- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-01
- Bylos Nr.
- e2-2125-393/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00329-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- G. B.
- Advokatai
- Martynas Antanaitis
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4Žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui G. B. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslinęs ieškinį posėdžio metu, prašo pripažinti, kad 2023-09-03 socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Kur stovi policija Alytuje“ paskyroje paskelbti apie R. M. teiginiai: „Sveiki, vairuotojai, turėjau insidentą noriu pasidalinti. Po Alytų važinėja „ožys“ su baltu (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini), filmuoja su video registratorium ir priduoda policijai“; „Jo dėka kolega prarado teisę vairuoti 3 mėn. Būkite budrūs, dažniausiai sutinkamas kelyje Alytus - Daugai“, „ne čia ne tas variantas, čia naujas ožys“, „nustumt nuo kelio į griovį“, „kai motina (duomenys neskelbtini), viskas įmanoma“, „ožys jis, o ne rėmėjas“, „R. M.“, „tiesiog dalinuosi info, gal kas ir padarys tvarką“ - neatitinka tikrovės ir pažeidžia R. M. garbę ir orumą.
Įpareigoti atsakovą G. B. ne vėliau kaip per penkias kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos toje pačioje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbti tokio turinio paneigimą: „Informacijos paskelbtos apie R. M. paneigimas: 2023-09-03 socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Kur stovi policija Alytuje“ paskyroje buvo paskelbti tikrovės neatitinkanti informacija apie R. M., paskelbiant tokius teiginius: „Sveiki, vairuotojai, turėjau insidentą noriu pasidalinti. Po Alytų važinėja „ožys“ su baltu (duomenys neskelbtini), vals. Nr. (duomenys neskelbtini) filmuoja su video registratorium ir priduoda policijai. Jo dėka kolega prarado teisę vairuoti 3 mėn. Būkite budrūs, dažniausiai sutinkamas kelyje Alytus - Daugai“, „ne čia ne tas variantas, čia naujas ožys“ , „nustumt nuo kelio į griovį“, „kai motina (duomenys neskelbtini), viskas įmanoma“, „ožys jis, o ne rėmėjas“, „R. M.“, „tiesiog dalinuosi info, gal kas ir padarys tvarką“.
G. B. per nustatytą terminą neatlikus šių veiksmų, paskirti 20 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Priteisti R. M. iš G. B. 5 000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš G. B. R. M. 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo įvykdymo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., 9.00 val. ryte, iš draugų ir bendradarbių gavo žinutes su nuotraukomis, kad „Facebook“ puslapyje, „Kur stovi policija Alytuje“, G. B. pateikęs melagingą informaciją apie jį, paviešinęs automobilio numerius, komentaruose paviešinęs vardą ir pavardę, nors lig šiol jo vardo ir pavardės nebuvo jokiame interneto puslapyje. Buvo šokiruotas, prasidėjo skrandžio srityje skausmai, galvos skausmai. Tai buvo sekmadienis, mama buvo namuose, tai pasikalbėjo su šeima, su mamos vyru, jis toje pačioje grupėje taip pat, tai atsidarė tą pranešimą ir visi paskaitė komentarus. Kadangi atsakovas „Facebook“ yra užblokuotas, tai jis asmeniškai to nematė. Nes „Facebook“ logika yra tokia, jei esi užblokavęs asmenį, tai nerodo pranešimų iš jo. Taip pat jei žmonės yra užsiregistravę „Facebook“, tą dieną toje grupėje buvo 27 000 žmonių užsiregistravusių, jie visi gavo šį pranešimą ir jį perskaitė. Tai ten buvo 66 komentarai, paskui buvo užblokuota, kad niekas nekomentuotų, tai nereiškia, kad 66 žmonės matė, matė visi 27 000. Su atsakovu neturėjo jokio incidento, dėl ko jo bent kuris