Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2210-260/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Patvanka“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kaduva“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apelianto teigimu, galutinis teismo sprendimas priimtas neišsiaiškinant visų esminių bylos aplinkybių, buvo pažeisti CPK 185 straipsnių reikalavimai dėl įrodymų vertinimo visapusiškumo ir objektyvumo, nesilaikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“. Šie pažeidimai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.Ieškovas darbo projektus pagal sutartis vėlavo atlikti nuo 3 iki 11 mėnesių, todėl dėl laiku neatliktų darbo projektų atsakovas negalėjo laiku vykdyti savo įsipareigojimų UAB „Kauno vandenys“. Taip pat dėl šios priežasties atsakovas turėjo išlaidų, jam garantijų pratęsimas papildomai kainavo 100 000 Lt, kuriuos atsakovas laiko nuostoliais, atsiradusiais dėl ieškovo kaltės. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Atsakovo teigimu, ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinio dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas sprendime neargumentavo nei vienos savo padarytos išvados, surašė galutinį sprendimą, turintį visus absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Preliminaraus sprendimo ir galutinio teismo sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra visiškai nepagrįstos, nes negali būti reikalaujama atlyginti išlaidas už darbus, kurie neprivalomi atlikti.

Atsakovo argumentai dėl ieškovo kaltės, t.y. dėl ne laiku pateiktų darbo projektų, patirtų nuostolių yra visiškai nepagrįsti, kadangi atsakovas, turėjęs įvykdyti prievolę pagal sutartis (sumokėti avansus), jos neįvykdė, todėl ieškovas visiškai pagrįstai sustabdė savo prievolės vykdymą (CK 6.58 str. 1 d., 6.207 str.). Tačiau nors atsakovas ir nesumokėjo sutartyse nustatyto avanso, ieškovas elgėsi geranoriškai ir patikėjęs atsakovo pažadais atsiskaityti už atliktus darbus, parengė darbo projektus ir darbo rezultatą perdavė atsakovui. Be to, atsakovas dėl atliktų darbų per sutartyse nustatytą terminą pretenzijų nereiškė. Atsakovas pats pripažino, kad yra skolingas ieškovui pagal projektavimo paslaugų sutartis. Atsakovo argumentas, jog ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinio dokumentinio proceso tvarka, yra nepagrįstas. Ieškovas, prašydamas priteisti skolą iš atsakovo, reikalavimus grindė tik leistinais rašytiniais įrodymais.Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bei teisingai nustatė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamo ginčo išsprendimui, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas bei nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, palikdamas galioti preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, priėmė teisėtą ir pagrįstą galutinį sprendimą (CPK 263 str.).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2010 m. rugsėjo 7 d., 2010 m. rugsėjo 14 d., 2011 m. vasario 9 d. projektavimo paslaugų sutartis Nr. 10-34, Nr. 10-36, Nr. 11-06, 2010 m. rugsėjo 7 d. projektavimo paslaugų sutarties Nr. 10-34 priedą – papildomą susitarimą Nr. 10-34-1 atsakovo UAB “Kaduva” užsakymu ieškovas UAB “Patvanka” įsipareigojo teikti projektavimo paslaugas paruošiant darbo projektus “Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra bei nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) gyv. kvartaluose”, “Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra (duomenys neskelbtini)”, “Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų išplėtimas (duomenys neskelbtini)”, atitinkančius STR 1.05.06:2005/STR 1.05.06:2010 reikalavimus, o atsakovas įsipareigojo per 20 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo sumokėti avansą, priimti vykdytojo pateiktus bei patvirtintus darbo projektus ir sumokėti nustatytą likusią kainą. Ieškovas atliko sutartyse sulygtus darbo projektus, atsakovas juos be išlygų priėmė, pretenzijų sutartyse nustatyta tvarka nepareiškė ir iš dalies apmokėjo. 2012 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu atsakovas UAB “Kaduva” informavo ieškovą, kad susiklosčius sunkiai finansinei padėčiai, šiuo metu negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, tačiau atsiskaitymo prievolės atsakovas neįvykdė ir vėliau, todėl dėl 312 250 Lt skolos priteisimo ieškovas kreipėsi į teismą.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovui UAB „Kaduva“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas UAB Verslo administravimo centras.

Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių (CK 6.700 str.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbo projektus, preliminariu sprendimu, kuris skundžiamu galutiniu sprendimu paliktas nepakeistas, priteisė iš atsakovo ieškovui 312 250 Lt skolos. Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus apeliacijos dalyką sudaro klausimai dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, užsakovo, priėmusio darbo projektus, teisės remtis vykdytojo prievolių netinkamu vykdymu nustatytais sutartyje terminais, atsiradusių nuostolių dėl rangovo kaltės bei darbų apmokėjimo, bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, jog ieškovas neturėjo teisės reikšti ieškinio dokumentinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

Dokumentinis teismo procesas – tai viena iš supaprastinto teismo proceso formų, o jo leistinumo taisyklės suformuotos CPK 424 straipsnyje, kurio 1 dalis imperatyviai nurodo reikalavimų pobūdį, kuriuos galima pareikšti dokumentiniame procese. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto ar kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas CPK XXII skyriuje nustatyta dokumentinio proceso tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais.

