- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-155-350/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- D. S.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius, Arnoldas Šukaitis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Lomonienės (toliau – ir prokurorė), nuteistojo D. S. gynėjo advokato A. Šukaičio (toliau – ir apeliantas) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu, BK 300 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu,
vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir skirta 60 parų arešto bausmė,
vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas ir 5 MGL (188 Eur) dydžio bauda, arešto bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo pradžios;
V. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
iš D. S. AAS ,,B“ filialui Lietuvoje priteista 2391,59 Eur turtinei žalai atlyginti, valstybei – 13,30 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. S. nuteistas už tai, kad veikdamas savo naudai ir interesais suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė turtinės prievolės, o būtent: vairuodamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „V“ automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.05 val., ties pastatu, esančiu Panevėžyje, Beržų g. 6, sukėlė eismo įvykį, kurio metu dėl jo kaltės buvo apgadinti kiti trys automobiliai – R. V. automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad automobiliui „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, po eismo įvykio pranešė MB „V“ vadovui V. K. apie tai, kad MB „V“ automobiliui „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reikalingas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, nuslėpdamas nuo jo informaciją apie įvykusį eismo įvykį; V. K. nežinant apie įvykusį eismo įvykį, apdraudus minėtą automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AAS „B“ filialo Lietuvoje draudimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimo serija ir numeris (duomenys neskelbtini)), kuri įsigaliojo nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., 16.20 val., ir šios draudimo sutarties nuotrauką telefonu nusiuntus D. S., pastarasis eismo įvykio vietoje telefonu gavo šios draudimo sutarties nuotrauką iš V. K.; suvokdamas, kad eismo įvykį sukėlė prieš įsigaliojant draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią aplinkybę nuslėpdamas nuo eismo įvykyje nukentėjusių asmenų bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, D. S. šios draudimo sutarties duomenis pateikė eismo įvykio deklaracijas pildžiusiems asmenims, kurie nežinodami, kad minėta draudimo sutartis eismo įvykio metu negaliojo, įrašė jos duomenis į eismo įvykio deklaracijas; po to D. S., sąžiningai klydusiems deklaracijas pildžiusiems asmenims nurodė įrašyti jam žinomai melagingą informaciją – ištaisyti eismo įvykio laiką į vėlesnį, t. y. kad eismo įvykis įvyko 16.25 val. (jau įsigaliojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini)) ir savo parašais patvirtino A. M., R. V., S. L. vardais surašytas eismo įvykio deklaracijas; tokiu būdu D. S. suklastojo tikrus dokumentus – eismo įvykio deklaracijas, žinodamas, kad šie žinomai suklastoti dokumentai bus panaudoti R. V., A. M. ir A. S. pateikus juos AAS „B“ filialui Lietuvoje ir apgaule išvengė 3793,59 eurų dydžio turtinės prievolės, kurią eismo įvykyje nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo ASS „B“ filialas Lietuvoje.
2. V. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas MB „V.“ vadovu, turėdamas pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį MB „V“ automobiliui „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tokia sutartis minėtam automobiliui nėra sudaryta, veikdamas MB „V“ naudai ir interesais, bendrininkų grupėje kartu su D. S., suklastojo tikrus dokumentus ir apgaule išvengė turtinės prievolės: 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.10 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu sužinojęs, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.05 val., Panevėžyje, Beržų gatvėje ties pastatu Nr. 6, įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė MB „V“ darbuotojas D. S., vairuodamas MB „V“ priklausantį automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad šio eismo įvykio metu dėl D. S. kaltės buvo apgadinti kiti trys automobiliai – R. V. automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16.13 val. telefonu susisiekė su UADBB „I“ draudimo brokere J. D.; nuo J. D. nuslėpęs informaciją apie 16.05 val. jau įvykusį eismo įvykį, paprašė apdrausti MB „V“ priklausantį automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu; J. D. sutikus šį prašymą įvykdyti ir iš anksto