaulių priėmimo skyrių. Smurtavęs asmuo buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 185-190 centimetrų ūgio, tamsių plaukų, vilkėjo žalios spalvos maikutę su minimaliais užrašais, tiksliai nepamena, daugiau jokių išskirtinių požymių neturėjo. Telefonas nesudužo. Jaunuolis jį mušė dar stipriau nei pirmą kartą. Kumščiu sudavė lygtai vieną kartą į galvą, jis nukrito ant žemės. Šiuo momentu jis girdėjo, kaip sutraškėjo jo akiniai ir nukrito ant žemės. Šio smūgio metu galimai ir sulūžo akiniai. Po to jaunuolis vėl jį spardė kojomis. Spyrė gal iki 10 kartų, pataikydamas į galvos sritį. Jis rankomis dengėsi galvą. Nuo suduotų smūgių jis prarado sąmonę. Maždaug po 10 minučių jis atsikėlė, susirado telefoną ir paskambino 112. Sulaužyti jo korekciniai akiniai, kurių vertė 89,00 eurai. Įvykio dieną, vakare, kairės rankos lūžį jam D. padarė tuomet, kai prieš jį smurtavo antrą kartą, spardydamas kojomis į jį, gulintį ant žemės ir dengiantis galvą rankomis. Tą kartą, gulėdamas ant žolės, kai D. jam spyrė koja, pajuto kairėje rankoje skausmą ir girdėjo net traškėjimo garsą. Skausmą juto ne nuo lūžio, o nuo suduoto smūgio. Skausmą lūžio pajuto tik vėliau ir jis tik intensyvėjo (t. 1, b. l. 44-47, 50-53, 56-57, 60-63).

16. Liudytojas E. B. 2024-09-19 parodė, kad kiek atsimena, po to visi nuėjo iki (duomenys neskelbtini). D. sugalvojo grįžti atgal atsiprašyti R. Visi grįžo atgal, tačiau jie į R. kiemą nebėjo, pasiliko stovėti už tvoros. D. vienas nuėjo pas R. Netrukus pamatė, kaip D. vėl beveik toje pačioje kiemo vietoje muša R., kuris po to buvo nukritęs ant žemės. Jis matė, kaip D. rankomis sudavė R. ne mažiau 4 smūgius į viršutinę kūno dalį. Kiek suprato, kad konfliktas tarp jų įvyko dėl kažkokios vagystės. Jis girdėjo, kaip R. D. kaltino, esą šis kažką paėmė. Dėl šios priežasties D. pradėjo mušti R. D. mušė R. iki to momento, kol R., kaip jis suprato, neteko sąmonės. Po to D. grįžo atgal prie jų ir jie visi išėjo namo. D. buvo labai agresyviai nusiteikęs, todėl jis bijojo šiam kažką sakyti, nors jam buvo mintis nueiti iki R. pažiūrėti, kaip jam, gal reikalinga pagalba (t. 1, b. l. 119-122).

17. Liudytojas A. B. (nepilnametis) 2024-10-09 parodė, kad einant link (duomenys neskelbtini) D. pokalbio metu pasakė, kad blogai jaučiasi, jog sudavė R., todėl nusprendė ir pasiūlė grįžti atgal, kad galėtų R. atsiprašyti. D. į R. kiemą nuėjo vienas, jie paliko stovėti netoliese. Jis išgirdo, kaip D. su R. vėl pradėjo ginčytis. D. pradėjo ant R. šaukti, kaip jis suprato, vėl dėl tos pačios panelės. Jis nematė, bet galėjo suprasti pagal rėkimą ir smūgių sudavimą, kad D. vėl pradėjo mušti R. Jie tai išgirdę nusprendė eiti iš tos vietos. Jiems einant lik (duomenys neskelbtini) prie jų atėjo ir D. su J. D. buvo visas išsigandęs, uždusęs ir sakė, jog greičiau organizuotų automobilį važiuoti į (duomenys neskelbtini). Pagal D. pasakymą jis suprato, kad greičiau dėl to, kad kol neatvažiavo policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 131-134).

