Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-02-27 · Civilinė byla Nr. 2-224-650/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-27Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-21Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-27
Bylos Nr.
2-224-650/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07676-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Ieškovas
UAB „Universal auto“
Trečiasis asmuo
Klaipėdos teritorinės muitinės, AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-224-650/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07676-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; (S) 2.6.10.1; 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė,sekretoriaujant Daivai Girdenienei,dalyvaujant ieškovo UAB „Universal auto“ atstovui R. Š.,atsakovo antstolio A. L. atstovui advokatui A. K.,trečiojo asmens Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Universal auto“ ieškinį atsakovui antstoliui A. L., tretiesiems asmenims Klaipėdos teritorinei muitinei, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas UAB „Universal auto“ pateikė ieškinį (1-8 b.l.), prašydamas iš atsakovo antstolio A. L. priteisti 375,93 Eur žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013 m. birželio 12 d. ieškovas pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto postui SIOROUST SA10 krovinį t. y. dvi paletes automobilių detalių pagal 2013 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. UNA0000039. Pagal ieškovo UAB „Universal auto“ pavedimą, UAB „Tikroji vaivorykštė“, kaip muitinės tarpininkas, siekė Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto poste atlikti reeksporto ir tranzito muitinės procedūras, įmonei UAB „Universal auto“ į Ukrainą išvežant parduotas prekes prekių pirkėjui, t. y. įmonei „CK MK IMPEXGROUP“. Prekės iki tol buvo laikomos muitinės sandėlyje Nr. LA0452, esančio Žemaitės g. 96C, Šiauliai, kurio savininkas yra taip pat UAB „Tikroji vaivorykštė“. 2013 m. birželio 12 d. muitinės pareigūnai atsisakė atlikti aukščiau minėtas muitinės procedūras, jog būtų galima ieškovui UAB „Universal auto“ priklausančias prekes išvežti į Ukrainą, teigdami, kad dalis ieškovo UAB „Universal auto“ vežamų prekių neva tai yra areštuotos antstolio A. L. dėl įmonei ECAA Europe UAB taikomų ribojimų vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00335 ir muitinė vykdo antstolio nurodymus. Atvykęs į muitinę antstolio A. L. padėjėjas raštu nurodė, kad neva tai išvežamų prekių dalis yra areštuota, nors buvo siekiama išvežti ne ECAA Europe UAB ar kokiai kitai bendrovei priklausančias prekes, o išimtinai tik pačiam ieškovui UAB „Universal auto“ priklausančias prekes. Tiek norėtų išvežti prekių savininkui ieškovui UAB „Universal auto“, tiek muitinės sandėlio savininkui bei muitinės tarpininkui UAB „Tikroji vaivorykštė“, tiek jų komercinei veiklai, tiek ir ieškovo UAB „Universal auto“ prekėms nebuvo, nėra ir negalėjo būti taikomi jokie antstolio apribojimai, todėl buvo neteisėtai varžoma ieškovo teisė disponuoti savo turtu, t. y. teisėtai įsigytomis ir nuosavybės teise priklausančiomis automobilių detalėmis.?Antstolio A. L. veiksmai įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jau pripažinti neteisėtais. Ieškovas UAB „Universal auto“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ su prevenciniu ieškiniu, dėl žalą keliančių veiksmų nutraukimo ir įpareigojimo antstolį atlikti veiksmus kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, kuris civilinėje byloje Nr. 2-6128-883/2014 priėmė 2014-10-21 sprendimą, kuris išnagrinėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-245-210/2015. Minėtoje byloje atsakovu buvo įtrauktas ir antstolis A. L., taigi minimi Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo procesiniai sprendimai bei juose padaryti išaiškinimai bei konstatuotos faktinės aplinkybės turi prejudicinę ir res judicata galią šioje byloje.

