Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1193-459/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-29
Bylos Nr.: e2A-1193-459/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00462-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Ieškovas: V. P., J. P.
Atsakovas: L. M.

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-1193-459/2020Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00462-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.8.11.1; 2.6.8.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P., J. P. ir atsakovės L. M. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. ir J. P. ieškinį atsakovei L. M. dėl avanso ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės 10 000 Eur avansą ir 5 procentų metines palūkanas. Nurodė, jog 2019 m. vasario 12 d. tarp šalių sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo. Sutarties įvykdymui užtikrinti ieškovai sumokėjo 10 000 Eur avansą, tačiau sandoris iki susitarto termino – 2019 m. gegužės 17 d. nebuvo sudarytas, nes turto pardavėja – atsakovė neįvykdė pareigos pagal preliminariąją sutartį iki sandorio sudarymo dienos užregistruoti parduodamo turto 100 proc. baigtumą, todėl pagrindinė notarinė sutartis nebuvo sudaryta. Tarp šalių vyko derybos dėl sutarties pratęsimo ir kitų sąlygų dėl turto įsigijimo, tačiau atsakovė negalėjo nurodyti pagrindinio sandorio sudarymo datos, siūlė sudaryti sandorį pagal esamą statinio 62 proc. baigtumą, tačiau ieškovai nesutiko, nes dėl statinio atitikties statybos dokumentams nenorėjo rizikuoti asmeniniu turtu. Statinio 100 proc. baigtumas užregistruotas tik 2019 m. rugsėjo mėnesį. Preliminarioji sutartis nutraukta, atsakovė grąžino 10 000 Eur, tačiau ieškovai šią sumą įskaitė kaip baudą, kuri buvo numatyta, jei sandoris nebus sudarytas dėl pardavėjos – atsakovės kaltės, todėl dabar prašo priteisti tokio pat dydžio sumokėtą avansą.

2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad įregistruoti namo 100 proc. baigtumo anksčiau negalėjo dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, įregistravo tik 2019 m. rugsėjo mėnesį, tačiau pirkėjai – ieškovai anksčiau – iki preliminariojoje sutartyje numatyto sandorio sudarymo datos, pasiūlė sutartį nutraukti ir paprašė grąžinti avansą. Nurodė, kad tarp sandorio šalių vyko derybos dėl preliminariosios sutarties pratęsimo, tačiau tuo metu ji nežinojo, kada bus užregistruotas namo 100 proc. baigtumas, o kitos jos pasiūlytos sąlygos pirkėjams netiko. Avansą grąžino ir mano, kad jokios baudos sumokėjimo pareigos neturi, nes ieškovai jau gyveno ketinamame įsigyti bute, vadinasi, ir sandorį buvo galima sudaryti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies – ieškovams iš atsakovės priteista 5 000 Eur avanso, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo 2019 m. liepos 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 113 Eur žyminio mokesčio ir 1 130 Eur atstovavimo išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; iš ieškovų atsakovei priteista po 80 Eur atstovavimo išlaidų. Teismo motyvai:

3.1. Nustatė, kad iki preliminariojoje sutartyje nurodyto termino – 2019 m. gegužės 17 d. pagrindinė notaro patvirtinta turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl sandorio nesudarymo priežasčių. Ieškovai nurodo, kad atsakovė neįvykdė preliminariojoje sutartyje nurodyto įsipareigojimo atiduoti namą vertinti ir viešajame registre įregistruoti statinio 100 procentų baigtumą iki 2019 m. gegužės 17 d., todėl dėl jos kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Atsakovė nurodo, kad preliminarioji sutartis nutraukta pirkėjų – ieškovų iniciatyva, todėl jos kaltės dėl neįvykusio sandorio nėra, be to, pirkėjų sumokėtą avansą ji grąžino.

