- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-24
- Bylos Nr.
- 2A-381-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17134-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- J. N.
- Advokatai
- Egidijus Milašius
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N., atstovaujamo advokato Egidijaus Milašiaus, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-529-454/2014 pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei antstolei S. V. dėl žalos, padarytos antstolės veiksmais, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 114,76 Lt žalos atlyginimą, 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (3–9).
Ieškinyje, kurį ieškovo atstovas, palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad atsakovės kontoroje vykdomas išieškojimas iš ieškovo išieškotojos A. M. naudai dėl 15 074,66 Lt išieškojimo. Atsakovės neteisėtais veiksmais ieškovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala – ieškovui nebuvo įteikti pirminiai vykdymo procese priimti dokumentai, dėl ko jis nieko nežinojo apie pradėtą vykdymo procesą. Nepranešus apie pradėtą vykdymą, atsakovė suvaržė ieškovo teises. Atsakovė, pradėjusi priverstinį išieškojimą, areštavo ieškovo turto daugiau nei išieškoma suma, turto arešto akto nepaskelbė ieškovui, neišaiškino antstolio veiksmų apskundimo tvarkos ir termino. Atsakovės ieškovui siųstų siuntų ieškovas negavo. Nors atsakovė, vykdydama išieškojimą, ir areštavusi daugiau turto nei išieškoma skola, toliau rinko informaciją apie ieškovo kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, net neįpareigojusi ieškovo pačiam pateikti tokius duomenis. Atsakovė apie raginimą įvykdyti sprendimą ieškovui paskelbė viešai, nustatydama terminą, tačiau nepasibaigus šiam terminui, iš naujo apskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios padidėjo 6 kartus, priėmė patvarkymą dėl vykdomųjų išlaidų išieškojimo. Mano, kad atsakovė negalėjo apskaičiuoti visų vykdymo išlaidų ir priimti patvarkymo jas išieškoti, nes nebuvo pasibaigęs raginime nustatytas terminas. Patvarkymas turėjo būti išsiųstas ieškovui, o ieškovas šių dokumentų negavo. Atsakovė, nesulaukusi termino pabaigos, pradėjo priverstinį išieškojimą ir pateikė ieškovo debeto mokėjimo nurodymus dėl išskaitymo iš ieškovo banko sąskaitų, taip pat patvarkymą dėl lėšų arešto, bei patvarkymą dėl išskaitymo iš ieškovui VSDFV mokamų išmokų. Šių dokumentų ieškovas taip pat negavo. Iš ieškovo bankų sąskaitų buvo nurašytos lėšos, nors ieškovas dar nežinojo apie pradėtus vykdymo veiksmus. Ieškovas su išieškotoja bandė sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, apie tai informavo atsakovę, prašė jos atlikti išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, tačiau pastaroji prašymo netenkino, tęsė išieškojimą toliau. Tokiu būdu atsakovė, vykdydama išieškojimą iš ieškovo, pažeidė eilę teisės normų, nesąžiningai ir neteisingai pasinaudojo jai suteiktomis teisėmis ir atlikdama išieškojimo veiksmus pažeidė esmines antstolio pareigas. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovas patyrė nepatogumus, baimę ir dvasinį sukrėtimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti. Nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad išieškotoja A. M. jos kontorai pateikė 2013 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-704-199/2012 dėl 15 074,66 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš ieškovo. Buvo pradėti vykdymo veiksmai. Ieškovui adresu, kuris buvo nurodytas vykdomajame dokumente, išsiųstas raginimas, patvarkymas bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Šie dokumentai grįžo neįteikti. Užklausus Gyventojų registro tarnybą buvo išsiaiškinta, kad ieškovas deklaravęs gyvenamąją adresu, kuriuo dokumentai neįsiteikė, todėl raginimas 2013 m. kovo 29 d. paskelbtas internete. Ieškovo teiginys, kad jis jokių pranešimų negavo, nors reguliariai tikrino pašto dėžutę, nėra pagrįstas, kadangi ant neįteiktų vokų aiškiai pažymėta, kad adresatas į paliktą pranešimą nė vieną kartą neatsiliepė. Antstolės kontoroje 2014 m. balandžio 8 d. gautas pranešimas, kad ieškovas žino apie pradėtą vykdomąją bylą, tačiau ieškovas nė karto nuo vykdomosios bylos užvedimo nebuvo atvykęs į antstolės kontorą. Kadangi išieškoma suma laikytina didele, buvo užklausta apie ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą, ir, gavus atsakymą, uždėtas areštas ieškovo žemės sklypui. Taip pat buvo užklausti bankai, VSDFV. Iš išieškotojos sužinojus naują ieškovo adresą, dokumentai buvo siunčiami naujuoju adresu. Dokumentus ieškovas gavo 2014 m. balandžio 15 d. asmeniškai. Pasibaigus raginime nurodytam terminui, iš areštuotų ieškovo sąskaitų buvo pervesti pinigai. Kadangi skola ir vykdymo išlaidos buvo sumokėtos, vykdomoji byla yra baigta, areštai panaikinti, atšaukti nurodymai