18. Liudytojas J. E. (nepilnametis) 2025-01-09 parodė, kad nuėjo prie (duomenys neskelbtini), D. pasakė, kad nori eiti atsiprašyti R., nes blogai jaučiasi tai padaręs, t. y. sumušęs R. Visi nuėjo atgal. Į kiemą nuėjo D. ir netrukus jis su E. nusprendė eiti pažiūrėti, kad D. vėl nepridarytų kokių nors nesąmonių, nes matė, kad abu su R. buvo stipriai apgirtę. Jis pamatė, kad D. kaip ir bendrauja draugiškai, tačiau R. pradėjo D. kaltinti, jog šis pavogęs pinigus. R. aptikrino visas D. kišenes, tačiau nieko nerado. R. išsitraukė telefoną ir pasakė, jog skambina policijos pareigūnams. D. du kartus pasakė, kad neskambintų. R. neklausė, bandė surinkti numerį, kai D. tuo metu koja spyrė R. į rankas ir pataikė į krūtinę. R. iš rankų iškrito telefonas. Po to R. susirietė ir D. jį pradėjo mušti. R. nuo D. smūgio nukrito ant žemės, po ko D. jį mušė kojomis ir kumščiais, ir alkūne daug kartų suduodamas R. į įvairias kūno vietas. Jis matė, kaip D. alkūne sudavė R. į veidą daug kartų iki tol, kol R. prarado sąmonę. D., pamatęs, kad R. neteko sąmonės, liovėsi mušęs ir atsistojęs pasakė „einam lauk“. D. tą dieną buvo girtas ir labai agresyvus, todėl jie visi bijojo D. raminti (t. 1, b. l. 143-146).

19. Apžiūrimas vaizdo įrašas darytas įtariamojo D. P. mobiliojo ryšio telefonu 2024-07-17 (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matyti, kaip du vyriškiai, tyrimo metu nustatyta, tai D. P., vilkintis žalios spalvos palaidinę, pilkos spalvos šortus, ir R. F., vilkintis džinsines kelnes ir rausvos spalvos marškinėlius, stovi namo kieme. R. F. rankose laiko mobiliojo ryšio telefoną. Už jų matosi medinė pavėsinė. Priešais R. F., kuris rankose laiko mobiliojo ryšio telefoną, stovi D. P., kuris užsimoja ir kairės rankos plaštaka vieną kartą suduoda R. F. į veidą, į dešinį skruostą, bei sako „Kurva neskambink tiems mentams, nachui tu kurva, kas tau „nejasna bled“. R. F. nuo suduoto smūgio svirduliuoja, keletą žingsnių paeina į kairę pusę. D. P. ranka prisiliečia prie R. F. ir rodo eiti į pavėsinę sakydamas „Tu atsičiohink, prašau eik ten.“ Suskamba R. F. telefonas. Jis atsako, „Gerai, palauk, skambina kažkas“. D. P. dešine koja vieną kartą smūgiuoja R. F. į kairę ranką. R. F. praranda koordinaciją, nusisuka nuo D. P. D. P. iš nugaros dešine ranka kumščiu vieną kartą smūgiuoja R. F. į galvą. R. F. pritupia, šaukia „Kaimynai, gelbėkit“. D. P., priėjęs iš nugaros, rankomis uždengia R. F. burną, neleisdamas daugiau šaukti, tuo pat metu dešine ranka smūgiuoja R. F. į veidą. R. F. atsiklaupia ant kelių. D. P. klausia „ar dar šauksi?“ D. P. liepia R. F. mesti skambantį telefoną iš rankų, bando telefoną paimti, tačiau R. F. neduoda ir neleidžia paimti. D. P. klausia: „Nori nusuksiu sprandą? Meti, meti telefoną“. R. F. atsako, kad ne. D. P. jėga suima už telefono dėklo, ištraukęs iš R. F. rankų jį numeta į žoles, o po to suima už R. F. rankose laikomo telefono ir jį ištraukęs iš rankų numeta į žoles. D. P. ranka nuslysta nuo R. F. burnos, po ko R. F. šaukia „Gelbėkit“. Tuomet D. P. dešine ranka suima R. F. už burnos ir kairės rankos kumščiu vieną kartą smūgiuoja jam į kairę veido pusę, po to kaire ranka suima už burnos ir dešinės rankos plaštaka du kartus smūgiuoja R. F. į dešinę veido pusę, dešinės kojos keliu smūgiuoja vieną kartą jam į galvą, po to dešinės rankos plaštaka suduoda vieną kartą į dešinę veido pusę. D. P. paleidžia R. F., po ko jis veidu suklumpa ant žemės, dešine ranka užsidengia galvą. D. P. koja spiria R. F. į dešinę galvos pusę. R. F. guli ant žemės, kai D. P. jį apžergia, užsėda jam ant juosmens ir dešinės rankos alkūne penkis kartus smūgiuoja R. F. į dešinę galvos pusę. Po suduotų smūgių R. F. nebejuda. D. P. atsistoja ir nueina. R. F. palieka gulėti ant žemės (t. 1, b. l. 178-180).

20. Skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuota 2024-07-17 d. 22 val. 42 min. Įraše girdimas vyro (R. F., toliau - RF) balsas: RF: - Laba diena, žinokit primušė mane, tokie vyrukai... BPC darbuotoja: - Sakykit, koks adresas? RF:- (duomenys neskelbtini), bet žinokit čia vyko prieš pusę valandos, aš tik dabar atsigavau, kaip sakant. BPC darbuotoja: - Čia yra koks rajonas? RF: - (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: - Čia nuosavas? Ar čia viskas ir įvyko? RF: - Taip, mane čia primušė ir mane dar apvogė. BPC darbuotoja: - namuose ar kieme? RF: - Kieme. BPC darbuotoja: - Kieme, prieš pusę valandos? RF: - Jo. BPC darbuotoja: - Reikia greitosios jums? RF: - Žinokit būtų gerai, kad apžiūrėtų. BPC darbuotoja: - Kiek jums metų? RF: - (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: - Ar kraujuojat? RF: - Iš burnos taip, kraujuoju. BPC darbuotoja: - Skauda kažką? RF: - Viską. BPC darbuotoja: - Skauda visą kūną. Ar jūs pažįstat šituos žmones, kurie taip padarė? RF: - Atpažinčiau, kas tai padarė. BPC darbuotoja: - Bet jie ar yra jūsų pažįstami ar draugai? RF: - Jie, šiandien tik susipažinom, išgėrėm šiek tiek, ir gavos, kad jie mane sumušė. BPC darbuotoja: - Nežinot, kur pasišalino? RF: - Į (duomenys neskelbtini) žinau išvažiavo. BPC darbuotoja: - Kiek jų buvo? RF: - Penki vyrai buvo, vienas filmavo, o vienas mušė. BPC darbuotoja: - Bet jūs jų nepažįstat, nežinot nei vardų, nei pavardžių? RF: - Nežinau nei vardų, nei pavardžių, bet mes šiandien buvom susitikę kavinėj (duomenys neskelbtini), manau kameras atsisuktų ir greitai surastų. BPC darbuotoja: -Buvot kavinėje, kokioje? RF: - (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: - Kur lauksite, namuose? RF: - Jo, aš dabar kieme sėdžiu, aš nežinau, akinių nerandu, gal jie sulaužė. BPC:- Namuose, čia nuosavas namas? RF: - Taip, nuosavas. BPC: - Vardas, pavardė? RF: - R. F.. <..> toliau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (t. 1, b. l. 152-154).

21. Specialisto išvados, aprašytos nuosprendžio 11-12 punktuose (t. 1, b. l. 71-73, 77-80).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

22. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

23. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai žmogui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Atskleidžiant kaltinamojo tyčios buvimą, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

24. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. P. padarė abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. P. tyčia kumščiu smogdamas nukentėjusiajam vieną kartą į veidą, po to jam nukritus, kojomis sudavęs 5 kartus nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam akies sumušimą, kraujosruvą po kairės akies jungine bei odos nubrozdinimą dešinėje čiurnoje, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Tai patvirtina byloje esantys, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai: pateis kaltinamojo duoti parodymai, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Liudytojai E. B., A. B. bei J. E. patvirtino matę, kaip kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, nurodė, patvirtino, kad kaltinamasis kumščiu smogė nukentėjusiajam į veidą, kad po to nukentėjusiajam nukritus ant žemės sudavė smūgius kumščiais ir kojomis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, juos vertinant atskirai nuo kito įvykio metu padarytų sužalojimų, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

