- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-02
- Bylos Nr.
- 2A-245-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius (pran.), Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- UAB „Universal auto“, UAB „Tikroji vaivorykštė“
- Atsakovas
- Klaipėdos teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 44.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Kursevičiaus, teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo antstolio A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6128-883/2014 pagal ieškovių UAB „Universal auto“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ ieškinį atsakovams Klaipėdos teritorinei muitinei ir antstoliui A. L. dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais ir uždraudimo atsakovams atlikti neteisėtus veiksmus, keliančius žalos atsiradimą ieškovams; trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje UAB ECAA Europe, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje uždaroji akcinė bendrovė EAST China Automobile Association LTD, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai UAB „ECAA Europe“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, kurį tikslino, prašydami:
a) pripažinti neteisėtais atsakovų antstolio A. L. kontoros ir Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmus, dėl kurių 2013-06-12 Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto poste buvo užkirstas kelias atlikti standartines muitinės procedūras ir ieškovui UAB „Universal auto“ išvežti PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. UNA0000039 nurodytas bei jai priklausančias prekes iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ užkirstas kelias atlikti ir suteikti muitinės tarpininko paslaugas;
b) pripažinti ieškovo UAB „Universal auto“ teisę laisvai disponuoti ir atlikus standartines muitinės procedūras laisvai išvežti iš Lietuvos Respublikos jai nuosavybės teise priklausančias prekes, kurios yra laikomos muitinės sandėlyje Žemaitės g. 96C, Šiaulių m., įskaitant ir prekes, kurios įsigytos iš ECAA Europe UAB, nepriklausomai nuo to, kada ieškovas tas prekes įgijo;
c) pripažinti UAB „Tikroji vaivorykštė“ teisę ieškovo UAB „Universal auto“ pavedimu atlikti muitinės tarpininko funkcijas dėl ieškovui UAB „Universal auto“ nuosavybės teise priklausančių prekių Klaipėdos teritorinėje muitinėje, atliekant standartines muitinės procedūras ir išvežant minėtas prekes iš Lietuvos Respublikos.
Nurodė, kad 2013-06-12 ieškovas UAB „Universal auto“ pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto postui krovinį – 2 paletes automobilių detalių pagal 2013-06-11 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. UNA0000039, o ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“, kaip muitinės tarpininkas, siekė atlikti reeksporto ir tranzito muitinės procedūras. Prekės iki to laiko buvo laikomos muitinės sandėlyje Šiauliuose, Žemaitės g. 96C, šiame sandėlyje prekes laiko ir trečiasis asmuo ECAA Europe UAB. 2013-06-12 muitinės pareigūnai atsisakė atlikti muitinės procedūras, teigdami, kad dalis ieškovo UAB „Universal auto“ vežamų prekių yra areštuotos vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00335 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmonei ECAA Europe UAB ir muitinė vykdo antstolio A. L. nurodymus. Ieškovų UAB „Universal auto“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ prekėms ar komercinei veiklai nebuvo taikomi jokie antstolio apribojimai, todėl be jokio teisinio pagrindo buvo suvaržytos ieškovų teisės disponuoti savo turtu, teikti muitinės tarpininko paslaugas. Dėl neišvežto krovinio ieškovams padaryta finansinė žala, prarandama klientūra. Nors atsakovų veiksmai ir buvo apskųsti, atsakovai savo neteisėtų veiksmų nepripažįsta, ieškovų neinformavo, kad jie gali atlikinėti muitinės procedūras ir vežti ieškovui nuosavybės teise priklausančias prekes į užsienį bei nepatvirtino, kad nepasikartos 2013-06-12 situacija. Ieškovai reiškia prevencinį ieškinį, nes dėl nepagrįstų suvaržymų disponuoti priklausančiomis prekėmis prekių savininkui ieškovui UAB „Universal auto“ kilo reali grėsmė dar didesnei žalai ateityje atsirasti, o ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ žala ateityje gali atsirasti dėl nepagrįstai neleidžiamų atlikti muitinės tarpininko procedūrų, dėl reputacijos pablogėjimo, bei dėl negaunamų pajamų už muitinės tarpininko veiklą.
Šalies argumentai
Atsakovas antstolis A. L. su ieškiniu nesutiko, prašė civilinę bylą dėl ieškovų pirmojo reikalavimo (pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus) nutraukti, o likusioje dalyje atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad analogiško turinio ginčas jau išspręstas 2013-08-23 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6284-901/2013, kurioje teismas pasisakė dėl antstolio veiksmų teisėtumo iš esmės, todėl nėra pagrindo jo veiksmų 2013-06-12 vertinti iš naujo. Klaipėdos teritorinės muitinės neveikimas 2013-06-12 taip pat yra teisėtas, o civilinė byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta dėl Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal ieškovų skundą nagrinėjamos bylos. Muitinė vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir Turto arešto aktų registro duomenimis, o ieškovai muitinei ir antstoliui pateikė tik PVM sąskaitą-faktūrą, pagal kurią ieškovas pardavė prekes Ukrainos įmonei, bet nepateikė nei PVM sąskaitos-faktūros, kurios pagrindu ieškovas UAB „Universal auto“ įsigijo prekes iš ECAA Europe UAB, nei kitų nuosavybės teisių perleidimą įrodančių dokumentų, dėl ko tiek muitinės pareigūnams, tiek antstolio padėjėjui kilo pagrįstų abejonių, jog sąskaitoje nurodytas turtas yra areštuotas Vilniaus apygardos teismo 2013-03-12 nutarties pagrindu. Antstolis nedavė muitinei jokių neteisėtų nurodymų, nėra pateikęs jokios klaidinančios informacijos, be to, šiuo metu antstolis A. L. yra nušalintas nuo vykdymo veiksmų, todėl nėra susijęs su galimybe kaip nors prisidėti prie ieškovų teisių į bet kokį turtą pripažinimo ar tokių teisių varžymo.
Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad muitinė vadovavosi antstolio A. L. 2013-03-15 Turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00335 ir 2013-04-12 patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo, kuriais buvo aprašytas skolininkui ECAA Europe UAB priklausančių prekių (automobilių detalių), esančių muitinės sandėlyje, likutis. Antstolio patvarkymai pateikti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui, registre įregistruotas turto arešto aktas Nr. 2013014218, kuriame nurodytas ECAA Europe UAB priklausantis areštuotas kilnojamasis turtas. UAB „Tikroji vaivorykštė“ 2013-06-12 pateikė muitinei deklaraciją, kuria deklaravo išvežimui automobilių detales – lengvųjų automobilių stabdžių kaladėles, pakabų amortizatorius ir rutulinius guolius, tačiau šios prekės nurodytos Turto arešto akte Nr. 2013014218, taigi ir buvo areštuotos. Muitinės pareigūnai, įvertinę turimą informaciją apie areštuotą turtą ir antstolio reikalavimus neišleisti areštuotų prekių, 2013-06-12 neįformino muitinės procedūros prekėms pagal ieškovo pateiktą deklaraciją, o ieškovai tuo metu nepateikė dokumentų, įrodančių prekių įsigijimą iš ECAA Europe UAB. Prekių neišleidimo priežastis buvo nurodyta deklaracijoje 99 langelyje, taip pat pateikta elektroniniu paštu deklaranto atstovei. Be to, Klaipėdos teritorinė muitinė 2013-06-17 raštu informavo ieškovus, kad daliai norimų išvežti prekių yra taikomas turto areštas, o prekėms, kurioms areštas netaikomas, pasiūlyta pateikti patikslintą deklaraciją. Nei muitinei, nei antstoliui ieškovai nepateikė dokumentų, įrodančių, kad prekės jų yra įsigytos dar iki 2013-03-12 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje ECAA Europe UAB ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje EAST China Automobile Association LTD atsiliepimo į ieškinį įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.
Pripažino neteisėtais atsakovo antstolio A. L. veiksmus, dėl kurių 2013-06-12 Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto poste buvo užkirstas kelias atlikti standartines muitinės procedūras ir ieškovui UAB „Universal auto“ išvežti PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. UNA0000039 nurodytas bei jai priklausančias prekes iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ užkirstas kelias atlikti ir suteikti muitinės tarpininko paslaugas. Ieškinį dalyje dėl atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmų pripažinimo neteisėtais atmetė. Likusioje dalyje bylą nutraukė. Priteisė iš antstolio A. L. ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ 6699 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš antstolio A. L. 59,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Kadangi ieškinio reikalavimo formuluotė yra teisiškai ydinga, todėl tinkamu atsakovu byloje teismas pripažino antstolį A. L..
Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimą įvertinti antstolio veiksmus reiškia kitas asmuo – ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios. O sprendimo visuotinio privalomumo principas neriboja tiek ankstesnėje byloje dalyvavusių, tiek nedalyvavusių asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos pareiškiant tapatų reikalavimą, nurodant tapatų dalyką, tačiau ne tapatų pagrindą, taip pat kitoje byloje įrodinėti ir peržengiančius įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus, ankstesnėje byloje netirtus faktus bei teisinius santykius.
Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6284-901/2013, pareiškėjų ECAA Europe, UAB, ir UAB „Universal auto“ skundo dėl antstolio A. L. veiksmų, atliktų 2013-06-12, netenkino, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius išvežamų prekių nuosavybę: 2013-03-05 PVM sąskaitą – faktūrą serija ECA Nr. 0000038, 2013-03-11 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0000216 ir prekių priėmimo – perdavimo aktus.
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas akcentavo minėto 2014-06-07 patvarkymo dėl informacijos pateikimo aktualumą, kurį antstolis nukreipė Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos ir kuriuo prašė nustatyti išsamią dokumentinę kontrolę visų prekių, gabenamų iš muitinės sandėlio, esančio Žemaitės g. 96C, Šiaulių m., o nustačius faktą, kad gabenamų prekių pirminis gavėjas yra ECAA Europe UAB ir prekės perleistos bei gabenamos be suderinimo su išieškotoju EAST China Automobile Association LTD, informuoti apie tai antstolį arba išieškotoją, neleidžiant atlikti muitinės procedūrų, kol nebus gautas išieškotojo atstovo patvirtinimas. Nors šis patvarkymas formulavo tiesioginius nurodymus vykdymo procese nedalyvaujančio asmens ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“, kuriam priklauso sandėliai Šiauliuose, Žemaitės g. 96C, atžvilgiu, tačiau proceso metu buvo išsiaiškinta, kad ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ patvarkymas nebuvo pateiktas. Taigi ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ 2013-06-12 nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu nustatytą dokumentinę kontrolę, patvarkymo pateikti antstoliui išvežamų prekių nuosavybę patvirtinančius dokumentus antstolis taip pat nebuvo priėmęs, todėl argumentą, jog ieškovas anksčiau nepateikė prekių nuosavybės dokumentų, teismas laikė nepagrįstu. Prekių nuosavybės dokumentai muitinės pareigūnams kartu su deklaracija nebuvo teikiami, nes nei vienas teisės aktas neįpareigoja muitinę spręsti kontroliuojamų prekių nuosavybės klausimo.
Teismui pateikti išvežamų prekių nuosavybės dokumentai sudarė pagrindą iš naujo vertinti antstolio padėjėjo 2013-06-12 veiksmus ir įrašą ant UAB „Universal auto“ ir įmonės CK MK IMPEXGROUP 2013-06-11 PVM sąskaitos faktūros Nr. UNA0000039.
Teismas sprendė, kad įrašais ant UAB „Universal auto“ ir įmonės CK MK IMPEXGROUP 2013-06-11 PVM sąskaitos faktūros Nr. UNA0000039 antstolio padėjėjas, pateikdamas muitinės pareigūnams tikrovės neatitinkančią informaciją apie deklaruojamų prekių areštą („Dalis išvežamų prekių yra aprašyta vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“) ir sustabdydamas muitinės procedūras („Areštas taikomas tol, kol antstoliui skolininkas pateiks prekių savininką įrodantį dokumentą“), atliko procesinį veiksmą, kuris nebuvo įformintas kaip antstolio patvarkymas, tačiau sukėlė ieškovams neigiamas teisines pasekmes.
Byloje nustatytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą išvadai, kad šiuo atveju antstolis nesiėmė visų teisės aktuose nustatytų priemonių, jog būtų apsaugotos vykdymo procese nedalyvaujančių asmenų teisės, neveikė taip, kaip, remiantis teisės aktų nustatytais įpareigojimais, turėjo veikti, todėl antstolio veiksmai 2014-06-12, dėl kurių 2013-06-12 Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto poste buvo užkirstas kelias atlikti standartines muitinės procedūras ir ieškovui UAB „Universal auto“ išvežti PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. UNA0000039 nurodytas bei jai priklausančias prekes iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ užkirstas kelias atlikti ir suteikti muitinės tarpininko paslaugas, teismo pripažinti neteisėtais.