Pasisakydamas dėl patirtos žalos, ieškovas nurodo, kad prekių paruošimo išvežimui procesas iš viso truko 48 valandas. Jeigu prekėms atsisakoma atlikti muitinės procedūrą ar dėl kokių tai kitokių priežasčių iki muitinės posto nuvežtos prekės neišleidžiamos išvežimui iš Lietuvos Respublikos, kas ir atsitiko antstoliui A. L. atlikus neteisėtus veiksmus, tuomet iš muitinės sandėlio paimtas prekes, kurios dėl buvimo muitinės sandėlyje turi specialų sandėliavimo muitinės sandėlyje statusą (t. y. jos negali būti paleidžiamos į laisvą prekių apyvartą, o reikalinga atlikti atitinkamas muitines procedūras) yra reikalinga vėl nuvežti atgal į muitinės sandėlį. Dėl to reikia vėl prekių padėklus iškrauti iš transporto priemonės, prekes išpakuoti ir patalpinti jas atgal į specialius prekių stelažus. Kadangi ieškovo prekės laikomos UAB „Tikroji vaivorykštė“ priklausančiame muitinės sandėlyje, kuri turi specialią įrangą prekių surinkimui, supakavimui, krovimui/iškrovimui, šias paslaugas ieškovui ir teikia. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-06-12 ieškovui priklausančios prekės nebuvo iš muitinės sandėlio išleistos, o prekių surinkimo ir išrinkimo, detalių supakavimo bei prekių padėklų pakrovimo ir iškrovimo paslaugas ieškovui suteikė UAB „Tikroji vaivorykštė“, ieškovui išrašyta 2013-06-18 PVM sąskaita faktūra Serija TVA Nr. 0004438 1298,00 Lt (t. y. 375,93 Eur) sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2013-06-21 mokėjimo nurodymu Nr. 06211422. Ši suma ir yra laikytina ieškovo patirta žala, kuri atsirado dėl antstolio A. L. neteisėtų veiksmų ir kurią antstolis privalo atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, iš esmės teikdamas ieškinyje nurodytus argumentus.

Atsakovas antstolis A. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas neįrodinėja 2013-06-12 atsakovo atliktų veiksmų neteisėtumo, o vadovaujasi Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6128-883/2014, ir Šiaulių apygardos teismo 2015-03-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-245-210/2015. Ieškovas tiksliai net neįvardina, kokie minimą dieną atsakovo atlikti veiksmai buvo neteisėti ir kaip jie sukėlė žalą. Ieškovo pozicija yra ydinga, kadangi ieškovo ginčas su buvo išspręstas Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-6284- 901/2014. Minimoje byloje dabartinis ieškovas ir buvęs turto savininkas UAB „ECAA Europe“ skundė teismui atsakovo 2013-06-12 atliktus veiksmus prašydami teismo pripažinti neteisėtais antstolio A. L. veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0159/13/00335, kuriais Klaipėdos teritorinei muitinei buvo duoti nurodytai ar pateikta klaidinanti informacija ir 2013-06-12 Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto poste buvo užkirstas kelias atlikti muitinės procedūras ir įmonei UAB „Universal auto“ išvežti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. UNA0000039 nurodytas bei jai priklausančias prekes iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Pats skundas buvo grindžiamas argumentu, jog turtas, iki teismui 2013-03-12 priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2013 metų kovo mėnesio 5 ir 11 dienomis buvo parduotas ieškovui, t.y. jog 2013-06-12 Turto savininku buvo nebe UAB „ECAA Europe“, bet Ieškovas. Atsakovo įsitikinimu, absoliučiai analogiška situacija yra iš šioje byloje, kadangi tas pats subjektas, tuo pačiu faktiniu pagrindu, ginčija to paties subjekto atliktus tuos pačius veiksmus. Neįrodinėtinomis aplinkybėmis šioje byloje galima laikyti ne tai, jog Atsakovas 2013-06-12 atliko neteisėtus veiksmus (Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-21 sprendimas ir Šiaulių apygardos teismo 2015-03-02 nutartis), bet tai, kas buvo teismo nustatyta Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-23 nutartimi. Nutartimi teismas ne tik konstatavo atsakovo veiksmų teisėtumą, bet ir nustatė, jog minimą dieną atsakovas ar jo padėjėjas jokių nurodymų Muitinės atstovams nedavė, jog tą dieną atsakovo atlikti veiksmai buvo išimtinai informacinio pobūdžio. Todėl siekdamas įrodyti savo ieškinį ieškovas yra saistomas ne tik minimoje byloje teismo atlikto teisinio aplinkybių vertinimo, bet ir minimos Šiaulių apylinkės teismo nutartimi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atsakovas taip pat teigia, kad muitinės sprendimas nevykdyti turto išmuitinimo procedūros priimtas dėl Centrinės hipotekos Turto arešto aktų registro duomenų, t.y. Turto arešto aktas Nr. 2013014218, ir 2013-03-12 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr.2-3731- 565/2013. (2013-06-17 raštas Nr.(LM6)-20/14-l 1753), o ne dėl antstolio teisėtų/neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp antstolio veiksmų ir atsiradusios žalos. UAB „ECAA Europe“ pateikė Atsakovui klaidingus dokumentus apie tai, koks turtas jai priklausė 2013-03-25, nuslėpdama apie Turto pardavimą Ieškovui. O vėliau, atsakovui pareikalavus patiekti informaciją apie turto apimčių pasikeitimus, nevykdė teisėtų antstolio reikalavimų ir neteikė informacijos. Analogiškai nesąžiningai elgėsi pats ieškovas, kuris absoliučiai nereagavo į Muitinės reikalavimus pateikti Turto įsigijimo iš UAB „ECAA Europe“ dokumentus. Tokie dokumentai buvo pateikti tik bylinėjimosi proceso metu. Ieškovui pateikus Turto įsigijimo dokumentus Muitinei, ji net neabejotinai būti atlikusi Turto išmuitinimo procedūras, o ieškovas bebūtų patyręs šiuo ieškiniu prašomų atlyginti nuostolių. Todėl atsakovas laikosi pozicijos, jog nuostolių, kuriuos prašoma atlyginti būtent šioje byloje, yra kaltas pats ieškovas ir buvęs turto savininkas - UAB „ECAA Europe“.

Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik įsiteisėjus 2014-02-27 Šiaulių apylinkės teismo sprendimui, t.y. Šiaulių apygardos teismui priėmus 2015-03-02 nutartį. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr.2-6284-901/2013, su skundu dėl?atsakovo veiksmų 2013-06-12 dieną teisėtumo ieškovas į teismą kreipėsi 2013-06-20. Bendrą ieškinį ieškovas, kartu su UAB „Tikroji vaivorykštė“, dėl antstolio ir Muitinės veiksmų pripažinimo neteisėtais teismui pateikė 2013-07-03. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą ne tik tik sužinojo, bet ir jas gynė teisminiu keliu, nuo pat 2013-06-12 dienos. Ieškovo nurodyta žala, atsirado 2013-06-21, kai ieškovas apmokėjo iš UAB „Tikroji vaivorykštė“ gautą sąskaitą. Šiuo atveju ieškovas nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių jis nebūtų galėjęs laiku ginti savo pažeistų teisių ir dėl kurių būtų galima pripažinti senaties terminą praleistu dėl svarbių priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė, kad antstolio A. L. profesinė civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 buvo prausta pagal draudimo liudijimą PCAD Nr. 015723, vadovaujantis Antstolio profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėmis. Ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovo pareiškė ne draudimo liudijimo PCAD Nr. 015723 galiojimo metu, taip pat praėjus daugiau nei Taisyklėse nustatytas 1 m. terminas nuo draudimo liudijimo, kuriuo buvo apdrausta antstolio A. L. civilinė atsakomybė, galiojimo pasibaigimo. Dėl šios priežasties įvykis nebūtų pripažįstamas draudžiamuoju ir ieškovo galimai patirta žala nebūtų kompensuota. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (76-77 b.l.).

