- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-03
- Bylos Nr.
- 2-896/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas, civilinėje byloje Nr. 2-1684-527/2009 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisėjų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. G. 2009 m. balandžio 17 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė:
1. konstatuoti, kad žemiau išdėstyti faktai, įvardinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse (civilinė byla Nr. 3K-3-621/2004, užbaigta 2004 m. balandžio 22 d. priimta nutartimi, ir civilinė byla Nr. 3K-3-618/2008, užbaigta 2008 m. gruodžio 23 d. priimta nutartimi), yra netikri (neatitinka tikrovės), tuo atkuriant padėtį, buvusią iki netikrų faktų paskelbimo procesiniuose teismo aktuose, o būtent:
1.1. konstatuoti, jog duomenys, kad ieškovas iš kitų fizinių asmenų yra pasiskolinęs 1 458 646 Lt, iš kurių 811 560 Lt negrąžinta, yra netikri (neatitinka tikrovės);
1.2. konstatuoti, jog duomenys, kad ieškovas iš kitų fizinių asmenų skolinosi dideles pinigų sumas, laiku jų negrąžindavo; turėdamas daug skolų, sudarydavo naujas paskolų sutartis ir pan., yra netikri (neatitinka tikrovės);
1.3. konstatuoti, jog nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodyta, kad ieškovas atliko neteisėtas operacijas užsienio valiuta.
2. konstatuoti ieškovo teisės į teisingą ir nešališką teismą pažeidimą (Konstitucijos 109 str., Konvencijos 6 str.), padarytą procesinių teismo sprendimų grindimu netikrais (tikrovei priešingais) duomenimis;
3. konstatuoti ieškovo teisės į teisingą ir nešališką teismą pažeidimą (Konstitucijos 109 str., Konvencijos 6 str.), kasacinio teismo padarytą formuojant naują teismo precedentą bei pačiam sprendžiant faktų nustatymo klausimus;
4. konstatuoti ieškovo teisės į teisingą ir nešališką teismą pažeidimą (Konstitucijos 109 str., Konvencijos 6 str.), padarytą aplaidžiu nagrinėjant ieškovo 2007 m lapkričio 22 d. ieškinį bei byloje jo paduotus procesinius skundus;
5. priteisti ieškovui iš atsakovo 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 5-19).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti keturis ieškinio trūkumus. Teismo nuomone, be kita ko, į bylą dalyvaujančiais asmenimis trauktini atitinkamas civilines bylas nagrinėję teisėjai, nurodant jų vardą, pavardę, asmens kodą (jei žinomas), gyvenamąją vietą (CPK 111 str. 2 d. 2 p.), taip pat reikia pateikti ieškinio su priedais egzempliorius, skirtus į bylą įtraukiamiems asmenims (CPK 113 str.) (b. l. 66-67).
Šalies argumentai
Ieškovas V. G. 2009 m. gegužės 20 d. pateikė naujos redakcijos ieškinį (b. l. 73-87) ir prašymą (b. l. 70-72), kuriame išreiškė prieštaravimą pirmosios instancijos teismo nutarties dėl 2-jų trūkumų šalinimo daliai. Pasak ieškovo, nėra teisinio pagrindo atitinkamas bylas nagrinėjusius teisėjus traukti dalyvaujančiais asmenimis, nes žalą atlygina valstybė, o regresas negalimas (Teismų įstatymo 47 str. 7 d.). Jei pirmosios instancijos teismas manytų kitaip, bylas nagrinėjusius teisėjus jis gali įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje savo nuožiūra arba teisėjai gali įstoti į bylą patys. Be to, ieškovas nežino bylas nagrinėjusių teisėjų gyvenamosios vietos adresų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui (CPK 115 str. 3 d.) (b. l. 124-126). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje padaryta išvada, kad atitinkamas bylas nagrinėję teisėjai turi būti nurodyti jau pradiniame procesiniame dokumente – ieškinyje, yra teismo iniciatyvos išraiška, kurią ieškovas privalėjo vykdyti. Nors nuo šios bylos baigties minėtas bylas nagrinėjusių teisėjų materialiosios teisės ir pareigos tiesiogiai ir nepriklauso, tačiau vien tas faktas, kad teisėjai pareikštu ieškiniu kaltinami neteisėtų veiksmų atlikimu, kas žemina teisėjų autoritetą visuomenės akyse ir gali sukelti jiems neigiamas pasekmes tolesnėje jų darbinėje veikloje, pripažintina, kad yra teisinis pagrindas bylas nagrinėjusius teisėjus įtraukti į šią civilinę bylą trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.). Vietoj bylas nagrinėjusių teisėjų gyvenamosios vietos ieškovas galėjo nurodyti teisėjų darbo vietas (CPK 123 str. 3 d.) ar prašyti teismo minėtus duomenis išreikalauti (CPK 112 str. ir 199 str.). Be to, ieškovas nepateikė į bylą trauktiniems asmenims skirto ieškinio su priedais egzempliorių.
Šalies argumentai
Ieškovas V. G. atskiruoju skundu (b. l. 129-132) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, remdamasis tokiais motyvais. Pirma, CPK 135 straipsnio 1 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias būtina nurodyti ieškinyje. Tarp išvardintų aplinkybių nėra reikalavimo nurodyti trečiuosius asmenis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą vieningą praktiką dispozityvymo principas (CPK 13 str.) reikalauja iš ieškovo įvardinti asmenis, traukiamus civilinėn atsakomybėn. [...] Vėlesnėse civilinio proceso pirmosios instancijos stadijose gali būti išspręstas ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų įtraukimo į bylą klausimas (c. b. Nr. 3K-3-380/2008). Antra, pirmosios instancijos teismo išreikšta nuomonė dėl teisėjų įtraukimo į bylą nėra imperatyvas, sukeliantis CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas procesines pasekmes, antraip bus pažeistas dispozityvumo principas. Trečia, kiti asmenys gali būti įtraukiami į bylą dalyvaujančiais asmenimis tik bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo sprendimu – ieškovas neturi teisės įtraukti asmenis dalyvauti byloje trečiųjų asmenų teisėmis, jis gali nebent prašyti teismo tą padaryti (CPK 47 str. 1 d.). Ieškovas neprieštarauja, kad bylas nagrinėję teisėjai būtų įtraukti trečiaisiais asmenimis bylą nagrinėjančio teismo ex officio. Ketvirta, kadangi Kauno apygardos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nėra sprendimo įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis du bylą nagrinėjusius teisėjus, ieškovas neturėjo pareigos pateikti antra tiek papildomų ieškinio su priedais egzempliorių (4 iš viso).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio turinio nustatymu ir trūkumų šalinimo institutu, dėl ko priėmė juridiškai nepagrįstą nutartį. Skundžiama nutartis naikintina perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kam – teismui ar šaliai (t. y. ieškovui) - tenka atitinkamai teisė ir pareiga, susijusi su trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų įtraukimu į bylą, bei kokios tokios pareigos nesilaikymo procesinės pasekmės.
Civilinis procesas prasideda tada, kai bylos iniciatorius – ieškovas, kreditorius, pareiškėjas - kreipiasi į teismą, paduodamas kurį nors iš šių procesinių dokumentų: ieškinį, pareiškimą, prašymą, skundą. Bet kuris iš jų turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų reikalavimus, nurodytus CPK 111 straipsnio 2-5 dalyse, taip pat 113-114 straipsniuose, o priklausomai nuo procesinio dokumento pobūdžio bei dalyko - ir specialiuosius (pvz., CPK 135 str., 425 str., 433 str., 447 str., 450 str., ect.). Vienas iš bendrųjų (universalių) procesinių dokumentų reikalavimų susijęs su reikalavimu nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų procesinę padėtį ir jų asmeninius duomenis, rekvizitus (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Dalyvaujantys byloje asmenys – tokie proceso dalyviai, kurie turi tiesioginį ar netiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d.). Tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi turi bylos šalys: ieškovas ir atsakovas, kreditorius ir skolininkas, pareiškėjas (vienašalėje teisenoje). Netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi turi tretieji asmenys su sąlyga, kad tai yra tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų, nes trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais statusas procese prilygsta ieškovo statusui (CPK 46 str. 2 d.). Esant minėtam teisiniam reguliavimui darytina išvada, jog ieškovo pareiga teismui teikiamame pradiniame procesiniame dokumente – ieškinyje - nurodyti trečiuosius asmenis be savarankiškų reikalavimų išplaukia iš CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Ši pareiga paaiškinama būtinumu užtikrinti kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, kai šie teiks savo procesinius dokumentus, galimybę nurodyti tokius, tuos ir taip dalyvaujančių byloje asmenų duomenis, rekvizitus, procesinę padėtį, jog jie atitiktų nurodytus ieškinyje (pirmasis skundo argumentai).
Kita vertus, minėtos pareigos nesilaikymas negali sukelti tokių padarinių, kaip įpareigojimą pašalinti ieškinio trūkumus, juo labiau, jų nepašalinus, - atsisakymą priimti ieškinį, nes teismui yra suteikta diskrecijos teisė įtraukti dalyvauti byloje trečiuosius asmenis be savarankiškų reikalavimų ex officio (CPK 47 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002, 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004). CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų [...] gali būti įtraukiami dalyvauti byloje šalių prašymu, reiškia šalių (pirmiausia atsakovo) procesinę teisę prašyti pirmosios instancijos teismo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, vėlesnėse negu bylos iškėlimas stadijose, o ne ieškovo teisę kreipimosi su ieškiniu į teismą metu duoti išsyk du procesinius dokumentus: ieškinį ir atskirą prašymą dėl konkretaus asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (trečiasis skundo argumentas).
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto antruoju argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nuomonė dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą negali būti traktuojama kaip ieškinio trūkumas ne tik teisine, bet ir lingvistine prasme. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyvos teisę įgyvendina per nutartis, tačiau šiuo atveju tai turėjo būti nutartis dėl trečiųjų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisėmis, priimta pasibaigus bylos iškėlimo stadijai (CPK 137 str. 1 d.), o ne nutartis dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir/ar dėl ieškinio laikymo nepaduotu bei grąžinimu atgal ieškovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. liepos 10 d. nutartyje, kuri priimta nagrinėjant civilinę bylą Nr. 3K-3-380/2008, yra išaiškinęs, jog vėlesnėse civilinio proceso pirmosios instancijos stadijose gali būti išspręstas ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų įtraukimo į bylą klausimas.
Kadangi trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų nenurodymas ieškinyje nėra kliūtis priimti ieškinį (CPK 47 str. 1 d.), jiems skirtų ieškinio egzempliorių nepateikimas (CPK 113 str. 1-2 d.) irgi negali būti laikomas ieškinio trūkumu. Teismas turės teisę šių egzempliorių pareikalauti iš ieškovo po to, kai priims nutartį dėl trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų įtraukimo į bylą.
Susiklosčius nurodytai situacijai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas ydingai realizavo jam suteiktą diskrecijos teisę, todėl skundžiama nutartis dėl ieškinio laikymo nepaduotu ir grąžinimo naikintina, perduodant tam pačiam teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.