kolega, galėjo netekti teisių. Savaitę laiko gėrė vaistus, keitė maršrutą, keitė automobilį važiuojant į (duomenys neskelbtini), nes tuo keliu važiuoti negalėjo, jam pasirodė, kad kiti eismo dalyviai elgiasi ne adekvačiai jo atžvilgiu. Todėl iki šios dienos naudojasi alternatyviais keliais, arba kai veža dukras į (duomenys neskelbtini) į darželį, tai penkias, keturias dienas važiuoja su kitu šeimos automobiliu. Svarstė keisti automobilio registracijos numerius, bet laiko trūko, atidėliojo ir nesiryžo tam. Tose žinutėse jį vadino ožiu, skatino kitus eismo dalyvius reaguoti į tai ir taranuot nuo kelio, tai skaudina ir žeidžia. Vaistus raminamuosius gėrė penkias dienas. Iki dabar tuo keliu ir savo automobiliu su dukromis nevažiuoja. Dirba pagal pažymą, tą savaitę nebendravo su klientais, dirbo dvi dienas tą savaitę, nes daug darė klaidų, daug broko. Iš klientų gavo klausimų ar ne apie jį rašė. Žalą vertina penkiais tūkstančiais. Atsakovas yra jo tetos vyras, kuris šiai dienai gyvena su jo vaikų motina. Su juo bendravo tik šeimos baliuose, neturi su atsakovu nei draugiškos, nei nedraugiškos praeities. Jis tiesiog jo tetos vyras. Santykių nėra jokių, šiandien jaučiasi blogai dėl to ką jis padarė. Norėtų, kad žinutė būtų ištrinta, kad jo dukros ir jų draugės paaugę darželyje neperskaitytų, kad jų tėvelis ožys ir kad neprasidėtų patyčios jų atžvilgiu. Jį žeidžia, kad žinutėje jis vadinamas ožiu. Šį terminą supranta, kad skundikas, ši sąvoka šlykšti ir ji jį žeidžia. Visas paviešintos žinutės turinys yra melagingas. Atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jis žino žargonus, tai tiesiog kažkurį iš žargono prasmių jam pritaikė, tik nežino kurį. Bet jis nei vienas nėra iš jų. Atsakovas yra pasiturintis verslininkas, todėl prašo 5000 Eur neturtinės žalos. Nes tokius žmones reikia bausti piniginėmis baudomis, kad jie suprastų. Sakinys „nušaut tokius reikia, nustumt nuo kelio“, jam kelia baimę, nes jis važiuoja tuo keliu su dukromis. „Kai motina (duomenys neskelbtini) viskas įmanoma“, šis sakinys žeidžia, nes juo norima pasakyt, kad mama dirba (duomenys neskelbtini) tai viskas gali būt užglaistyta ir viskas gali būti sukurpta. „Gal kas padarys tvarką“, kad kažkas padarys tvarką, gali sumušt, taranuot nuo kelio. Atsakovas su atsiliepimu pateikė nutartį nubausti administracine tvarka, tas asmuo nėra atsakovo kolega, E. B. yra jo vaikų motinos sesuo, jo su ja nieks nesieja, apie ją policijai pranešė, nes ji lenkė neleistinoje vietoje, lenkimo neišprovokavo, nes su juo automobilyje sėdėjo advokatė, važiavo iš Druskininkų teismo rūmų, o E. B. važiavo paskui su E. S. ir advokate ir ilgą laiką važiavo kur lenkti buvo galima, bet nelenkė, o ten kur lenkti negalima ėmė ir aplenkė. Jo važiavimas nepasikeitė, jis važiavo įjungęs autopilotą. Melagingi teiginiai, kad važinėja tuo keliu ir skundžia policijai. Apie B. buvo vienintelis kartas, kai užfiksavo vaizdo registratoriumi ir perdavė policijai. Kai S. atvažiavo be vaikiškos kėdutės, tai taip pat perdavė policijai. Nesikreipė į „Facebook“ administratorių, kad šį įrašą ištrintų dėl įrodymų. „Facebook“ neveda apskaitos kiek žmonių matė įrašą, jį mato visi kas yra užsiregistravę toje grupėje. Apskaita vedama tik komentarams ir patiktukams. Mama, įrašo parašymo dienai buvo (duomenys neskelbtini). Jis buvo kreipęsis į policiją dėl šmeižto, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Dėl ketinimo susidoroti nesikreipė, įrašė, kad yra tokie komentarai. Po kelių mėnesių į atsakovo kiemą buvo atvažiavęs su savo automobiliu, tuo pačiu kuris minimas žinutėje. Įrodymai, kad patyrė neturtinę žalą yra dėl darbo, dėl sveikatos tik jo pasisakymai. Jis užsiima baldų gamyba. Dirba pagal darbo sutartį ir vykdo individualią veiklą. Darbe pridarė broko ir neteko trijų darbo dienų. Dėl sveikatos pas gydytoją nesikreipė, gydėsi namuose, vaistus davė mama.