bankams ir VSDFV. Mano, kad jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo atsirasti žala ieškovui, ji neatliko, pats ieškovas netinkamai naudojosi savo, kaip skolininko, teisėmis ir pareigomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu (b. l. 71–74) ieškovo ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, kad antstolis privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus (Antstolių įstatymo 21 straipsnis). Atlikdami savo funkcijas, antstoliai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje antstolė, vadovaudamasi CPK 660 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, raginimą įvykdyti sprendimą 2013 m. kovo 29 d. paskelbė internetinėje svetainėje. Teismo vertinimu, toks dokumento įteikimas visiškai atitinka įstatymų nuostatas ir laikomas tinkamu dokumento įteikimu. Teismas konstatavo, kad antstolė tinkamai pranešė CPK 657 straipsnio, 604 straipsnio tvarka skolininkui apie pradėtą išieškojimą vykdomojoje byloje. Pripažino, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog reguliariai tikrindamas savo pašto dėžutę nerado jokių pranešimų apie antstolės siųstus dokumentus. Tuo tarpu iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pranešimai apie gautas siuntas buvo palikti, tačiau adresatas siuntų neatsiėmė. Be to, teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš bylų informacinės sistemos LITEKO apie teisme vykstantį procesą, kuriam pasibaigus buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-704-199/2012, pareiškėjui buvo žinoma, jis dalyvavo nagrinėjant bylą. Teismas nurodė, kad byloje dalyvaujantys asmenys privalo domėtis bylos proceso eiga, todėl ir pareiškėjas, žinodamas apie prasidėjusi civilinį procesą turėjo pareigą domėtis jo eiga, t. y. domėtis apie priimtą procesinį sprendimą byloje bei tolimesnį priimto sprendimo vykdymą. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog antstolei skolininkas būtų nurodęs kitą savo gyvenamosios vietos adresą. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolei tik sužinojus kitą skolininko (ieškovo) adresą, jam buvo išsiųsti antstolės priimti procesiniai dokumentai ir įteikti jam asmeniškai. Taip pat teismas pažymėjo, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, atlieka parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui (CPK 654 straipsnis). Kadangi pagal pateiktą vykdomąjį raštą išieškotina suma laikyta didele, todėl atsakovė, vadovaudamasi CPK 658 straipsnio 2 dalies jai suteikta teise, pateikė užklausas apie ieškovo turtą, priėmė patvarkymus dėl arešto, siuntė nurodymus į bankus ir VSDFV. Teismas sprendė, kad antstolei vykdant priverstinį skolos išieškojimą, ji visiškai teisėtai, priėmė patvarkymą areštuoti ieškovo žemės sklypą, gavus informacijos apie banko sąskaitose esančias lėšas, jas areštuoti lėšas ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, gavus iš VSDFV Kauno skyriaus informaciją apie ieškovo pajamas – nurodymą daryti išskaitas. Iš ieškovo areštuotų sąskaitų lėšos buvo pervestos į antstolės sąskaitą tik 2013 m. balandžio 9 d., t. y. pasibaigus raginime nustatytam terminui. Teismas konstatavo, kad vykdydama priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo (skolininko), atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas. Nagrinėjamoje byloje antstolei priėmus Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, iš karto susidarė vykdymo išlaidos, kurias antstolė apskaičiavo ir nurodė 2013 m. kovo 7 d. surašytame vykdymo išlaidų apskaičiavime. Vėliau buvo atliekami priverstinio vykdymo veiksmai. Atsižvelgiant į tai, antstolė 2013 m. balandžio 2 d. atliko naują vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, nenustatė pažeidimų antstolei skaičiuojant vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidos paskaičiuotos už vykdomojoje byloje atliktus veiksmus, atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius. Kadangi ieškovas teismo sprendimo neįvykdė geruoju, todėl iš jo, pagal antstolės pateiktą skaičiavimą, turėjo būti išieškomos visos bylos vykdymo išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniame skunde (b. l. 81–83) prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-529-454/2014 ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl visapusiško ir objektyvaus visų surinktų byloje įrodymų įvertinimo, neįvertino aplinkybių, kad atsakovė, atlikdama išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/00552, juos atliko aplaidžiai ir pažeisdama CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, ieškovui padarė 2 114,76 Lt turtinę ir 2 000 Lt neturtinę žalą, iš viso 4 114,76 Lt.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nepažeidė procesinių teisės normų dėl antstolio pareigos pranešti apie pradėtą vykdymo procesą, raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą.
3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nors atsakovė surašė turto arešto aktą, kuriuo 16 000 Lt apimtimi areštavo 27 600 Lt vertės ieškovo 0,0617 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pažeidusi CPK 675 straipsnio 4 dalies nuostatas turto arešto akto nepaskelbė skolininkui.
4. Teismas nenustatė atsakovės atlikto CPK 678 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatų pažeidimo, kad atsakovė neišaiškino skolininkui ir kitiems asmenims antstolio veiksmų apskundimo tvarkos ir termino, taip pat neišaiškino ieškovui, kaip skolininkui, su saugojimu susijusios jo pareigos ir atsakomybės, numatytos CPK 619 ir 683 straipsniuose. Taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovė surašiusi 2013 m. kovo 8 d. turto arešto aktą tą pačią dieną surašė ir lydraštį ieškovui dėl 2013 m. kovo 7 d. turto arešto persiuntimo, tačiau faktiškai turto arešto akto ieškovui neįteikė. Ieškovas nieko nežinojo apie jo atžvilgiu pradėtus vykdymo veiksmus, buvo suvaržytos jo, kaip skolininko teisės, nustatytos CPK 678 straipsnio 1 dalies 12 punkte, CPK 643 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose. Teismas sprendime netaikė šių procesinių teisės normų nuostatų.
5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė, areštavusi pakankamos išieškojimui 27 600 Lt vertės ieškovo žemės sklypą, toliau nepagrįstai rinko duomenis apie papildomą ieškovo kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, nors areštuoto ieškovo turto užteko užtikrinti skolos apmokėjimą.
6. Teismas neįvertino aplinkybės, kad dar nesibaigus formaliam sprendimo įvykdymo terminui, atsakovė iš naujo apskaičiavo vykdymo išlaidas, kurios nuo 364,77 Lt nepagrįstai buvo padidintos iki 2 364,86 Lt, pradėjo priverstinį vykdymą. Lėšos buvo nuskaitytos nesuėjus įspėjimo terminui.
7. Teismas neįvertino, kad ieškovas buvo klaidinamas atsakovės, kai jis 2013 m. balandžio 6 d. pirmą kartą gavo iš atsakovės antstolės jam persiustus dokumentus, bet ne vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, o raštą „Dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo“, raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, adresuotus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas pastarųjų dokumentų negavo, dėl atsakovės netinkamo funkcijų vykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/00552 jam buvo suvaržyta teisė apskųsti antstolio veiksmus CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismas ir šių aplinkybių sprendime neįvertino.
8. Nors ieškovo pateikti duomenys antstolei rodė jo, kaip skolininko, iniciatyvą su išieškotoja sudaryti taikos sutartį, antstolės prašė atlikti išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą su išieškotoja A. M., tačiau atsakovė neatliko tarpusavio reikalavimų įskaitymo ir tęsė išieškojimą toliau dėl savo įstaigos ir savo asmeninės materialinės naudos. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino.