25. Byloje esančių įrodymų visuma taip pat neginčijamai patvirtina, kad D. P. nukentėjusiajam, prieš jį atlikdamas smurtinius veiksmus, sukėlė ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis pripažino, kad jis, nors grįžo pas nukentėjusįjį atsiprašyti dėl pirmojo įvykio, prieš jį vėl smurtavo. Pripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgius į veidą, galvą, spyręs į kitas kūno vietas, kažkur link rankos. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad D. P. jį mušė rankomis, spardė kojomis, būtent tuomet patyrė rankos lūžį. Kai D. P. jam spyrė su koja, pajuto kairėje rankoje skausmą ir girdėjo net traškėjimo garsą. Liudytojai E. B., J. E., tiesiogiai matę įvykį, patvirtino, kad D. P. smurtavo prieš nukentėjusįjį, kad sudavė smūgius rankomis, spyrė kojomis, sudavė smūgius alkūne į galvą. Vaizdo įrašas, darytas D. P. telefonu, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis atlikto smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, nurodytus kaltinime. Kad šiais veiksmais buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtinta specialisto išvada, kur nurodyta, kad nukentėjusiajam dėl kairio alkūnkaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

26. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo tą pačią dieną ir prieš tą patį asmenį per kelti kartus padaryti smurtiniai veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarytos atskirai, kaltinamojo nesiejo vieningas sumanymas. Kaltinamajam mintis vėl smurtauti prieš nukentėjusįjį kilo tik po to, kai jis atėjo atsiprašyti ir nukentėjusiajam pradėjus priekaištauti dėl pavogtų pinigų, tarp jų vėl kilo konfliktas. Nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis tikrai grįžo atsiprašyti, kad jis atsiprašinėjo, o tik po to vėl tarp jų kilus konfliktui, kaltinamasis prieš jį smurtavo. Taigi kaltinamasis, grįždamas pas nukentėjusįjį, neturėjo sumanymo vėl toliau prieš nukentėjusįjį smurtauti, jo grįžimo tikslas buvo atsiprašyti, o smurto priežastis buvo tarp jų iš naujo kilęs konfliktas dėl pavogtų pinigų ir policijos kvietimo.

27. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog D. P. 2024 m. liepos 17 d. 21:30 val. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą bei po to 2024 m. liepos 17 d. 22:10 val. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė pavojingų nusikalstamų veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir jų norėjo. Nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, yra nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus ir yra laikytini D. P. kaltės įrodymais. Teismo vertinimu, tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

28. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

29. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Taigi numatytos alternatyvios bausmės.

30. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

31. D. P. padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl abiejų nusikalstamų veikų pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nenustatyta. Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis ją padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti.

31.1. Nors kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, šio fakto neginčijo pats kaltinamasis, tačiau teigti, kad būtent neblaivumas lėmė jo pirmus smurtinius veiksmus (kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį), negalima. Kaltinamasis teigė, kad pirmą kartą smurtavo prieš nukentėjusįjį dėl jo netinkamo elgesio, t. y. dėl to, kad jis nepilnametei pasiūlė lytiškai santykiauti už pinigus, būtent dėl to, kaip teigė kaltinamasis, jis susinervino. Aplinkybę, kad nukentėjusysis siūlė nepilnametei lytiškai santykiauti už pinigus, patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai V. S., J. E. Kaltinamasis tvirtino, kad ir blaivus būdamas butų sumušęs nukentėjusįjį už tai, kad nepilnametei siūlė sekso už pinigus. Taigi šiuo atveju teigti, kad kaltinamojo veiksmams lemiamą įtaką turėjo tik jo neblaivumas, negalima. Vertinant jo veiksmus, atliktus antrą kartą prieš nukentėjusįjį (kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį), teismas daro išvadą, kad šiuo atveju kaltinamojo neblaivumas turėjo lemiamą įtaką jo veiksmams. Kaltinamasis pats neneigė, kad jo susinervinimui turėjo įtakos ir jo neblaivumas, nurodė, kad jei būtų buvęs blaivus, tiek nebūtų susinervinęs, bet buvo išgėręs, todėl pasielgė kitaip. Bylos duomenys patvirtina, kad antrą kartą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vėl kilo konfliktas, tačiau šiuo atveju nukentėjusiojo priekaištų dėl pavogtų 20 Eur, skambinimo policijai vertinti kaip provokuojančių kaltinamąjį smurtauti negalima. Be to, kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai, jų kiekis akivaizdžiai parodo, kad kaltinamasis nekontroliavo savo elgesio ir tam turėjo įtakos jo neblaivumas. Taigi šiuo atveju teismas konstatuoja, kad būtent kaltinamojo neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams, todėl tai pripažintina kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

