Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-02-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-2227-1167/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-18
Bylos Nr.
e2YT-2227-1167/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22915-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Adomaitytė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, N. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2227-1167/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22915-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.6.19 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 18 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. (A. S.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, N. P. (N. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti, kad pareiškėjas terminą savo tėvo V. S. (V. S.), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui pagal įstatymą priimti praleido dėl svarbių priežasčių, ir prašo šį terminą atnaujinti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. S. Palikėjas turėjo tik vieną sūnų – pareiškėją. Pareiškėjas ilgą laiką su palikėju nebendravo, dėl ko laiku nesužinojo apie palikėjo mirtį. Apie palikėjo mirtį pareiškėjas sužinojo tik (duomenys neskelbtini), kai gavo iš notarės registruotą laišką dėl paveldėjimo. Pareiškėjas 2024 m. spalio 18 d. pateikė prašymą notarei, kad iki 2024 m. gruodžio 2 d. kreipsis į teismą ir pateiks įrodymus, kad kreipėsi dėl termino palikimui priimti pratęsimo / atnaujinimo. Pareiškėjo žiniomis, notarė paveldėjimo bylą sustabdė, kol gaus šiuos dokumentus. Pareiškėjo teigimu, kadangi palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o apie palikėjo mirtį pareiškėjas sužinojo (duomenys neskelbtini), apie palikėjo mirtį buvo sužinota tik po 105 dienų – praleidus 15 dienų terminą. Pareiškėjas iš niekur kitur negalėjo sužinoti apie palikėjo mirtį, kadangi su juo nebendravo, o palikėjui buvo priskirta globėja, kuri pareiškėjui apie palikėjo mirtį nepranešė. Taigi, įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvios priežasties, kadangi pareiškėjas nežinojo apie palikėjo mirtį ir sužinojo tik po 105 dienų, t. y. gerokai praleidus terminą po palikėjo mirties. Pareiškėjo žiniomis, paveldėjimo teisės liudijimai niekam nėra išduoti, todėl termino palikimui priimti pratęsimas nepažeis ir nesuvaržys kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjo žiniomis, palikėjas kreditinių įsipareigojimų neturėjo.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto“ bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. S. palikimo perėjimą valstybei.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja praleisto termino palikimui priimti atnaujinimui. Papildomai nurodė, kad pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, nuostatas suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja, kai valstybei perduotinas turtas yra žemės sklypas (jo dalys), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirtas, tik tada, kai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio nuostatas nėra 1–6 eilės paveldėtojų. Šiuo konkrečiu atveju civiliniuose paveldėjimo santykiuose dalyvauja mirusio V. S. sūnus, pareiškėjas A. S.

5. Suinteresuotas asmuo N. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

6. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1– 3 dalys).

7. Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, kad jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

9. Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

10. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, palikėjo šeiminė padėtis – miręs našliu, palikėjas turi vieną sūnų – pareiškėją A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino V. S. neveiksniu nurodytose srityse, V. S. globėja bei jo turto administratore paskyrė suinteresuotą asmenį N. P. Remiantis (duomenys neskelbtini) Mirties įrašą liudijančiu išrašu Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro 2024 m. lapkričio 6 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad vėlionis (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs oficialųjį testamentą; 2024 m. rugsėjo 3 d. suinteresuotas asmuo N. P. pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo; registre nėra įregistruota palikėjo palikimo atsisakymo fakto. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjui nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie kitą palikėjo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.

11. Pareiškime pareiškėjas paaiškino, kad nežinojo apie palikėjo mirtį, kadangi palikėjas gyveno su globėja, kuri nepranešė pareiškėjui apie palikėjo mirtį. Apie palikėjo mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini), kai gavo registruotą laišką iš Vilniaus miesto 41-ojo notaro biuro, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą paveldėjimo bylą bei paprašytas pranešti notaro biurui, ar kreipsis į teismą dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo. Pareiškėjas 2024 m. spalio 18 d. pateikė prašymą notaro biurui neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi kreipsis į teismą dėl termino priimti palikimui pratęsimo. Šiuo atveju laikytina, kad terminas priimti palikimą praleistas nežymiai – 1,5 mėn. (nuo (duomenys neskelbtini) (termino priimti palikimą paskutinė diena) iki 2024 m. lapkričio 11 d. (kreipimosi į teismą diena)).

12. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, jog jis negalėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Teismas nenustatė aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Duomenų byloje apie tai, kad būtų kilęs ginčas dėl teisės paveldėti, nėra (suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo dėl termino atnaujinimo patenkimui), todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai (apie 1,5 mėn.), ir dėl jo atnaujinimo kreiptasi nedelsiant sužinojus apie palikėjo mirtį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas, o atsisakius pareiškėjui atnaujinti terminą palikimui priimti, nepagrįstai nukentėtų jo interesai, todėl terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis), jį praleidus dėl objektyvių priežasčių, nustatant pareiškėjui terminą kreiptis dėl paveldimo turto priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 292 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)).

Nustatyti, kad pareiškėjas A. S. (A. S.) pareiškimą apie palikimo priėmimą privalo paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Adomaitytė