Vertindamas atsakovo Klaipėdos muitinės veiksmus 2013-06-12, teismas atsižvelgė į tai, kad muitinės pareigūnai atlikdami muitinį patikrinimą vadovavosi antstolio A. L. 2013-03-15 Turto aprašu vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00335 ir 2013-04-12 patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo, Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre įregistruotu turto arešto aktu Nr. 2013014218 ir vykdė į muitinio tikrinimo vietą atvykusio antstolio padėjėjo reikalavimą neišleisti prekių. Nors antstolio padėjėjo reikalavimas neišleisti prekių nebuvo įformintas patvarkymu (CPK 613 str.), tačiau muitinės pareigūnams nebuvo pagrindo jo nevykdyti, nes antstolio reikalavimai susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str.). Neišleidimo priežastys 2013-06-12 buvo pateiktos UAB „Tikroji vaivorykštė“ elektroniniu paštu. Remdamasis išdėstytu teismas sprendė, kad nėra pagrindo Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmų, dėl kurių 2013-06-12 Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto poste buvo užkirstas kelias atlikti standartines muitinės procedūras ir ieškovui UAB „Universal auto“ išvežti PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. UNA0000039 nurodytas bei jai priklausančias prekes iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ užkirstas kelias atlikti ir suteikti muitinės tarpininko paslaugas, pripažinti neteisėtais.
Antru ir trečiu reikalavimais ieškovai prašė pripažinti ieškovo UAB „Universal auto“ teisę laisvai disponuoti ir atlikus standartines muitinės procedūras laisvai išvežti iš Lietuvos Respublikos jai nuosavybės teise priklausančias prekes, kurios yra laikomos muitinės sandėlyje Žemaitės g. 96C, Šiaulių m., įskaitant ir prekes, kurios įsigytos iš ECAA Europe UAB, nepriklausomai nuo to, kada ieškovas tas prekes įgijo, ir pripažinti UAB „Tikroji vaivorykštė“ teisę ieškovo UAB „Universal auto“ pavedimu atlikti muitinės tarpininko funkcijas dėl ieškovui UAB „Universal auto“ nuosavybės teise priklausančių prekių Klaipėdos teritorinėje muitinėje, atliekant standartines muitinės procedūras ir išvežant minėtas prekes iš Lietuvos Respublikos.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodo, kad dėl 2013-06-12 Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmais užkirsto kelio ieškovui UAB „Universal auto“ išvežti jai priklausančias prekes, įmonė negavo 4459,84 Eurų (15386,45 Lt) pajamų, be to, ieškovas faktiškai patyrė ir 1298,00 Lt finansinę žalą. Taip pat ieškovai nurodo, kad dėl atsakovų veiksmų jie negauna pajamų ir toliau, nes jiems neleidžiama išvežti jokių prekių, esančių muitinės sandėlyje, kurios įgytos iš ECAA Europe UAB, prarandamos ne tik pajamos, bet ir klientūra, patiriama žala dėl reputacijos pablogėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad ieškovų komercinė veikla dėl 2014-06-07 antstolio A. L. patvarkymu nustatytos dokumentinės kontrolės buvo ribojama.
Svarbia aplinkybe teismas laikė tai, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-65-291/2014 (buvęs Nr. 2-2727-291/2013) pagal ieškovo East China Automobile Association LTD ieškinį atsakovams ECAA Europe UAB, J. D., trečiajam asmeniui UAB „Vaivorykštė“ dėl uždraudimo atsakovams atlikti neteisėtus veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę ieškovui, kuriuo ieškinys atmestas, įsiteisėjo 2014-09-26 (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-477-154/2014). Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, todėl minėtoje civilinėje byloje 2013-03-13 taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, tą pačią dieną neteko galios ir 2013-06-07 patvarkymas, priimtas vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00337, kurioje buvo vykdoma 2013-03-13 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr.2-2727-291/2013.
Teismas priimdamas sprendimą, vadovavosi sprendimo priėmimo dieną esančia faktine situacija, ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju realaus pavojaus, kad bus atliekami ieškovų teises pažeidžiantys veiksmai, trukdantys laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis prekėmis ir atlikti standartines muitinės procedūras, neliko, prevencinis ieškinys, kaip apsauginis teisių gynimo būdas, prarado savo aktualumą, todėl šią bylos dalį nutraukė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu antstolio A. L. atstovas advokatas A. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinio netenkinti bei priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pripažindamas antstolio veiksmus neteisėtais, teismas faktiškai išėjo už teisme iškelto ginčo ribų – prevencinio ieškinio dalyko, todėl dalinis ieškinio tenkinimas neišsprendžia šalių ginčo, bet sudaro neapibrėžtas sąlygas kilti ginčams dėl galimai padarytos žalos atlyginimo ateityje. Teismas išskirdamas dalį ieškinio reikalavimų kaip prevencinius, o dalį kaip savarankišką ginčą dėl antstolio veiksmų 2013-06-12 teisėtumo, išėjo už CK 1.138 str. 3 p., 6.255 str. nuostatomis apibrėžtų prevenciniu ieškiniu keliamo ginčo ribų.
2. Sprendimą priėmęs teismas turėjo teisę nustatyti tik ieškovų prašomas teisines pasekmes pagal CK 1.138 str. 3 p., 6.255 str., t.y. tenkinti prevencinį ieškinį arba jį atmesti, bet ne priimti procesinį sprendimą, kuriuo būtų sukuriamas kardinaliai skirtingas teisinis rezultatas nei ieškiniu siekė nustatyti patys ieškovai.