3.2. Iš preliminariosios sutarties nustatė, kad pagal sutartį atsakovės pareiga buvo gauti visus dokumentus, leidimus, reikalingus turto pardavimui, taip pat ji patvirtino ir įsipareigojo, kad namas, kuriame yra perkamas butas, bus atiduotas vertinti iki 2019 m. gegužės 17 d., nes dabar namo baigtumas yra 62 procentai (preliminariosios sutarties 6 p.). Pagal tos pačios sutarties 11 punktą šalys susitarė pasirašyti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, kai namo baigtumas bus įregistruotas 100 procentų.

3.3. Nurodė, kad šalys taip pat pripažino aplinkybę, kad nepavyko derybos dėl preliminariosios sutarties tęstinumo, todėl laiko preliminariąją sutartį nutrūkusią dėl viena kitos kaltės. 2019 m. gegužės 2 d. atsakovė grąžino ieškovams 10 000 Eur nurodydama, kad grąžinamos per klaidą gautos lėšos, o teisme atsakovė nurodė, kad ji grąžino ieškovams pagal preliminariąją sutartį jų sumokėtą avansą, nes preliminarioji sutartis nutrūko neįvykdyta.

3.4. Padarė išvadą, kad atsakovė pagal preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą iki 2019 m. gegužės 17 d. neįvykdė pareigos įregistruoti statinio, kuriame yra preliminariosios sutarties objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), 100 proc. baigtumą ir šią pareigą įvykdė tik 2019 m. rugsėjo 12 d. Atsakovės atsikirtimą, kad statinio registracija rūpinosi ne ji pati, o kiti asmenys, laikė nepagrįstu, kadangi tai nepanaikino jos pareigos ir negalėjimas laiku įvykdyti pareigos pagal preliminariąją sutartį turėjo skatinti atsakovę pasiūlyti ieškovams preliminariosios sutarties pratęsimo sąlygas tokias, kad būtų galimybė preliminariąją sutartį įvykdyti ir kitu terminu. Pažymėjo, kad abi šalys pripažino, jog derybos vyko, tačiau viena kitai pasiūlytos preliminariosios sutarties pratęsimo sąlygos nebuvo tarpusavyje suderintos. Nėra duomenų apie tai, kad ieškovai turėjo pareigų pagal preliminariąją sutartį, kurių neįvykdė, todėl teismas padarė išvadą, jog preliminariosios sutarties neįvykdymo pasekmės tenka atsakovei. Aplinkybė, kad ieškovai bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno po preliminariosios sutarties sudarymo, taip pat nepaneigia atsakovės pareigos įregistruoti 100 proc. statinio baigtumą. Pažymėjo, kad atsakovė pati pasirašė preliminariąją sutartį, anksčiau buvo sudariusi ne vieną nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, privalėjo suprasti tokios sutarties neįvykdymo pasekmes. Be to, ieškovai butu iki pagrindinės sutarties sudarymo naudojosi su atsakovės žinia ir jos leidimu, todėl ieškovų nesutikimas sudaryti pagrindinę sutartį, esant 62 proc. statinio baigtumui, kai preliminariojoje sutartyje susitarta kitaip, buvo jų teisė, o ne pareiga ir atsakovė tokios jų teisės negali paneigti ar pakeisti. Šias aplinkybes teismas laikė pakankamomis patvirtinti, kad atsakovė, kaip turto pardavėja, neįvykdė pareigos tinkamai ir laiku pasirengti pagrindinio turto sandorio sudarymui, todėl privalo atsakyti dėl iš preliminariosios sutarties pareigų neįvykdymo kilusių pasekmių.

3.5. Konstatavo, kad preliminarioji sutartis pasibaigė atsakovei sutikus su ieškovų siūlymu nutraukti preliminariąją sutartį ir grąžinti sumokėtą avansą, t. y. 2019 m. gegužės 2 d., nes tuo metu jau buvo žinoma ir aišku, kad iki 2019 m. gegužės 17 d. 100 procentų statinio baigtumas nebus įregistruotas. Nustačius, kad pagrindinis sandoris iki preliminariojoje sutartyje nustatyto termino nebuvo sudarytas dėl atsakovės kaltės, jai tenka pareiga grąžinti ieškovams pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą. Atsakovė ieškovams grąžino 10 000 Eur, kuriuos ieškovai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.54 straipsnio nuostatas įskaitė kaip netesybas, kurios buvo susitartos preliminariojoje sutartyje, pardavėjui – atsakovei neįvykdžius preliminariosios sutarties. Pagal preliminariosios sutarties 10 punktą atsakovei tenka pareiga sumokėti šalių preliminariąja sutartimi susitartas netesybas.