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Tai nebuvo iš piršto laužtas įvykis su E. B. Kai sužinojo nusprendė jį įkelti į „Facebook“ platformą, kaip apsisaugoti ir išvengti baudų. E. B. pavadino kolege, todėl kad draugus ir drauges vadina kolegomis. Norėjo įspėti vairuotojus apie tai, kad automobilis važiuoja, filmuoja ir kad kiekvienas gali patekti į tokį atvejį. Siekė nepažeminti, o papasakoti ir informuoti vairuotojus apie visą situaciją. O ožys kaip ir sinonimas įduoti, įskųsti ir yra daug tokių žodžių. Tokiais žodžiais rašant yra aišku ir suprantama. Jis tikrai neturėjo tikslo įžeisti, pažeminti ir įžeisti orumą. Informacija yra tikra ir ja buvo siekiama apsisaugoti ir apsaugoti kitus vairuotojus. Toks įvykis buvo. Incidentas siejamas su neteisėtu lenkimu kuris buvo su E. B. Žodis „ožys“ reiškia skundikas, šis žodis buvo naudojamas dėl vaizdingumo. Komentuodami komentatoriai įsiaudrina, komentuoja, bet realiai niekas nieko nepadarė ir nebuvo tai realūs ketinimai, o prie komentarų buvo šypsenėlė ir viskas parodoma, kad tai juoko forma. Žmonės perskaitę išreiškia savo emociją, nepradeda persekiot, tiesiog tai ne tas įvykis. E. B. buvo paskirta bauda ir jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones tris mėnesiams. Įrodymai byloje yra. Žinutes parašė jis ir jas rašė apie ieškovą. Kad važinėja, filmuoja ir priduoda policijai, rašė taip, nes vaizdo registratorius kai automobilis įjungiamas veikia, filmuoja ir jis nėra tikras, kad ieškovas neturi prifilmavęs ir daugiau. Atvejai jam žinomi du, tai įvykis su E., kai ji buvo be kėdučių mergaitėms ir E. B. atvejis. Įrašu, kad motina (duomenys neskelbtini) norėjo pasakyti, kad kai ilgametė patirtis yra tai, galima keisti įvykius. Pranešimas vairuotojui apie kitus vairuotojus yra neetiška, tai yra policijos pareigūnų darbas. Nurodė automobilio numerius ir pavardę, kad būtų atsargūs, nes ne kiekvienas filmuoja, kad saugotųsi šio automobilio. Duomenis paskleidė kaip tikrus faktus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas paskelbė „Facebook“ grupės paskyroje „Kur stovi policija Alytuje“ ginčo įrašą.
Atsakovas paskelbė apie ieškovą neva šmeižiančias ir tikrovės neatitinkančias žinias: „Sveiki, vairuotojai, turėjau incidentą noriu pasidalinti. Po Alytų važinėja „ožys“ su baltu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), filmuoja su vaizdo registratoriumi ir priduoda policijai. Jo dėka kolega prarado teisę vairuoti 3 mėn. Būkite budrūs, dažniausiai sutinkamas kelyje Alytus-Daugai“. Ieškovo teigimu, ginčo įrašas jam sukėlė neigiamas pasekmes. Tačiau ieškovas nei kartu su ieškiniu, nei vėliau teismo posėdžio metu, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad toks ginčo įrašas iš tikrųjų sukėlė neigiamas pasekmes, jis negalėjo nurodyti, kurie konkrečiai žodžiai pažemino jo garbę ir orumą.
Formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taikymo praktikoje tokio pobūdžio bylose, išaiškinta, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: 1. žinių paskleidimo faktą; 2. faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3. faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4. faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 p. ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Nr. e3K-3-38-701/2020).