paruošus AAS „B“ filialo Lietuvoje draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimo serija ir numeris (duomenys neskelbtini) dėl įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo MB „V“ automobiliui „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsigaliojo nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., 16.20 val., pats šią draudimo sutartį apie 16.30 val. paėmė iš J. D. ir nugabenęs ją perdavė eismo įvykio vietoje buvusiam D. S., kad šia sutartimi būtų pasinaudota užpildant eismo įvykio deklaracijas; D. S., suvokdamas, kad eismo įvykis įvyko prieš įsigaliojant draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią aplinkybę nuslėpdamas nuo eismo įvykyje nukentėjusių asmenų bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, šios draudimo sutarties duomenis pateikė eismo įvykio deklaracijas pildžiusiems asmenims, kurie nežinodami, kad minėta draudimo sutartis eismo įvykio metu negaliojo, įrašė jos duomenis į eismo įvykio deklaracijas; po to, D. S. sąžiningai klydusiems, deklaracijas pildžiusiems asmenims nurodė įrašyti jam žinomai melagingą informaciją – ištaisyti eismo įvykio laiką į vėlesnį, t. y. kad eismo įvykis įvyko 16.25 val., jau įsigaliojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo parašais patvirtino A. M., R. V., S. L. vardais surašytas eismo įvykio deklaracijas; tokiu būdu V. K. padėjo D. S. suklastoti tikrus dokumentus – eismo įvykio deklaracijas, žinodamas, kad šie žinomai suklastoti dokumentai bus panaudoti R. V., A. M. ir A. S. pateikus juos AAS „B“ filialui Lietuvoje ir apgaule išvengė 3793,59 eurų dydžio turtinės prievolės, kurią nukentėjusiesiems eismo įvykyje asmenims išmokėjo ASS „B“ filialas Lietuvoje.
II. Apeliacinių skundų argumentai
3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį dalyje dėl V. K. išteisinimo ir priimti naują nuosprendį – V. K. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal: BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, bausmes subendrinti ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (5 000 Eur ) dydžio baudą; pakeisti skundžiamą nuosprendį D. S. atžvilgiu, konstatuojant, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas su bendrininku (padėjėju) V. K., paliekant tą pačią bausmę.
4. Nurodo, kad apylinkės teismo išvados dėl V. K. išteisinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant nuosprendį buvo remtasi išimtinai D. S. ir V. K. parodymais, nors buvo realus pagrindas šiuos parodymus vertinti kaip gynybinę versiją. Teismas visiškai neanalizavo dalies kitų byloje surinktų duomenų.
5. D. S. davė parodymus, kad po panašaus eismo įvykio 2017 m. rugsėjo 22 d. jis padengė MB „V“ už jį atlygintą žalą, todėl 2018 m. rugpjūčio 14 d. įvykus eismo įvykiui suprato, kad žalą taip pat turės atlyginti jis. Prokurorė teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta tik dalis D. S. parodymų apie jo 2017 m. rugsėjo 22 d. sukeltą eismo įvykį, kurio metu nuteistasis vairavo MB „V“ priklausantį automobilį, neapdraustą privalomuoju draudimu. Teismo posėdžiuose, vykusiuose 2020 m. sausio 23 d. ir 2020 m. vasario 12 d., D. S. nurodė skirtingas aplinkybes apie minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimą – iš pradžių aiškino, kad žala buvo išskaičiuojama iš atlyginimo, vėliau tvirtino, jog išieškojimą vykdančiam antstoliui sumokėjo 800 Eur. Apylinkės teismas visiškai nevertino D. S. ir V. K. parodymus šioje dalyje paneigiančių duomenų – išrašo iš Administracinių nusižengimų registro, kuriame užfiksuota, jog nuteistasis nėra sumokėjęs baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus naudojantis MB „V“ priklausančiu transportu; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-612-902/2019, kuriuo iš MB „V“ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteista 631,77 Eur nuostolių atlyginimas už 2017 m. rugsėjo 22 d. įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką; duomenų, kad minėtu sprendimu už akių priteista suma iš MB „V“ išieškota tik 2019 m. spalio 10 d., o D. S. iš MB „V“ atleistas dar 2019 m. vasario 18 d. Iš to matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. žala dėl 2017 m. rugsėjo 22 d. įvykio nebuvo priteista ir atlyginta.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas atsakė prijungti prie bylos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 14 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8333-902/2019 ir 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-9633-812/2019. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad iš šių sprendimų matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 14 d. įvykio metu padarytos žalos nei MB „V“, nei D. S. neatlygino.