Bylos duomenimis, ieškovo UAB „Patvanka“ ieškinys (ieškinio dalykas yra atsakovui UAB „Kaduva“ pareikštas piniginis reikalavimas, atsiradęs iš projektavimo paslaugų sutarčių, kuris pagrįstas rašytiniais įrodymais) atitinka CPK 424 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus leistinumo reikalavimus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog preliminaraus teismo sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o preliminaraus sprendimo likimas, kaip ir dokumentinio proceso tąsa, priklauso nuo to, ar atsakovas pareikš prieštaravimus; atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui, ir baigiasi galutinio sprendimo priėmimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-620/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti skolą, reikalavimus grįsdamas leistinais rašytiniais įrodymais, t.y. pasirašytomis sutartimis, atliktų darbų aktais, PVM sąskaitomis faktūromis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė proceso teisės normų. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovui pateikus prieštaravimus dėl dokumentinio proceso tvarka priimto preliminaraus teismo sprendimo ir pareikšto ieškinio, kyla būtinybė nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir tiek ieškovas, tiek atsakovas gali naudotis visomis CPK 177 straipsnio leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte

Apeliantas taip pat kvestionuoja teismo sprendimo teisėtumą, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje neargumentavo nei vienos savo padarytos išvados.

Atsižvelgdama į šį atsakovo apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Teisėjų kolegija pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą sprendžia, kad teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų bei aplinkybių ir bylą išsprendė teisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus

Projektavimo darbų rangos teisinius santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2009). Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų rangos sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas atliko projektavimo darbus, už kuriuos atsakovas turi pareigą atsiskaityti.

Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sudarytose projektavimo paslaugų sutartyse nustatyta, jog per 20/30 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo sumokamas avansas, kiti mokėjimai atliekami per 30 kalendorinių dienų pagal pateiktą sąskaitą faktūrą po to, kai užsakovas pasirašo atliktų darbų aktus ir pažymas F-3 proporcingai mažinant kiekvieną apmokėjimą sumokėto avanso dydžiu atitinkamai 10 proc./20 proc. Atlikti darbai priimami pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktus. Užsakovas priima vykdytojo pateiktą patvirtintą darbo projektą ir per 5 dienas pateikia išvadas bei pastabas dėl atlikto sutartinio darbo. Sutartinis darbas laikomas užsakovo priimtu, kai pastabos nėra pateikiamos per 5 darbo dienas po patvirtinto darbo projekto parengimo.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2011 m. vasario 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAT Nr.0001525, atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktas Nr.10-34/1 54 450 Lt sumai, 2011 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAT Nr.0001577, atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktas Nr.10-34/2 42 350 Lt sumai, 2011 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAT Nr.0001613, atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktas Nr.10-34/3 42 350 Lt sumai, 2012 m. sausio 19 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAT Nr.0001685, atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktas Nr.10-34/4 30 250 Lt sumai, 2012 m. balandžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAT Nr.0001704, atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktas Nr.10-34/5 18 150 Lt sumai, 2012 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAT Nr.0001717, atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktas Nr.10-34/6 12 100 Lt sumai, 2011 m. vasario 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAT Nr.0001528, atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktas Nr.10-36/1 25 000 Lt sumai, 2011 m. gegužės 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAT Nr.0001563, atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktas Nr.10-36/2 25 000 Lt sumai, 2012 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAT Nr.0001686, atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktas Nr.11-06/2 24 200 Lt sumai, 2012 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAT Nr.0001566, atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktas Nr.11-06/1 24 200 Lt sumai, 2012 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAT Nr.0001715, atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktas Nr.11-06/3 24 200 Lt sumai patvirtina, kad apeliantas ieškovo atliktus darbus priėmė viso už 322 250 Lt sumą. Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 11 d. sumokėjo 10 000 Lt, liko skolingas ieškovui 312 250 Lt sumą. Atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktų turinys patvirtina, kad atliktus darbus atsakovas priėmė be išlygų (CK 6.662 str.). Šalys neginčija tos aplinkybės, kad darbai pagal projektavimo sutartį nebuvo atlikti. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas darbų vykdymo, priėmimo metu ar po darbų priėmimo būtų reiškęs pretenzijas ieškovui dėl perduotų dokumentų trūkumų, dėl darbo projektų atlikimo ir jų pateikimo pažeidžiant sutartus terminus, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, perduoti darbai laikomi atlikti tinkamai. Byloje neginčijama, kad atsakovas už atliktus darbus neatsiskaitė. Nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui kilo pareiga atsiskaityti už ieškovo parengtus ir perduotus darbo projektus (CK 6.38 str., 6.205, 6.700, 6.704 str.).