Šioje byloje vadovaujantis CPK 178 straipsniu, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad ginčo įrašas neatitinka tikrovės ir kad tas įrašas žemina asmens garbę ir orumą.
Tai, kad ieškovas fiksavo vaizdo registratoriumi kito vairuotojo automobilį teismo posėdžio metu pripažino. Ieškovas filmavo ir vaizdo įrašą perdavė policijai ir tai patvirtina byloje esanti medžiaga (t. 1, b. l. 96-120). Ieškovas atsakydamas į Ieškovo atstovės klausimą: “Ar policijai pranešėte apie B.“ atsakė: taip pranešiau. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, E. B. administracinio nusižengimo byloje buvo nubausta 3 mėn. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (t. 1, b. l. 98, 102-105), o tai iš esmės atitinka ginčo įrašo turinį.
Taip pat ieškovui pateikus filmuotą medžiagą, E. S. buvo nubausta administracinio nusižengimo byloje (t. 1, b. l. 70-77). Šis įvykis fiksuotas (duomenys neskelbtini), 2024 m. sausio mėn. 19 d. 17 val. 30 min., ieškovas apie informacijos perdavimą policijai neneigė, posėdžio metu atsakydamas klausimą „Bet tai buvo du atvejai taip?“ Ieškovas atsakė: „Taip“. Tai įrodo, kad ieškovas teikia policijai jo padarytus vaizdo įrašus su užfiksuojamais vairuotojų nusižengimais ir tai leidžia padaryti išvadą, kad ginčo įrašo turinys iš esmės atitinka tikrovę.
Byloje pats ieškovas kartu su ieškiniu yra pateikęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2024-01-12 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. I. 24-25), kuriame užfiksuoti atsakovo parodymai, kurie svarbūs šioje byloje, siekiant išsiaiškinti vaizdo įrašo atsiradimo kontekstą: „konfliktai tarp D. M., R. M., E. S. ir jo vyksta apie dvejus metus dėl šeimyninių santykių. Jis D. M. sesers A. sutuoktinis. Prieš du metus jis perspėjo E. S. saugotis, kadangi jo nurodyti asmenys planuoja iš E. atimti dukras, padaryti ją neįgalia ir sužlugdyti. Po kurio laiko išaiškėjo, kad jis įspėjo E., jis tapo savo šeimos ir giminaičių priešu. Nuo to laiko vyksta visi konfliktai ir bandymas vieni kitiems įkasti per visas įmanomas situacijas. Viena iš situacijų yra tokia, kad E. buvęs draugas R. ir dviejų mergaičių tėtis kartu su mergaičių močiute, t. y. jo motina D. M. visais įmanomais būdais bando prisiteisti vaikų gyvenamą vietą kartu su jais dėl to, kad nereikėtų mokėti vaikams išlaikymo E. arba pasidalinti vaikus taip, kad nereikėtų išlaikymo mokėti nė vienai pusei. Visais būdais siekiama gauti finansinę naudą, buvo bandoma E. mergaites padaryti neįgaliomis tikslu nustatyti (duomenys neskelbtini) sunkiausios formos, tam kad būtų gaunamos neįgalumo pašalpos. R. M. kartu su D. M. savavališkai E. mergaites pasiguldė į sanatoriją "(duomenys neskelbtini)" šios ligos nustatymui. Šiuo metu teismo proceso keliu įrodyta kad ši diagnozė mergaitėms buvo nustatyta netinkamai, buvo panaikinta net iš e-sveikatos sistemos. Prie šios bylos nagrinėjimo labai svariai prisidėjo ir darželio bendruomenė, auklėtojos, kurios liudijo apie visišką normalią abiejų mergaičių sveikatos raidą, buvo naujai atliktos sveikatos vertinimo ekspertizės, kurios faktą apie (duomenys neskelbtini) paneigė. Kadangi nuolat vyko ir vyksta teismai Druskininkų teisme E. su savo advokate ir sese E. B. važiuodama iš teismo posėdžio į Alytų buvo išprovokuota R. M. elgesio, kuris taip pat važiavo iš to pačio teismo, padarė netinkamą lenkimo manevrą, kurį nufilmavo R. M. registratorius. R. M. važiuodamas automobiliu tyčia sulėtino greitį, tam, kad E. B. pradėtų lenkimo manevrą, jai pradėjus lenkti jis padidino greitį dėl ko užsitęsė pats lenkimas ir jai nespėjus grįžti į savo eismo juostą, kirto ištisinę ašinę liniją taip pažeisdama Kelių eismo taisykles. R. M. užfiksuotą medžiagą perdavė policijai, dėl ko E. B. neteko teisės vairuoti transporto priemones trims mėnesiams.