7. Prokurorė teigia, jog šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. nebuvo jokios nei D. S., nei V. K. ankstesnės patirties atlyginant žalą. Todėl skundžiamo nuosprendžio motyvai, kad nuteistasis sukčiavo veikdamas savo naudai, neturi jokio objektyvaus pagrindo. Šių abiejų asmenų baustumai administracine tvarka patvirtina, kad jiems buvo priimtina važinėti automobiliais be privalomojo draudimo, techninės apžiūros bei neblaiviems. V. K. parodymai, kad jis nežinojo, jog D. S. 2018 m. rugpjūčio 14 d. naudojosi neapdraustu MB „V“ automobiliu yra nelogiški, nes V. K. buvo atsakingas už automobilių draudimą, žinojo, kad D. S. darbas yra susijęs su važinėjimu bei kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėjo draudimo. Be to, byloje nustatyti intensyvūs abiejų asmenų kontaktai telefonu ne tik po įvykio, bet ir prieš jį.
8. Neįvertinti J. D. parodymai, kad būdavo laikotarpių, kai V. K. MB „V“ automobilių neapdrausdavo, taip pat kad ji buvo pranešusi išteisintajam apie pasibaigusį automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą, tačiau šį automobilį jis paprašė apdrausti tik 2018 m. rugpjūčio 14 d., po 16 val., t. y. prieš šventinę dieną, darbo dienos pabaigoje.
9. Prokurorė sutinka, kad kaltinime nėra nurodyta kaip konkrečiai V. K. sužinojo apie 2018 m. rugpjūčio 14 d. eismo įvykį, tačiau tai nenaikina jo kaltės. Bylos duomenų visuma nepalieka abejonių, kad V. K. į draudimo bendrovę kreipėsi tik po to, kai vienokiu ar kitokiu būdu sužinojo apie eismo įvykį ir, apdraudęs automobilį, pats ar per tarpininkus D. S. padavė draudimo polisą.
10. D. S. eismo įvykį sukėlė ties pastatu, esančiu Panevėžyje, Beržų g. 6. Nuo šios vietos iki MB „V“ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, yra tik 248 m. atstumas, kuris ramiu žingsniu nueinamas per 2 min. 45 sek. Atstumas nuo MB „V“ patalpų iki J. D. darbo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), yra 2,83 km. V. K. telefonas 2018 m. rugpjūčio 14 d., nuo 16.06 val. iki 16.13 val., jungėsi prie telekomunikacijų bokšto, apimančio ir įvykio vietą, ir MB „V“ patalpas. V. K. telefonas prie interneto jungėsi 2018 m. rugpjūčio 14 d., 15.51 val., 16.06 val., 16.07 val., 16.08 val., 16.13 val. Iš to galima daryti išvadą, kad V. K. arba pats tiesiogiai pamatė eismo įvykį, arba socialiniame tinkle pastebėjo tuoj po eismo įvykio įkeltas nuotraukas, arba susisiekė su D. S. naudodamasis mobiliojo ryšio programėlėmis ar per kitus asmenis. Iš karto po to užfiksuoti aktyvūs V. K. ir D. S. kontaktai telefonu tiek iki išteisintajam paimant draudimo polisą, tiek po to.
11. Versiją, kad V. K. apie įvykį sužinojo tik pakviestas į policijos komisariatą (2019 m. balandžio 17 d.), paneigia telekomunikacijų bendrovės duomenys, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d., 17.30 val., 18.04 val., 18.05 val., išteisintasis jungėsi prie bokšto, apimančio įvykio vietą. Tai rodo, kad V. K. buvo įvykio vietoje tuo metu, kai joje dirbo policijos pareigūnai (iš įvykio vietos jie išvyko 17.49 val.). Apklausti pareigūnai paliudijo, kad 16.46 val. atvykę į įvykio vietą pirmiausia aiškinosi kas kaltas dėl eismo įvykio, rūpinosi eismo sureguliavimu. Tik vėliau pareigūnas D. D. padėjo A. M. užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Pareigūnams išvykstant iš eismo įvykio vietos, jo dalyviai nebuvo išsiskirstę. Liudytajai patvirtino, kad įvykio vietoje buvo pašalinių žmonių. Nukentėję asmenys buvo patyrę stresą, todėl atidžiai visų susirinkusių asmenų nestebėjo. Iš to akivaizdu, kad V. K. turėjo realias sąlygas atvežti D. S. draudimo polisą. Liudytojas S. L. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad matė popierinį draudimo polisą, kurį turėjo nuteistasis. D. D. nurodė, kad nėjo į tarnybinį automobilį tikrinti ar D. S. turi galiojantį automobilio draudimą. Tai rodo, kad nuteistasis tokį dokumentą turėjo. Taip pat šis liudytojas neužfiksavo, kad jam padedant A. M. pildyti deklaraciją būtų rodoma poliso nuotrauka. D. D. teismo posėdyje neatsiminė nuo kokio dokumento nurašinėjo duomenis – popierinio draudimo poliso ar jau užpildytos deklaracijos – nurašinėjo duomenis, nes nuo įvykio buvo praėję daug laiko, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad duomenis nurašinėjo nuo popierinio draudimo poliso. Teisme pagarsinus šiuos parodymus, D. D. juos patvirtino. Nors teisme R. V. tiksliai įvykio aplinkybių neprisiminė ir painiojosi duodamas parodymus, tačiau galop jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad eismo įvykio metu D. S. jam pateikė popierinį draudimo polisą, nuo kurio liudytojas nurašinėjo duomenis.
12. Skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta kokie kriterijai leidžia abejoti šių trijų liudytojų parodymais, duotais po įvykio praėjus nedideliam laiko tarpui, ir patvirtintais teisme, bei išimtinai tikima D. S. parodymais apie turėtą antrą telefoną su draudimo poliso nuotrauka, juolab kad nei D. S., nei V. K. negalėjo nurodytų antrų turėtų telefonų modelių, numerių, dabartinės buvimo vietos.
13. Apibendrinant prokurorė teigia, kad priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo įvertintos aukščiau nurodytos aplinkybės, bylos įrodymai nebuvo išnagrinėti išsamiai ir nešališkai, todėl apylinkės teismas nepagrįstai išteisino V. K. iš jam pareikšto kaltinimo ir iš dalies pakeitė kaltinimą D. S..
Šalies argumentai
14. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėjas prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendį ir atidėti D. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.
15. Apeliantas cituoja BK straipsnius, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir teigia, jog apylinkės teismas, motyvuodamas sprendimą neatidėti D. S. paskirtos arešto bausmės vykdymo, buvo labai lakoniškas ir akcentavo tik ankstesnį D. S. teistumą, nurodydamas, jog atidėjus bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai. Pastebi, kad praeityje nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo visiškai skirtingos, nei veikos, už kurias šis asmuo buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Dėl to negalima teigti, kad šios veikos yra dėsninga D. S. pasirinkto gyvenimo būdo ir priešingo teisei elgesio pasekmė. Po nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė gali būti pagrindas švelninti bausmę. D. S. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat savarankiškai ieško darbo. Jis yra įvykdęs dalį jam anksčiau paskirtos bausmės – baudos, padarė reikiamas išvadas iš savo ankstesnių klaidų. Nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Byloje nėra duomenų, kad šiuos nusikaltimus jis iš anksto planavo. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad realus arešto bausmės atlikimas neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
16. Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti prokurorės apeliacinį skundą, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą – atmesti, nuteistojo ir išteisintojo gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
17. Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistojo D. S. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl prokurorės apeliacinio skundo
19. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl V. K. išteisinimo iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teigia, kad apylinkės teismo išvados dėl V. K. išteisinimo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, priimant nuosprendį buvo remtasi išimtinai D. S. ir V. K. parodymais, visiškai neanalizuojant dalies kitų byloje surinktų įrodymų.
20. Pirmos instancijos teismas, išteisindamas V. K., padarė išvadas, kad įrodyta, jog jis neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie būtų tiesiogiai nukreipti į draudimo bendrovės, išmokėjusios draudimo išmokas eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims, suklaidinimą ir apgaulę, siekiant išvengti MB „V“ prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, t. y. jis neįrašė į eismo įvykio deklaracijas neteisingų duomenų, o tai padarė D. S., veikdamas savo naudai ir interesais. Šią išvadą pirmos instancijos teismas grindė tuo, jog byloje esančių duomenų nepakanka paneigti abiejų kaltinamųjų teisiamojo posėdžio metu pateiktos versijos, kad V. K. po to, kai pasiėmė draudimo polisą, nežinojo apie eismo įvykį ir nebuvo atvykęs į eismo įvykio vietą, o draudimo poliso nuotrauką telefonu persiuntė eismo įvykio vietoje buvusiam D. S., kuris būtent tokiu būdu sužinojo draudimo poliso duomenis, kurie ir buvo įrašyti eismo įvykio deklaracijose.
21. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti kolegija konstatuoja, kad toks byloje esančių įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
22. Nors byloje nėra jokių įrodymų, kad kuris nors iš autoįvykio vietoje buvusių asmenų betarpiškai matė V. K., tačiau nėra jokių duomenų ir apie tai, jog kas nors iš su autoįvykiu susijusių ir buvusių įvykio vietoje asmenų, išskyrus D. S., V. K. būtų pažinoję. Atsižvelgiant į tai, kad visi liudytojai parodė, jog įvykio vietoje buvo labai daug pašalinių asmenų, vien pastaroji aplinkybė niekaip neįrodo, jog V. K. įvykio vietoje nebuvo. Šiuo aspektu svarbu tai, jog su eismo įvykiu susiję asmenys, pildę eismo įvykio deklaracijas, apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kituose po įvykio pildytuose dokumentuose nenurodė, kad D. S. vairuoto automobilio draudimo liudijimo duomenis būtų rašęs ne iš D. S. jiems pateikto draudimo liudijimo. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog duomenys į jo draudimo bendrovei pateiktą eismo įvykio deklaraciją buvo įrašyti iš autoįvykio kaltininko turėto ir pateikto draudimo liudijimo, autoįvykio dalyvis A. M. nurodė 2018 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinime draudimo bendrovei (T. 1 b.l. 84-85). Kad padėjo A. M. užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir į ją įrašė duomenis apie kaltininko automobilio draudimą iš pastarojo pateikto draudimo poliso parodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas D. D. (T.1 b.l. 132-133), kuris duotus ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus patvirtino teisme (T.4 b.l. 96). Tą pačią aplinkybę – kad duomenis į eismo įvykio deklaraciją rašė iš autoįvykio kaltininko jam pateikto draudimo liudijimo taip pat nurodė ir kitas autoįvykio dalyvis R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu tiek 2018 m. rugsėjo 14 d. (T. 1 b.l. 107), tiek 2018 m. lapkričio 28 d. (T.1 b.l. 144-145) ir 2019 m. balandžio 9 d. (T. 1 b.l. 150). Nors apklausiamas teisme šis liudytojas jau abejojo, ar draudimo liudijimo duomenis nurašė nuo draudimo poliso, ar nuo kito asmens jau užpildytos eismo įvykio deklaracijos, tačiau kategoriškai parodė, kad eismo įvykio kaltininkas jam jokių duomenų iš savo telefono nerodė (T. 4 b.l. 86-88). Analogiškai – kad autoįvykio kaltininkas su savimi turėjo popierinį draudimo liudijimą, iš kurio rašė duomenis į jo eismo įvykio deklaraciją viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė ir liudytojas, eismo įvykio dalyvis S. L. (T. 1 b.l. 108, 158-159,164-165, T. 4 b.l. 88-89)
23. Taigi, šie įrodymai neginčijamai įrodo, kad eismo įvykio vietoje pildant deklaracijas D. S. jau turėjo būtent popierinį savo vairuoto iki įvykio automobilio draudimo polisą, ir akivaizdžiai paneigia D. S. ir V. K. parodymus, jog pastarasis telefonu atsiuntė D. S. tik draudimo poliuso nuotrauką. Taip pat ši aplinkybė, atsižvelgiant ir į tai, jog V. K. draudimo liudijimą iš draudimo brokerės pasiėmė apie 16.30 val., t. y. praėjus apie pusvalandžiui po D. S. sukelto eismo įvykio, o eismo įvykio deklaracijos, kaip nurodė visi su eismo įvykiu susiję asmenys, taip pat buvo pradėtos pildyti po to, kai į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, t. y. po 16.46 val. (T. 1 b. l. 125), kai šie paaiškino deklaracijų pildymo tvarką, leidžia daryti išvadą, jog V. K. draudimo liudijimą atgabeno į eismo įvykio vietą ir perdavė D. S.. Tokiu būdu, atsižvelgiant ir į D. S. parodymus, jog jis apie draudimo reikalingumą jo vairuotam automobiliui pranešė V. K. po autoįvykio, nors nagrinėjamu atveju ir nėra nustatyta kokiu būdu jis tai padarė, taip pat į V. K. parodymus, jog jis į draudimo brokerę J. D. dėl draudimo automobiliui telefonu kreipėsi po to, kai to paprašė D. S., t. y. įvykus eismo įvykiui, neginčijamai įrodyta, kad V. K. apie D. S. sukeltą eismo įvykį vairuojant V. K. vadovaujamai bendrovei priklausantį automobilį, neapdraustą privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, sužinojo vėliausiai iki eismo įvykio dalyviams užpildant eismo įvykio deklaracijas.
