Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato prašymą dėl P. G. taikytos arešto bausmės vykdymo nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – Komisariatas) teikimas dėl P. G. paskirtos 2 parų arešto bausmės vykdymo nutraukimo. Prašyme nurodyta, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties matyti, kad nuteistasis P. G. teisminiame nagrinėjime priimant nutartį dėl jam paskirtos baudos pakeitimo į arešto bausmę nedalyvavo. Teismo nutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) P. G. negyvena. Duomenų apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamasis įsakymas jam buvo įteiktas, nėra, todėl negalima teigti, kad jis pasislėpė ir vengia atlikti paskirtą 2 parų arešto bausmę. Paieškos metu nustatyta, kad P. G. nuo nutarties įsigaliojimo nusikalstamų veikų nepadarė, 2014 metais išvyko gyventi į Vokietiją. Nuo 2015 m. pastarojo tėvai taip pat išvyko gyventi į Vokietiją. Nuo 2014 m. P. G. į Lietuvą atvykęs nebuvo, su Lietuva jo nesieja jokie ryšiai. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo spręsti klausimą dėl P. G. paskirtos 2 parų arešto bausmės vykdymo nutraukimo ir paieškos tikslingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. baudžiamasis įsakymas, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis yra įsiteisėję, todėl vykdytini.

BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas.

Teismų praktikoje yra pabrėžta, kad tam, kad būtų galima konstatuoti, jog nuosprendžio vykdymo senatis suėjo, turi būti nustatyta, kad nuteistasis jam paskirtos bausmės atlikti nevengė (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-820-870/2016). Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, pavyzdžiui, slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, keičia gyvenamąją vietą, darbo vietą, išvaizdą, gyvena turėdamas padirbtus ar svetimus dokumentus, pabėga iš suėmimo po nuosprendžio įsiteisėjimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Asmeniui apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis taikoma, kai egzistuoja sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, b) asmuo šio termino laikotarpiu nevengė atlikti paskirtos bausmės ir c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis, kuria P. G. buvo paskirta 2 parų arešto bausmė, buvo pateikta vykdyti 2014 m. kovo 7 d., tačiau nebuvo pradėta vykdyti. Teismo gauti duomenys iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro patvirtina, kad nuteistasis P. G. yra išvykęs gyventi į Vokietiją, išvykimas deklaruotas 2018 m. gegužės 26 d.

Teikime Komisariatas nurodo, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties matyti, jog nuteistasis P. G. teisminiame nagrinėjime priimant šią nutartį nedalyvavo, taip pat nurodyta, kad nėra duomenų apie tai, kad 2012 m. rugsėjo 10 d. teismo baudžiamasis įsakymas (teikime klaidingai nurodyta, jog tai yra nutartis) jam buvo įteiktas. Sutiktina su šiomis teikime nurodytomis aplinkybėmis, jas patvirtina LITEKO duomenys. Tačiau teismas nesutinka su Komisariato išvada, jog negalima teigti, kad P. G. pasislėpė ir vengia atlikti paskirtą 2 parų arešto bausmę.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo atmestas Komisariato teikimas dėl P. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi paskirtos arešto bausmės pakeitimo į baudą. Iš šios nutarties matyti, jog Komisariatas teismui pateikė informaciją, kad, atliekant P. G. paieškos veiksmus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį, buvo nustatyta, kad P. G. gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, 2018 m. liepos 13 d. susisiekus su P. G. telefonu, šis paaiškino, kad gyvena Vokietijoje ir į Lietuvą negrįš, todėl norėtų sumokėti jam anksčiau paskirtą baudą.

Teismas pažymi, kad nors LITEKO ir nėra duomenų apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. baudžiamojo įsakymo įteikimą P. G., nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad nuteistasis nežinojo apie šį procesą, kadangi jis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, būdamas informuotas, kad jam siūloma skirti baudos bausmę. Taigi, jis žinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei apie būsimą proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau, po jo priėmimo ir baudos paskyrimo, procesu nesidomėjo, nesiekė įvykdyti paskirtos bausmės. Tai, kad nuteistasis vengė atlikti jam paskirtą baudos bausmę, buvo konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi, kuria jam paskirta bauda buvo pakeista į areštą.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo, žinodamas, jog jo atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas ir paskirta bausmė, išvyksta gyventi į užsienį, su bausmę vykdančia institucija nesusiekia, nesidomi savo baudžiamojo proceso eiga, teismų praktikoje laikoma, jog jis savo neapdairiais bei nerūpestingais veiksmais, abejingumu bausmės vykdymui apsunkina netrukdomą nuosprendžio įvykdymą ir siekia išvengti jam paskirtos bausmės, todėl nuosprendžio vykdymo senatis sustoja (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis Nr. 1S-693-397/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 1S-115-361/2020). Pagal teikime nurodytus duomenis, paieškos metu buvo nustatyta, kad P. G. dar 2014 metais (t.y. dar nesuėjus dviejų metų vykdymo senaties terminui) išvyko gyventi į Vokietiją ir nuo tada į Lietuvą atvykęs nebuvo. Taigi, nagrinėjamu atveju P. G., žinodamas, kad jo atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis procesas, o tuo labiau priimtas ir vykdomas baudžiamasis įsakymas dėl baudos paskyrimo, išvyko gyventi į užsienį, savo naujosios gyvenamosios vietos adreso nepranešė, taigi, suprato, kad dėl tokio jo poelgio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymas tampa sudėtingas. Tai, kad P. G. jau ilgą laiką gyvena Vokietijoje, šiuo atveju neturi jokios reikšmės ir neatleidžia nuteistojo nuo pareigos pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis siekiant įvykdyti jam skirtą bausmę (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutartis Nr. 1S-139-366/2019). Nuteistojo ilgalaikis gyvenimas užsienyje ar aplinkybė, kad jis neplanuoja grįžti į Lietuvą, savaime nenusveria jam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės neišvengiamumo principo (BK 41 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip jau minėta, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties akivaizdu, kad nuo tada, kai buvo surastas Vokietijoje vykdant paiešką, P. G. tikrai žinojo apie jam paskirtą bausmę ir jau daugiau nei septynerius metus galėjo bendradarbiauti su Lietuvos teisėsaugos institucijomis dėl jam paskirtos bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, teismui žinomais duomenimis, P. G. vis dar yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl gali atvykti į Lietuvą, būti surastas arba pats prisistatyti ir atlikti jam paskirtą bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad P. G. vengia atlikti bausmę, taigi, senaties eiga yra sustojusi, tokiu būdu pagrindo konstatuoti, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas šiuo metu yra suėjęs, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisariatas jau anksčiau kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su analogišku teikimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi Nr. T-179-1057/2022 prašymas nutraukti P. G. paskirtos 2 parų arešto bausmės vykdymą buvo netenkintas dėl iš esmės analogiškų priežasčių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis taip pat yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame teikime nenurodytos jokios naujos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą teismui priimti kitokį sprendimą ir nutraukti P. G. paskirtos bausmės vykdymą.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra priežasčių nutraukti P. G. paskirtos 2 parų arešto bausmės vykdymą ar nutraukti jo paiešką, todėl Komisariato teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.