3.6. Nusprendė, kad abiejų šalių ketinimai sudaryti pagrindinę sutartį buvo realūs, nėra aplinkybių, kad ieškovai pažeidė preliminariąją sutartį, tačiau ieškovai neįrodė ir realių nuostolių dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo atsiradimo fakto. Teismas pripažino, kad buvo pažeisti ieškovų lūkesčiai įsigyti turtą preliminariosios sutarties sąlygų pagrindu, tačiau ieškovai negali piktnaudžiauti teise reikalauti avanso ir netesybų, kai netesybomis yra kompensuojami nuostoliai, atsiradę iš sutarties neįvykdymo. Ieškovai gali pasinaudoti teise įskaityti atsakovės jiems pervestą 10 000 Eur sumą kaip netesybas, tačiau šiuo atveju teismas laikė, kad buvo grąžintas sumokėtas avansas, o šiuo teismo sprendimu priteistina dalis netesybų siekiant kompensuoti ieškovų neįgyvendintus lūkesčius įsigyti turtą, vadovaujantis sandorių šalių lygiateisiškumo ir teisių proporcingumo principais, taip pat sąžiningumo ir teisingumo principais, draudimo piktnaudžiauti teise principu. Esant šioms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai dėl 10 000 Eur avanso priteisimo tenkinti iš dalies, laikant, kad avansas ieškovams grąžintas, todėl priteista pusė susitartų kompensuojamųjų netesybų – 5 000 Eur. Taip pat iš atsakovės priteistos palūkanos nuo priteisiamos sumos, kurių mokėjimą skolininkui nustato CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatos, ir proporcingai paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

4. Ieškovai (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys, prašo priteisti iš atsakovės ieškovams likusią nepriteistą sumą (negrąžintą avansą) – 5 000 Eur ir visas pirmojoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Apeliantų nuomone, jokia teisės norma ir teismų praktika nenumato galimybės grąžinti tik dalį to, kas yra gauta, ar mažinti grąžintiną dalį, todėl pirmosios instancijos teismas, sumažindamas apeliantams grąžintiną avansą, išėjo už ieškinio ir bylos ribų, pažeidė CK 6.222 ir 237 straipsnio nuostatas, dėl to sprendimo dalis grąžinti tik dalį avanso apeliantams yra nepagrįsta ir neteisėta.

4.2. Nurodo, kad , sumažinus grąžintiną avansą, apeliantams buvo sumažinta ir patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Susidarė situacija, kad, teismui nenustačius apeliantų veiksmų neteisėtumo ir pripažinus jų teisumą nagrinėjamu atveju, apeliantams priteista tik pusė bylinėjimosi išlaidų. Tokia situacija nesuderinama su teisės normomis ir teisingumo principais.

Žemesnės instancijos teismas

4.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė atsakovės pervestą apeliantams sumą laikyti grąžintu avansu. Byloje nustatyta, kad apeliantai nepažeidė sutarties ar teisės aktų. Pervestą sumą apeliantai įskaitė vadovaudamiesi CK 6.54 straipsnyje nustatytu gautų įmokų įskaitymo eiliškumu. Taigi, apeliantai veikė pagal įstatymus, jokio neteisėtumo jų veiksmuose teismas nenustatė.