24. Esant šioms aplinkybėms, D. S. ir V. K. parodymai, kad V. K. nežinojo apie D. S. sukeltą eismo įvykį ir kad po to V. K. sudarytos D. S. vairuotos MB „V“ priklausančios transporto priemonės draudimo sutarties popierinio liudijimo eismo įvykio vietoje neperdavė D. S., atmetami kaip prieštaraujantys byloje esančių įrodymų visetui ir laikomi išimtinai V. K. pasirinkta gynybos versija.
25. Byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykis įvyko apie 16.05 val., V. K. pristatyta D. S. draudimo sutartis įsigaliojo nuo 16.20 val., o visose deklaracijose nurodytas tikrasis autoįvykio laikas (16.05 val.) buvo ištaisytas į 16.25 val., bei visose deklaracijose buvo nurodyti būtent V. K. gauto draudimo liudijimo rekvizitai. Pažymėtina, kad eismo įvykio laikas nagrinėjamu atveju buvo aktualus ne tik autoįvykio kaltininkui D. S., bet ir MB „V“ vadovui V. K., nes dėl autoįvykio kaltas D. S. buvo šios įmonės darbuotojas ir vairavo šiai bendrovei priklausantį automobilį (didesnio pavojaus šaltinį), dėl ko, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 ir 6.264 straipsnių nuostatomis, būtent V. K. vadovaujamai bendrovei pirmiausia atsirado pareiga atlyginti dėl eismo įvykio atsiradusią žalą, jei eismo įvykio metu automobilis nebuvo draustas, o bendrovė iš D. S. šią žalą būtų galėjusi išsireikalauti regreso tvarka.
26. Nagrinėjamu atveju būtent V. K. elgesys – iš karto po D. S. sukelto eismo įvykio kreipimasis į draudimo brokerę dėl D. S. vairuoto automobilio draudimo sutarties sudarymo ir draudimo liudijimo pristatymas D. S. į eismo įvykio vietą, ir tai padarydamas per labai trumpą laiko tarpą – akivaizdžiai įrodo jo tyčią – siekimą, kad D. S. jo gautą draudimo liudijimą panaudotų įrašant jo duomenis į po eismo įvykio pildomas eismo įvykio deklaracijas ir jose eismo įvykio laiką nurodant kaip įvykusį draudimo sutarčiai jau galiojant, taip aiškiai siekiant išvengti jo vadovaujamos bendrovės civilinės atsakomybės. V. K. atlikti veiksmai buvo būtini tokiam tikslui pasiekti ir šiuo atveju būtent D. S. tik turėdamas V. K. pateiktą draudimo liudijimą galėjo kitiems eismo įvykio dalyviams ją pateikti bei sužinoti laiką, nuo kada ši sutartis įsigaliojo ir įgijo galimybę eismo įvykio deklaracijose atitinkamai jį koreguoti. Kaip minėta, kitiems eismo įvykio dalyviams tikslus eismo įvykio kilimo laiko nurodymas deklaracijose buvo visiškai neaktualus, priešingai nei šioje situacijoje D. S. ir V. K., todėl natūralu, kad niekas iš jų nekreipė dėmesio į tai, jog į eismo įvykio deklaracijas buvo įrašytas 20 minučių vėlesnis autoįvykio laikas.
27. Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad V. K. tokiomis aplinkybėmis sudarydamas automobilio draudimo sutartį ir jos liudijimą, kaip būtiną nusikaltimo priemonę, perduodamas D. S., akivaizdžiai veikė tiesiogine tyčia ir padėjo D. S., šiam panaudojus šį draudimo liudijimą, eismo įvykio deklaracijose suklastoti eismo įvykio laiką, kad tokiu būdu V. K. vadovaujama bendrovė išvengtų turtinės prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą.
28. Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad V. K. būdamas MB „“ vadovu, turėdamas pareigą sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį MB „V“ automobiliui „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad tokia sutartis minėtam automobiliui nėra sudaryta, veikdamas MB „V“ naudai ir interesais, padėjo D. S. suklastoti tikrus dokumentus, kad MB „V“ tokiu būdu apgaule išvengtų turtinės prievolės: 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.10 val., nenustatytu būdu sužinojęs, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d., apie 16.05 val., Panevėžyje, Beržų gatvėje ties pastatu Nr. 6, įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė MB „V“ darbuotojas D. S., vairuodamas MB „V“ priklausantį automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad šio eismo įvykio metu dėl D. S. kaltės buvo apgadinti kiti trys automobiliai – R. V. automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. automobilis „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 16.13 val. telefonu susisiekė su UADBB „I“ draudimo brokere J. D. ir paprašė jos apdrausti MB „V“ priklausantį automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. J. D. šį prašymą patenkinus ir paruošus AAS „B“ filialo Lietuvoje draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimo serija ir numeris (duomenys neskelbtini)) dėl įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo MB „V“ automobiliui „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įsigaliojo nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d., 16.20 val., pats šią draudimo sutartį apie 16.30 val. paėmė iš J. D. ir nugabenęs ją perdavė eismo įvykio vietoje buvusiam D. S., kad šia sutartimi būtų pasinaudota užpildant eismo įvykio deklaracijas. D. S., žinodamas, kad eismo įvykis įvyko prieš įsigaliojant draudimo sutarčiai Nr. 128747790 ir šią aplinkybę nuslėpdamas nuo eismo įvykyje nukentėjusių asmenų bei į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, šios draudimo sutarties duomenis pateikė eismo įvykio deklaracijas pildžiusiems asmenims, kurie nežinodami, kad minėta draudimo sutartis eismo įvykio metu negaliojo, įrašė jos duomenis į eismo įvykio deklaracijas. Po to, D. S. deklaracijas pildžiusiems asmenims nurodė įrašyti jam žinomai melagingą informaciją – ištaisyti eismo įvykio laiką į vėlesnį, t. y. kad eismo įvykis įvyko 16.25 val., t. y. jau įsigaliojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini) ir savo parašais patvirtino A. M., R. V., S. L. vardais surašytas eismo įvykio deklaracijas. Tokiu būdu V. K. padėjo D. S. suklastoti tikrus dokumentus – eismo įvykio deklaracijas, žinodamas, kad šie žinomai suklastoti dokumentai bus panaudoti R. V., A. M. ir A. S. pateikus juos AAS „B“ filialui Lietuvoje bei taip padėjo MB „V“ apgaule išvengti 3793,59 eurų dydžio turtinės prievolės, kurią nukentėjusiesiems eismo įvykyje asmenims išmokėjo ASS „B“ filialas Lietuvoje, ir ši jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies bei 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies sudėtis.
29. Dėl to pirmos instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl V. K. išteisinimo naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Tuo pačiu nuosprendis keičiamas ir D. S. atžvilgiu dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių konstatuojant, kad D. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje padarė veikdamas su padėjėju V. K. (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
30. Pripažinus V. K. kaltu padarius inkriminuotus nusikaltimus, jam skirtina bausmė.
31. Skirdama bausmę V. K., teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Kadangi apeliaciniu skundu prokurorė prašė V. K. už abu jam inkriminuotus nusikaltimus paskirti baudos bausmę, svarstytinas klausimas tik dėl viešųjų darbų arba baudos paskyrimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – tik dėl baudos bausmės.
32. V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis), dalyvavo padarant du tyčinius nesunkius baigtus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir valdymo tvarką (BK 300 straipsnio 1 dalis), nusikaltimų padarymo metu jis turėjo darbą, šiuo metu nedirba, yra neteistas (ankstesni teistumai išnykę), eilę kartų baustas administracine tvarka, administracinius nusižengimus daro sistemingai, paskirtų baudų nemoka. Esant visoms šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju V. K. skirtinos BK 182 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – baudos, savo dydžiu artimos BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytos baudos, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, minimaliam dydžiui. Minėta, kad išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl skiriamos prokurorės apeliaciniame skunde nurodyto dydžio baudos: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį skirtina 100 MGL dydžio bauda, o pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL dydžio bauda. Viešieji darbai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį V. K. neskirtini, kadangi jis yra darbingo amžiaus, turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir darbo patirties, todėl turi realią galimybę susirasti darbą ir sumokėti jam paskirtą baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu V. K. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes nusikaltimai padaryti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.
33. Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu iš D. S. priteista AAS ,,B“ filialui Lietuvoje 2391,59 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat proceso išlaidomis pripažinta 13,30 Eur. Apeliaciniu skundo prokurorė neprašo turtinę žalą bei proceso išlaidas priteisti solidariai iš D. S. ir V. K.. Kadangi išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis), nesant apeliacinio skundo dėl civilinio ieškinio bei proceso išlaidų priteisimo solidariai iš D. S. ir V. K., šių klausimų teisėjų kolegija nesprendžia ir dėl jų nepasisako.
Dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo
34. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija D. S. kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, tačiau teigia, kad apylinkės teismas, neatidėdamas nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
35. Pagal nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...> Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 75 straipsnio 8 dalis).
36. D. S. skundžiamu nuosprendžiu pirmą kartą nuteistas arešto bausme, todėl yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl šios bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros skyrimo. Visgi, bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas tik jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017).
37. Apylinkės teismas, motyvuodamas sprendimą netaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, nebuvo lakoniškas (kaip tai teigiama apeliaciniame skunde) ir nurodė, kad D. S. yra recidyvistas, teisiamas nebe pirmą kartą, taip pat teismas vertino ir aplinkybes, kuriomis vadovavosi skirdamas nuteistajam arešto bausmę (tai, kad D. S. padarė du tyčinius nesunkius baigtus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į nuosavybę ir valdymo tvarką, teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje, baustas administracine tvarka, savanoriškai nemoka paskirtų baudų, niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, D. S. neatlygino savo nusikalstamomis veikomis padarytos žalos). Teisėjų kolegija pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų pagrindu padarytai išvadai, kad nuteistajam D. S. atidėjus arešto bausmės vykdymą nebūtų pasiekti bausmės tikslai, įvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
38. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistajam turėtų būti taikoma BK 75 straipsnio 1 dalis, nes praeityje D. S. padarytos nusikalstamos veikos buvo visiškai skirtingos, nei nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, be to, kad D. S. padarė reikiamas išvadas iš ankstesnių klaidų, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius tik formalias BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymas atidedamas, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas, veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo negalima neatsižvelgti į tai, kad D. S. praeityje Lietuvos Respublikoje ir užsienyje jau buvo teistas už nusikaltimų tiek nuosavybei, turtinėms teisės ir turtiniams interesams (Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, Suomijos Respublikos kompetentingos institucijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu už su vagystę susijusį nusikaltimą, Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos: 2014 m. rugsėjo 10 d., 2015 m. balandžio 2 d. sprendimais už vagystes, Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu už prekybą vogtomis prekėmis), tiek dokumentų apyvartai (Danijos Karalystės kompetentingos institucijos 2015 m. kovo 19 d. sprendimu už dokumentų klastojimą) padarymą. Taip pat praeityje D. S. teistas ir už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Nors aptarti D. S. teistumai išnykę, tačiau šie faktai prisideda prie bendro nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančio vaizdo. Be to, nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. S. įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, taip pat būdamas teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, suponuoja išvadą, kad D. S. antivisuomeniškos nuostatos po anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų nepasikeitė. Taigi, aptartų faktų visuma neleidžia taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų.
39. Nuteistojo gynėjas teigia ir tai, jog po nuteistojo įvykdytų nusikaltimų praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė gali būti pagrindas švelninti bausmę.
40. Šioje byloje nuo nusikalstamų veikų padarymo iki galutinio procesinio sprendimo (apeliacinės instancijos teismo nutarties) priėmimo praėjo kiek daugiau nei 2 metai ir 1 mėnuo. Tokia baudžiamojo proceso trukmė, įvertinus tai, kad baudžiamasis procesas vyko dėl dviejų tyčinių nusikaltimų padarymo, įtarimai buvo pareikšti dviem asmenims, bylos medžiagą sudaro penki tomai, nelaikytina pernelyg ilga. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė jokių nepateisinamo delsimo požymių ar laikotarpių, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, tokių aplinkybių apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistojo gynėjas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad baudžiamasis procesas truko nepateisinamai ilgai ir atitinkamai dėl to švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.
41. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą, tinkamai aiškino šio straipsnio nuostatas ir teisės taikymo klaidos nepadarė, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį, kuria V. K. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;
- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti V. K., kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio dalį D. S. atžvilgiu pakeisti ir nustatyti, kad D. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas su padėjėju V. K..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo D. S. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio apeliacinį skundą atmesti.