Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurologistics24“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurologistics24“ ieškinį atsakovui AXA FRANCE IARD dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl ieškinio pareikšto Europos Sąjungos valstybės draudimo bendrovei teismingumo

8. Teismingumo taisyklių laikymasis reiškiant ieškinį yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, o būtent, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės UAB „Eurologistics24“ yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo. 2024 m. balandžio 18 d. vilkikų stovėjimo aikštelėje, esančioje Prancūzijoje, (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu Vilkikas su puspriekabe manevruodamas nesilaikė saugaus atstumo ir apgadino šalia stovinčią ieškovės UAB „Eurologistics24“ Puspriekabę. Vilkiko valdytojų civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo apdrausta Prancūzijos draudimo bendrovėje AXA FRANCE IARD, iš kurios, kaip už žalą atsakingo asmens draudiko, ieškovė prašo atlyginti žalą.

10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, kadangi, teismo vertinimu, taip šalių yra susiklostę deliktiniai santykiai, o ne santykiai kilę iš draudimo sutarties, todėl ieškinys teismingas Prancūzijos teismams.

11. Kadangi Lietuva ir Prancūzija yra Europos Sąjungos valstybės narės, todėl bylos šalims turint nuolatines buveines skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ginčo teismingumas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Europos Sąjungos teisės nuostatomis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginčo teismingumo klausimą, turi būti taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

12. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra susijęs su deliktu, o ne su draudimo teisiniais santykiais.

13. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro trečiajam asmeniui žalą, šis įgyja teisę reikalauti ją atlyginti. Civilinės atsakomybės draudikas nėra žalą padaręs asmuo, ir nors civilinės atsakomybės draudimo sutartimi jis prisiima pareigą sutartyje nurodytomis sąlygomis atlyginti žalą už kaltininką, ši draudiko prievolė yra sutartinė, kylanti iš draudimo teisinių santykių, o ne iš delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016, 26 punktas).

14. Tai gi, kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodė ieškovė, ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra laikytinas reikalavimus susijusiu su draudimo teisiniais santykiais, nes ieškovė ieškinį pareiškė atsakingo už žalą asmens draudikui.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra deliktinio pobūdžio, o ne kylantis iš draudimo teisinių santykių, spręsdamas dėl teismingumo taikė Reglamento 7 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

16. Reglamento 3 skirsnis reglamentuoja jurisdikciją dėl bylų, susijusių su draudimu. Reglamento 11 straipsnyje nurodyta, kad draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas: a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; arba c) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose.

17. Reglamento 4 straipsnyje yra suformuota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, jog pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.

18. Reglamento 11 straipsnio 1 dalies b punktas, aktualus šiai bylai, skiriasi nuo minėtos bendrosios jurisdikcijos taisyklės ir nustato ne atsakovo, o ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismų jurisdikciją (forum actoris principas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisė naudotis šia jurisdikcijos taisykle suteikiama ne visiems subjektams – reglamentas apibrėžia konkretų asmenų, kurie turi teisę naudotis Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio (atitinka Reglamento 11 straipsnį) 1 dalies b punkte išdėstytomis jurisdikcijos taisyklėmis, ratą, tokiu būdu nepaneigiant bendrosios atsakovo nuolatine gyvenamąją (nuolatine buvimo) vieta pagrįstos teismingumo taisyklės. Taigi, Reglamento 11 straipsnio 1 dalies b punktas suteikia apsaugą ne visiems subjektams, bet tik tam tikriems draudimo teisinių santykių dalyviams, kurie yra konkrečiai įvardyti aptariamoje teisės normoje – draudėjui, apdraustajam ir naudos gavėjui. Tai iš esmės reiškia, kad ieškovas, jeigu jis yra draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, šių teisės normų pagrindu turi teisę pasirinkti, kurios valstybės teismui bus paduotas ieškinys: atsakovo ar ieškovo nuolatinės gyvenamosios (nuolatinio buvimo) vietos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-248/2015).

19. Taigi vadovaujantis Reglamento 11 straipsnio b punktu nukentėjusysis (naudos gavėjas) gali iškelti bylą atsakingo už eismo įvykį asmens draudiko atžvilgiu ir savo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.

20. Reglamento II skyriaus 3 skirsnyje nustatytas teismingumas ginčams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, skirtas apsaugoti draudėją, kaip silpnesniąją draudimo sutarties šalį. Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad šio skirsnio tikslas, remiantis Reglamento Nr. 44/2001 (13) konstatuojamąja dalimi (atitinka Reglamento 18 konstatuojamąją dalį), yra ginti silpnesniąją šalį palankesnėmis tokios šalies interesams jurisdikcijos taisyklėmis nei bendrosios taisyklės (Teisingumo Teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Vorarlberger Gebietskrankenkasse, C-347/08).

21. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2007 m. gruodžio 13 d. sprendime byloje C-463/06 analizavo situaciją, kai ieškovas, nuolat gyvenantis Vokietijoje, Nyderlanduose patekęs į eismo įvykį, savo nuolatinės gyvenamosios vietos teismui padavė tiesioginį ieškinį už eismo įvykį atsakingo asmens draudikui – Nyderlanduose įsteigtai ribotos atsakomybės bendrovei „FBTO Schadeverzekeringen NV“. ESTT minėtame 2007 m. gruodžio 13 d. sprendime išaiškino, kad Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio (atitinka Reglamento 11 straipsnį) 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad nukentėjusioji šalis ieškinį draudikui gali tiesiogiai pareikšti valstybės narės, kur yra jos nuolatinė gyvenamoji vieta, teisme, jeigu toks tiesioginis ieškinys yra galimas ir jeigu draudiko nuolatinė verslo vieta yra valstybės narės teritorijoje. ESTT nurodė, kad Reglamento Nr. 44/2001 11 straipsnio (atitinka Reglamento 13 straipsnį) 2 dalyje įtvirtinta nuoroda išplečia Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio (atitinka Reglamento 11 straipsnį) 1 dalies b punkte išdėstytos taisyklės taikymą kitų ieškovų negu draudėjas, apdraustasis arba draudimo sutarties naudos gavėjas kategorijoms. Todėl šios nuorodos tikslas yra papildyti minėto 9 straipsnio (atitinka Reglamento 11 straipsnį) 1 dalies b punkte išvardytų ieškovų sąrašą žalą patyrusiais asmenimis. Teismas pažymėjo, kad šios jurisdikcijos taisyklės taikymas tiesioginiam nukentėjusios šalies ieškiniui negali priklausyti nuo nukentėjusios šalies pripažinimo „naudos gavėju“ Reglamento Nr. 44/2001 9 (atitinka Reglamento 11 straipsnį) straipsnio 1 dalies b punkto prasme, nes jo 11 straipsnio (atitinka Reglamento 13 straipsnį) 2 dalyje daroma nuoroda į šią nuostatą leidžia jurisdikcijos taisyklę taikyti šiems ieškiniams, net ir nepriskiriant ieškovų kuriai nors šioje nuostatoje nurodytai kategorijai. (žr. ESTT 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimo FBTO Schadeverzekeringen NV prieš J.O., C-463/06, ECLI:EU:C:2007:792, 25 – 30 punktus).

22. Kasacinis teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-248/2015 atkreipė dėmesį į tai, kad nepaisant aptariamose teisės normose nustatyto giminingo jurisdikcijos taisyklių teisinio reglamentavimo, esama tam tikrų šių teisės normų skirtumų. Esminis skirtumas tarp Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio (atitinka Reglamento 11 straipsnį) 1 dalies b punkto, apsaugančio draudėją, apdraustąjį ir naudos gavėją, ir 11 straipsnio (atitinka Reglamento 13 straipsnį) 2 dalies, suteikiančios apsaugą nukentėjusiam asmeniui, yra tas, jog pirmosios teisės normos taikymui reglamente nenustatyta jokių papildomų sąlygų, kai tuo tarpu antrosios teisės normos taikymo galimybė siejama su jos įtvirtinimu viename ar kitame teisės akte („jeigu tokios tiesioginės bylos yra leidžiamos“).

23. Atskirajame skunde ieškovė pateikė nuorodą į Prancūzijos draudimo kodekso nuostatas, kurio L124-3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai pareikšti ieškinį draudikui, garantuojantį atsakingo asmens civilinę atsakomybę (https://www.legifrance.gouv.fr/codes/article_lc/LEGIARTI000017735449).

24. Reglamento 13 straipsnio 2 dalis nukreipia, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Reglamentas „Roma II“ šiam teisės aktui suteikia pirmenybę, į 1971 m. Hagos konvenciją, kurios 9 straipsnis, taikomas su 3 straipsniu, nustato tiesioginio ieškinio galimybę, jei tai leidžia valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis (Prancūzija) teisė. Kaip jau minėta, Prancūzijos teisinėje sistemoje tiesioginio ieškinio galimybė yra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Reglamento teisės normas, reglamentuojančias nukentėjusio asmens tiesioginio ieškinio draudikui institutą.

25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-824-943/2016, kadangi nurodytoje nutartyje analizuota situacija nesutampa su šioje byloje nagrinėjama situacija. Minėtoje nutartyje teismas sprendė dėl teisinių santykių tarp dviejų draudimo bendrovių, kurių viena išmokėjo nukentėjusiajam draudimo išmoką ir įgijo reikalavimą subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 straipsnis), o kita yra apdraudusi atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, be to žala buvo padaryta užsienio šalis laivui atsitrenkus į krantinę, esančią Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, ieškiniu į atsakingą užsienio draudimo bendrovę dėl žalos padarytos užsienyje eismo įvykio metu atlyginimo kreipėsi ne draudimo bendrovė išmokėjusi nukentėjusiajam draudimo išmoką, o žalą užsienyje patyręs juridinis asmuo.

26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytą Europos Sąjungoje galiojantį teisinį reglamentavimą bei bylos faktines aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl jurisdikcijos byloje dėl žalos atlyginimo, kurioje į bylą atsakovu įtrauktas žalą padariusio asmens draudikas AXA FRANCE IARD, daro išvadą, kad ieškovė savo teises gali ginti nuolatinės buveinės vietos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai nustatė taikytiną Reglamento normą, neteisingai aiškino teisės normas, todėl, atsisakydamas priimti ieškinį, priėmė neteisėtą nutartį, kuri apeliacinės instancijos teismo naikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Ieškovė pateikė prašymą priteisti su atskirojo skundo rengimu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

29. Apeliacinės instancijos teisme nepriimtas galutinis sprendimas dėl ginčo esmės, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, išnagrinėjus bylą iš naujo, atsižvelgus į bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016 37 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurologistics24“ ieškinio atsakovui AXA FRANCE IARD priėmimo klausimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.