3. Nepakankamai aiškus ieškinio dalyko suformavimas yra pripažįstamas esminiu procesinės teisės pažeidimu, kuris trukdo teismui teisingai išspręsti kilusį ginčą, todėl ieškovų ieškinio reikalavimo dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais turinio trūkumai suvaržė antstolio teisę teikti „su reikalavimu susijusius atsikirtimus“. Taip apribota antstolio teisė gintis nuo ieškinio reikalavimų. Teismas ginčo teisena nagrinėjamojo ir byloje vertino absoliučiai visus vykdomojoje byloje atliktus veiksmus. Apelianto įsitikinimu grubiai pažeisti rungimosi, dispozityvumo, procesinio lygiateisiškumo principai, nes bylos nagrinėjimas vyko tendencingai, labai paviršutiniškai ir netgi teismui rodant iniciatyvą ieškinio tenkinimui, kas neabejotinai turėjo įtakos neteisingam ginčo išsprendimui. Be to, pirmojo ieškovų reikalavimo patenkinimas nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Ieškovams neprašant atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą ar atkurti jų tariamai pažeistas teises, bet kokiu kitu materialine teisine prasme apčiuopiamu būdu, sprendimu ieškovų teisės faktiškai nebuvo apgintos/atkurtos, o skundžiamas sprendimas laikytinas daugiau prejudicinę reikšmę turinčius faktus nustatančiu procesiniu dokumentu, kuris vėliau bus pagrindu kitoms byloms dėl žalos atlyginimo kilti, nei civilinių teisinių santykių subjektų teises ginančiu teismo sprendimu. Šioje byloje antstolio veiksmai neteisėtais buvo pripažinti nepagrįstai, ir netgi nepakankamai motyvuotai. Be to, akivaizdus teismo padarytų teisinių išvadų prieštaringumas, nes teismas pateikė kardinaliai priešingą antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Savarankišku teismo sprendimo neteisėtumo motyvu apeliantas laiko tai, jog jis nėra aiškus, rezoliucinė sprendimo dalis nesiderina su motyvuojamojoje dalyje padarytomis išvadomis, nemotyvuotas teisine prasme, o dalis faktinio pobūdžio išvadų nepagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, ir netgi jiems prieštarauja. Teismas lyg ir nustatė net du konkrečius neteisėtus antstolio veiksmus atliktus 2013-06-12, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje tokių veiksmų tiksliai neapibrėžė. Teismas akcentavo 2014-06-07 patvarkymo reikšmingumą, konstatavo dar vieną teisės pažeidimą, bet nepateikė jo ryšio su 2013-06-12 vykusiais įvykiais, kas antstolio įsitikinimu turi būti vertinama kaip CPK 270 str. 4 d. 2 p., 5 d. l p. ir 263 str. nuostatų pažeidimas. Įstatymų leidėjas CPK 613 str. nustatė CPK 585 str. aptartų antstolio teisių realizavimo būdą, nurodydamas išimtinai rašytinę antstolio patvarkymų formą. Todėl teismo išvada, kad teisines pasekmes asmenims gali nustatyti ne tik rašytiniai, bet ir žodiniai antstolio nurodymai, yra ne tik nepagrįsta teisine prasme, bet ir nelogiška. Teismas neturėjo pagrindo byloje nustatyti faktinę aplinkybę, jog 2013-06-12 antstolio padėjėjas M. J. davė nurodymus Muitinės pareigūnams neatlikti išmuitinimo veiksmus, todėl teismo padaryta išvada, jog sustabdydamas muitinės procedūras antstolis atliko neteisėtus veiksmus, yra nepagrįsta ir neteisėta. Antstolis laikosi pozicijos, jog muitinė priimdama sprendimą atsisakyti atlikti išmuitinimo procedūras, ne tik nepažeidė jokių teisės normų, bet pasielgė būtent taip, kaip ir turėjo elgtis susidariusioje situacijoje. Apelianto įsitinimu, jog jo padėjėjui M. J. 2013-06-12 nežinant apie minimus turto priėmimo-perdavimo aktus, t.y. apie nuosavybės teisių į kilnojamuosius daiktus perdavimo faktą ieškovui UAB „Universal auto“, jo pateikta informacija muitinei – ranka padarytas informacinio pobūdžio įrašas ant sąskaitos faktūros, negali būti laikomas neatitinkančiu objektyvios tikrovės tuometinėje faktinėje situacijoje.
Šalies argumentai
5. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai suprato Šiaulių apygardos teismo kolegijos išaiškinimus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-25 nutarties teisinės reikšmės šiame ginče. Antstolis laikosi principinės pozicijos, jog byloje atskaitos tašku turi būti laikomas Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-23 nutartimi nustatytas „prejudicinę reikšmę turintis faktas“, kad 2013-06-12 UAB „Universal auto“ teisė disponuoti turtu buvo suvaržyta teisėtai. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-08-23 nutartyje padaryta išvada, turi lemiamą reikšmę vertinant antstolio bei muitinės veiksmų teisėtumą ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ atžvilgiu. Antstolis 2013-06-12 jokiu būdu negalėjo pažeisti AB „Tikroji vaivorykštė“ teisės atlikti muitinės tarpininko paslaugas, tuo pačiu metu nepažeidė UAB „Universal auto“ teisės disponuoti turtu.
6. Apeliantas teigia, kad iš antstolio šiuo sprendimu buvo galima priteisti tik 1 487 Lt bylinėjimo išlaidų. Be to, šioje byloje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pareiškęs ir antstolis, kurios viso sudarė 7575 Lt. Todėl laikantis CPK 93 str. 1 d., 2 d., teismas turėjo paskirstyti ir ? antstolio turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 5050 Lt, priteisiant jas iš ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai UAB „Universal auto“ ir UAB „Tikroji vaivorykštė“ prašo apeliacinį skundą atmeti, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovų ieškinyje pirmu numeriu žymimas reikalavimas dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais turėjo būti vertinamas ne kaip savarankiškas ieškininio reikalavimas, bet viena iš ieškovų nustatytų įrodinėti sąlygų siekiant įrodyti prevencinį ieškinį, kadangi ieškinio reikalavimus išimtinai nustato ieškovas, o ne atsakovas ir teismas, išnagrinėjęs šiuos reikalavimus, juos tenkina arba netenkina. Be to, neteisėti veiksmai gali būti padaromi ne tik ateityje, bet jie gali būti padaryti ir praeityje, ir tiek konkrečiu laikotarpiu, todėl visiškai be jokio pagrindo apeliantas teigia, kad teismas išėjo už ieškiniu suformuotų ginčo ribų.
2. Apelianto išvedžiojimai, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėjo teisę tik nustatyti ieškovų prašomas teisines pasekmes (CK 1.138 str. 3 p. ir 6.255 str.), t. y. tenkinti prevencinį ieškinį arba ne, bet ne priimti procesinį sprendimą, kuriuo būtų sukuriama kardinaliai skirtingas teisinis rezultatas nei ieškiniu siekė nustatyti patys ieškovai, yra absoliučiai nepagrįsti.