9. Teismas neįvertino, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą – nepatogumus, baimę ir dvasinį sukrėtimą, taip pat emocinę depresiją, todėl teismas pažeidė materialinę teisės normas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovė, pasinaudojusi vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/00552 jai suteiktomis teisėmis ir neteisėtai atlikdama išieškojimo veiksmus, pažeidė esminę antstolio funkciją – veikiant valstybės vardu kaip įgaliotam asmeniui sąžiningai ir teisingai atlikti vykdymą procese (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 87–89) atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad, atsakovės nuomone, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pilnai ir visapusiškai nustačius bei ištyrus visas reikšmingas byloje aplinkybes, tinkamai taikant materialines ir procesines teisės normas. Išieškotoja A. M. antstolės S. V. kontorai pateikė 2013 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-704-199/2012 dėl 15 074,66 Lt išieškojimo iš apelianto. Vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, paskaičiuotos vykdymo išlaidos, surašytas raginimas skolininkui (ieškovui) įvykdyti sprendimą. Patvarkymu priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, dokumentai skolininkui (ieškovui) buvo išsiųsti vykdomajame dokumente nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, ir vykdymo eigoje priimtiems dokumentams neįsiteikiant ieškovui, buvo užklausta Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM, ir nustatyta, kad skolininko (ieškovo) deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su Kauno apylinkės teismo išduotame vykdomajame rašte nurodytu adresu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, bei į CPK 604 straipsnio nuostatas, vadovaujantis CPK 660 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, raginimas įvykdyti sprendimą gera valia ieškovui buvo įteiktas jį 2013 m. kovo 29 d. paskelbiant internetinėje svetainėje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad toks dokumento įteikimas bei tuo pačiu skolininko informavimas apie pradėtą išieškojimą vykdomojoje byloje, visiškai atitinka įstatymų nuostatas ir laikomas tinkamu dokumento įteikimu skolininkui, juolab, kad skolininkas žinojo apie priimtą teismo sprendimą, jo įsiteisėjimą ir aplinkybę, jog įsiteisėjusio sprendimo nevykdant gera valia, sprendimas bus vykdomas priverstinai antstolio. Pašto pranešimai apie gautas siuntas buvo palikti ieškovo adresu, tačiau adresatas siuntų neatsiėmė. Pareiškėjas, žinodamas apie prasidėjusi civilinį procesą, turėjo pareigą domėtis jo eiga, t. y. domėtis apie priimtą procesinį sprendimą byloje bei tolimesnį priimto sprendimo vykdymą. Nei vykdomojoje byloje, nei nagrinėjamoje byloje apeliantas nėra pateikęs duomenų apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Ieškovas ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindė aplinkybe, kad jis nebuvo informuotas apie prasidėjusį vykdymo procesą, dėl ko tolimesniais antstolės S. V. vykdymo metu atliktais veiksmais, jam buvo padaryta žala. Apeliaciniame skunde apelianto atstovas savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad esą antstolės veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0114/13/00552 buvo neteisėti. Iš vykdomosios bylos Nr. 0114/13/00552 medžiagos matyti, kad apeliantas antstolės S. V. veiksmų vykdomoje byloje neskundė, tuo patvirtindamas ir pripažindamas, jog jie yra teisėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėja nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolės neteisėtų veiksmų, ieškinį atmetė. Su sprendimu nesutinka ieškovas, atstovaujamas advokato E. Milašiaus (ieškovo teisių perėmėja M. G.), motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neįvertino aplinkybių, kad antstolė areštavo didesnės vertės nei reikalinga žalai atlyginti turtą, toliau rinko duomenis apie turtą, neišaiškino skolininkui antstolio veiksmų apskundimo tvarkos ir termino, neįvertino aplinkybės, kad dar nesibaigus formaliam sprendimo įvykdymo terminui, atsakovė iš naujo paskaičiavo vykdymo išlaidas, pradėjo priverstinį išieškojimą, atsakovė neatliko tarpusavio įskaitymų, neįvertino, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą.
Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentais nesutinka.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, todėl laikytina, kad kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti.
Pagal bendrąją taisyklę, vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2005; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012; 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2015). Taigi raginimas įvykdyti sprendimą yra informacinio pobūdžio. Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų. Remiantis CPK 657 straipsnio 1 dalimi raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai.