Trečiasis asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Muitinės pareigūnai, įvertinę turimą informaciją apie areštuotą turtą, laikomą muitinės sandėlyje adresu Žemaitės g. 96C, Šiauliai, ir vykdydami tuo metu atvykusio į muitinio tikrinimo vietą antstolio atstovo reikalavimus neišleisti prekių (raštiškas reikalavimas neišleisti prekes buvo įformintas PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. UNA0000039), 2013-06-12 neįformino muitinės procedūros prekėms deklaruotoms pagal deklaraciją Nr. 13LTSA1000EK007302. Muitinės procedūros forminimo metu 2013-06-12 UAB „Universal auto“ ir deklarantas UAB „Tikroji vaivorykštė“ apie prekių įsigijimą iš ECAA Europe UAB ir jų savininko pasikeitimą, nepateikė jokių tai įrodančių dokumentų. Neišleidimo priežastis buvo nurodyta deklaracijos Nr. 13LTSA1000EK007302 99 langelyje ir 2013-06-12 buvo pateikta deklaranto UAB „Tikroji vaivorykštė“ atstovei elektroniniu paštu. Kadangi Klaipėdos teritorinės muitinės atžvilgiu byloje aptariami teismo sprendimai yra palankūs ir dėl ieškinyje išdėstytų prašymų išsprendimo Klaipėdos teritorinė muitinė neturi jokie suinteresuotumo, todėl palieka spręsti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė palaikė savo atsiliepimą į ieškinį, be to sutiko ir su antstolio pozicija ginče, nurodė, kad teismas turėtų atsižvelgti į ieškinio senaties taikymą byloje, ir jei yra pagrindai, ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Iš byloje teiktų šalių atstovų paaiškinimų, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. birželio 12 d. ieškovas UAB „Universal auto“ pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto postui SIOROUST SA10 krovinį t. y. 2 (dvi) paletes automobilių detalių pagal 2013 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. UNA0000039 (21-25 b.l.). UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir UAB „Universal Auto“ 2012-10-25 yra sudariusios prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovas (disponentas) perduoda muitinės sandėlio savininkui (UAB „Tikroji vaivorykštė“) saugoti muitinės sandėlyje prekes, kuriomis jis turi teisę disponuoti, ir įgalioja sandėlio savininką atlikti su jomis sutartyje aptartus muitinės sankcionuotus veiksmus (26-29 b.l.). UAB „Tikroji vaivorykštė“ 2013-06-18 ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0004438 375,93 Eur sumai už detalių surinkimą ir išrinkimą, supakavimą ir išpakavimą, pakrovimą ir iškrovimą ir tarpininkavimo paslaugas (53 b.l.).

Dėl ieškinio senaties

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011).

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas ieškinio senaties pradžia laiko momentą, kuomet neteisėti antstolio veiksmai buvo konstatuoti 2015-03-02, t.y. Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-245-210/2015. Atsakovas nurodo, kad ginčo dalykas – 375,93 Eur dydžio žala atsirado 2013-06-21, kai ieškovas apmokėjo iš UAB „Tikroji vaivorykštė“ gautą sąskaitą. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog ieškinio senaties terminas prasidėjo apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį ir taip įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo nurodyti piniginiai nuostoliai atsirado, kai pagal sutartį UAB „Vaivorykštė“ išrašė ieškovui UAB „Universal auto“ 2013-06-18 PVM sąskaitą- faktūrą Nr. TVA Nr. 0004438 ir ją ieškovas 2013-06-21 apmokėjo už prekių sandėliavimo, perpakavimo ir parengimo transportavimui paslaugas. Ieškovas aiškiai galėjo suprasti, kad šios mokėtinos sumos buvo sąlygotos 2013-06-12 įvykusio atsisakymo atlikti muitinės procedūras dėl antstolio A. L. duoto draudimo vykdymo procese. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovui žalos patyrimo faktas tapo žinomas tik įsiteisėjus 2014-10-21 Šiaulių apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-6218-883/2014, t.y. 2015-03-02 apeliacinės instancijos teismui šį sprendimą palikus nepakeistą.

Nustačius, kad ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2013-06-21, konstatuotina kad ieškinio pateikimo dienai (2016-09-09) ieškinio senaties terminas buvo pasibaigęs, nes jo pabaiga laikytina 2016-06-20. Ieškovas prašo, nustačius, kad ieškinio senaties terminas vis dėl to praleistas, jį atnaujinti. Prašymas atnaujinti terminą motyvuojamas tuo, kad ieškovas veikė rūpestingai ir atsakingai ir dar 2013-07-03 kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu civilinėje byloje Nr. 23-5933-394/2013.

Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas kiekvienu atveju turi siekti šių teisinių vertybių pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina faktą, kad ieškovas kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, prašydamas antstolio A. L. veiksmus bei atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmus, dėl kurių 2013-06-12 Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto poste buvo užkirstas kelias atlikti standartines muitinės procedūras ir ieškovui UAB „Universal auto“ išvežti PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. UNA0000039 nurodytas bei jai priklausančias prekes iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ užkirstas kelias atlikti ir suteikti muitinės tarpininko paslaugas, pripažinti neteisėtais; konstatuoti ieškovo UAB „Universal auto“ teisę laisvai disponuoti ir atlikus standartines muitinės procedūras laisvai išvežti iš Lietuvos Respublikos jai nuosavybės teise priklausančias prekes, kurios yra laikomos muitinės sandėlyje. Nors ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, tai patvirtina, kad ieškovas buvo aktyvus ir pakankamai rūpestingas, nedelsiant imdamasis priemonių, siekdamas apsaugoti savo bendrovės veiklos interesus tiek pagal skundą dėl antstolių veiksmų, tiek pagal prevencinį ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškinio dėl nuostolių atlyginimo 3 metų senatį praleido nežymiai, t.y. nepraėjus nė trims mėnesiams, ieškinį pateikdamas 2016-09-09, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nepateisinamo pasyvumo ir ilgo delsimo, siekiant apginti savo pažeistas teises pagal pasirinktą kitą gynybos būdą (CK 1.118 str. nuostatos). Nurodytos priežastys teismo laikytinos svarbiomis, todėl tikslinga tenkinti ieškovo prašymą ir atnaujinti praleistą ieškinio dėl nuostolių priteisimo senaties terminą (CK 1. 126 str. 1 d., 131 str. 2 d.).

Dėl žalos atlyginimo

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar antstolis A. L. yra atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius (375,93 Eur), atsiradusius dėl to, jog 2013-06-12 muitinės pareigūnai, atsisakė atlikti muitinės procedūras, kad būtų galima išvežti ieškovui priklausančias prekes į Ukrainą. Ieškovas nurodo, kad muitinės procedūras atsisakyta atlikti dėl neteisėtų antstolio veiksmų, kurie nustatyti 2014-10-21 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6128-883/2014. Atsakovas ginčija savo veiksmų neteisėtumo vykdymo procese faktą, teigia, kad atsisakymui atlikti muitinės procedūras antstolio veiksmai įtakos neturėjo; be to nurodo, kad ginče turėtų būti remiamasi 2013-08-23 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6284-901/2014, kurioje buvo sprendžiamas ieškovo skundas dėl 2013-06-12 atsakovo antstolio A. L. atliktų veiksmų teisėtumo.

Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai.

Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tai bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos.

2015-03-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo išnagrinėtas apeliacinis skundas dėl 2014-10-21 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo, kuriuo pripažinti neteisėtais atsakovo antstolio A. L. veiksmai, dėl kurių 2013-06-12 Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto poste buvo užkirstas kelias atlikti standartines muitinės procedūras, ir ieškovui UAB „Universal auto“ išvežti PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. UNA0000039 nurodytas bei jai priklausančias prekes iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o UAB „Tikroji vaivorykštė“ užkirstas kelias atlikti ir suteikti muitinės tarpininko paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įrašais ant UAB „Universal auto“ ir įmonės CK MK IMPEXGROUP 2013-06-11 PVM sąskaitos faktūros Nr. UNA0000039 antstolio A. L. padėjėjas, pateikdamas muitinės pareigūnams tikrovės neatitinkančią informaciją apie deklaruojamų prekių areštą („Dalis išvežamų prekių yra aprašyta vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“) ir sustabdydamas muitinės procedūras („Areštas taikomas tol, kol antstoliui skolininkas pateiks prekių savininką įrodantį dokumentą“), atliko procesinį veiksmą, kuris nebuvo įformintas kaip antstolio patvarkymas, sukėlė ieškovams neigiamas teisines pasekmes. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tai yra muitinės procedūrų sustabdymas, nes Klaipėdos teritorinė muitinė negali įforminti muitinės procedūrų, jei antstolio padėjėjas tvirtina, kad šios prekės yra areštuotos. Antstolio padėjėjo 2013 m. birželio 12 d. duotas nurodymas yra antstolio reikalavimo vykdymas, t. y. neišleisti areštuoto turto iš muitinės, todėl teismas visiškai teisingai savo sprendime šį žodinį ir raštišką nurodymą pripažino, kaip antstolio reikalavimo privalomumą; vien ta aplinkybė, kad buvo neišleistas krovinys asmens, kuriam jokios laikinosios apsaugos priemonės niekada nebuvo taikytos, daro tokius antstolio padėjėjo veiksmus neteisėtais. Šiuo atveju antstolis nesiėmė visų teisės aktuose nustatytų priemonių, jog būtų apsaugotos vykdymo procese nedalyvaujančių asmenų teisės, neveikė taip, kaip, remiantis teisės aktų nustatytais įpareigojimais, turėjo veikti, todėl antstolio veiksmai 2014-06-12, dėl kurių 2013-06-12 Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto poste buvo užkirstas kelias atlikti standartines muitinės procedūras ir ieškovui UAB „Universal auto“ išvežti PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. UNA0000039 nurodytas bei jai priklausančias prekes iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ užkirstas kelias atlikti ir suteikti muitinės tarpininko paslaugas, pagrįstai pripažinti neteisėtais.

CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pagal kasacinio teismo praktiką, prejudicinių faktų galią teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

Konstatuotina, kad 2015-03-02 apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo pripažinti neteisėtais ir šioje byloje nagrinėjami antstolio veiksmai. Antstolis neveikė taip, kaip, remiantis teisės aktų nustatytais įpareigojimais, turėjo veikti, nevykdė jam nustatytų pareigų (neteisėtas neveikimas), todėl dvi iš antstolio civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų (neteisėti veiksmai ir kaltė) laikytinos nustatytomis. 2015-03-02 Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo aptartas ir antstolio argumentai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. 2-6284-901/2013 buvo skirtingai įvertinti tie patys antstolio veiksmai. Šioje teismo nutartyje nurodyta, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje (kurios galutiniu sprendimu ir remiasi ieškovas UAB „Universal auto“) ieškovai pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius išvežamų prekių nuosavybę, kurie nebuvo vertinti sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo civilinėje byloje Nr. 2-6284-901/2013. Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo A. L. nepagrįsti argumentai ginče dėl žalos atlyginimo, kad teismas turėtų remtis antstolio veiksmų teisėtumo vertinimu, pateiktu 2013-08-23 teismo nutartyje byloje Nr. 2-6284-901/2013.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pareiga įrodyti patirtos žalos dydį tenka jos atlyginimą priteisti prašančiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos pobūdis aiškinamas ir jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios situacijos vykdymo procese aplinkybes. Kiekvienoje byloje, atsižvelgiant jos aplinkybes, gali būti taikomas skirtingas patirtą žalą ir jos dydį įrodantis kriterijus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip nuostolius įvardija išlaidas, kurias patyrė dėl antstolio neteisėtų veiksmų, vykdant nutartį dėl turto arešto kito juridinio asmens atžvilgiu, dėl kurių ieškovui, nesančiam skolininku bei vykdymo proceso dalyviu, priklausančių prekių nebuvo galima išvežti, t.y. prekių surinkimo ir išrinkimo, detalių supakavimo ir išpakavimo, prekių pakrovimo ir iškrovimo išlaidos – bei teikė šias išlaidas pagrindžiančius argumentus ir įrodymus. Antstolio neteisėtais veiksmais, t.y. įrašais ant UAB „Universal auto“ ir įmonės CK MK IMPEXGROUP 2013-06-11 PVM sąskaitos faktūros Nr. UNA0000039 ir antstolio padėjėjui pateikus muitinės pareigūnams tikrovės neatitinkančią informaciją apie deklaruojamų prekių areštą, ieškovas patyrė ieškinyje nuostolius, nes būtent dėl antstolio neteisėtų veiksmų prekėms nebuvo atliekamos muitinės procedūros ir prekių nebuvo galima išvežti. Teismas konstatuoja, kad ieškovo patirti nuostoliai yra realūs, atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą, prašomas priteisti jų atlyginimo dydis yra adekvatus, todėl laikytina, kad ieškovas įrodė jo patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos antstolio civilinei atsakomybei kilti sąlygos, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir iš atsakovo antstolio A. L. priteistini 375,93 Eur ieškovo patirti nuostoliai. Kadangi ši suma tiek ieškovui, tiek atsakovui nėra ypatingai didelė ir reikšminga turtine prasme, ką nurodė ir abiejų šalių atstovai, bei atsižvelgiant į ieškovo kaltės nebuvimą dėl nuostolių susidarymo, į antstolio veiksmų neteisėtumą bei jo civilinės atsakomybės ribas, pasibaigus draudimo sutarčiai su trečiuoju asmeniu AAS „BTA Baltic Insurance Company“, teismas neturi pagrindo mažinti antstolio civilinės atsakomybės, antstolio atstovo argumentai tuo ginčo aspektu laikytini nepagrįstais.