Apeliaciniame skunde teigiama, jog dėl ieškovo kaltės, t.y. dėl ne laiku pateiktų darbo projektų atsakovas negalėjo laiku vykdyti savo įsipareigojimų UAB „Kauno vandenys“, patyrė nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo kaltės, kadangi jam garantijų pratęsimas papildomai kainavo 100 000 Lt. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tokie atsakovo argumentai nepagrįsti byloje esančiais įrodymais (CPK 12 str., 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pasirašydamas atliktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktus atsakovas patvirtino, kad visus darbo projektus jis gavo ir priėmė. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo reikštas ieškovui pretenzijas dėl darbų kiekių, kokybės, kainos bei darbų atlikimo terminų pažeidimo.

Be to, į bylą pateiktas UAB “Kauno vandenys” 2012 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas UAB “Patvanka” dėl projekto “Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra (duomenys neskelbtini)” patvirtina, kad sutartys tarp UAB “Kauno vandenys” ir UAB “Kaduva” buvo pratęsiamos, priešingai nei nurodo atsakovas, dėl visai kitų priežasčių, t.y. dėl ypač šalto sezono bei dėl projekto vykdymo metu paaiškėjusių aplinkybių, kad elektros energijos perdavimo linijos tapo labiau apkrautos ir nepakako jų galingumo normaliam siurblinės darbui, o ne dėl ieškovo kaltės. Atsakovui UAB “Kaduva” užsakovas UAB “Kauno vandenys” už ieškovo atliktus darbus sumokėjo 2010 m. rugsėjo mėn., 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. sausio 4 d., 2012 m. balandžio 13 d.

Pagal bylos duomenis konstatuotina, jog pats atsakovas pažeidė sutartį, kadangi neįvykdė įsipareigojimų sumokėti ieškovui sutartyse sulygto avanso, todėl ieškovas turėjo teisę sustabdyti priešpriešinės savo prievolės vykdymą (CK 6.58 str., 6.207 str.). Nors atsakovas ir nesumokėjo sutartyse nustatyto avanso, ieškovas elgėsi geranoriškai, parengė darbo projektus ir darbo rezultatą perdavė atsakovui.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo nesavalaikiu sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymu ir dėl to atsiradusių nuostolių dėl ieškovo kaltės atlyginimo, nelaikytini pagrįstais bei įrodytais (CPK 185 str., 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantas apeliacinį skundą taip pat grindžia argumentu, jog preliminaraus sprendimo ir galutinio teismo sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra visiškai nepagrįstos, nes negali būti reikalaujama atlyginti išlaidas už darbus, kurie neprivalomi atlikti. Apelianto įsitikinimu, tokiu bereikalingu, nesukuriančių jokių teisinių pasekmių darbu laikytina pretenzija, įvertinta 500 Lt. Be to, esant tik mechaniniam (buhalteriniam) darbui, advokato ieškinio surašymo išlaidos negali viršyti 400 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui yra pateikti duomenys, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme už advokato suteiktas teisines paslaugas yra sumokėjęs 5 000 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje teiktų teisinių paslaugų apimtį ir kiekį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista ieškovui iš atsakovo 5 000 Lt išlaidų advokato teiktai teisinei pagalbai apmokėti suma, nors ir viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamus dydžius, tačiau atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti ir šioje dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtų Rekomendacijų 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtinais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ;2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011 ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo jų teisiniu įvertinimu.

Dėl apeliacinio skundo ir teismo sprendimo

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartimi atidėtas atsakovui UAB „Kaduva“ 3 261, 50 Lt dalies žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atmetus apeliacinį skundą, 3 261, 50 Lt dydžio žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą, priteistinas iš apelianto UAB „Kaduva“ valstybei (CPK 84 str., 96 str.). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo pateikimo metu atsakovui nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Kaip minėta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovui UAB „Kaduva“ iškelta restruktūrizavimo byla.

Ieškovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijų 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nurodytų Rekomendacijų 8.11. punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1,5) dauginant iš teisinių paslaugų suteikimo metu buvusios teisės aktais nustatytos 1 000 Lt minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad ieškovui iš atsakovo priteistinų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 1 500 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ (į.k. 133377981) 3 261, 50 Lt (tris tūkstančius du šimtus šešiasdešimt vieną litą penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Patvanka“ (į.k. 133644253) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kaduva“ (į.k. 133377981) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.