3. Teismas neformulavo jokia kita žodine išraiška ieškovų reikalavimo ir juo labiau nekeitė faktinio ieškinio pagrindo. Apelianto tvirtinimus, kad dėl ieškovų reikalavimų dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais turinio trūkumai suvaržė antstolio teisę teikti su šiais reikalavimais susijusius atsikirtimus ir neva teismas turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, laiko teisiškai nepagrįstais. Šie nurodyti apeliacinio skundo teiginiai yra nauji reikalavimai, kurie keliami apeliaciniame skunde, nors pagal CPK 312 str. apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų. Apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas ginčo byloje neva nagrinėjo visus absoliučiai vykdomojoje byloje atliktus veiksmus ir išėjo už ieškinio reikalavimų ribų, yra visiškai nepagrįsti. Apeliacinio skundo teiginiai, kad bylos nagrinėjimas vyko tendencingai, paviršutiniškai ir teismui rodant iniciatyvą bei net padedant ieškovams rasti neteisėtus veiksmus 2013 m. birželio 12 d. yra nepagrįsti ir nekorektiški, kadangi bylą nagrinėjant teisme jokių aukščiau nurodytų pastabų ieškovo atstovas ir pats antstolis neišreiškė ir teismui nušalinimo nepareiškė. Antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais sukelia atitinkamas teisines pasekmes – civilinę, galimai ir drausminę bei kitokią atsakomybę, todėl tiek apeliantas antstolis A. L. yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, tiek ir ieškinio reikalavimas Nr. 1 ir jo tenkinamas sukelia materialines pasekmes. Šioje byloje ieškovai neprašė atlyginti neteisėtais veiksmais padarytos žalos ar kokia tai materialine prasme kompensuoti jų praradimus, todėl tai nereiškia, kad tokia žala nepatirta ir kad tokiu sprendimu nesukurtos teisės ir pareigos, kadangi šio fakto konstatavimas sudaro pagrindą vėliau ateityje ieškovams reikšti reikalavimus. Apelianto teiginiai, kad šiai dienai yra du procesiniai sprendimai, kurių tyrimas buvo neva tai identiškas, ir neva tai 2013 m. birželio 12 d. antstolio veiksmai yra įvertinti visiškai skirtingai, yra nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo sprendimo rezoliucinė dalies tiek teisinės, tiek gramatinės formuluotės yra akivaizdžiai paprastos ir visiškai aiškios, o tai, kad jis yra nepalankus apeliantui dar nereiškia, kad jis neteisingas ir neaiškus. Akivaizdu, kad teisines pasekmes gali nustatyti ne tik rašytiniai, ne tik patvarkymo forma, bet ir antstolio reikalavimai duoti tiek paprastu raštu, tiek žodine forma, nes jei tokie reikalavimai nesukeltų jokių teisių ir pareigų, tai CPK 585 str. įstatymų leidėjas nebūtų įtvirtinęs baudos skyrimo asmenims, kurie šių reikalavimų nepaiso. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atvykęs antstolio padėjėjas M. J. patvirtino, kad dalis išvežamų prekių yra aprašytos vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dar kartą patvirtina, kad šis apelianto padėjėjas pateikė muitinės pareigūnams tikrovės neatitinkančią informaciją. Įvairūs apelianto išvedžiojimai, kad jokių nurodymų nutraukti muitinės procedūras, neleisti ieškovams išvežti prekių antstolio padėjėjas esą nedavė, yra viso labo demagogiški atsikirtinėjimai. Apelianto teiginiai, kad ieškovai nepateikė nei antstolio padėjėjui M. J., nei muitinei prekių priėmimo-perdavimo akto bei kitų dokumentų, o pateikė tik PVM sąskaitą faktūrą, todėl neva antstolio padėjėjui kilo pagrįstų abejonių, jog sąskaitoje nurodytas turtas yra areštuotas, yra visiškai nepagrįsti. Apelianto teiginys, kad įrašai ant Universal Auto UAB PVM sąskaitos faktūros yra informacinio pobūdžio, yra akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės, kadangi šiame įraše yra nurodyta, kad šios prekės neišleidžiamos.
5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamojoje byloje negalima ignoruoti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atliktas antstolio A. L. 2013 m. birželio 7 d. patvarkymo teisinis faktinis vertinimas, nes minimoje civilinėje byloje teismas nenagrinėjo ir šalys apskritai nepasisakė dėl šio patvarkymo turinio, reikšmės ir įtakos atliekant neteisėtus veiksmus. Antstolis A. L. tvirtindamas, kad norėtos ieškovo Universal Auto UAB 2013 m. birželio 12 d. išvežti prekės esą buvo areštuotos prekės, priklausančios ECAA Europe UAB, turėjo pateikti tinkamus įrodymus, tačiau jokių įrodymų, išskyrus prielaidas bei hipotezes, apeliantas byloje nepateikė. Be to, antstolis nepagrįstai ignoravo faktą, kad analogišku kodu, tokio analogiško modelio ir analogiškos rūšies prekę gali turėti ir turi didžiulis ratas skirtingų tiek juridinių, tiek fizinių asmenų. Antstolio A. L. atliktų neteisėtų veiksmų kontekste reikšminga tai, kad oficialių detalių gamintojų yra nustatyta terminuota realizacijos trukmė, todėl siekiant išvengti nuostolių būtina skubiai leisti tokias prekes išvežti ir ribotos realizacijos trukmės prekes pateikti į rinką.
Šalies argumentai
6. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi tik ta aplinkybe, jog ieškinys buvo netenkintas atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės atžvilgiu, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistos teisingai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo East China Automobile Association LTD prašo antstolio apeliacinį skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsiteisėjusioje nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-6284-901/2013, jau nagrinėjo tarp apelianto ir ieškovo UAB „Universal auto“ kilusį ginčą dėl apelianto veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00335, kuriais Klaipėdos teritorinei muitinei buvo duoti nurodymai ar neva pateikta klaidinanti informacija ir 2013 m. birželio 12 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto poste buvo užkirstas kelias atlikti muitinės procedūras ir ieškovui UAB „Universal auto” išvežti PVM sąskaitoje faktūroje Nr. UNA0000039 nurodytas bei jam neva priklausančias prekes iš LR teritorijos, pripažinimo neteisėtais. Nepaisant to, kad nagrinėjamoje byloje atsirado naujų proceso dalyvių – ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė, nereiškia, kad minėtoji Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsiteisėjusi nutartis, neturi prejudicinės ir res judicata galios šiuo metu nagrinėjamoje byloje dalyvaujantiems tiems patiems asmenims - ieškovui UAB „Universal auto“ ir atsakovui A. L.. Abu šie asmenys, dalyvavę civilinėje byloje Nr. 2-6284-901/2013, dalyvauja ir šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartis šiems asmenims turi prejudicinę ir res judicata galią. Ieškovo UAB „Universal auto“ atžvilgiu apelianto veiksmai jau buvo pripažinti teisėtais, o ta aplinkybė, kad ieškovas UAB „Universal auto“ šioje byloje pateikė naujų įrodymų, neva įrodančių jo nuosavybės teisę į prekes, kurias buvo ketinama išvežti 2013 m. birželio 12 d., dar nekeičia situacijos ir neįrodo, kad apelianto veiksmai ieškovo UAB „Universal auto“ atžvilgiu buvo neteisėti.
2. Ieškovas UAB „Universal auto“ yra susijęs tiek su kitu ieškovu UAB „Tikroji vaivorykštė“, tiek su trečiuoju asmeniu ECAA Europe UAB, būtent tai trečiajam asmeniui sukėlė abejonių ir dėl galimo ECAA Europe UAB turto išvežimo per ieškovą UAB „Universal auto“, sutartis sudarant galimai atgalinėmis datomis.