4.4. Apeliantų nuomone, jie neprivalėjo įrodinėti patirtų nuostolių, kadangi ieškinio dalykas yra negrąžinto avanso priteisimas, o ne nuostolių priteisimas. Dėl šios aplinkybės klausimai dėl apeliantų nuostolių apskritai nebuvo keliami ir nagrinėjami byloje. Teismas, motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl netesybų sumažinimo, tačiau galutiniame rezultate sumažinęs grąžintiną avansą, išėjo už ieškinio ribų ir iš esmės savo iniciatyva ėmėsi ginti atsakovės interesus, nors pastaroji teismo pripažinta profesionalia verslininke, sudarančia jau ne pirmą sandorį, ji byloje buvo ginama advokatės, tai lėmė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės sumokėtą sumą grąžintu avansu ir pasisakė dėl netesybų mažinimo.

Šalies argumentai

5. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams iš atsakovės priteista 5 000 Eur negrąžinto avanso, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, 113 Eur žyminio mokesčio ir 1 130 Eur atstovavimo išlaidų, ir šią ieškovų ieškinio dalį atmesti; kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Pagrindiniai skundo motyvai:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes dėl galutinio sandorio sudarymo termino. Teismas nepakankamai aiškinosi tikrąją šalių valią ir galutinės sutarties sudarymo sąlygas bei termino pobūdį, todėl neteisingų faktinių aplinkybių pagrindu vėliau neteisingai aiškino sutarties sąlygas ir darė nepagrįstas išvadas dėl sutarties pažeidimo, šalių atsakomybės ir pasekmių.

5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad galutinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2019 m. gegužės 17 d., nes galutinio sandorio sudarymo terminas buvo nustatytas kitu preliminariosios sutarties punktu ir apibrėžtas konkrečiu įvykiu – namo baigtumo įregistravimu.

5.3. Teigia, jog faktinės aplinkybės rodo, kad būtent ieškovai anksčiau termino atsisakė sutarties ir pareikalavo grąžinti avansą, t. y. tai nebuvo atsakovės iniciatyva. Teismas neįvertino, kad patys ieškovai nesulaukę, kol baigtumas bus įregistruotas, kaip nurodyta preliminariosios sutarties 11 p., dėl nenustatytų priežasčių inicijavo preliminariosios sutarties 2 p. ir kartu 4 p. sąlygos keitimą, siūlydami atsakovei mažinti turto pardavimo kainą, o atsakovei nesutikus to padaryti, nutraukė preliminariąją sutartį prašydami grąžinti sumokėtą avansą.

5.4. Nurodo, kad atsakovė, nepasibaigus preliminariosios sutarties 11 p. įvykiu apibrėžtam ir CK 6.165 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, įregistravo namo 100 proc. baigtumą, buvo pasirengusi galutinės sutarties sudarymui ir galutinio sandorio termino nepažeidė. Todėl būtent ieškovams, nuo 2019 m. balandžio 30 d. nutraukusiems preliminariąją sutartį, kyla preliminariosios sutarties neįvykdymo pasekmės.

5.5. Nurodo, kad ieškovų ieškinys pareikštas dėl jų sumokėto 10 000 Eur avanso grąžinimo. Rašytiniais įrodymais (dviem atsakovės 2019 m. balandžio 30 d. pavedimais, kurių suma 10 000 Eur sumai) įrodžius šių lėšų pervedimą ir teismui sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavus, kad šį avansą (ginčo objektą) atsakovė ieškovams grąžino, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl šio avanso grąžinimo turėjo atmesti visiškai.

5.6. Nurodo, kad ieškovų bandymas atlikti avanso įskaitymą kaip netesybas yra aiškiai neteisėtas, prieštarauja įstatymui ir yra niekinis (CK 1.80 straipsnis).

Atsiliepimas

6. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, prašo atsakovės skundą atmesti ir tenkinti ieškovų apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

6.1. Nurodo, kad atsakovė CPK nustatyta tvarka neginčijo pervestos sumos įskaitymo pagal 6.54 straipsnį, neginčijo sutartyje nustatytų netesybų dydžio, neprašė teismo sumažinti netesybas, neginčijo sutarties sąlygų. Atsakovė klausimo dėl sumų įskaitymo eiliškumo nekėlė pirmojoje instancijoje, tai rodo, kad atsakovė aiškiai suprato ir dėl to nebuvo ginčo, kad joks sumų įskaitymo eiliškumas sutartyje nenustatytas.