Analizuojant ginčo įrašo turinį, galima daryti išvadą, kad jis buvo paskelbtas kaip atsakovo išsakytas požiūris, komentaras apie faktus, duomenis, įvykį, kai ieškovas galimai sukėlė situaciją, kurioje E. B. atliko netinkamą lenkimą ir dėl to buvo nubausta. Atsakovas parašė išvestas iš kantrybės, užvaldytas emocijų (t. 1, b. I. 24-25). Teisine prasme, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tai kvalifikuotina kaip atsakovo nuomonė, kuri buvo paskelbta socialinio tinklo „Facebook“ privačioje grupėje „Kur stovi policija Alytuje“, kurioje dažnai skelbiami įrašai apie transporto priemonių valstybinius numerius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojama praktika, kad nuomonė bendrąja prasme reiškia išsakytą požiūrį, supratimą, mintis arba komentarus apie tam tikras idėjas, faktus, duomenis, reiškinius ar įvykius. Nuomonė paprastai yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti visą įvykių seką, pokalbio kontekstą, formuluotes, ar iš viso to galima suprasti, kad teikiama informacija yra neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas - tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys - fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia - informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė - tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141 -690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-394-684/2016 39 punktą).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą, 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).
Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą. Šiuo atveju svarbiausia yra įvertinti visą įvykių seką, pokalbio kontekstą, formuluotes, ar iš viso to galima suprasti, kad teikiama informacija yra neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).
Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad žodis „ožys“ neatitinka tikrovės ir yra negražus žodis, jis nurodė, kad jis šį žodį supranta kaip skundikas ir lytiškai pažemintas asmuo. Šio ginčo atveju svarbu tai, kad būtent šios bylos aplinkybių kontekste, kai asmuo apskundžia, įduoda kitą asmenį policijai, vartojamas tokiems atvejams žodis „ožys“ tikrai reiškia skundiką. Tai yra barbarizmas iš rusų kalbos. Barbarizmai - svetimybės, nenorminiai skoliniai, taip vadinami bendrinėje kalboje nepageidaujami svetimos kilmės žodžiai (t. 1, b. l. 59, 62-63). Atsakovas žodį „ožys“ vartojo siekdamas būtent tikslinėje ir privačioje (t. 1, b. l. 60) grupėje „Kur stovi policija Alytuje“ pasidalinti nuomone apie ieškovo elgesį ir įspėti kitus vairuotojus apie jį, kaip asmenį, kuris fiksuoja vaizdo įrašymo įranga vairavimo nusižengimus ir perduoda policijai.
Ieškovo teisme duoti paaiškinimai, nėra nuoseklūs. Ieškovas teikdamas paaiškinimus, neatskleidė visų faktinių aplinkybių, tik atsakydamas į klausimus paaiškino aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo ieškinyje deklaruojamų aplinkybių. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog pranešimas sulaukė 246 peržiūrų, tuo tarpu 2024-06-13 teismo posėdžio metu, jog įrašą matė 27 000 tūkstančiai grupės narių, nors jokių tą pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Iš to teismas daro išvadą, kad ieškovo paaiškinimai ne tik, kad nenuoseklūs, prieštaringi, tačiau ir paremti prielaidomis, kadangi ieškovas remiasi vien savo žiniomis ir įsitikinimais, kurios neparemtos, jokiais objektyviais įrodymais.