3. Tursto arešto galiojimo metu iš tiesų paaiškėjo, kad yra dingusi dalis ECAA Europe UAB areštuoto turto. Tai patvirtina antstolės I. E. 2014 m. vasario 17 d. patvarkymas Nr. S-2978, kuriame nurodoma, kad areštuotas turtas galimai perleistas ar paslėptas, be to, ECAA Europe UAB vadovui buvo skirta bauda dėl areštuoto turto neatribojimo.
4. Apelianto sprendimas imtis ieškovo UAB „Universal auto" išvežamų prekių kontrolės buvo sąlygotas dar ir tos aplinkybės, kad ECAA Europe UAB keletą kartų iš eilės nevykdė apelianto, kaip antstolio, reikalavimų leisti apžiūrėti ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“ muitinės sandėlyje esantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas klaidingai konstatavo, jog antstolio padėjėjas muitinės pareigūnams pateikė kokią nors klaidingą informaciją apie areštuotų prekių išvežimą.
6. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje, be kita ko, buvo pažeistos ir trečiojo asmens procesinės teisės, kadangi iki šiol trečiajam asmeniui nėra pateikti visi šios bylos dokumentai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė prašo apeliacinį skundą atmeti, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti antstolio apeliacinio skundo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Dėl trečiojo asmens pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo East China Automobile Association LTD prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Trečiojo asmens įsitikinimu, žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas, nes paaiškėjo nemažai naujų aplinkybių ir atsirado naujų įrodymų, ir šių aplinkybių nustatymui arba paneigimui būtų reikalingi ir byloje dalyvaujančių asmenų žodiniai paaiškinimai. Be to, pirmosios instancijos teisme trečiajam asmeniui nebuvo užtikrinta teisė tinkamai dalyvauti procese, todėl yra pakankamas pagrindas apeliacinio skundo nagrinėjimą paskirti žodinio proceso tvarka.
Spręsdama šį prašymą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo trečiasis asmuo konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Prašyme nurodoma aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme trečiajam asmeniui nebuvo užtikrinta teisė tinkamai dalyvauti procese, nesudaro pagrindo bylą nagrinėti teismo posėdyje, rengiamame žodinio proceso tvarka, nes bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo pats ignoravo jam įstatymo suteiktas procesines teises (3 t., 25-26, 28, 60 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka pateikęs trečiasis asmuo, nėra pateikęs apeliacinio skundo dėl skundžiamo teismo sprendimo ar prisidėjęs prie pateikto apeliacinio skundo, todėl trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai vertinti tik apeliacinio skundo argumentų kontekste. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, jog būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Nėra pagrindo išvadai, jog teisėjų kolegija nagrinėdama apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturės galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.
Dėl teismo pareigos atskleisti ginčo esmę įvykdymo, prevencinio ieškinio dalyko, jo įrodinėjimo taisyklių ir išėjimo už ginčo ribų
Apeliantas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas antstolio veiksmus neteisėtais, faktiškai išėjo už teisme iškelto ginčo ribų – prevencinio ieškinio dalyko, todėl dalinis ieškinio tenkinimas neišsprendžia šalių ginčo, bet sudaro neapibrėžtas sąlygas kilti ginčams dėl galimai padarytos žalos atlyginimo ateityje. Teismas išskirdamas dalį ieškinio reikalavimų kaip prevencinius, o dalį kaip savarankišką ginčą dėl antstolio veiksmų 2013-06-12 teisėtumo, išėjo už CK 1.138 str. 3 p., 6.255 str. nuostatomis apibrėžtų prevenciniu ieškiniu keliamo ginčo ribų. Be to, pirmasis ieškovų reikalavimas dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais turėjo būti vertinamas ne kaip savarankiškas ieškininis reikalavimas, bet viena iš ieškovams įstatymu priskirtų įrodyti sąlygų siekiant įrodyti prevencinį ieškinį. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
Visų pirma, pirmos instancijos teismas nagrinėdamas vieną iš ieškovų ieškinio reikalavimą, t. y. pripažinti atsakovų 2013 m. birželio 12 d. veiksmus neteisėtais, vieno iš atsakovų, t. y. Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmų nepripažino neteisėtais. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismas prevencinius ieškovų reikalavimus atmetė ne todėl, kad jie nepagrįsti, bet todėl, kad po civilinės bylos iškėlimo iš esmės pasikeitė teisinė situacija, t. y. atsakovas, antstolis A. L. nebevykdė vykdomosios bylos ir laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, kas nebuvo nei šalims, nei teismui žinoma pareiškiant ieškinį teisme.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai grindžiama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12, 13 straipsniai). Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Taigi, asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, ištyręs ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo teisinius santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui. Taigi, teismas negali pakeisti ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tą padaryti, kaip ir didinti ar mažinti ieškinio reikalavimus arba visiškai jų atsisakyti, gali tik pats ieškovas, sprendžiantis dėl savo teisių gynimo būdo ir apimties, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, tačiau privalo teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius.
Šiaulių apygardos teismas, šioje byloje priimdamas įsiteisėjusią 2014 m. birželio 26 d. nutartį, kurios pagrindu ši civilinė byla buvo perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, taip pat konstatavo, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovių nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovų pirmasis reikalavimas dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais, turėjo būti vertinamas ne kaip savarankiškas ieškininio reikalavimas, bet viena iš ieškovų nustatytų įrodinėti sąlygų siekiant įrodyti prevencinį ieškinį, yra visiškai nepagrįstas, kadangi ieškinio reikalavimus išimtinai nustato ieškovas.
Dėl teismo teisės taikyti teisę ir koreguoti ieškinio dalyką bei ieškovo pareigos tinkamai suformuoti ieškinio dalyką
Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas priimdamas sprendimą, turėjo teisę tik nustatyti ieškovų prašomas teisines pasekmes CK 1.138 str. 3 p. ir 6.255 str. aspektu, t. y. vertinti prevencinio ieškinio pagrįstumą, o ne procesiniu sprendimu sukurti kardinaliai skirtingą teisinį rezultatą nei ieškiniu siekė nustatyti patys ieškovai.