6.2. Mano, jog atsakovės apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų procesinės teisės normų reikalavimų.

6.3. Nurodo, kad jokio ginčo tarp šalių dėl sutarties sąlygų, jose įtvirtintos valios ir vykdymo nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė jokių sutarčių aiškinimo taisyklių ir suformuotos teismų praktikos.

Žemesnės instancijos teismas

6.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė byloje esančias aplinkybes dėl ieškovų tinkamo sutarties vykdymo, atsakovės kaltės dėl sutarties neįvykdymo, atsakovės prisiimtą riziką dėl sutarties neįvykdymo pasekmių, o atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių materialinės teisės normų ar teismų praktikos pažeidimų pirmosios instancijos teismui byloje nustatant aplinkybes, dėl to atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Atsiliepimas

7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:

7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškinosi tikrąją šalių valią ir pagrindinės sutarties sudarymo sąlygas bei termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pobūdį.

Šalies argumentai

7.2. Teigia, kad ieškovai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal preliminariosios sutarties 6 punktą pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2019 m. gegužės 17 d., nes ieškovų nurodomu 6 punktu aptartas ne pagrindinio sandorio sudarymo terminas, o tarpinis terminas dėl nebaigtos statybos įforminimo šiame punkte nurodomu 62 proc. baigtumu. Ieškovai iš karto po avanso sumokėjimo apsigyveno name, todėl akivaizdu, kad preliminariosios sutarties 6 p. nurodytas tarpinis terminas nebuvo esminė sąlyga.

7.3. Nurodo, kad pagrindinio sandorio sudarymo terminas šalių nustatytas kitu preliminariosios sutarties punktu – 11 p., apibrėžtas konkrečiu įvykiu (namo 100 proc. baigtumo įregistravimu) ir šis įvykis konkrečia data neapibrėžtas, tai sudaro sąlygas taikyti CK 6.165 straipsnio 3 dalį.

7.4. Nurodo, kad ieškovai nesulaukę, kol baigtumas bus įregistruotas, kaip nurodyta preliminariosios sutarties 11 punkte, dėl nenustatytų priežasčių inicijavo preliminariosios sutarties 2 p. ir kartu 4 p. sąlygos keitimą, siūlydami atsakovei sumažinti bendrą turto pardavimo kainą, o atsakovei nesutikus to padaryti, būtent ieškovai vienašališkai nutraukė preliminariąją sutartį prašydami grąžinti sumokėtą avansą. Jeigu ieškovai manė, kad preliminariosios sutarties 6 p. tarpinio termino ar 11 p. galutinio termino sąlyga neįvykdyta, tai galėjo įgyvendinti teises, numatytas CK 6.61 straipsnyje, 6.209 straipsnyje, tačiau to nedarė, o paprasčiausiai pasitraukė iš sutarties ir pareikalavo grąžinti avansą. Tai parodo, kad ieškovai neturėjo intereso įvykdyti preliminariąją sutartį (CK 6.59 straipsnis).