32. Kaltinamasis iki nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas, pirmasis apkaltinamasis nuosprendis kaltinamajam priimtas po šių nusikalstamų veikų padarymo (2024 m. rugsėjo 20 d.). Dabar kaltinamasis yra teistas 4 kartus (t. 1, b. l. 184-190, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Yra nuteistas ir už smurtinį nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis). Baustas administracine tvarka, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo baustas (t. 2, b. l. 25-26). Iki 2024 m. lapkričio 21 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 28). Jokio turto neturi (t. 2, b. l. 30-35).

33. Nors kaltinamasis iki nusikalstamų veikų nebuvo teistas, tačiau jo vėlesni teistumai neigiamai jį charakterizuoja ir patvirtina, kad jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, taip pat ir smurtinio pobūdžio. Šiuo metu kaltinamasis atlieka jam Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad kaltinamajam nėra pagrindo skirti švelniausią bausmės rūšį, numatytą atitinkamų straipsnių sankcijose. Tačiau, įvertinus tai, kad jis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistu, nėra pagrindo skirti ir pačią griežčiausią sankcijose numatytos bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Taigi kaltinamajam taikytina arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina atsižvelgus į jo nustatytas atsakomybę švelninančią ir sunkinančią aplinkybes, už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina 35 parų arešto bausmė, kuri yra mažesnė, nei nustatytas šios bausmės vidurkis, o už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina bausmė, artima šios bausmės vidurkiui - 60 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

34. Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir skirtina subendrinta bausmė. Kaltinamasis D. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

35. BK 75 straipsnio 1 dalis numato galimybę asmeniui, nuteistam arešto bausme, atidėti šios bausmės vykdymą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka jam paskirtą 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą.

36. Šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė bendrintina su paskutiniu kaltinamajam priimtu Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausmes, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo. Nusikalstamos veikos padarytos iki priimant tiek 2024 m. gruodžio 17 d., tiek 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžius, todėl bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Kadangi 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, teismas, įvertinęs tai, kad visos nusikalstamos veikos, už kurias D. P. nuteistas 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžiu bei šiuo nuosprendžiu, padarytos iki šių nuosprendžių priėmimo, negali neatsižvelgti į tai, už kokius nusikaltimus D. P. buvo nuteistas ir 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu. Teismas, šiuo atveju vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis bendrindamas bausmes, paskirtas skirtingais nuosprendžiais, turi paskirti tokią bausmę, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (BK 63 straipsnis).

37. D. P. 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas už sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Šiuo nuosprendžiu nuteistas už nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz. nesunkus ir sunkus nusikaltimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2A-2-699/2015, 2A-7-8-697/2015, 2A-3-693/2016, 2A-8-648/2016, 2A-6-303/2017). Taigi šiuo atveju matyti, kad nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu, skiriasi pagal pavojingumą, todėl bausmės turi būti bendrinamos taikant apėmimo būdą, o ne dalinio sudėjimo būdą. Griežtesne subendrinta bausme, paskirta 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, apimant šiuo nuosprendžiu paskirtas švelnesnes bausmes, D. P. skirtina galutinė subendrinta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas, 9 dalis). Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas ir įskaitytas pagal 2025 m. vasario 5 d. nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

IV. Civilinių ieškinių išsprendimas

Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

38. Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kaltinamojo 262,03 PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo R. F. gydymo (t. 1, b. l. 100-103).

39. Teismas konstatuoja, kad D. P. kaltė tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį R. F. yra įrodyta visiškai. Šiaulių teritorinė ligonių kasa patyrė žalą dėl jo gydymo. Nurodyta, kad R. F. buvo suteikta gydytojų specialistų konsultacijos, kompiuterinės tomografijos tyrimas (t. 1, b. l. 102).

40. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, dėl ko jis buvo nedarbingas, privalo atlyginti išmokėtas draudimo išmokas socialinio draudimo įstaigai. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, tenkintinas Šiaulių teritorinės ligonių kasos reikalavimas priteisti iš D. P. 262,03 Eur PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo.

