Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams V. P. ir J. P., jų atstovės APB JurisConsultus advokatams Ramūnui Širviui, Jūratei Normantei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P. ir J. P. ieškinį atsakovei L. M. dėl baudos už sutarties nevykdymą, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

11. Byloje sprendžiamas ginčas dėl preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties aiškinimo bei ieškovų teisės reikalauti netesybų (baudos) sumokėjimo, nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

12. Byloje nustatyta, kad 2019 m. vasario 12 d. šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo dalies, pastato dalies, ir sandėliuko, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovė įsipareigojo ieškovams parduoti turtą, o ieškovai – jį nusipirkti. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovė) įsipareigoja gauti visus dokumentus, leidimus, reikalingus turto pardavimui. Taip pat pardavėja patvirtina ir įsipareigoja, kad namas bus atiduotas vertinti iki 2019 m. gegužės 17 d.. Šiuo metu namo baigtumas yra 62 procentai. Sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad turi pasirašyti notaro patvirtintą turto pirkimo–pardavimo sutartį, kai bus įregistruotas 100 procentų namo baigtumas. Sutarties 10 punktu šalys susitarė, kad jeigu sutartis neįvykdoma dėl pardavėjos kaltės, ji įsipareigoja pirkėjui grąžinti gautą avansą ir sumokėti tokio pat dydžio baudą per penkias darbo dienas nuo sutarties neįvykdymo dienos.

13. 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė iš ieškovų per programėlę VIBER gavo žinutę, kad jei namo iki 2019 m. gegužės 17 d. atiduoti vertinti nepavyks, jie pageidauja, kad atsakovė pervestų jiems priklausančias sumas. Atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. dviem pavedimais (2000,00 Eur ir 8000,00 Eur) grąžino ieškovams 10000,00 Eur. 2019 gegužės 6 d. ieškovai išsikėlė iš namo.

14. Byloje esančiais IS „Infostatyba“ duomenimis taip pat nustatyta, kad 2019 m. vasario 26 d. atsakovė per Infostatybos elektroninių paslaugų portalą pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prašymą patvirtinti deklaraciją apie dviejų butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, tačiau jos prašymas 2019 m. kovo 5 d. atmestas, o pastabose nurodyta, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktą, yra reikalingas naujas leidimas, be to, išaiškinta, kad daugiabučio pastato statyba užbaigiama statybos užbaigimo aktu, o ne deklaracija apie statybos užbaigimą. 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakovė užbaigė namo atidavimo vertinti procedūras ir Nekilnojamojo turto registrų centre įregistravo deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. ACCE-100-190905-00657, t. y. 100 procentų namo baigtumą.

15. 2019 m. liepos 5 d. ieškovai kreipėsi į teismą dėl 10000,00 Eur avanso ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės. 2020 m. liepos 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovams 5000,00 Eur avansą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau 2020 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2020 m. liepos 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimas pakeistas – ieškinys atmestas, iš ieškovų atsakovei priteistos jos bylinėjimosi išlaidos.

16. Dėl nurodytų faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, ginčas tarp šalių kilo dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, nes šalys skirtingai aiškina preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties 6 ir 11 punktų reikšmę, kurie numato pagrindinės sutarties sudarymo sąlygas.

Dėl prejudicinių faktų

17. Ieškovų nuomone, atsakovės kaltė dėl neįvykdytos sutarties, buvo konstatuota civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020, todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos įrodytomis, ir ieškovai turi būti atleisti nuo šios aplinkybės įrodinėjimo šioje byloje, tačiau su tokia ieškovų nuomone teismas nesutinka.

18. CPK 182 straipsnio 2 punktas kaip prejudicinius faktus įvardija aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. baigiamuoju teismo aktu. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).

19. Nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla ir joje 2020 m. liepos 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai sprendimu tenkino ieškovų V. P. bei J. P. ieškinį iš dalies – priteisė ieškovams 5000,00 Eur avansą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, tačiau 2020 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2020 m. liepos 20 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimas pakeistas – ieškinys atmestas, iš ieškovų atsakovei priteistos jos bylinėjimosi išlaidos. Pirmiausia, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl preliminariąja sutartimi, įtvirtintų įmokų paskirstymo reglamentavimo, ir konstatavo, kad ieškovai neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl avanso negavimo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas bei byloje esančius įrodymus, ieškovų ieškinys iš dalies patenkintas išėjus už ieškinio reikalavimo ribų. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas priimto 2020 m. liepos 20 d. Plungės apylinkės teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neanalizavo ir nevertino šalių argumentų, susijusių su atsakovės kalte, vykdant preliminariosios sutarties sąlygas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovų ieškinio reikalavimas priteisti avansą, apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas, pakeičiant 2020 m. spalio 20 d. Plungės apylinkės teismo sprendimą. Taigi priešingai, nei teigia ieškovai, remtis civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020 apeliacinės instancijos teismo pakeistu sprendimu nustatytais faktais bei padarytomis išvadomis, nėra jokio teisinio pagrindo, nes jokių teisiškai šiai bylai reikšmingų aplinkybių nepatvirtina. Kadangi šioje byloje ieškovai reiškia naują reikalavimą dėl netesybų, tai skirtingai, nei teigia ieškovai, privalo įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą ir netesybų (baudos) taikymo sąlygas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti

20. CK 6.165 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. CK 6.165 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 4–5 dalys).

21. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, kurių esminė – sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

22. Nagrinėjamu atveju pagal Sutarties 6 punktą šalys buvo sutarusios, kad atsakovė įsipareigoja gauti visus dokumentus, leidimus, reikalingus turto pardavimui, taip pat, kad namas bus priduotas iki 2019 m. gegužės 17 d., o pagal Sutarties 11 punktą – šalys turi pasirašyti turto pirkimo-pardavimo sutartį, kai namo baigtumas bus įregistruotas – 100 procentų. Taigi Sutartyje tinkamas įsipareigojimų įvykdymas apėmė šių veiksmų visumą: visų dokumentų, leidimų, reikalingų turto pardavimui, statybos užbaigimą, gavimą, atidavimą vertinti kompetentingoms institucijoms ir duomenų apie šimtaprocentinį namo baigtumo įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

23. Ieškovų teigimu, šalys preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo susitarusios dėl termino, nes pagal Sutarties 6 ir 11 punktus atsakovė įsipareigojo priimti visus sprendimus ir atlikti visus veiksmus reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti ir terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigė 2019 m. gegužės 17 d..

24. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovų ir jų atstovų argumentais. Analizuojant Sutarties 6 ir 11 punktų tekstą darytina išvada, kad pagal juos buvo susitarta dėl organizacinių ir procedūrinių klausimų, kuriuos atlikus galėjo būti sudaryta pagrindinė sutartis. Vertinant visą preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties tekstą sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, teismas sprendžia, jog šalys preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi nebuvo susitarusios dėl konkretaus termino, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis; nenumatė, kad atsakovei praleidus Sutarties 6 punkte nurodytą terminą, pasibaigtų šalių pareiga sudaryti pagrindinę sutartį, todėl vertintina, kad Sutartyje nebuvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti ir pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vienerius metus nuo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. iki 2020 m. vasario 12 d..

Dėl šalies, kuri atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, kaltės

25. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Preliminariąją sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Albonita“ v. UAB ,,Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-592/2007).

26. Minėta, kad preliminariajai sutarčiai netaikytinos CK 6.217 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo. Preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, todėl preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra ne kas kita, kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011).

27. Priešingai, nei teigia, ieškovai, atsakovė ikisutartiniuose santykiuose veikė sąžiningai ir aktyviai siekė sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas nenustatė, kad atsakovė būtų nepagrįstai atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį ar kad kokie nors jos veiksmai būtų sutrukdę sutartį sudaryti sutartu terminu. Byloje nustatyta, kad atsakovė po avanso sumokėjimo, ieškovų pageidavimu 2019 m. vasario 16 d. buto priėmimo-perdavimo aktu perdavė patalpas ir suteikė teisę jomis naudotis, o ieškovai bei jų šeimos nariai nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. neatlygintinai jomis naudojosi. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių, nespėjusi užbaigti procedūrų dėl pastato užbaigimo 100 procentų, informavo apie tai ieškovus, per VIBER programėlę, pranešdama, kad pastato statybos užbaigimo procedūrų iki 2019 m. gegužės 17 d. užbaigti nespės, nes „šiuo metu stovi visi reikalai“. Iš byloje esančios 2019 m. rugsėjo 4 d. Deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad dviejų butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užbaigtas statyti ir jis atitinka statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus. Deklaracija apie statinio užbaigimą įregistruota 2019 m. rugsėjo 5 d. Nekilnojamojo turto registre ir šis turtas įregistruotas 100 procentų baigtumu, t. y. nesuėjus terminui pagrindinei sutarčiai sudaryti. Iš šių duomenų darytina išvada, kad atsakovė niekada nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, veikė sąžiningai ir aktyviai, siekdama įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus bei sudaryti pagrindinę sutartį, net ir kilus šalių nesutarimui dėl turto pardavimo kainos mažinimo, toliau tęsė pastato pridavimo ir įregistravimo procedūras, o vien tik procedūrinio termino, numatyto Sutarties 6 punkte praleidimas, nebuvo priežastimi nesudaryti pagrindinės sutarties.

28. Atsakovės rimtus ketinimus bei siekį parduoti savo turtą taip pat patvirtina ir į bylą pateikta 2019 m. gegužės 13 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovė, ieškovams atsisakius tęsti sutartinius santykius, pardavė jai priklausantį turtą – pastato (baigtumas – 62 procentai) ir žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), kitam trečiajam asmeniui už 70000,00 Eur (išskyrus sandėlį), t. y. pigiau, nei buvo tartasi su ieškovais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dar galiojant jos ir ieškovų preliminariai sutarčiai būtų tarusis su kitais asmenimis dėl tų pačių objektų pardavimo.

29. Tuo metu, kai ieškovai 2019 m. balandžio 30 d. informavo atsakovę, kad neįvykdžius Sutarties 6 punkto reikalavimų, ji privalo jiems grąžinti pagal preliminarią sutartį numatytas pinigines sumas, o atsakovei 2019 m. gegužės 2 d. bankiniu pavedimu avansą grąžinus, ieškovai, nepagrįstai užskaitydami šią sumą kaip netesybas (2020 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1193-459/2020, 23 punktas), pareikalavo atsakovės grąžinti avansą. Taigi pripažintina, kad ieškovai, reikalaudami susigrąžinti pinigines sumas pagal Sutartį, nepagrįstai 2019 m. balandžio 30 d. inicijavo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties vienašališką nutraukimą, nes dar nebuvo pasibaigęs nei terminas, numatytas Sutarties 6 punkte, nei pagrindinės sutarties sudarymo terminas, kuris suėjo 2020 m. vasario 12 d.. Todėl darytina išvada, kad patys ieškovai nepagrįstai nutraukė Sutartį prieš terminą, veikė nesąžiningai, nes vienerių metų nuo preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo pasibaigęs. Atsakovė įvykdė preliminariosios sutarties sąlygas, kaip minėta pirmiau, 2019 m. rugsėjo 5 d. įregistravo pastatą 100 procentų baigtumu ir galėjo su ieškovais sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieškovai nepagrįstai atsisakė pagrindinės sutarties sudarymo. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė geranoriškai grąžino avansą ieškovams, po to kai ieškovai jai nurodė sumokėti jiems pagal sutartį priklausančias sumas, teismo vertinimu, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė pripažino, esanti kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Priešingai, ši aplinkybė kaip tik patvirtina, tai, kad atsakovė elgėsi sąžiningai, nevengė bendradarbiavimo su ieškovais, bei įvykdė ieškovų reikalavimą, o šį reikalavimą grąžinti pinigines sumas pagal preliminarią sutartį (avansą) ji vertino, kaip ieškovų atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį.

30. Teismas atkreipia dėmesį, jog sąlyga, kuri, ieškovų teigimu, buvo tokia reikšminga jiems pagrindinės sutarties sudarymui, t. y. pastato baigtumas 100 procentų, buvo įgyvendinta dar iki 2020 m. vasario 12 d.. Be to, taip pat pažymėtina, kad ieškovai iš karto po avanso sumokėjimo apsigyveno ketinamame pirkti turte, kas leidžia teismui pagrįstai manyti, kad Sutarties 6 punkte nurodytas procedūrinis terminas ieškovams nebuvo esmine sąlyga. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai, kaip pakankamai atidi, rūpestinga ir šalių bendradarbiavimo principo besilaikanti preliminariosios sutarties šalis, būtų dėję kokias nors pastangas pratęsti procedūrinį terminą, išsaugoti sutartinius santykius ir pasiekti pagrindinės sutarties sudarymo. Byloje esantys įrodymai tik patvirtina, jog ieškovai pagrindinės sutarties atsisakė ne dėl objektyvių nuo jų nepriklausančių priežasčių, bet todėl kad prarado suinteresuotumą už preliminarioje sutartyje numatytą kainą šį turtą įsigyti, t. y. nepagrįstai. Taigi konstatuotina, kad patys ieškovai veikė neteisėtai, 2019 m. gegužės 7 d. raštu reikalaudami atsakovės jiems sumokėti pinigines sumas pagal Sutartį (avansą, netesybas) anksčiau nustatyto termino, tokiu būdu vienašališkai, atsisakydami pagrindinės sutarties sudarymo, nors tam jokių objektyvių kliūčių, apie kurias nebūtų žinoję ieškovai, nebuvo.

31. Byloje nenustačius akivaizdžių aplinkybių, teikiančių pagrindą vertinti, kad atsakovė iki Sutartyje numatytos datos pabaigos būtų neįvykdžiusi šalių susitarimo, priešingai, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, 2019 m. rugsėjo 5 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą, akivaizdu, kad parduodama gyvenamojo pastato dalis buvo užbaigtas 100 procentų, todėl šiuo pagrindu konstatuoti atsakovės sutarties pažeidimą nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu nustatyta, kad ieškovai, praradę suinteresuotumą šį turtą įsigyti, vengė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 000,00 Eur netesybas (baudą) atmestinas, kaip nepagrįstas. Netenkinus ieškovų ieškinio pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl ieškinio senaties termino ne(taikymo)

32. Atsakovė taip pat prašė ieškovų reikalavimui dėl netesybų priteisimo taikyti ieškinio senatį. Ieškovai su tokiu atsakovės reikalavimu nesutinka ir mano, kad ieškinio terminas nėra praleistas, nes jo pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2021 m. vasario 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties byloje Nr. eCIK-9/2021, kuria atsisakyta priimti ieškovų kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo, tačiau, jei teismas visgi manytų, kad terminas yra praleistas, ieškovai prašo jį atnaujinti.

33. Senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 1, 2 dalimis). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas reglamentuota, jog sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Remiantis CK 1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senaties instituto, nustatyto abiejų šalių interesais, tikslas yra užtikrinti civilinių santykių stabilumą, skatinti asmenis kuo greičiau ginti savo pažeistas teises, palengvinti įrodinėjimo procesą.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovų reikalavimui dėl netesybų priteisimo taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-177/2014). Siekdamas išsiaiškinti ieškinio senaties pradžią, teismas remiasi ieškovų nurodytu sutarties pažeidimo terminu, su kuriuo ieškovai sieja savo reikalavimo atsiradimą.

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai 2019 m. balandžio 30 d. atsisakė sutarties (VIBER žinutė), 2019 m. gegužės 6 d. išsikėlė iš atsakovei priklausančių patalpų (patalpų perdavimo aktas) ir 2019 m. gegužės 7 d. atsakovei pateikė pretenziją pagal Sutarties 10 punktą, reikalaudami patenkinti jų reikalavimą dėl sutartyje numatytų piniginių sumų iki 2019 m. gegužės 8 d.. Taigi iš šių aplinkybių spręstina, kad ieškinio senaties termino pradžia - 2019 m. gegužės 9 d.. Kaip matyti ieškovai ieškinį dėl netesybų išieškojimo pareiškė tik 2021 m. kovo 5 d., o terminas ieškiniui dėl netesybų išieškojimo pareikšti baigėsi – 2019 m. lapkričio 12 d.. Taigi, akivaizdu, kad ieškovai praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.

36. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis LITEKO nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą 2019 m. liepos 5 d. su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020, kurioje teismo sprendimas įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2020 m. spalio 29 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje konstatavo, kad Sutarties 10 punkto pagrindu avansas ieškovams yra grąžintas, taigi ieškovai nepagrįstai sumokėtą avansą įskaitė kaip netesybas, pažeisdami sutartimi įtvirtintą įmokų paskirstymo reglamentavimą. Taigi ieškovai manydami, kad jie turi reikalavimą atsakovei į netesybas, pasirinko aiškiai netinkamą savo teisių gynimo būdą civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020, ir būtent tai sąlygojo ieškinio senaties termino praleidimą.

37. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teisimo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

38. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovai, siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises, pasirinko savo pažeistų teisių gynybos būdą, t. y. kreipėsi į teismą 2019 m. liepos 5 d., pareikšdami ieškinį civilinėje byloje Nr.e2-169-588/2020 dėl avanso priteisimo, o Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. spalio 29 d. priėmus nepalankų sprendimą ieškovams, ieškovai 2021 m. sausio 4 d., o po to pakartotinai 2021 m. vasario 1 d. kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su iš esmės analogiškais kasaciniais skundais, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius priimti ieškovų skundą, tik 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškiniu dėl netesybų išieškojimo. Ieškovų nurodoma priežastis, kad jie pasirinko netinkamą tariamai pažeistų savo teisių gynimo būdą, reikšdami reikalavimus kitoje civilinėje byloje, t. y. nereikalaudami netesybų išieškojimo, nesudaro pagrindo tokią priežastį laikyti svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai yra garbaus amžiaus, tačiau ieškovų amžius taip pat savaime nėra pagrindas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Be to, duomenys byloje patvirtina, jog ieškovai tiek civilinėje byloje Nr. e2-169-588/2020, tiek ją nagrinėjant apeliaciniame teisme, tiek paduodant kasacinius skundus, naudojosi profesionalių teisininkų pagalba – buvo atstovaujami advokatų, kurie juos atstovavo ir šioje byloje. Tad, atsižvelgiant į visumą minėtų duomenų, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovų nurodomos aplinkybės, kliudė tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teises į teisminę gynybą. Teismui nekyla abejonių, kad netesybų išieškojimo tvarka ir ieškinio senaties terminai ieškovams buvo žinomi ir turėjo būti žinomi, ieškovų teisė reikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo iš atsakovės nebuvo niekaip apribota. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad dar 2019 m. gegužės 8 d. ieškovams turėjo būti suvokiamas aplinkybių dėl ieškinio netesyboms išieškoti senaties vertinimas ir, kad jie netinkamai realizavo savo teises bei nesiėmė visų veiksmų, kad galėtų tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, teismo nuomone, šiuo atveju, ieškovų veiksmus vertinant pakankamo rūpestingumo, atidumo ir apdairumo aspektu, jų elgesys delsiant kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų išieškojimo minėtų kriterijų neatitinka.

39. Pažymėtina, kad vien ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškovų ieškinį atmesti, tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovai praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jie gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jo neatnaujina, ieškovų ieškinys atmetamas, nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo.

40. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė byloje prašė taikyti ieškinio senatį, teismas atmeta ieškinį ir dėl to, jog jis pareikštas praleidus minėtą ieškinio senaties terminą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovai nenurodė jokių reikšmingų, objektyvių ir nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jiems tiesiogiai ar per savo atstovus per visą senaties termino laikotarpį kreiptis į teismą dėl netesybų (baudos) priteisimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl ieškovų praleisto senaties termino reikalavimui dėl netesybų priteisimo pareikšti nėra pagrindo atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42. Atsakovė sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimą (CPK 80 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovės atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkintas 2021 m. balandžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, šios 38,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 19,00 Eur.

43. Atsakovė taip pat patyrė 2600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (400 Eur už atskirojo skundo parengimą, 1000,00 Eur už atsiliepimo parengimą, 200,00 Eur už konsultacijas, 1000,00 Eur už tripliko parengimą). Atsakovė pateikė tai pagrindžiančius įrodymus – sąskaitas Nr. S31/2021, Nr. S39/2021, Nr. S60/2021, bei mokėjimo pavedimus.

44. Teismas konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti 2600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už pirmiau nurodytas ieškovei suteiktas advokato atstovavimo paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto dydžio, ji yra pagrįsta (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinį atmetus, atsakovės turėtų 2600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atlyginimas priteisiamas ieškovų, iš kiekvieno ieškovo lygiomis dalimis, t. y. po 1300,00 Eur.

45. Ieškovų ieškinį atmetus, konstatuotina, kad ieškovai teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant teisme, atlyginimą neįgijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei L. M. 2638,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų V. P. ir J. P. lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 1319,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniolika eurų).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.