Ieškovo pateikta pozicija teismo posėdžio metu ir ieškinyje yra gynybinė ir sukurta siekiant sau palankaus teismo sprendimo, bet nenuosekli, ir tai patvirtina sekančios aplinkybės. Ieškovas ieškinyje buvo nurodęs, jog dukras į darželį veža kita transporto priemone, teismo posėdžio metu paaiškino, jog turėjo keisti automobilį dėl ginčo įrašo, bet vėliau ieškovas atsakydamas į klausimą, kokiu automobiliu apgadino atsakovo įmonės kiemą, ieškovas paaiškino, jog buvo atvažiavęs su savo automobiliu (tuo pačiu automobiliu, kuris buvo minimas ginčo įraše. Ieškovas 2023-10-24 buvo atvykęs tuo pačiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į atsakovui priklausančios įmonės aikštelę, tuo tarpu ginčo įrašas publikuotas 2023-09-03. Todėl teismas pagrįstai daro išvadą, kad po ginčo įrašo publikavimo praėjus nepilnai dviem mėnesiams ieškovas naudojosi tuo pačiu automobiliu, o ieškinyje pateikta tik išgalvota pozicija, kuri yra gynybinė siekiant sau palankaus teismo sprendimo (t. 1, b. I. 78-95). Šios nustatytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl ieškovo prašymo priteisti neturtinę žalą. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog patyrė neigiamas pasekmes (fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus), tą tvirtino ir teismo posėdžio metu, tačiau kelia abejones, kaip dvasiškai sukrėstas žmogus, galėtų atvykti į svetimą kiemą ir gadinti svetimą turtą, o vėliau nurodęs dvasinius išgyvenimus, prašyti neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovo elgesys sukėlė psichologines pasekmes, jis jautėsi pažemintas pažįstamų, artimųjų, rate, kurie galimai patikėjo atsakovo teiginiais. Be to pablogėjo miegas, patiria baimę, nesaugumo jausmą, pasikartoja galvos skausmai, skrandžio spazmai. Teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl negalavimų į gydytoją nesikreipė, gydėsi namuose, vartojo nereceptinius vaistus. Tačiau, ieškovas nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo sunkią ar pablogėjusią psichologinę būklę, patiriamus išgyvenimus ar patirtas sveikatos problemas.
CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).
Ieškovas prašo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau kodėl prašo tokios sumos negalėjo paaiškinti. Nurodė, kad atsakovas yra verslininkas, jis turi būti nubaustas pinigine bauda, tik taip jis supras. Vertinant visą kontekstą, t. y. atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo, jiems artimų asmenų ilgą laiką trunka įvairūs konfliktai, teisiniai ir teisminiai procesai, teismas daro išvadą, kad iš tikrųjų per šią bylą ieškovas siekia pakenkti atsakovui ir suvesti su juo asmenines sąskaitas, o ne ginti savo tariamai pažeistą teisę. Dėl to šioje byloje teismas kritiškai vertina ieškovo elgesį, paaiškinimus, nes jis siekia subjektyvių, susijusių su kerštu atsakovo atžvilgiu tikslų. Jei Ieškovui tikrai trukdytų ginčo įrašas, jis būtų kreipęsis į grupės „Kur stovi policija Alytuje“ administratorių ar Facebook administraciją ir būtų reikalavęs ištrinti tą įrašą, tačiau jis to nedarė. Be to, jei iš tiesų būtų ginčo įrašas sukėlęs ieškovui kokias nors pasekmes, jis būtų pateikęs įrodymus, o ne tik savo subjektyvų paaiškinimą.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad: „nuosekliais parodymais pripažįstami, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Jų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su paaiškinimais. Jeigu paaiškinimus teikiantis asmuo tas pačias aplinkybes vienu atveju aiškina vienaip, o kitu - jau kitaip, tai yra pagrindas jo paaiškinimus laikyti nenuosekliais ir nepatikimais.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).
Ieškovas teigia, kad atsakovas pritarė ginčo publikacijos komentatoriams, bei skatino juos smurtauti. Tokia Ieškovo pozicija yra perdėta, nes vertinant pasirašytų komentarų turinį akivaizdu, kad tai nėra realūs raginimai smurtauti ar kitaip susidoroti. Tą rodo tai, kad prie komentarų pridėti besijuokiantys veidukai, kurie komentaruose vartojami pabrėžti, kad juokaujama. Tai visuotinai žinomas faktas kiekvienam asmeniui, kuris naudojasi socialiniais tinklais. Be to, tokie Ieškovo teiginiai nepagrįsti ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad ieškovui buvo bandyta kenkti po ginčo įrašo publikavimo (CPK 12, 178 straipsniai). Tai rodo, kad iš tikrųjų ieškovas nepatyrė ir nepatiria jokių neigiamų pasekmių jo atžvilgiu, priešingai, tokiais teiginiais ieškovas bando sukurti regimybę neva gali kilti grėsmė jo gyvybei ar sveikata, ieškovas net nesikreipė į teisėsaugos organus dėl smurto, grasinimo (t. 1, b. I. 13, 16, 20).