Pirmuoju ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimu buvo prašoma teismo pripažinti neteisėtais antstolio A. L. ir Klaipėdos teritorinės muitinės veiksmus, 2013-06-12 neleidžiant atlikti standartines muitinės procedūras ir ieškovui UAB „Universal auto“ išvežti PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. UNA0000039 nurodytas bei jai priklausančias prekes iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ užkertant kelią suteikti muitinės tarpininko paslaugas. Antru ir trečiu reikalavimais ieškovai prašė pripažinti ieškovo UAB „Universal auto“ teisę laisvai disponuoti ir atlikus standartines muitinės procedūras laisvai išvežti iš Lietuvos Respublikos jai nuosavybės teise priklausančias prekes, kurios yra laikomos muitinės sandėlyje Žemaitės g. 96C, Šiaulių m., įskaitant ir prekes, kurios įsigytos iš ECAA Europe UAB, nepriklausomai nuo to, kada ieškovas tas prekes įgijo, ir pripažinti UAB „Tikroji vaivorykštė“ teisę ieškovo UAB „Universal auto“ pavedimu atlikti muitinės tarpininko funkcijas dėl ieškovui UAB „Universal auto“ nuosavybės teise priklausančių prekių Klaipėdos teritorinėje muitinėje, atliekant standartines muitinės procedūras ir išvežant minėtas prekes iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegijos nuomonė, ieškovų reikalavimas dėl antstolio ir muitinės veiksmų teisėtumo, yra savarankiškas ieškinio reikalavimas, todėl šios bylos kontekste apeliantas nepagrįstai šį reikalavimą tapatina su prevencinio ieškinio dalyku, ar viena iš sąlygų siekiant įrodyti prevencinį ieškinį.
Sutiktina su apelianto dėstoma pozicija, kad teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė, bet privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimas būtų aiškus. Tačiau šiuo atveju bylos duomenys nepatvirtina fakto, kad apeliantui buvo neaiškūs ieškovų reiškiami reikalavimai, tai nenurodyta ir teiktuose teismui procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, apelianto tvirtinimai, kad ieškovų reikalavimas dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais, jo turinio trūkumas suvaržė antstolio teisę teikti su šiais reikalavimais susijusius atsikirtimus, ir neva teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, yra teisiškai nepagrįsti. Atskirai teisėjų kolegijos pažymėtina, kad antstolį A. L., kuris tai pat yra teisininkas, teismo procese atstovavo profesionalus advokatas, todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad bylos nagrinėjimas vyko tendencingai, paviršutiniškai ir teismui rodant iniciatyvą bei net padedant ieškovams rasti neteisėtus veiksmus 2013 m. birželio 12 d., yra nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjant teisme tokios pastabos būtų pareikštos ar būtu pasinaudota teisėjo nušalinimo institutu, ar kad atsakovui buvo trukdoma, daromos procesinės kliūtys teikti argumentus ir įrodymus.
Apelianto argumentus, kad pirmojo ieškinio reikalavimo patenkinimas nesukelia jokių materialinių pasekmių, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais, kadangi ieškovai ieškiniu inter alia prašė antstolio A. L. veiksmus, kuriuos jis atliko, kol vykdė nurodytas vykdomąsias bylas, pripažinti neteisėtais, t. y. ieškovai prašė atlikti retroaktyvų antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimą. Nors ieškovai neprašė atlyginti neteisėtais veiksmais padarytos žalos ar kokia tai materialine prasme kompensuoti jų praradimus, tačiau tai nesuponuoja išvados, kad tokios žalos ieškovai nepatyrė. Apeliantas bando klaidinti teismą, teigdamas apie ieškovo prevencinio ieškinio atmetimą, tačiau šioje dalyje byla buvo nutraukta dėl pasikeitusios teisinės situacijos, t. y. nelikus pavojaus, kad bus atliekami ieškovų teises pažeidžiantys veiksmai, trukdantys laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiomis prekėmis ir atlikti standartines muitinės procedūras. Todėl argumentas, kad neteisėtų antstolio veiksmų materialinės pasekmės turėtų būti nustatomos tik kitose bylose, yra visiškai nepagrįstas.
Apeliantas apeliacinį skundą, pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais, grindžia padarytų teisinių išvadų prieštaringumu: skundžiamame sprendime ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje.
Apelianto argumentus, kad šiai dienai yra du procesiniai sprendimai, kurių tyrimas buvo identiškas, ir 2013 m. birželio 12 d. antstolio veiksmai yra įvertinti visiškai skirtingai, teisėjų kolegija atmeta. Pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje reikalavimą įvertinti antstolio veiksmus reiškia kitas asmuo – ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“. Antra, nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė naujus įrodymus, patvirtinančius išvežamų prekių nuosavybę: 2013-03-05 PVM sąskaitą – faktūrą serija ECA Nr. 0000038, 2013-03-11 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0000216, kurie Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, sprendžiant antstolio A. L. veiksmų atliktų 2013-06-12 teisėtumą, nebuvo vertinti. Trečia, apeliantas antrą kartą kelia analogišką klausimą, nes įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartyje Nr. 2A-580-368/2014 nurodyta, kad tapačiais skundai gali būti pripažįstami tik tada, kai visiškai tapatūs visi trys skundo elementai – šalys, skundo dalykas ir faktinis pagrindas. Šiuo atveju nesutampa ieškinio dalykas, nes nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė reikalavimus pripažinti neteisėtais dviejų atsakovų: antstolio A. L. veiksmus ir Klaipėdos teritorinės muitinės, veiksmus. Nors pirmosios instancijos teismui nagrinėjant antstolio A. L. veiksmų teisėtumą vykdomojoje byloje Nr. 0159/13/00335, teisminio nagrinėjimo objektas, be kita ko, buvo ir klausimas dėl antstolio veiksmų, tačiau nagrinėjamos bylos atveju teisminio nagrinėjimo objektas yra platesnis. Be to, įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje nedalyvavusiems asmenims neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai savo reikalavimus grindžia nurodydami ir naujas aplinkybes, kurios nebuvo skundo faktiniu pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-6284-901/2013.
Dėl teismo pareigos aiškiai apibrėžti nustatytą teisės pažeidimą ir motyvuoti priimtą procesinį sprendimą
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantui nėra aiškus teismo sprendimas, rezoliucinė dalis nesiderina su motyvuojamąja dalimi. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais argumentais, pažymi, kad apelianto nurodomi argumentai dėl neaiškaus teismo sprendimo bei rezoliucinės dalies nesiderinimo prie motyvuojamosios yra nepagrįsti, nes ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, įvertinus visą byloje esančią medžiagą, argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, o padarytos teismo išvados atitinka teismo rezoliucinę dalį.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas vienpusiškai įvertino bylos aplinkybes.