Kaip matyti iš civilinėje byloje esančios vykdomosios bylos Nr. 0114/13/00552 medžiagos išieškotoja A. M. antstolės S. V. kontorai pateikė 2013 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-704-199/2012 dėl 15 074,66 Lt išieškojimo iš J. N. Vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, paskaičiuotos vykdymo išlaidos, surašytas raginimas skolininkui (ieškovui) įvykdyti sprendimą. Antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, atliko būtinus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui (CPK 654 straipsnis). Patvarkymu priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, dokumentai skolininkui (ieškovui) buvo išsiųsti vykdomajame dokumente nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, ieškovui buvo palikti pranešimai apie antstolės siųstas siuntas, tačiau jis jų neatsiėmė. Be to, 2013 m. kovo 29 d. raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas ir internetinėje svetainėje, todėl konstatuotina, kad antstolė faktiškai įvykdė CPK 655 straipsnyje įtvirtintą antstolio pareigą išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą ir taip įgyvendinta raginimo informacinė paskirtis, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Pripažinus, kad ieškovui buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą skolos išieškojimą, įvertinant ir pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriems apeliacinės instancijos teismas pritaria ir jų nekartoja, sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad skolininkas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo domėtis jo atžvilgiu priimto sprendimo vykdymu, bendradarbiauti su antstoliu, kad nebūtų imtasi priverstinio sprendimo vykdymo veiksmų. Tuo tarpu minėtų veiksmų skolininkas nesiėmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos ir ieškovo (apelianto) nurodytos aplinkybės tik įrodo, kad jis žinojo tiek apie išieškomą sumą, tiek apie terminą šiam įsiskolinimui padengti, tačiau neprašė šio termino pratęsti. Įsiskolinimą ieškovas padengė 2014 m. balandžio 16 d. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas suprato, jog įsiskolinimą padengė praleidęs nustatytą terminą.
Pažymėtina, kad vykdymo procese skolininkas turi ne tik teises, bet ir pareigas. CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK teisės normose nustatytomis teisėmis, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių, taigi ir skolininkas, pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Nagrinėjamoje byloje tai pasireiškė vykdymo išlaidų susidarymu, nes Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte numatyta, kad jei skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, todėl apelianto atstovo nurodytos aplinkybės dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo ir priverstinio vykdymo pradėjimo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neturi įtakos vykdymo išlaidų susidarymui. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, žinodamas apie priimtus patvarkymus, jų neskundė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad nebuvo išaiškinta antstolio veiksmų apskundimo tvarka, kadangi apskundimo tvarka ir terminai nurodyti visuose J. N. siųstuose antstolės patvarkymuose, taip pat ir turto arešto akte.
Pagal byloje esančius įrodymus laikytinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad antstolė areštavusi didesnės vertės, nei sudaro išieškotina suma, turtą, turto arešto akto nepaskelbė skolininkui. Kaip jau minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolės priimti vykdymo procese dokumentai buvo siųsti ieškovui įstatymo nustatyta tvarka.
CPK 675 straipsnio 2 dalis nustato imperatyvų draudimą antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Byloje nustatyta, kad areštuotas ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įvertintas 27 600 Lt, kai turto arešto mastas, nurodytas turto arešto akte – 16 000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog laikoma įprasta praktika, kad antstolis gali aprašyti (areštuoti) iš esmės didesnės vertės turtą (daugiau turto) negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tuo atveju, jei areštuojamas daiktas yra nedalus ar skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, arba šis turtas yra nelikvidus. Pažymėtina, kad parduoti nuosavybės teisės dalį yra sudėtingiau nei atskirą sklypą, todėl nuosavybės teisės dalių vertė galimai yra mažesnė, nei būtų atskiro atidalinto sklypo vertė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie kitą apelianto turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 665 straipsnį 1 dalį pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas. Esant tokiam reglamentavimui atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog buvo renkami duomenys apie apelianto pinigines lėšas, daromi nuskaitymai, nors areštuoto turto, anot apelianto, užteko užtikrinti skolos apmokėjimą.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su prašymu antstolei atlikti išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą su išieškotoja A. M. Pažymėtina, kad CPK 687 straipsnio 1 dalis taikoma tuo atveju, jeigu pateikti vykdyti skolininko ir išieškotojo vykdomieji dokumentai, tačiau byloje nėra duomenų, kad buvo vykdomas išieškojimas pagal J. N. pateiktą vykdomąjį dokumentą.
Nagrinėjamu atveju apeliantas ieškiniu prašė taikyti atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę, kuri atsiranda tik esant tam tikrų juridinių faktų visetui, t. y. neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), priežastiniam ryšiui (CK 6.247 straipsnis), kaltei (CK 6.248 straipsnis) ir žalai (nuostoliams) (CK 6.249 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, kurių pagrindu padarė išvadą, jog nėra atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su tikra ar tariama ieškovo žala. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, vertino šalių pateiktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, turėjo teisę pripažinti raginimo įteikimo faktą esant nustatytu, o antstolės atliktų veiksmų nelaikyti neteisėtais. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-529-454/2014 palikti nepakeistą.