Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-06-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-6151-1067/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
e2YT-6151-1067/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Pareiškėjas
D. S., E. V.
Suinteresuotas asmuo
A. L., N. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6151-1067/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03570-2020-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; 3.2.8.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir E. V. skundus dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys A. L., N. L., antstolė R. V., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos miesto savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos kreipėsi į antstolę R. V. su skundais prašydamos panaikinti 2020 m. balandžio 17 d. raginimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja D. S. skunde nurodė, kad antstolės raginime skolininke nurodyta D. S. negali įvykdyti teismo sprendimo, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Plungės apylinkės teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi leido Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paimti nepilnametį vaiką D. L. iš jo tėvų D. S. ir S. L. Dėl nurodytų priežasčių D. S. šiuo metu nėra atsakinga už vaiko priežiūrą, todėl objektyviai neturi jokių galimybių įvykdyti teismo sprendimą dėl teismo nustatytos vaikaičio bendravimo su seneliais tvarkos. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad skundžiamas raginimas vykdyti sprendimą dėl nepilnamečio bendravimo su seneliais karantino metu prieštarauja Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimui Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, pagal kurio 3.2.3 punktą yra draudžiami daugiau nei 2 asmenų susibūrimai uždarose ar atvirose erdvėse. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką nepilnametis D. L. su seneliais A. ir N. L. bendrauja dalyvaujant psichologui ir vaikui artimam asmeniui. Visais atvejais bendravimo metu būtų mažiausiai 4 asmenų, įskaitant psichologą, kuris nėra artimas giminaitis, susibūrimas, todėl būtų pažeisti karantino reikalavimai.

Pareiškėja E. V. skunde nurodė, kad raginime yra nurodyta, jog skolininkė yra D. S. Taigi pagal antstolės vykdomą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą E. V. nėra skolininkė. Antstolė nepateikė teismo išduoto vykdomojo dokumento, kuriame E. V. būtų įpareigota vykdyti teismo sprendimą dėl D. L. bendravimo su A. L. ir N. L. tvarkos nustatymo. Pažymėjo ir tai, kad antstolės raginimas vykdyti sprendimą dėl nepilnamečio bendravimo su seneliais karantino metu prieštarauja Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimui Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, pagal kurio 3.2.3 punktą yra draudžiami daugiau nei 2 asmenų susibūrimai uždarose ar atvirose erdvėse. Pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką nepilnametis D. L. su seneliais A. ir N. L. bendrauja dalyvaujant psichologui ir vaikui artimam asmeniui. Visais atvejais bendravimo metu būtų mažiausiai 4 asmenų, įskaitant psichologą, kuris nėra artimas giminaitis, susibūrimas, todėl būtų pažeisti karantino reikalavimai.

Antstolė R. V. 2020 m. gegužės 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjų skundų ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomąja byla perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė. Antstolės patvarkyme nurodoma, kad ji vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsniu patikrino, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jų nenustačiusi, 2020 m. balandžio 15 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomojo dokumento priėmimo. 2020 m. balandžio 17 d. surašyti: raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą, nustatė, kad vykdomajame rašte nurodyta skolininkė D. S. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), todėl raginimas įvykdyti sprendimą išsiųstas šiuo adresu. Taip pat, vadovaujantis išieškotojų atstovo pateiktu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl D. L. laikinosios globos nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), raginimas išsiųstas suinteresuotam asmeniui, laikinajai globėjai E. V., kuri, prisiimdama vaiko globą, prisiima atsakomybę tinkamai užtikrinti jo atstovavimą bei teisių ir teisėtų interesų gynybą, nes laikinoji globa - tai laikina priemonė, kurios tikslas grąžinti vaiką į šeimą. Todėl 2020 m. balandžio 17 d. raginimas Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas laikinajai globėjai E. V. privalomas, kaip vaiko interesus atstovaujančiam asmeniui.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys A. L. ir N. L., atsiliepimu su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad D. S. nepateikė duomenų, kad 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtas sprendimas būtų pakeistas ar panaikintas. Išduotame vykdomajame rašte skolininke yra nurodyta D. S., todėl raginimas ir buvo išsiųstas D. S. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 642 straipsnio pagrindu. Išsiųstas raginimas yra galiojantis. Tuo tarpu E. V. yra paskirta laikinąją vaiko D. L. globėja, todėl ji privalo užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą.

Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė R. V. atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-50-1044/2019 dėl A. L., N. L. ir D. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L. tvarkos nustatymo. Antstolės 2020 m. balandžio 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2020 m. balandžio 17 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išsiųstas D. S. ir E. V.

Pareiškėjos skundžia antstolės priimtą 2020 m. balandžio 17 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuodamos tuo, kad jis yra neteisėtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmas pradėti.

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012; 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2015). Taigi, raginimas įvykdyti sprendimą yra informacinio pobūdžio. Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų (Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-381-221/2015).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo CPK 5 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio konkreti teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas; CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti; pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka; vien tai, kad ieškinio reikalavimas atmestas, nereiškia CPK 2, 5 straipsnių pažeidimo, nes šios normos neužtikrina asmeniui teisės į palankų jam ginčo sprendimą; pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

CPK 5 straipsnio nuostata sistemiškai taikytina su CPK 510 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą. Suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą turi būti grindžiamas siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad antstolės vykdomojoje byloje 2020 m. balandžio 17 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, kadangi jis yra tik informacinio pobūdžio ir raginime įvykdyti sprendimą pateiktas pasiūlymas vykdyti sprendimą skolininkėms nesukelia tiesioginių padarinių, iš esmės nepakeičia jokių skolininkių teisių bei teisėtų interesų. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjų reikalavimai panaikinti 2020 m. balandžio 17 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka, todėl byla nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1696-658/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2004-555/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 293, 510, 513, 594 straipsniais, teismas

nutaria:

civilinę bylą nutraukti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei R. V.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė