Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuria nuspręsta pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacijos objektas yra teisės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tinkamas įgyvendinimas.Pareiškėja pateikė teismui ieškinį dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime padarytos rašybos (techninės) klaidos ištaisymo, prašydama pripažinti, kad Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarės T. N. 2000 m. sausio 6 d. išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime yra padaryta rašybos (techninė) klaida nurodant mirusiojo dukters (įpėdinės) S. M. pavardę ir kad 2000 m. sausio 6 d. paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą vietoje „S. M.“ turi būti nurodyta „S. M.“. Nurodė, jog ieškovės paveldėtas nekilnojamasis turtas taip pat buvo registruotas ne ieškovės S. M., bet S. M. vardu. Nurodė, jog šio dokumento daugiau neginčija jokie įpėdiniai.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 14 dienų terminas trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, jog ieškiniu siekiama ištaisyti techninę rašybos klaidą ieškovės pavardėje ir toks ginčas nenagrinėtinas ieškinio teisena. Teismas nurodė, jog notarės išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra dokumentas, kurio pagrindu asmuo įgyja tam tikras asmenines ar turtines teises. Jeigu teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde, ar tėvo vardu, asmuo savo pažeistą subjektyvinę teisę gali ginti kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis palikta galioti nepakeista.Pareiškėja, šalindama pirmos instancijos teismo nurodytus trūkumus, pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarės T. N. 2000 m. sausio 6 d. išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra padaryta rašybos (techninė) klaida nurodant mirusiojo T. B. dukters (įpėdinės) S. M. pavardę - 2000 m. sausio 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietoje „S. M.“ turi būti nurodyta „S. M.“. Teismas sprendė, jog pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra analogiškas pirminiam ieškiniui, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Taip pat taikomi tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444-448 straipsniuose. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai) ar už pareiškimą yra sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas žyminis mokestis. Pareiškime turi būti nurodyta kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, ar nurodyti įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat ar pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pareiškimo priėmimo metu teismas privalo patikrinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę pareiškėjui. Teismas, nustatęs, jog teikiamas pareiškimas turi trūkumų, privalo nurodyti pareiškėjui konkrečius trūkumus, kurie, teismo įsitikinimu trukdo pradėti procesą.Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio (tai aktualu ir dėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) trūkumų instituto taikymą, yra nurodęs, kad teismo išaiškinimo pareiga apima ir pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį procesinį dokumentą, ir, esant reikalui, nutarties motyvuojamojoje dalyje išaiškinti, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja prašo teismo nustatyti, juridinę reikšmę turintį faktą, jog Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarės T. N. 2000 m. sausio 6 d. išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra padaryta rašybos (techninė) klaida nurodant mirusiojo T. B. dukters (įpėdinės) S. M. pavardę – 2000 m. sausio 6 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) vietoje „S. M.“ turi būti nurodyta „S. M.“ (e.b. T.I. b.l. 1-3; 16-18). Iš bylos duomenų nustatyta, jog kartu su pirminiu ieškiniu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėja teismui pateikė 2000 m. sausio 6 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, jog T. B. duktė S. M. paveldėjo 1/2 dalį dviejų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (e.b. T.I. b.l. 8). Iš kartu su pareiškimu pateiktos pareiškėjos paso kopijos matyti, jog pareiškėjos vardas nurodytas ,,S.“, pavardė ,,M.“ (e.b. T.I. b.l. 6). Pareiškėja kartu su pareiškimu taip pat pateikė 2000 m. vasario 9 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Valstybės įmonės Vilniaus filialo Pažymėjimą apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog 1/6 dalis gyvenamojo buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. M., nuosavybės juridinis pagrindas 2000 m. sausio 6 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b. T.I. b.l. 5). Pareiškėja taip pat pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (e.b. T.I. b.l. 4)Pirmos instancijos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi, kuria pareiškėjai pirmą kartą nustatytas terminas trūkumams pašalinti, nurodyta, jog ieškovė neturi subjektyvinės teisės ginčyti notarės išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą, o siekia ištaisyti techninę rašybos klaidą jos pavardėje. Šio dokumento neginčija, kaip nurodo ieškovė, ir jokie įpėdiniai. Iš pateikto ieškinio matyti, kad šioje byloje atsakovei nėra reiškiami jokie reikalavimai, taigi, nebus sprendžiama dėl notarės teisių ir pareigų. Dėl nurodytų priežasčių toks ginčas nenagrinėtinas ieškinio teisena. Teismas pareiškėjai nurodė, jog notarės išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra dokumentas, kurio pagrindu asmuo įgyja tam tikras asmenines ar turtines teises. Jeigu teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde, ar tėvo vardu, asmuo savo pažeistą subjektyvinę teisę gali ginti kreipdamasis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (e.b. T.I. b.l. 9-10). Daugiau jokių trūkumų pirmos instancijos teismas pareiškėjai nenurodė. Šalindama 2017 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kuriame suinteresuotu asmeniu nurodyta Vilniaus miesto 42-ojo notarų biuro notarė N. J.. Pareiškėja nurodė, jog mirus pareiškėjos tėvui T. B., pareiškėja S. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 19-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai S. M. 2000 m. sausio 6 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime buvo padaryta rašybos (techninė) klaida: pareiškėjos pavardėje vietoj raidės „i“ įrašyta raidė „j“ - vietoje „S. M.“ nurodyta „S. M.“. Vadovaujantis išduotu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, nuosavybės teisė į pareiškėjai paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota ne S. M. bet S. M. vardu. Pareiškėja nurodė, jog šiais metais pastebėjusi tokią klaidą, ji kreipėsi į notarą dėl klaidos paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime ištaisymo. Nurodė, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą išdavusi Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarė T. N. notare nebedirba, jos kaip notarės įgaliojimai yra pasibaigę. Taip pat, kad yra perskirstytos su paveldėjimu susijusių klausimų priskyrimo notarams teritorijos ir šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra priskirta kitam notarui – Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarei N. J.. Pareiškėja nurodė, jog Vilniaus miesto 42-ojo notaro biure pareiškėjai buvo paaiškinta, kad notaro padarytos klaidos neturi teisės ištaisyti kitas notaras ir pasiūlyta kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime padarytos rašybos (techninės) klaidos ištaisymo. Pareiškėja nurodo, pasibaigus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą išdavusios Vilniaus miesto 19-ojo notarų biuro notarės T. N. įgaliojimams, kitokios galimybės ištaisyti padarytą rašybos (techninę) klaidą neturi, ir tai įmanoma padaryti tik teisminiu būdu. Nurodė, jog nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto dėl padarytos rašybos (techninės) klaidos, pareiškėja S. M. neturi galimybės disponuoti paveldėtu turtu – paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta „M.“ pavarde (CPK 447 straipsnis) (e.b. T.I. b.l. 16-18).Pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. Teismas konstatavo, jog pareiškėja nepašalino teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytų trūkumų ir teismui pateikė iš esmės analogišką reikalavimą kaip ir pirminiame ieškinyje. Pirmosios instancijos teismas papildomai nurodė, jog nagrinėjamu atveju suinteresuotumą bylos baigtimi turi ne notarų biuras, o kiti palikėjo įpėdiniai, jų nesant VĮ ,,Turto bankas“ (e.b. T.I. b.l. 24-25). Dalyvaujančiais ypatingos teisenos bylose asmenimis yra pareiškėjas ir suinteresuotieji asmenys. Suinteresuotu asmeniu laikytinas kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Teismų praktikoje ginčo teisenos bylose apie ieškovo pareigą ieškinyje nurodyti trečiuosius asmenis yra nurodyta, kad ieškovo pareiga nurodyti jam žinomus trečiuosius asmenis kildinama iš CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Ši pareiga paaiškinama būtinumu užtikrinti kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, kai šie teiks savo procesinius dokumentus, galimybę nurodyti tokius, tuos ir taip dalyvaujančių byloje asmenų duomenis, rekvizitus, procesinę padėtį, jog jie atitiktų nurodytus ieškinyje. Minėtos pareigos nesilaikymas negali sukelti tokių padarinių, kaip įpareigojimą pašalinti ieškinio trūkumus, juo labiau, jų nepašalinus, - atsisakymą priimti ieškinį, nes teismui yra suteikta diskrecijos teisė įtraukti dalyvauti byloje trečiuosius asmenis be savarankiškų reikalavimų ex officio (CPK 47 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002, 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2009). Nurodyta teismų praktika taip pat taikytina ypatingos teisenos bylose suinteresuotų asmenų atveju, kadangi CPK 443 straipsnio 3 dalyje yra numatyta teismo teisė savo iniciatyva suinteresuotu asmeniu įtraukti į bylos nagrinėjimą bet kurį asmenį, paaiškėjus, jog nagrinėjama byla yra susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėja tiek pirminiame ieškinyje, tiek šalindama pirmos instancijos teismo nustatytus trūkumus ir pateikdama pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodė teismui, jog paveldėjimo liudijimas nėra ginčijamas, o prašoma ištaisyti rašymo apsirikimo klaida. Pareiškėja taip pat nurodė teismui, jog kitokios galimybės ištaisyti padarytą rašybos (techninę) klaidą neturi, nes tai įmanoma padaryti tik teisminiu būdu. Nurodė, jog nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto dėl padarytos rašybos (techninės) klaidos, pareiškėja S. M. neturi galimybės disponuoti paveldėtu turtu – paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta „M.“ pavarde (CPK 447 straipsnis).Kaip minėta, ypatingosios teisenos bylose teismas turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Pirmos instancijos teismas, nustatęs pareiškimo trūkumus, visus juos turėjo aiškiai išdėstyti pirminėje nutartyje. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skundžiamoje nutartyje reikalauti iš pareiškėjos pareiškime nurodyti suinteresuotus asmenis, be to šis trūkumas nebuvo nurodytas 2017 m. birželio 27 d. nutartyje. Pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija, kuris turi patikrinti pareiškimo atitikimo CPK bendrosiose normose įtvirtintiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus su CPK 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais. Nustačius pareiškimo trūkumus teismas turi aiškiai ir nedviprasmiškai juos išdėstyti pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal bendrąją taisyklę negalimos tokios situacijos, kai teismas ne iš karto nustato visus procesinio dokumento trūkumus, kurių buvimas esmingai kliudo priimti ir nagrinėti pateiktą procesinį dokumentą. Tokia teismų praktika, kai pareiškėjai pirmą kartą pašalinus teismo nustatytus trūkumus, teismas priima nutartį, kuria nurodo naujus trūkumus ir procesinį dokumentą laiko nepaduotu bei grąžina jį padavusiam asmeniui, vertintina neigiamai, nes naujų (papildomų) to paties procesinio dokumento trūkumų nurodymas vėlesnėse nutartyse neatitinka trūkumų šalinimo instituto tikslo.Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto nuostatas, nepagrįstai suvaržė pareiškėjos teises ginti savo interesus teisme. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl pareiškimo laikymo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui naikintina, perduodant pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės S. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.