Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T., J. T. globėjos, ieškinį atsakovui J. T. dėl išlaikymo (paramos) J. T. priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas ieškovės G. T. ieškinys atsakovui J. T., kuriuo ji prašo priteisti iš atsakovo J. T. J. T. išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki gyvos galvos arba kol ji taps visiškai darbinga. Išreikalauti iš VSDFV Šiaulių skyriaus pažymą apie atsakovo J. T. gaunamas pajamas.

Ieškinyje nurodyta, kad jos ir atsakovo J. T. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Jie turi dukrą J. T., gimusią (duomenys neskelbtini)Duktė pilnametė. (duomenys neskelbtini) jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. 2019 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 147-287/2019 J. T. buvo pripažinta neveiksnia visose srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje ji pripažinta ribotai veiksnia. J. T. nesugeba dirbti, užsidirbti savo pragyvenimui. Ji gauna šalpos neįgalumo pensiją, kurios dydis 209,88 Eur. Kadangi ieškovė paskirta dukters turto administratore, tai dukters gaunamą neįgalumo pensiją išleidžia jos išlaikymui. Bet šių lėšų dukters išlaikymui neužtenka. Ieškovės pragyvenimo šaltinis – netekto darbingumo pensija, kurios dydis yra 238,45 Eur. Pagal savo galimybes ji prisideda prie dukters išlaikymo, bet to yra per mažai. Mano, kad atsakovas – neveiksnios dukters J. tėvas J. T. privalo prisidėti prie jos išlaikymo. Dukters išlaikymui kas mėnesį reikia skirti apie 410 Eur. Šias išlaidas sudaro: maistui apie 150 Eur, rūbams bei avalynei apie 70 Eur, higienos, skalbimo priemonėms, dantų gydymui, vaistams ir vitaminams – 60 Eur, šildymui, šiukšlėms, elektrai, vandeniui, telefonui apie 60 Eur, laisvalaikiui bei kitoms išlaidoms apie 70 Eur. Dukters pensijos dydis apie 210 Eur. Pagal savo galimybes ieškovė skiria dukters išlaikymui apie 100 Eur, todėl nori, kad atsakovas prisidėtų prie neveiksnios dukters išlaikymo ir skirtų jos išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Pareiga išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus priklauso nuo dviejų sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos.

Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. T. neįgalumas nustatytas nuo vaikystės. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. birželio 20 d. darbingumo lygio nustatymo aktu Nr. 1689, J. T. nustatė 65 procentus netekto darbingumo lygį. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 147-287/2019 J. T. buvo pripažinta neveiksnia visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus savitvarkos įgūdžių sritį, kurioje ji pripažinta ribotai veiksnia. Taigi, akivaizdu, kad J. T. nedarbinga, nes pripažinta neveiksnia darbo teisinių santykių srityje, t. y., pati užsidirbti pajamų ji negali. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji gauna šalpos neįgaliojo pensiją, kurios dydis, kaip nurodė ieškovė teismo posėdžio metu, 2019 m. rugsėjo mėnesį buvo apie 217 Eur. Be to, kaip nurodė teismo posėdžio metu atsakovas, bei tai matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė su šalių dukra kiekvieną mėnesį gauna iš atsakovo apie 65 Eur dydžio pinigų sumą, kuri yra išieškoma antstolės už išlaikymo įsiskolinimą J. T. ir už neįvykdytą taikos sutartį skola G. T..

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006); tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013). Teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį nustačius šias sąlygas: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (CK3.192 straipsnio 2, 3 dalys).

Ieškovė G. T. tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jos dukteriai J. T. išlaikyti per mėnesį reikia apie 410 Eur, nes tiek ji išleidžia dukters poreikių tenkinimui: maistui apie 150 Eur, rūbams bei avalynei apie 70 Eur, higienos, skalbimo priemonėms, dantų gydymui, vaistams ir vitaminams apie 60 Eur, šildymui, šiukšlėms, elektrai, vandeniui, telefonui apie 60 Eur, laisvalaikiui bei kitoms išlaidoms apie 70 Eur.

Toks pateiktas poreikių paskaičiavimas teismui kelia pagrįstų abejonių. Šiuo atveju teismas nevertina ieškovės nurodytos pinigų sumos maistui. Ieškinyje nurodyta 70 Eur suma drabužiams ir avalynei, teismo nuomone, yra netiksli, nes pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kiekvieną mėnesį neperka drabužių bei avalynės. Ieškovės prašoma priteisti higienos, skalbimo priemonėms, dantų gydymui, vaistams bei kitoms išlaidoms 60 Eur taip pat nepagrįsta įrodymais. Be to, dantų gydymas apmokamas Teritorinės ligonių kasos lėšomis, o vaistų, kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, J. T. nevartoja, nes jai vaistai nėra paskirti gydytojų.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į ieškovės nurodytą 60 Eur sumą, kuri, pasak ieškovės, išleidžiama sumokėti mokesčiams. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kartu su dukterimi gyvena vieno kambario bute. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė moka už buto šildymą, vandenį, namo administravimą, elektrą, telefoną ir rinkliavą už atliekas. Iš byloje esančio mokėjimo pranešimo nustatyta, kad ieškovė 2019 m. už atliekų sutvarkymą turi mokėti 62,06 Eur rinkliavą. Ši suma nurodyta už 12 mėnesių, už du gyventojus. Tai yra, J. T. tenkanti mokesčio dalis per mėnesį – 2,59 Eur. Telia Lietuva AB ieškovė kiekvieną mėnesį moka po 7,90 Eur, už butų savininkų bendrosios nuosavybės administravimą pagal pateiktus įrodymus didžiausia mokėta suma – 5,23 Eur, už vandenį, didžiausia mokėta suma – 9,77 Eur, už šilumą bei karštą vandenį didžiausia mokėta suma – 38,14 Eur, už elektrą 7,80 Eur. Tai yra, ieškovė kartu su dukra per mėnesį mokesčiams išleidžia apie 68,84 Eur, iš kurių J. T. tenkanti dalis – 34,42 Eur. Jau neatsižvelgiant vien į tą faktą, kad ieškovė už butų administravimą bei buto šildymą mokėtų tokią pat sumą nepriklausomai nuo to, ar gyventų viena, ar kartu su dukterimi.

Iš to, kas išdėstyta, nustatyta, kad J. T. mokesčiams per mėnesį reikia apie 37 Eur, o ne 60 Eur, kaip nurodyta ieškinyje. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė gauna kompensaciją už buto šildymą, karštą bei šaltą vandenį. O iš byloje esančios Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2825-287/2019 matyti, kad tuo metu gaudavo ir maisto produktų iš intervencinių atsargų tiekimo programos. Nors ieškovė šioje byloje tokių duomenų ir nepateikė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo minėtos teismo nutarties priėmimo ieškovės ir šalių dukters finansinė situacija nepakitusi, todėl tikėtina, kad minėtus maisto produktus jos tebegauna.

Be to, teismas kritiškai vertina ir ieškovės nurodytą 70 Eur sumą, kurią ieškovė nurodė išleidžianti dukters laisvalaikiui bei pramogoms, kai pati teismo posėdyje paaiškino, kad dukra nieko neveikia, niekur neina, tik per dienas žiūri serialus, turimu telefonu naudotis nelabai moka.

Kaip jau buvo minėta, teismas priteisdamas pilnamečiui neįgaliam vaikui išlaikymą turi atsižvelgti ne tik į vaiko poreikius, bet ir į tai, ar tėvai turi galimybių teikti išlaikymą, nes negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties ir išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad J. T. tėvui J. T. yra nustatytas 70 procentų netektas darbingumas. Jo gaunamos pajamos – 236,20 Eur netekto darbingumo pensija. Kiekvieną mėnesį iš jo gaunamos pensijos išskaičiuojama apie 65 Eur už išlaikymo įsiskolinimą dukrai J. T. bei už skolą G. T. pagal neįvykdytą taikos sutartį.

Be to, iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas taip pat moka mokesčius už atliekų rinkliavą, vandenį, elektrą. Sugedus šaldytuvui, nusipirko naują, už kurį tenka mokėti po 33 Eur per mėnesį. Kaip atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, jis turi bėdų su sveikata ir perka vaistus, kuriems per mėnesį išleidžia 30 – 40 Eur. Byloje yra tai patvirtinantys įrodymai. Pateikė kvitą, kad pirko malkų 5 kubinius metrus už 150 Eur.

Teismas, išklausęs bylos šalis bei įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovės pateiktas ieškinys visiškai nepagrįstas. Akivaizdu, kad tiek ieškovė, tiek šalių dukra J. T., tiek atsakovas gauna beveik vienodas pajamas. Byloje visai nėra duomenų, kad šalių dukra turi kažkokių specialių poreikių, kurių ieškovė nepajėgi patenkinti iš dukrai mokamos šalpos pensijos. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad ieškovė būdama neveiksnios šalių dukters J. T. globėja turėtų atidžiau vykdyti savo, kaip globėjos pareigas, nes iš jos nurodytų aplinkybių teismo posėdžio metu matyti, kad ji leidžia savo neveiksniai dukrai disponuoti gaunamais pinigais, eiti apsipirkti, nors J. T. teisės šioje srityje visiškai apribotos. Be to, akivaizdu, kad ieškovė privalėtų įvertinti tam tikrų daiktų pirkimo būtinybę, nes kaip nurodė teismo posėdžio metu, neveiksniai dukrai nupirktas telefonas, kuriuo ši nelabai moka naudotis.

Teismas, galutinai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog šalių neįgalios dukros poreikiams išleidžia ieškinyje nurodytą pinigų sumą ir kad būtent tokios sumos reikia dukros poreikiams tenkinti, kad yra akivaizdu, jog atsakovas neišgalėtų mokėti prašomo išlaikymo iš savo gaunamos neįgalumo pensijos, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo ir jų dukters pajamos yra panašaus dydžio, todėl šiuo atveju iškelti šalių dukters nepagrįstus poreikius aukščiau atsakovo interesų nebūtų teisinga ir ieškovės G. T. ieškinys atmestinas.

Kadangi tiek ieškovei G. T., tiek atsakovui J. T. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais (2019 m. liepos 11 d. Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-1686-11431 ir 2019 m. rugsėjo 20 d. Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-2249-15039) suteikta antrinė teisinė pagalba ir jie 100 procentų atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalimi ir 99 straipsniu) ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės G. T., J. T. globėjos, ieškinį atsakovui J. T. dėl išlaikymo (paramos) J. T. priteisimo atmesti.

Nurodyti, kad bylinėjimosi išlaidos iš G. T. bei J. T. nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.