Ieškovas nurodo eilę atsakovo teiginių, bei nurodo, jog tokie teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau, teismo posėdžio metu ieškovas nepaaiškino, kodėl jo manymu tokie teiginiai neatitinka tikrovės, priešingai, dauguma teiginių: jog ieškovo motina yra buvusi (duomenys neskelbtini); jog ieškovas yra R. M.; jog dėl jo teisėtų veiksmų (pranešimo policijai) asmuo prarado teises, patvirtino kaip tikrovę atitinkančius.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo paskleistos informacijos ieškovui bendraujant su užsakovais darbe tenka atsakinėti į jų klausimus, susijusius su atsakovo teiginiais, aiškintis, kas sukelia užsakovų nepasitikėjimą, o dėl to ieškovas išgyvena ir blogėja jo reputacija versle. Tačiau, tokie ieškovo motyvai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti įrodymais. Ieškovas neįrodinėjo, jog dėl paskelbtos publikacijos būtų patyręs finansinę ar reputacinę žalą, ar kitokio pobūdžio žalą (CPK 178 straipsnis).
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. yra suinteresuota bylos baigtimi, kad būtų priimtas jos sūnui palankus sprendimas. Be to, ji yra konfliktiniame santykyje su atsakovu, nusiteikusi priešiškai. Dėl to jos teismo posėdžio metu teiktus parodymus teismas vertina kritiškai. Liudytojos suinteresuotumas pasireiškė tuo, jog ieškovą ir liudytoją sieja itin artimas giminystės ryšys, dėl to, visų paaiškinimų davimo metu neslėpė savo pasipiktinimo esama situacija ir Atsakovo elgesiu, neslėpė konfliktiškų santykių. Ieškovo liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, „kad atsakovą užblokavo, nes rašinėdavo įžeidžiančio pobūdžio žinutes, ji nenori dėl to nervuotis, nenori nieko bendro nei matyti nei turėti, jai tas pats ar jis yra ar nėra“. Ieškovo liudytojos parodymais teismas negali remtis, kadangi jos suinteresuotumas akivaizdus ir dėl jau anksčiau aptartų sprendime įtemptų bei konfliktiškų santykių. Ieškovo liudytoja suinteresuota bylos baigtimi, teikdama paaiškinimus ir elgėsi taip, kad būtų pasiektas ieškovui palankus teismo sprendimas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dėl subjektyviųjų veiksnių, darančių įtaką liudytojų nurodomoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti jų parodymus nepatikimais ir jais nesiremti. Tokiais subjektyviaisiais veiksniais pripažintinas priešiškumas arba konfliktas su kita šalimi, santuokos, giminystės ir pavaldumo santykiai, dėl kurių faktinės aplinkybės interpretuojamos vienos iš šalių naudai, esantys ar menami (ginčijami) įsipareigojimai bei įsisenėjusios nuoskaudos (LAT 2017-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017). Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, ji yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-1-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis Nr. e3K-3-247-701/2020).
CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovas šiuo atveju visgi neįrodė savo ieškininių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškininių reikalavimų, tokiu būdu ieškovo visi argumentai yra laikytini nepagrįstais bei neįrodytais ir ieškovo ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir į advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad atsakovo pateiktos išlaidos 2420 Eur advokato pagalbai apmokėti yra įrodytos ir pagrįstos.
Sutinkamai su CPK 92 straipsniu ir atsižvelgiant į teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (įsakymas pakeistas 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų 8 eurų sumą, iš ieškovo valstybės naudai yra priteistinos 23,79 Eur pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2420 (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt) Eur, išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 23,79 (dvidešimt tris eurus 79 ct) valstybės naudai pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.