7.5. Nurodo, kad iš preliminariosios sutarties 10 punkto matyti, kad šalys aiškiai susitarė, kaip turi būti paskirstytos kreditoriaus gautos įmokos, ir preliminariosios sutarties 10 punkte numatyta įmokų paskirstymo tvarka yra kitokia, nei nurodyta CK 6.54 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovų reikalavimas dėl avanso priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Teisėjų kolegija nustatė, kad 2019 m. vasario 12 d. šalys sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo preliminariąją sutartį dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo, t. y. atsakovė įsipareigojo ieškovams parduoti turtą, o ieškovai – jį nusipirkti. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovė) įsipareigoja gauti visus dokumentus, leidimus, reikalingus turto pardavimui. Taip pat pardavėja patvirtina ir įsipareigoja, kad namas bus atiduotas vertinti iki 2019 m. gegužės 17 d. Šiuo metu namo baigtumas yra 62 procentai. Sutarties 11 punktu šalys susitarė, kad turi pasirašyti notaro patvirtintą turto pirkimo–pardavimo sutartį, kai bus įregistruotas 100 procentų namo baigtumas. Sutarties 10 punktu šalys susitarė, kad jeigu sutartis neįvykdoma dėl pardavėjo kaltės, ji įsipareigoja pirkėjui grąžinti gautą avansą ir sumokėti tokio pat dydžio baudą per 5 darbo dienas nuo sutarties neįvykdymo dienos. 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė iš ieškovų per programėlę VIBER gavo žinutę, kad jei namo iki 2019 m. gegužės 17 d. atiduoti vertinti nepavyks, jie pageidauja, kad atsakovė pervestų jiems priklausančias sumas; atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. dviem pavedimais (2 000 Eur ir 8 000 Eur) grąžino ieškovams 10 000 Eur; 2019 gegužės 6 d. ieškovai išsikraustė iš namo; 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakovė užbaigė namo atidavimo vertinti procedūras ir įregistravo 100 proc. namo baigtumą. 2019 m. liepos 5 d. ieškovai kreipėsi į teismą dėl 10 000 Eur avanso ir procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovams 5 000 Eur avansą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Tiek ieškovai, tiek atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovai nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jų ieškinys buvo atmestas, atsakovė nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovų ieškinys buvo tenkintas.

Dėl ieškinio nagrinėjimo ribų

11. Ieškovai iš esmės nesutikdami su ginčijamu sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė atsakovės pervestą ieškovams sumą (10 000 Eur) laikyti grąžintu avansu ir priteisti ieškovams tik 5 000 Eur netesybų, t. y. nepagrįstai sumažino reikalauto avanso sumą per pusę. Apeliantų nuomone, jie neprivalėjo įrodinėti patirtų nuostolių, kadangi ieškinio dalykas yra negrąžinto avanso priteisimas, o ne nuostolių priteisimas. Dėl šios aplinkybės klausimai dėl apeliantų nuostolių apskritai nebuvo keliami ir nagrinėjami byloje. Teismas, motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl netesybų sumažinimo, tačiau galutiniame rezultate sumažinęs grąžintiną avansą, išėjo už ieškinio ribų ir iš esmės savo iniciatyva ėmėsi ginti atsakovės interesus.

12. Atsakovė nurodo, kad ieškovų ieškinys yra pareikštas dėl jų sumokėto 10 000 Eur avanso grąžinimo, kurį 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė ieškovams grąžino, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl šio avanso grąžinimo turėjo atmesti visiškai. Atsakovei nesuprantamas teismo sprendimas priteisti iš atsakovės avanso dalį (5 000 Eur), kurią teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pripažįsta kaip jau grąžintą. Remiantis pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog ginčo avansas yra grąžintas, apeliantės nuomone, teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl avanso priteisimo nepagrįsta jokiais motyvais, nes jie teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyti. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje netesybos įvardytos tariamai negrąžintu avansu, kurio visišką grąžinimą pripažino pats teismas. Todėl galbūt teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padaryta techninė rašymo apsirikimo klaida, tačiau tokia klaida negali būti paprastai ištaisoma, nes netesybos (bauda) ir avansas yra skirtingi objektai, todėl jų pakeitimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pakeistų teismo sprendimo esmę, todėl ši sprendimo dalis turi būti panaikinta.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį – motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl 10 000 Eur avanso priteisimo tenkintini iš dalies, laikant, kad avansas ieškovams grąžintas, todėl priteistina pusė susitartų kompensuojamųjų netesybų – 5 000 Eur, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad iš atsakovės priteisiama 5 000 Eur avanso, o ne kompensuojamųjų netesybų.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas formuluodamas sprendimo rezoliucinę dalį padarė aiškų rašymo apsirikimą – vietoje priteisiamų dalies kompensuojamųjų netesybų nurodė, kad priteisia dalį avanso, kadangi jokių motyvų apie priteisiamą avansą sprendimo motyvuojamojoje dalyje nėra nurodyta, netgi priešingai, teismas nurodė, kad avansas ieškovams jau yra grąžintas. Taigi laikytina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovams iš atsakovės priteisė pusę sutartimi sulygtos baudos, t. y. 5 000 Eur netesybų.