Apeliantas neginčija aplinkybės, kad abiejų ieškovų atžvilgiu jokia vykdomoji byla nebuvo užvesta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įrašais ant UAB „Universal auto“ ir įmonės CK MK IMPEXGROUP 2013-06-11 PVM sąskaitos faktūros Nr. UNA0000039 antstolio padėjėjas, pateikdamas muitinės pareigūnams tikrovės neatitinkančią informaciją apie deklaruojamų prekių areštą („Dalis išvežamų prekių yra aprašyta vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“) ir sustabdydamas muitinės procedūras („Areštas taikomas tol, kol antstoliui skolininkas pateiks prekių savininką įrodantį dokumentą“), atliko procesinį veiksmą, kuris nebuvo įformintas kaip antstolio patvarkymas, sukėlė ieškovams neigiamas teisines pasekmes. Teisėjų kolegijai akivaizdu, kad tai yra muitinės procedūrų sustabdymas, nes atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė negali įforminti muitinės procedūrų, jei antstolio padėjėjas tvirtina, kad šios prekės yra areštuotos. Antstolio padėjėjo 2013 m. birželio 12 d. duotas nurodymas yra antstolio reikalavimo vykdymas, t. y. neišleisti areštuoto turto iš muitinės, todėl teismas visiškai teisingai savo sprendime šį žodinį ir raštišką nurodymą pripažino, kaip antstolio reikalavimo privalomumą. Apelianto argumentas, kad įrašai ant UAB „Universal Auto“ PVM sąskaitos faktūros yra informacinio pobūdžio, yra akivaizdžiai neatitinkantis tikrovės, nes šiame įraše yra nurodyta, kad šios prekės neišleidžiamos. Vien ta aplinkybė, kad buvo neišleistas krovinys asmens, kuriam jokios laikinosios apsaugos priemonės niekada nebuvo taikytos, daro tokius antstolio padėjėjo veiksmus neteisėtais. Apelianto teiginiai, kad ieškovai nepateikė nei antstolio padėjėjui M. J., nei muitinei prekių priėmimo-perdavimo akto bei kitų dokumentų, o pateikė tik PVM sąskaitą faktūrą, todėl neva antstolio padėjėjui kilo pagrįstų abejonių, jog sąskaitoje nurodytas turtas yra areštuotas, yra visiškai nepagrįsti, kadangi joks teisės aktas neįpareigoja nei prekes išvežančio asmens, nei muitinės tikrinti prekių nuosavybės įsigijimo dokumentus, kadangi yra pateikiama tik PVM sąskaita faktūra, kurios pagrindu prekės išvežamos ir užpildoma muitinės deklaracija. Atsižvelgiant į tai, visiškai sutiktina su teismo išvada, kad šiuo atveju antstolis nesiėmė visų teisės aktuose nustatytų priemonių, jog būtų apsaugotos vykdymo procese nedalyvaujančių asmenų teisės, neveikė taip, kaip, remiantis teisės aktų nustatytais įpareigojimais, turėjo veikti, todėl antstolio veiksmai 2014-06-12, dėl kurių 2013-06-12 Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių oro uosto poste buvo užkirstas kelias atlikti standartines muitinės procedūras ir ieškovui UAB „Universal auto“ išvežti PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. UNA0000039 nurodytas bei jai priklausančias prekes iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ užkirstas kelias atlikti ir suteikti muitinės tarpininko paslaugas, pagrįstai pripažinti neteisėtais.
Dėl CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo
Apeliantas įsitikinęs, kad nebuvo pagrindo nutraukti bylą CPK 293 str. 3 d. pagrindu, nes pirmos instancijos teismas neteisingai suprato Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį, o nagrinėjamojoje byloje negalima ignoruoti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atliktas teisinis faktinis vertinimas, nes jis gali keistis dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios turi lemiamos reikšmės ir tokios aplinkybės nebuvo bei negalėjo būti žinomos ieškovui UAB „Universal Auto“ civilinės bylos Nr. 2-6284-901/2013 nagrinėjimo metu.
Nagrinėjamos bylos kontekste pirmosios instancijos teismą pagrįstai vertino 2014-06-07 patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kas sąlygojo teisėtą ir pagrįstą teismo išvadą, jog ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ 2013-06-12 nebuvo žinoma apie jo atžvilgiu nustatytą dokumentinę kontrolę, patvarkymo pateikti antstoliui išvežamų prekių nuosavybę patvirtinančius dokumentus antstolis taip pat nebuvo priėmęs. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo išvada, kad ieškovų komercinė veikla dėl 2014-06-07 antstolio A. L. patvarkymu nustatytos dokumentinės kontrolės buvo ribojama.
Pažymėtina tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-6284-901/2013 buvo sprendžiamas 2013-06-12 antstolio atliktų veiksmų teisėtumo klausimas, tačiau antstolio veiksmų teisėtumas pateikus naujus įrodymus, patvirtinančius išvežamų prekių nuosavybę, minimoje byloje nebuvo vertintas. Priešingai nei teigia apeliantas, prekių nuosavybės teises įrodantys dokumentai turi esminę reikšmę vertinant antstolio veiksmų 2013-06-12 veiksmų teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su apelianto pozicija, kad šioje byloja privalu vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje nustatytu „prejudicinę reikšmę turinčiu faktu“, kad 2013-06-12 UAB „Universal Auto“ teisė disponuoti turtu buvo suvaržyta teisėtai.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Pirmosios instancijos teismas, atmetus reikalavimus atsakovo Klaipėdos muitinės atžvilgiu ir ieškinį tenkinus iš dalies (75 procentais), iš atsakovo antstolio A. L. ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“ priteisė 6699 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantas teigia, kad iš antstolio šiuo sprendimu buvo galima priteisti tik 1 487 Lt bylinėjimo išlaidų. Šioje byloje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pareiškęs ir antstolis, kurios viso sudarė 7575 Lt, todėl laikantis CPK 93 str. 1 d., 2 d., teismas turėjo paskirstyti ir ? antstolio turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 5050 Lt, priteisiant jas iš ieškovo UAB „Tikroji vaivorykštė“. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
Visų pirma, bylos duomenys patvirtina, kad tik ieškovas UAB „Tikroji vaivorykštė“ yra pateikęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurios sudaro 8932 Lt (3 t. 165 b. l.). Šios bylos atveju buvo tenkintas tik pirmasis ieškovų reikalavimas, ir tik iš dalies, ir tik antstolio atžvilgiu. Nors ieškinyje buvo suformuoti trys savarankiški reikalavimai, tačiau iš esmės antras ir trečias reikalavimai laikytini ne kaip savarankiški reikalavimai. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad antras ir trečias ieškinio reikalavimas nebuvo atmesti, o byla šioje dalyje buvo nutraukta, ne dėl to, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti, bet dėl to, kad pasikeitė faktinės bylos aplinkybės. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo keisti sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Iš apelianto antstolio A. L. ieškovai UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir UAB „Univesla Auto“ prašo priteisti po1500 Lt (434,43 eurų) už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (4 t.,56-65 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 3000 Lt (868,86 eurų) suma yra pagrįsta, todėl atmetus antstolio apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto ieškovų naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš antstolio A. L. ieškovui UAB „Tikroji vaivorykštė“, įmonės kodas 145573817, 434,43 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš antstolio A. L. ieškovui UAB „Universal auto“, įmonės kodas 3027028, 434,43 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.