- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2-1284-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00470-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- M. J.
- Atsakovas
- ERGO Versicherung AG, Amlin Europe NV, J. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovams ERGO Versicherung AG, Amlin Europe NV ir J. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. J. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovų subsidiariai priteisti 47 000 Eur neturtinės ir 95 704,64 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei atnaujinti ieškinio senaties terminą.
2. Ieškovas prašomą priteisti žalą kildina iš 2013 m. balandžio 15 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovo sveikata bei atimta jo sutuoktinės gyvybė, o reikalavimus nukreipia į įvykį sukėlusį vairuotoją Nyderlandų Karalystės pilietį J. S., vairuotojo civilinės atsakomybės draudiką Nyderlandų Karalystės draudimo bendrovę Amlin Europe NV ir draudiko atstovą Vokietijos Federacinėje Respublikoje ERGO Versicherung AG.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė ERGO Versicherung AG nurodė, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, kadangi šiuo atveju reikalavimai gali būti reiškiami pagal atsakovo J. S. gyvenamąją vietą Nyderlandų teismuose arba vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis teismuose, t. y. Vokietijos teismuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ERGO Versicherung AG yra atsakingo draudiko Amlin Europe NV atstovas Vokietijoje, nagrinėjantis ir reguliuojantis žalą, tačiau nėra atsakingas draudikas, ir negali būti vertinamas kaip atsakingo draudiko atstovas Lietuvoje, todėl ERGO Versicherung AG neturi įgaliojimų reguliuoti žalą, nagrinėti pretenzijas ar kitaip atstovauti Amlin Europe NV Lietuvoje. Atsakingo draudiko atstovas, nors ir turi pakankamai įgaliojimų kitoje valstybėje narėje atstovauti draudikui prieš nukentėjusiuosius, tačiau šioje byloje nevertinamas kaip draudiko filialas ar draudimo įmonės įstaiga, todėl nagrinėjamos bylos procese netrauktinas atsakovu ir negali atsakyti pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas jau yra pareiškęs pretenzijas pagal žalos padarymo vietą Vokietijoje draudikui Amlin Europe NV. Vokietijoje pradėta žalos sureguliavimo byla, kur atsakingas draudikas paskyrė už žalos sureguliavimą atsakingą asmenį ERGO Versicherung AG. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad vėlesnis kreipimasis į teismą pagal gyvenamąją vietą, kurioje atsakingas asmuo dėl žalą sukėlusio įvykio nebuvo ir nėra paskirtas, laikytinas neteismingu pagal Europos Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės normas.
7. Teismas nurodė, kad 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 skirsnyje „Jurisdikcija bylose, susijusiose su draudimu“ įtvirtintos taisyklės nėra išimtinės jurisdikcijos taisyklės; teismas, kuriam ieškinys pareikštas nesilaikant šių taisyklių, privalo paskelbti, kad turi jurisdikciją, jeigu atsakovas atvyksta į teismą ir nepareiškia prieštaravimo dėl jurisdikcijos, tačiau atsakovai Amlin Europe NV ir J. S. bylos nagrinėjime nedalyvavo, jokių procesinių dokumentų į bylą neteikė, atitinkamai ir sutikimo dėl jurisdikcijos nedavė.
8. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys teismingas Nyderlandų teismams pagal atsakovų gyvenamąją vietą arba Vokietijos teismams pagal vietą, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas M. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį ir bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Vokietijoje administruojama byla nėra pasiekusi teismo, todėl joje nepasiekus susitarimo, vėlesnis kreipimasis į teismą pagal ieškovo gyvenamąją vietą negali būti laikomas neteismingu pagal teismo cituotas Europos Sąjungos teisės normas.
9.2. 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 9 straipsnyje reglamentuota, kad draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylą galima iškelti kitoje valstybėje narėje, jeigu ieškinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.
9.3. Atsakovų Amlin Europe NV ir J. S. sutikimai dėl bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme nereikalingi, kadangi byla šiam teismui teisminga pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 9 straipsnyje nustatytą reglamentavimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas ERGO Versicherung AG atsiliepime į skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad ERGO nėra tinkamas atsakovas byloje, todėl jo atžvilgiu reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti.
10.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl turi būti paliktas nenagrinėtu.
10.3. Kadangi ieškinys nepareikštas draudikui, jis teismingas Nyderlandų teismams pagal atsakovo J. S. gyvenamąją vietą arba Vokietijos teismams pagal vietą, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Teismingumo taisyklių laikymasis reiškiant ieškinį yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, o būtent, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).
13. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-611/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. J. (Lietuvos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje) prašomą priteisti žalą kildina iš 2013 m. balandžio 15 d. Vokietijoje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovo sveikata bei atimta jo sutuoktinės gyvybė, o reikalavimus nukreipia į įvykį sukėlusį vairuotoją Nyderlandų pilietį J. S., vairuotojo civilinės atsakomybės draudiką Nyderlandų draudimo bendrovę Amlin Europe NV ir draudiko atstovą Vokietijoje ERGO Versicherung AG. Kadangi Lietuva, Vokietija ir Nyderlandai yra Europos Sąjungos valstybės narės, todėl bylos šalims turint nuolatines gyvenamąsias vietas ir (ar) buveines skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ginčo teismingumas turi būti sprendžiamas vadovaujantis Europos Sąjungos teisės nuostatomis.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant ginčo teismingumo klausimą nagrinėjamu atveju turi būti taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir „Briuselis I-bis“ reglamentas). Šis teisės aktas taikomas teismo procesams, pradėtiems 2015 m. sausio 10 d. arba vėliau („Briuselis I-bis“ reglamento 66, 81 straipsniai). Kadangi ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2018 m. kovo 14 d., pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą vertins „Briuselis I bis“ reglamento nuostatų kontekste.
16. „Briuselis I bis“ reglamento 3 skirsnis reglamentuoja jurisdikciją dėl bylų, susijusių su draudimu. „Briuselis I bis“ reglamento 11 straipsnyje nurodyta, kad draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas: a) valstybės narės, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose; b) jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose; arba c) kai draudikai yra keli – valstybės narės, kurioje yra iškelta byla pagrindiniam draudikui, teismuose. Taigi vadovaujantis „Briuselis I bis“ reglamento 11 straipsnio b) punktu nukentėjusysis (naudos gavėjas) gali iškelti bylą atsakingo už eismo įvykį asmens draudiko atžvilgiu ir savo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad „Briuselis I bis“ reglamento 11 straipsnio b) punkte nustatytas teisinis reglamentavimas išplėstas į straipsnio taikymo sritį įtraukiant apdraustuosius ir naudos gavėjus, tuo siekiant užtikrinti nurodytų asmenų, kaip silpnesniosios ginčo šalies, interesus, kilus ginčams, susijusiems su draudimo teisiniais santykiais (Dickinson A., ir kiti, The Brussels I regulation recast, Oxford University Press, 2015, 202 pusl.). Tokią poziciją pagrindžia ir „Briuselis I bis“ reglamento 18 konstatuojamoji dalis, kurioje nustatyta, kad kalbant apie draudimo, vartotojų ir darbo sutartis, silpnesnioji šalis turėtų būti ginama pagal jurisdikcijos taisykles, kurios yra palankesnės tokios šalies interesams negu bendrosios taisyklės.
18. Įvertinus nurodytą Europos Sąjungoje galiojantį teisinį reglamentavimą bei bylos faktines aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl jurisdikcijos byloje dėl žalos atlyginimo, kurioje į bylą atsakovo teisiniu statusu įtrauktas ir žalą padariusio asmens draudikas Amlin Europe NV, galima daryti išvadą, kad ieškovas M. J. savo teises gali ginti nuolatinės gyvenamosios vietos teisme.
19. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė taikytiną Europos Sąjungos teisės aktą, neteisingai aiškino teisės normas, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškiniu į bylos nagrinėjimą atsakovo procesiniu statusu įtrauktas žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudikas, todėl, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, priėmė neteisėtą nutartį, kuri apeliacinės instancijos teismo naikinama, civilinė byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.