Patenkinus ieškinį, spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovas pateikė rašytinius duomenis, kad patyrė 920,00 Eur išlaidų, iš kurių 20,00 Eur žyminio mokesčio ir 900,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų (84-87 b.l.). Išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad dėl advokato suteiktų paslaugų patirtos šalies išlaidos atlyginamos, jei teismui raštu pateikiamas prašymas jas atlyginti su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, t.y. teismui turi būti pateiktas advokato parengtas išlaidų pagrindimas ir jų apmokėjimą patvirtinantys įrodymai.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos. Dėl to atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, t. y. teisinių paslaugų įmonei, negali būti vertinamas kaip atstovavimo išlaidos ir nėra atlyginamos bylą pralaimėjusios šalies. Tokios išlaidos taip pat negali būti laikomos kitomis būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis, nes atstovavimo išlaidos ir jų atlyginimas yra atskirai konkrečiai aptartos įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

Teismų praktikoje galutinai suformuotos nuostatos, jog teisinis reglamentavimas nesuteikia advokatui (partneriui, advokatų profesinei bendrijai) teisės ir galimybės pavesti kitam subjektui (šiuo atveju tarpininkui) išrašyti sąskaitų faktūrų už advokato klientui suteiktas teisines paslaugas, kadangi tai yra išimtinai advokato pareiga, ir advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas moka klientai, o ne tarpininkai (Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatymo 44 str., 50 str. 1 d.). Šioje byloje teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas už ieškinio parengimą šioje civilinėje byloje sumokėjo UAB „Tikroji vaivorykštė“ 900,00 Eur. Nors ieškovas pateikia su advokatu D. K. sudarytą atstovavimo, teisinių paslaugų sutartį, sutartį dėl tarpininkavimo teikiant teisines paslaugas (89-93 b.l.), tačiau paties advokato ieškovui išrašyta sąskaita – faktūra, prašomų apmokėti bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas bei įrodymai, jog advokato išrašyta sąskaita faktūra yra apmokėta, nėra pateikti. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovas ar tarpininkaujanti bendrovė - UAB „Tikroji vaivorykštė“ 900,00 Eur sumą pervedė advokatui D. K. už šio ieškinio surašymą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas įrodė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų realumą.

Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovo prašymas dėl 900,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos tik realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas 20,00 Eur žyminis mokestis. Be to proceso metu susidarė 4,16 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus ieškinį, šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 284 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškinio senaties terminą ir priteisti ieškovui UAB „Universal auto“ (juridinio asmens kodas 302702628, buveinė – Vytauto g.122, Šiauliai) iš atsakovo antstolio A. L. ( antstolio kontoros adresas – Tilžės g.157-309, Šiauliai) 375,93 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų, 93 centų) žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovui UAB „Universal auto“ (juridinio asmens kodas 302702628, buveinė – Vytauto g.122, Šiauliai) iš atsakovo antstolio A. L. ( antstolio kontoros adresas – Tilžės g.157-309, Šiauliai) 20,00 Eur (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo antstolio A. L. 4,16 Eur (keturių eurų, 16 centų) bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Alma Jurgelienė