15. Ieškovų nuomone, jie neprivalėjo įrodinėti patirtų nuostolių, kadangi ieškinio dalykas yra negrąžinto avanso priteisimas, o ne netesybų priteisimas, klausimai dėl apeliantų nuostolių apskritai nebuvo keliami ir nagrinėjami byloje, teismas motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl netesybų sumažinimo išėjo už ieškinio ribų ir iš esmės savo iniciatyva ėmėsi ginti atsakovės interesus.

16. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė realių nuostolių dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo atsiradimo fakto. Teismas pripažino, kad buvo pažeisti ieškovų lūkesčiai įsigyti turtą preliminariosios sutarties sąlygų pagrindu, tačiau ieškovai negali piktnaudžiauti teise reikalauti avanso ir netesybų, kai netesybomis yra kompensuojami nuostoliai, atsiradę iš sutarties neįvykdymo. Ieškovai gali pasinaudoti teise įskaityti atsakovės jiems pervestą 10 000 Eur sumą, kaip netesybas, tačiau šiuo atveju teismas laikė, kad ieškovams buvo grąžintas sumokėtas avansas, o šiuo sprendimu priteistina dalis netesybų (5 000 Eur) siekiant kompensuoti ieškovų neįgyvendintus lūkesčius įsigyti turtą, vadovaujantis sandorių šalių lygiateisiškumo ir teisių proporcingumo principais, sąžiningumo ir teisingumo principais, taip pat draudimo piktnaudžiauti teise principu.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinius dokumentus, pažymi, kad ieškovai reikšdami ieškinį reikalavo priteisti iš atsakovės 10 000 Eur avanso, o ne netesybas, ieškovai nesirėmė faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su jų patirtais nuostoliais dėl sutarties neįvykdymo ir neįgyvendintais lūkesčiais, tokiomis aplinkybėmis byloje nesirėmė ir atsakovė atskirsdama į ieškinį, šios aplinkybės byloje nebuvo tiriamos. Dėl to sutiktina su abiejų šalių apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovams 5 000 Eur netesybų, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, t. y. priteisė ieškovams tai, ko jie ieškiniu nereikalavo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Dėl to teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas ginčijamo sprendimo dalį dėl 5 000 Eur netesybų priteisimo panaikinti.

Dėl ieškovų reikalaujamo avanso (ne)priteisimo

19. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė, kad preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovų atsakovei sumokėtas (10 000 Eur) avansas yra grąžintas ieškovams 2019 m. balandžio 30 d. dviem atsakovės atliktais pavedimais. Atsakovė savo apeliaciniame skunde palaiko tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, o ieškovai, priešingai, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės pervestą sumą įskaitė vadovaudamiesi CK 6.54 straipsnyje nustatytu gautų įmokų įskaitymo eiliškumu kaip netesybas, todėl atsakovė jiems privalo grąžinti avansą. Ieškovų manymu, atlikdami netesybų įskaitymą jie veikė pagal įstatymus, jokio neteisėtumo jų veiksmuose teismas nenustatė, o atsakovė atlikto įskaitymo apeliacinės instancijos teisme ginčyti negali, nes to nedarė pirmosios instancijos teismo metu.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pasirašytos preliminariosios sutarties turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. grąžino ieškovams jų sumokėtą 10 000 Eur avansą. Šalių pasirašytos sutarties 10 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta neįvykdytos sutarties mokėjimų atlikimo tvarka.

