Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. P., L. Š., J. A., I. A., G. V., E. C., V. Š., A. Š., O. D., J. J., L. V., N. R., O. Š., T. D., B. D., A. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. P., L. Š., J. A., I. A., G. V., E. C., V. Š., A. Š., O. D., J. J., L. V., N. R., O. Š., T. D., B. D., A. K. ir A. K. pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto į (duomenys neskelbtini) ūkinius pastatus nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, D. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjų N. P., L. Š., J. A., I. A., G. V., E. C., V. Š., A. Š., O. D., J. J., L. V., N. R., O. Š., T. D., B. D., A. K. ir A. K. (toliau – pareiškėjai) pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) A. C. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ūkio pastatas); 2) N. P. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 3) L. Š. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/9 dalis ūkio pastate; 4) J. A. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 5) I. A. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 6) G. V. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 7) E. C. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 8) A. K. kartu su A. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 9) A. Š. kartu su V. Š. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 10) O. D. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 11) J. J. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 12) L. V. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 13) N. R. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 14) O. Š. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 15) T. D. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/9 dalį ūkio pastate; 16) B. D. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/9 dalis ūkio pastate. Pareiškime nurodė, kad yra butų/patalpų (duomenys neskelbtini) savininkai, kurie ilgus metus atvirai naudojasi ir ūkinių statinių dalimis. Savivaldybei pradėjus ūkinių pastatų pripažinimo bešeimininkiais ir paėmimo procedūrą, pareiškėjai siekia apginti savo teises reikšdami pareiškimą dėl nuosavybės teisių į ūkinių statinių (sandėliukų) dalis įgyjamosios senaties pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų pareiškimą nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nurodytina, kad teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

10. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą ex officio patikrina, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, nustatoma ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrinama, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio (pareiškimo) atveju – ieškiniui (pareiškimui) priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje (pareiškime) nenurodytų duomenų, nustatytų konkrečiam procesiniam dokumentui, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi, būtent sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose.

11. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai siekia įgyti nuosavybės teisę į ūkinių pastatų dalis įgyjamosios senaties pagrindu ir savo pareiškimą grindžia kitos bylos, užvestos dėl tų ūkinių pastatų pripažinimo bešeimininkiais, medžiaga, iš kurios matyti, kad suinteresuotais asmenimis toje kitoje byloje dalyvauja daugiau suinteresuotų asmenų. Pareiškėjai nepašalino jiems pirmosios instancijos teismo nustatytų pareiškimo trūkumų – nenurodė visų asmenų, galinčių turėti teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (taip pat įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu), motyvuodami šių asmenų pasirinkimu įgyvendinti savo teises ar ne. Pareiškėjai, nesutikdami su teismo nutartimi atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti. Pareiškėjų vertinimu, teismas nepagrįstai taikė pareiškimo trūkumų šalinimo institutą ir atitinkamai nepagrįstai pareiškimą laikė nepaduotu, nes nurodytas pareiškimo trūkumas, jei toks ir yra, gali būti pašalinamas vėliau, po pareiškimo priėmimo. Su nurodytais atskirojo skundo argumentais sutiktina.

12. Kaip matyti iš CPK reguliavimo, teismas taiko ieškinio trūkumų šalinimo institutą tais atvejais, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad buvo nustatyti pareiškimo trūkumai, susiję ne su paties pareiškimo forma ar turiniu, tačiau su suinteresuotų asmenų įtraukimu.

13. CPK 442 straipsnyje įtvirtintos bylos, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Minėto straipsnio 9 punkte numatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja ir bylas dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles. Teismas pareiškimus dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo taip pat nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Šia teisena nagrinėtini pareiškimai turi atitikti bendruosius proceso dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 443 straipsnio 2 dalis, 531 straipsnis, 111 straipsnio 1, 2 dalys, 113 straipsnio 1, 3 dalys). Taip pat pareiškimas turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus, numatytus CPK 531 straipsnyje: pareiškime turi būti išsamus aprašymas daikto, kuriam siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą; nurodytas daikto valdymo terminas; nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas; nurodyta, kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; nurodyta, kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

14. Ypatingosios teisenos proceso normos neriboja teismo teisės taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, todėl tuo atveju, kai, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nustato paduoto procesinio dokumento trūkumus, kuriuos prašymą pateikęs asmuo gali objektyviai pašalinti, turėtų sudaryti galimybę asmeniui juos pašalinti – nurodyti visus trūkumus ir nustatyti pakankamą terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjų teikiamo pareiškimo turiniu, sprendžia, kad pareiškėjai aiškiai suformulavo pareiškimo dalyką, taip pat įvardijo jo faktinį bei teisinį pagrindą, išsamiai išdėstė savo poziciją bei prie pareiškimo pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Taip pat iš pareiškimo turinio aišku, kokiam turtui prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kokiu pagrindu pareiškėjai šį turtą valdė bei įvardytas laikotarpis, nuo kada kiekvienas iš pareiškėjų atvirai ir nepertraukiamai minėtą turtą turėjo savo žinioje. Byloje pateikti duomenys, pareiškėjų manymu, pagrindžiantys nurodytus faktus, paaiškinantys tam tikras aplinkybes. Sutiktina su pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytais argumentais, jog teismo nutartyje išdėstytos abejonės dėl kitoje susijusioje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl to pateis turto pripažinimo bešeimininkiu, surinktų įrodymų vertinimo, sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, bet ne prielaidas taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą.

16. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, be kita ko, įpareigodamas nurodyti suinteresuotais asmenimis ar pareiškėjais kitus butų savininkus, kurie gali turėti teisinį suinteresuotumą įgyjamosios senaties pagrindu įgyti turtą (sandėliukų dalis). Pažymėtina, kad dalyvaujančiais ypatingos teisenos bylose asmenimis yra pareiškėjas ir suinteresuotieji asmenys. Suinteresuotu asmeniu laikytinas kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla.

17. Teismų praktikoje ginčo teisenos bylose apie ieškovo pareigą ieškinyje nurodyti trečiuosius asmenis yra nurodyta, kad ieškovo pareiga nurodyti jam žinomus trečiuosius asmenis kildinama iš CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Ši pareiga paaiškinama būtinumu užtikrinti kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, kai šie teiks savo procesinius dokumentus, galimybę nurodyti tokius, tuos ir taip dalyvaujančių byloje asmenų duomenis, rekvizitus, procesinę padėtį, jog jie atitiktų nurodytus ieškinyje. Tačiau minėtos pareigos nesilaikymas negali sukelti tokių padarinių, kaip įpareigojimą pašalinti ieškinio trūkumus, juo labiau, jų nepašalinus, – atsisakymą priimti ieškinį, nes teismui yra suteikta diskrecijos teisė įtraukti dalyvauti byloje trečiuosius asmenis be savarankiškų reikalavimų ex officio (CPK 47 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002, 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2009). Tuo tarpu ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, kas reiškia, kad šiose bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

18. CPK 443 straipsnio 3 dalyje taip pat įtvirtinta, kad jeigu paaiškėja, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Taigi, nustačius, kad nagrinėjama byla susijusi su pareiškime nenurodyto asmens teisėmis ir pareigomis, įstatymas nustato teismui teisę savo iniciatyva šaukti jį dalyvauti kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Todėl pareiškimo, kuriame neįtrauktas konkretus suinteresuotas asmuo, trūkumą gali ir turi pašalinti pats teismas. Tokie trūkumai, kuriuos savo iniciatyva pašalina teismas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, nelaikytini ieškinio (pareiškimo) trūkumu, kuriam reikia nustatyti terminą jam pašalinti. Tokių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Teismų praktikoje nurodoma, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto procesinio dokumento, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Tokios praktikos laikomasi ir kitų apygardų teismuose (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-148-936/2025, 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1355-803/2018, kt.).

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto nuostatas, nepagrįstai suvaržė pareiškėjų teises ginti savo interesus teisme, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl pareiškimo laikymo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui naikintina. Įvertinus tai, kad pareiškimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, o pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinus teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priimti pareiškimą, toks prašymas negali būti tenkinamas. Dėl nurodytos priežasties, panaikinus skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį, byla perduotina pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškėjų pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.