Dėl nukentėjusiojo R. F. civilinio ieškinio

41. Nukentėjusysis prašo iš kaltinamojo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 6 225 Eur turtinei žalai atlyginti, iš viso 11 225 Eur. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro sulaužyti akiniai, pavogtas laikrodis, kelionės išlaidos, išlaidos, patirtos samdant žmones atlikti darbus, kurių pats negalėjo atlikti, ir negautos pajamos naujame darbe. Neturtinę žalą sudaro patirta gėda, stresas, pažeminimas, atsirado baimės, nesaugumo jausmas, negalėjo dirbti, jautėsi dėl to neįgalus. Patyrė nerimą, dvasinį sukrėtimą, dėl dilbio kaulo netinkamo sugijimo negalėjo dirbti, galimos pasekmės dėl galvos traumos (t. 1, b. l. 86-91). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dalį dėl turtinės žalos, t. y. prašė priteisti išlaidas, patirtas kelionėms į gydymo įstaigas, ekspertizę, ir išlaidas, patirtas samdant žmones atlikti ūkio darbus, kurių pats negalėjo atlikti. Ieškinio dalies dėl negautų pajamų atsisakė. Dėl sulaužytų akinių, laikrodžio, pagrobtų pinigų nurodė, kad civilinio ieškinio nepareiškė administracinio nusižengimo byloje.

42. Prokurorė prašė nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti tik dalį dėl patirtų išlaidų kelionėms į gydymo įstaigas, apklausas, o prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti mažinti atsižvelgus į teismų praktiką.

43. Kaltinamojo gynėjas advokatas prašė mažinti iš kaltinamojo priteistiną neturtinės žalos dydį, o ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti visiškai, nes ji nepagrįsta jokiais įrodymais.

44. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

45. Nukentėjusysis nurodė, kad jo turtinę žalą iš viso sudaro 6 225 Eur: 89 Eur už akinius, 22,90 Eur už lęšius, 5 Eur už laikrodį, 20 Eur pagrobti pinigai, 33,40 Eur taksi išlaidos, 104 Eur kelionės išlaidos, 350 Eur išlaidos, patirtos samdant darbuotojus ir 5600 Eur negautos pajamos (t. 1, b. l. 86- 90). Pažymėtina, kad suskaičiavus prašomas sumas bendra suma gaunasi 6 224,30 Eur.

46. Dėl kelionės išlaidų nukentėjusysis pateikė duomenis, kad dėl taksi paslaugų grįžtant iš Šiaulių ligoninės namo, patyrė 33,10 Eur (ieškinyje nurodyta 33,40 Eur). Nurodė kad taip pat išlaidų patyrė dėl vykimo į policijos komisariatą – į apklausas, pas gydytojus, teismo medicinos ekspertus, iš viso jos sudaro 104 Eur, tračiau degalų pirkimo kvitų nerinko. Bylos medžiaga patvirtinta, kad nukentėjusysis gyvena (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad jam reikėjo vykti į policijos komisariatą apklausoms, vyko į Šiaulius pas medicinos ekspertą, todėl jis dėl to patyrė išlaidų. Nukentėjusysis parodė, kad jis kelionės išlaidas apskaičiavo įvertinęs kilometražą ir automobilio kurio sąnaudas, jokių kvitų nerinko ir negali pateikti. Kaltinamasis ir jo gynėjas teismui neteikė duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis kelionių išlaidų nepatyrė ar jas apskaičiavo neteisingai. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodyta suma, kurią patyrė dėl vykimo į gydymo įstaigas, pas ekspertą ir policijos komisariatą, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo, t. y. priteistina iš viso 137,10 Eur.

47. Kitos nukentėjusiojo patirtos išlaidos, susijusios su asmenų ūkio darbams atlikti samdymu, nėra patvirtintos jokiais įrodymais. Nukentėjusysis nurodė, kad jokių duomenų teismui neteiks. Atsižvelgus į tai, kad nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis samdė žmones kažkokiems ūkio darbams atlikti tuo metu, kai jis gydėsi patirtus sužalojimus, ir kad jiems už tai buvo sumokėta, šių išlaidų nepriteisia iš kaltinamojo. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nebepalaikė ieškinio dalies dėl negautų pajamų, todėl įvertinus tai, kad šios išlaidos taip pat nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, šios išlaidos taip pat iš kaltinamojo nepriteistinos.

48. Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašė priteisti ir išlaidas dėl sulaužytų akinių, pavogto laikrodžio ir 20 Eur iš piniginės, iš viso 136,90 Eur, tačiau šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis nebuvo kaltinamas šių daiktų pagrobimu ir akinių sulaužymu. Nustatyta, kad už šių daiktų pagrobimą ir akinių sulaužymą jam yra taikyta administracinė atsakomybė (t. 2, b. l. 25). Kadangi šios išlaidos nėra susijusios su kaltinamajam pareikštais kaltinimais, todėl civilinio ieškinio dalis dėl šių išlaidų paliktina nenagrinėta ir išaiškintina nukentėjusiajam, kad dėl jų priteisimo turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas)

49. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis bylose dėl skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo svyruoja nuo maždaug nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

50. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl gydymo, tačiau duomenų, kad nukentėjusiajam dėl jam padarytų sveikatos sutrikdymų būtų likę reikšmingi liekamieji padariniai ar padaryta kitokia ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ar psichinei sveikatai, nepateikta. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo gydomas apie 2 mėnesius, dabar simptomų beveik nejaučia, būna, kad paskauda ranką, galva kartais pasvaigsta, labai nukentėjo emociškai, tačiau į gydytojus, psichologus nesikreipė. Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas ir dėl sužalojimų patirtos pasekmės.

51. Teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, patirtus nepatogumus, kaltinamojo elgesį (nuo pat pradžių pripažino padaręs nusikalstamą veiką), jo materialinę padėtį (nedirbantis, turto neturi), sprendžia, kad 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju bus teisinga kompensacija. Tokia suma, teismo vertimu, yra adekvati, užtikrinanti nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą bei neprieštarauja teismų praktikai.

V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

52. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. kovo 26 d. ir 2025 m. kovo 27 d. teismui pateikė pažymas, kad dėl D. P. atstovavimo patyrė 328,76 Eur atstovavimo išlaidų.

53. Įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį (dalyvavimas teismo posėdyje, prašymų rengimas, pasirengimas bylai) proceso trukmę, teismas sprendžia, kad valstybės už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą patirta ir prašoma išieškoti išlaidų suma nėra per didelė, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-0184 patvirtintose rekomendacijose „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

54. Nuteistasis yra jauno darbingo amžiaus asmuo, iki jo pasiuntimo atlikti laisvės atėmimo bausmę buvo dirbantis, todėl vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, bylos nagrinėjimo metu valstybės turėtos išlaidos – 328,76 Eur – kaltinamojo gynėjo advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš D. P.

55. Kaltinamajam 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, atsižvelgus į tai, kad šiuo metu kaltinamasis atlieka kitu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, panaikintina.

56. Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – rankinis laikrodis (duomenys neskelbtini) su apyranke, saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje (t. 1, b. l. 171-173), grąžintinas savininkui R. F. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 49, 50 ir 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 35 (trisdešimt penkių) parų arešto bausmę.

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne subendrinta bausme, paskirta 2025 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, apimant švelnesnes bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą ir įskaitytą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 5 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2025 m. balandžio 11 d.

D. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti paskelbus nuosprendį.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. P. civilinės ieškovės naudai priteisti 262,03 (du šimtus šešiasdešimt du Eur ir 03 ct) žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. F. ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. P. R. F. priteisti 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 137,10 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis Eur 10 ct) turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškinio dalį dėl 136,60 Eur turtinės žalo už daiktų sulaužymą ir pagrobimą palikti nenagrinėtą.

Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Pripažinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas 328,76 Eur (trijų šimtų dvidešimt aštuonių Eur 76 ct) išlaidas dėl kaltinamojo gynimo proceso išlaidomis ir jas iš D. P. priteisti valstybės naudai.

Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos:

„Swedbank“, AB - Lt 24 7300 0101 1239 4300;

AB „Citadele bankas“ Lietuvos filialas - LT 78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bankas“ AS Lietuvos skyrius - LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas - LT 05 7044 0600 0788 7175;

AB „Šiaulių bankas“ - LT 32 7180 0000 0014 1038;

UAB „Medicinos bankas“ - LT42 7230 0000 0012 0025.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – rankinį laikrodį (duomenys neskelbtini) su apyranke, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje, grąžinti jo savininkui R. F..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Ilona Rimkuvienė