21. Nors ieškovai teigia, kad 2019 m. balandžio 30 d. gautus iš atsakovės 10 000 Eur teisėtai įskaitė kaip netesybas vadovaudamiesi CK 6.54 straipsnyje įtvirtintu gautų įmokų įskaitymo eiliškumu, o atsakovė atlikto įskaitymo apeliacinės instancijos teisme ginčyti negali, nes to nedarė pirmosios instancijos teismo metu, teisėjų kolegija tokius ieškovų argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus, kadangi nepaisant to, ar atsakovė ginčijo, ar neginčijo sumokėtų sumų įskaitymą kaip netesybas, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tinkamai įvertinti ieškovų reikalavimo pagrįstumą ir, remdamasis šalių pateiktais įrodymais (nagrinėjamu atveju šalių pasirašyta preliminariąja sutartimi ir atliktais mokėjimų pavedimais), nustatyti, ar ieškovai turi pagrįstą reikalavimo teisę, t. y. pagrįstai prašo priteisti 10 000 Eur avansą iš atsakovės, ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą.

22. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimo dėl avanso priteisimo pagrįstumą, turėjo išsamiai įvertinti visas ginčo sutarties sąlygas, susijusias su avanso mokėjimo ir grąžinimo tvarka. Teisėjų kolegija, remdamasi šalių ginčo sutartimi, nustatė, kad sutarties 10 punkte aiškiai įtvirtinta, kad jeigu sutartis neįvykdoma dėl pardavėjo (atsakovės) kaltės, jis įsipareigoja pirkėjui grąžinti gautą avansą ir sumokėti tokio pat dydžio baudą per 5 darbo dienas nuo sutarties neįvykdymo dienos. Taigi akivaizdu, kad sutartimi yra nustatytas įmokų mokėjimo eiliškumas – pirmiausia grąžinamas sumokėtas avansas ir tik po to per 5 darbo dienas įsipareigojama grąžinti netesybas. Vertinant CK 6.54 straipsnio 1 dalies nuostatas, matyti, kad šiuo straipsniu nustatyta įmokų paskirstymo tvarka galioji tik tada, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Iš preliminariosios sutarties 10 punkto matyti, kad šalys aiškiai susitarė, kaip turi būti paskirstytos gautos įmokos, ir sutarties 10 punkte numatyta įmokų paskirstymo tvarka yra kitokia nei ta, kuria vadovavosi ieškovai remdamiesi CK 6.54 straipsnio 3 dalimi ir atlikdami netesybų įskaitymą. Esant sutartiniam įmokų paskirstymo reglamentavimui, t. y. kad pirmiau mokama įmoka pagrindinei prievolei įvykdyti (avansui sumokėti), o antrąja eile – netesyboms padengti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. yra grąžinusi ieškovams visą avansą (10 000 Eur).

23. Nustačius, kad avansas ieškovams yra grąžintas, remiantis sutarties 10 punktu, konstatuotina, kad ieškovai nepagrįstai sumokėtą avansą įskaitė kaip netesybas, pažeisdami sutartimi įtvirtintą įmokų paskirstymo reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, kad avansas ieškovams buvo grąžintas, pirmosios instancijos teismas negalėjo išeiti už ieškinio reikalavimo (priteisti avansą) ribų ir priteisti iš atsakovės netesybas, kurių ieškovai savo ieškiniu nereikalavo, o privalėjo ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

24. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam rezultatui byloje, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010) .

Dėl bylos procesinės baigties

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinius dokumentus, byloje esančius įrodymus ir ginčijamo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad ieškovai neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl avanso negavimo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus šalių sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas bei byloje esančius įrodymus, ieškovų ieškinys iš dalies patenkintas išėjus už ieškinio reikalavimo ribų, todėl ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovams priteistos 5 000 Eur dydžio netesybos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir ieškovų ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnis 1 dalis 3 punktas).

Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo

26. CPK 93 str. 5 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, suteikiančios teismui teisę nukrypti nuo LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. Ieškovų ieškinį atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 320 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos byloje pateiktais dokumentais, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus ieškovų ieškinį, priteistina atsakovei iš ieškovų po 160 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

29. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 113 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį, duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovų atsakovei priteistina po 56,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų V. P. ir J. P. po 160,00 Eur atstovavimo išlaidų atsakovei L. M..“

Priteisti iš ieškovų V. P. ir J. P. po 56,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovei L. M..

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė