- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- 1-170-753/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30276-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Saulius Majauskas
dalyvaujant Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Aldonai Vitkauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kur V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, įgijęs profesinį išsilavinimą, ūkininkas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2017 m. birželio 18 d., apie 01.15 val., Topolių gatvėje, Rusonių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., vairavo A. J. priklausančią transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 3,42 promilės etilo alkoholio.
Šiais savo veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
V. J. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pripažino pilnai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. 2017 m. birželio 18 d. jis automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiu tėvui A. J., išvyko iš fermos, esančios (duomenys neskelbtini) k., kurioje dirbo. Kadangi buvo labai ištroškęs, jis išgėrė kažkieno paliktą alų. Kaltinamojo teigimu, jis negalėjo paskambinti telefonu kam nors iš šeimos narių dėl jo atvežimo iš fermos, kadangi tuo laikotarpiu buvo pametęs mobiliojo ryšio telefoną. Atstumas nuo fermos iki namų yra apie 3 km. Jis tądien nėjo pėsčiomis į namus, nes jautėsi pavargęs.
2017 m. rugpjūčio 14 d. teisiamajame posėdyje apklausta J. J. paaiškino, kad šeimoje augo keturi vaikai, iš jų V. – jauniausias, kuris yra nuoširdus, atsakingas, daug dirbantis ūkyje. Sūnus gyvena kartu su tėvais. J. J. teigimu, šiuo atveju, sūnus vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, pasielgė neatsakingai ir dėl to išgyvena. Jos ir sūnaus tarpusavio santykiai yra šilti, tarpusavyje bendrauja bei ji turinti įtaką sūnui, pastarasis atsižvelgia į jos patarimus ir jų laikosi. J. J. teigimu ji turinti galimybę tinkamai kontroliuoti ir prižiūrėti sūnų V., kadangi sūnus gyvena kartu, klauso jos patarimų, todėl sutinka laiduoti už sūnų V. J. Ji nėra teista ir bausta administracine tvarka ir/ar už administracinius nusižengimus (b. l. 82, 88).
Motyvuojamoji dalis
V. J. kaltė dėl padaryto nusikaltimo pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį įrodyta paties kaltinamojo kaltės pripažinimu, byloje esančių pateiktų rašytinių įrodymų visuma.
Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas V. J. paaiškino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės, kadangi ši teisė iš jo yra atimta. 2017 m. birželio 18 d. buvo tėvo fermose, dirbo, o po darbų vartojo alkoholinius gėrimus. Tėvas A. J. fermose buvo palikęs savo automobilį Mercedes Benz, tai jis, būdamas neblaivus, nusprendė tuo automobiliu parvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Automobilio raktai buvo palikti fermose. Jis žinojo, kur dedami automobilio rakteliai, todėl juos paėmė ir važiavo namo. Važiuojant automobiliu Topolių gatve, Rusonių k., jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pareikalavo pateikti dokumentus. Pateikė tik transporto priemonės dokumentus, pasakė, kad teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, kadangi ši teisė atimta. Patikrinus neblaivumą, jam buvo nustatytas neblaivumas 3,24 promilių, todėl patikrinimui buvo nuvežtas į VšĮ Kaišiadorių ligoninę kraujo mėginiui paimti, po to jis buvo pristatytas į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą (b. l. 43, 38-39).
Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja A. K. (Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė) parodė, kad 2017 m. birželio 18 d. ji dirbo pagal darbo grafiką nuo 20.30 val. iki 08.30 val. kartu su Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Svajūnų Ignotu. Patruliuojant Rusonių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., apie 01.15 val. ji pastebėjo Topolių gatve įtartinai manevruojantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl nusprendė sustabdyti automobilį patikrinimui. Sustabdžius automobilį, ji priėjo prie vairuotojo. Automobilyje buvo tik vairuotojas. Ikiteisminiame tyrime šios liudytojos parodymu, buvo akivaizdu, kad vairuotojas yra neblaivus, nes nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišli kalba. Automobilio vairuotojas pateikė transporto priemonės dokumentus – transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojas pasakė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. Patikrinus duomenų bazių duomenis, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ši teisė iš jo yra atimta. Vairuotojas neneigė, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo, vartojo alkoholį, todėl ji pastarojo pasiteiravo, ar dvidešimties minučių bėgyje jis nieko nevalgė, negėrė ir nerūkė. Vairuotojas atsakė, kad to nedarė, todėl jam alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas blaivumas. Patikrinimo metu transporto priemonės vairuotojui buvo nustatytas 3,24 promilių neblaivumas, todėl automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), o vairuotojas pristatytas į VšĮ Kaišiadorių ligoninę dėl kraujo mėginio paėmimo, tikslu nustatyti alkoholio kiekį kraujyje. Po to V. J. buvo pristatytas į Kaišiadorių rajono policijos komisariatą (b. l. 11-12).
Liudytojas A. J. ikiteisminiame tyrime parodė, kad V. J. yra jo sūnus, kuris gyvena kartu su juo (duomenys neskelbtini) k. Automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso nuosavybės teise jam. Jis pats turi kelis automobilius, kuriais pastoviai naudojasi. Automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 17 d. stovėjo prie jo fermų, esančių (duomenys neskelbtini). Automobilio raktelius jis buvo palikęs fermoje, o tądien jis kitu automobiliu buvo išvažiavęs su reikalais. Susitvarkęs reikalus, jis grįžo namo, daugiau tądien į fermas užvažiavęs nebuvo. Jam yra žinoma, kad tądien fermose buvo sūnus V. Liudytojo A. J. parodymu, 2016 m. birželio 18 d. ryte nuvažiavęs į fermas, jis pastebėjo, kad nėra jo automobilio Mercedes Benz. Paskambinęs sūnui V., jis sužinojo aplinkybę, jog nakties metu, būdamas neblaivus, pastarasis važiavo iš fermų jo automobiliu link namų ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, po ko jo automobilis buvo nuvežtas saugojimui į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 15).
2017 m. birželio 18 d. 01.18 val. alkoholio kiekio matuokliu V. J. nustatytas 3,24 promilių neblaivumas (b. l. 28).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6027/2017(01) nurodyta, kad V. J. kraujyje mažiausia koncentracija 3,42 promilės etilo alkoholio (b. l. 33).
V. J. veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. birželio 18 d., apie 01.15 val., Topolių gatvėje, Rusonių k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., vairavo A. J. priklausančią transporto priemonę – automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje nustatyta 3,42 promilės etilo alkoholio.
V. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis V. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis V. J. anksčiau neteistas (b. l. 48), baustas administracine tvarka (b. l. 49), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų grupei, ar asmenų, stebimų dėl priklausomybių grupei (b. l. 55). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti taikant LR BK 40 str. nuostatas, kurias prašė taikyti V. J., jo gynėjas advokatas Sauliaus Majauskas ir tam neprieštaravo valstybinė kaltintoja.
Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 40 straipsnio nuostatų taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikos suformuotų reikalavimų, teisiamajame posėdyje apklausė laiduotoją J. J., apsvarstė jos tinkamumą būti laiduotoju, taip pat apsvarstė kiekvieną iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir pateikė išsamius motyvus, todėl laiko, kad yra pagrindas atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje J. J. pateikė teismui duomenis, kad ji nėra bausta administracine tvarka (b. l. 82 duomenys iš administracinių nusižengimų registro), dirba, darbdavio žemės ūkio kooperatyvo (duomenys neskelbtini) ji charakterizuojama teigiamai, kaip kruopšti, pareiginga, imli įvairioms naujovėms, pasižyminti geru strateginiu mąstymu, sugebanti operatyviai priimti sprendimus, susijusius su įmonės veikla, kolektyvo darbo organizavimu, esanti jautri darbuotojų atžvilgiu, stengiasi išspręsti problemas visoms pusėms priimtinu būdu (b. l. 83), neteista (b. l. 88).
Konstatuotina, kad J. J. yra tinkama laiduotoja, apie save ji pateikė pakankamai duomenų, be to, buvo apklausta teisiamajame posėdyje, kurio metu teismas įsitikino jos tinkamumu būti laiduotoju.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Vertinant ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012 m. ir kt.). Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013 m., Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-141-309/2016 m. ir kt.).
Prokurorė, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti vairuoti transporto priemones 1 metų terminui. Teismo vertinimu, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tiek ir nustatant jos trukmę, reikalinga įvertinti visas reikšmingos bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Kaltinamasis V. J. kaltę dėl padarytos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 281 str. 7 d. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, ir nors dėl neteisėtų pastarojo veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau neginčytinai nustatyta, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas. Tokie neteisėti kaltinamojo V. J. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Kaltinamojo V. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija net 3,42 promilės etilo alkoholio. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. J. ne kartą administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 49).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad V. J. vairuoja automobilį neblaivus ne pirmą kartą, todėl pastarojo veiksmai yra ypatingai neatsakingi, sukeliantys grėsmę visuomenės saugumui. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. J. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė V. J. padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Pagal suformuotą teismų praktiką, vairavimo teisės neturėjimo faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsniu numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiam asmeniui, uždraudimo naudotis tokia teise terminu, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus ir išlaikius kvalifikacinius egzaminus, galiotų draudimas vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, minėtų teisinių pasekmių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. V. J. nustatytinas vidutinis draudimo naudotis teise vairuoti terminas, t. y. dveji metai.
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Byloje valstybinė kaltintoja A. Vitkauskienė nepareiškė prašymo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis V. J., automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota.
Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.
Nustatyta, kad kaltinamasis V. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jo kraujyje rasta 3,42 promilės alkoholio, todėl tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukeldamas pavojų tokiais veiksmais savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei ir visam eismo saugumui.
Spręsdamas automobilio, kuris VĮ Regitra duomenimis, įregistruotas A. J. vardu, konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju A. J. nurodė aplinkybę, jog automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise jam. 2017 m. birželio 17 d. šis automobilis stovėjo prie jo fermų, esančių (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiame tyrime liudytojo A. J. parodymu nustatyta, kad automobilio raktelius jis buvo palikęs fermoje, o kitu automobiliu buvo išvažiavęs su reikalais. A. J. teigimu, jis nežinojo, kad sūnus 2017 m. birželio 18 d. išvažiavo automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. J. žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jo automobilis bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Nustatyta, kad kaltinamasis V. J. automobilį paėmė ir panaudojo savavališkai, todėl konfiskuoti A. J. priklausantį automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra netikslinga. Įvertinęs V. J. nusikalstamos veikos pagal BK 281 str. 7 d. padarymo aplinkybes, teismas laiko, kad transporto priemonės konfiskavimas nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties, todėl šiuo atveju konfiskavimas - netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, teismas
nutaria:
V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį BK 281 str. straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
V. J. perduoti laiduotojos J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Laidavimo terminas – 1 (vieneri) metai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, V. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – V. J. panaikinti.
Transporto priemonę – automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą pas savininką A. J., palikti A. J. naudotis savo nuožiūra.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.