Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

nuteistojo N. V. gynėjui advokatui E. J.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. L. ir N. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu esant nusikalstamų veikų sutapčiai ir R. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. paskirta subendrinta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, R. L. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi ir R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę R. L. įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. L. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kaltinamajam R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

N. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams;

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį arešto bausmė 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu esant nusikalstamų veikų sutapčiai, ir N. V. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, bausmės, paskirtos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu esant nusikalstamų veikų sutapčiai, prieš tai arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir N. V. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir N. V. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir N. V. paskirta galutinė subendrinta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo N. V. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Kaltinamajam N. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) stiklainį su kvapo pėdsaku, 1 vnt.; stiklainį su foninio kvapo pėdsakais, 1 vnt.; šukes stiklo, 1 vnt.; juostą lipnią su mikrodalelėmis, 1 vnt.; plokštelę daktiloskopinę Nr. 1 ir Nr. 2 su audinio galimai pirštų pėdsakais, 2 vnt. – sunaikinti;

2) 2 Eur monetas, 5 vnt.; 1 Eur monetą, 1 vnt.; 5 euro centų monetą, 1 vnt. – grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3) striukę vyrišką (šviesiai rudos spalvos), 1 vnt. – grąžinti R. L.;

4) raktus, 3 vnt. – grąžinti N. V.;

5) pistoletą dujinį-signalinį, ROHM RG800, 8 mm kalibro, C kategorijos, netvarkingą, 1 vnt.; dalį šovinio tūtelės, 1 vnt.; lazdą teleskopinę, 1 vnt. – konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui sunaikinti;

6) mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A7“ su dėkliuku ir „Labas 4G“ – palikti neribotai R. L. nuosavybei;

7) DVD, 3 vnt. – palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. L. ir N. V. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2021 m. spalio 13 d., apie 23.27 val., veikdami kartu, išlauždami apsaugines lango žaliuzes ir išdauždami lango stiklą, ir tokiu būdu įsibraudami į picerijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), patalpas, pagrobė svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 60 eurų.

2. Be to, R. L. ir N. V. pripažinti kaltais pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. spalio 13 d., apie 23.27 val., veikdami kartu, išlauždami picerijos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), apsaugines lango žaliuzes ir išdauždami lango stiklą, sugadino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 394,60 eurų vertės turtą.

3. Be to, N. V. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo įgijo, laikė (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – 8 mm kalibro, tinkamą šaudymui, C kategorijos, ROHM RG800 dujinį-signalinį pistoletą, iki kol 2021 m. lapkričio 4 d., 18.00 val., kratos metu ginklas buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.

4. Be to, N. V. pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. lapkričio 4 d., 18.00 val., iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – teleskopinį blakštą, priskiriamą prie smogiamojo-trupinamojo poveikio, draudžiamųjų ginklų kategorijos.

II. Apeliacinio skundo argumentai

7. Atsiliepimų į nuteistųjų R. L. ir N. V. apeliacinius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Nuteistųjų R. L. ir N. V. apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam R. L. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantui parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią, teisingą galutinę bausmę. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. L. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, jų dydžius nustatė mažesnius nei minėtų straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai ir bausmes subendrino apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Be kita ko, bendrindamas R. L. sumažintą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, taikė apeliantui palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik minimalų švelnesnės bausmės dydį. Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, R. L. paskirta subendrinta bausmė pagrįstai buvo sumažinta vienu trečdaliu, taip pat į paskirtą bausmę įskaitytas ankstesniu nuosprendžiu atliktas bausmės laikas.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje (BK redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

15. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, Nr. 2K-149/2011, Nr. 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-194-942/2017).

16. BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sąlygų egzistavimo, t. y. R. L. yra nuteistas už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, jam skirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų – 1 metai 3 mėnesiai. Tačiau šiuo atveju iš esmės spręstina, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jos vykdymą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai negali būti pasiekti šios bausmės vykdymą atidedant.

18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad R. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis) ir viena – apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms, šias nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 8 kartus (teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (1 040 Lt) bauda; Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2015 m. kovo 6 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos) laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams; Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį areštu 60 parų; Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 20 parų; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiais ir 2019 m. liepos 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmę atliko 2020 m. sausio 10 d.), teistumui neišnykus, iš viso teistas 9 kartus (paskutiniu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, bausmės neatlikęs) (3 t., b. l. 157-168), didžioji dalis teistumų yra susijusi su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, įskaitant už analogiškas nusikalstamas veikas, 2017-2022 m. 10 kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų ir už smulkią vagystę bei nedidelės vertės turto sugadinimą bei sunaikinimą, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 168-178), nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nedirbantis (3 t., b. l. 44) ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 45). Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad apelianto elgesys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį nėra nepriekaištingas – probacijos vykdymo metu jis tris kartus baustas administracine tvarka, taip pat pažeidė įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. sausio 26 d. ir 2022 m. birželio 2 d. nutartys, kuriomis atmesti Probacijos tarnybos teikimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

19. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo privalo būti įvertintos ir aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai nulėmusias priežastis (sąžiningas noras keisti savo elgesį, požiūrį ar tik formalus siekis sušvelninti savo teisinę padėtį). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad nuteistasis šiuo metu yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (duomenys laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d.). Apeliantas R. L. apeliaciniame skunde BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę taip pat motyvuoja tuo, kad šiuo metu siekia įgyti teisę vairuoti transporto priemones, dalyvauja įvairiuose kursuose, turi draugę, kuria laukiasi bei rūpinasi sveikatos problemų turinčia motina, tačiau nepateikė jokių, duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Be to, apelianto nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės ir nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas. Tai, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, jau buvo įvertinta nuteistajam skiriant bausmę bei nesudaro papildomo pagrindo švelninti jo teisinės padėties. Tuo tarpu teiginiai, kad apeliantas pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, kadangi naujas nusikalstamas veikas jis padarė nepraėjus nei 3 mėnesiams po nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, padarymo. Pastebėtina ir tai, kad nuteistajam iki aptariamų nusikalstamų veikų padarymo jau buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai R. L. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir darė naujas nusikalstamas veikas, o šiuo metu atliekamos probacijos vykdymas nėra pavyzdinis. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistąjį ir jo padarytų veikų apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad R. L. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (neizoliavus jo nuo visuomenės).

Dėl nuteistajam R. L. paskirtų bausmių subendrinimo

20. Iš pateikto apeliacinio skundo galima suprasti, kad apeliantas taip pat prašo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams, kurio vykdymas yra atidėtas 1 metams, tačiau šis prašymas yra nepagrįstas. Kaip matyti, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu R. L. paskyrus laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, bei jas tarpusavyje subendrinus, ši subendrinta ir sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis (kadangi naujos nusikalstamos veikos padarytos iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo), dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir R. L. paskirta galutinė bausmės – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Taigi, apelianto prašomos subendrinti bausmės jau yra subendrintos. Taip pat pastebėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu R. L. paskirta galutinė bausmė yra ne 9 mėnesiai, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, o 1 metai 3 mėnesiai.

Dėl nuteistajam N. V. paskirtos bausmės

21. Nuteistasis N. V. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamas veikas paskirta galutine laisvės atėmimo bausme, nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta ir prašo švelnesnės bausmės.

22. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

23. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

24. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo N. V. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam N. V. galutinę bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

25. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad N. V. padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis, 258 straipsnio 2 dalis), viena – nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 187 straipsnio 1 dalis) ir dvi – apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis, 259 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms, šias nusikalstamas veikas N. V. padarė būdamas teistas 10 kartų (teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams 15 dienų, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 2 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams 15 dienų, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 2 mėnesiams, ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. baudžiamuoju įsakymu, laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams ir 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda; Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. ir 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžius subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui ir 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda; Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 12 parų; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį areštu 20 parų; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, areštu 30 parų; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi subendrinus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu ir 2020 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir laikytas atlikusiu bausmę), teistumui neišnykus, iš viso teistas 12 kartų (po nusikalstamų veikų padarymo taip pat teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 40 parų, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu, laisvės atėmimo bausme1 metams 8 mėnesiams, bausmės neatlikęs) (3 t., b. l. 179-201, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), didžioji dalis teistumų yra susijusi su nusikalstamomis veikomis nuosavybei ir disponavimu narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, taip pat teistas užsienyje, 2017-2022 m. 19 kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (4 t., b. l. 1-15), nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu yra nedirbantis (3 t., b. l. 94, 4 t., b. l. 17) ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 95). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes – visas nusikalstamas padarė būdamas recidyvistu, bei nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

26. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat ir jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi. Dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti N. V. paskirtą bausmę, nebėra pagrindo. Nors byloje nėra duomenų, kad N. V. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, visgi tai nėra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, padarytą materialinį nuostolį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nors apeliantas teigia, kad jo pagalbos reikia vienam likusiam gyventi asmeniui, tačiau apeliaciniame skunde nepateikė jokių duomenų apie tai, kokį asmenį jis prižiūri bei kokio pobūdžio pagalbą šiam asmeniui teikia.

27. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam N. V. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, jų dydžius nustatė mažesnius nei minėtų straipsnio sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius, o už padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 258 straipsnio 1 dalyje – arešto bausmę, kurios dydį nustatė taip pat mažesnį už šios bausmės vidurkį. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas N. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes (prieš tai bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį subendrinus apėmimo būdu), taikė apeliantui palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą. Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, N. V. paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, N. V. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

Dėl nuteistajam N. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

29. Skundžiamu nuosprendžiu N. V. pripažintas kaltu padaręs keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, taip pat baudžiamąjį nusižengimą ir jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų – 1 metai 4 mėnesiai. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad N. V. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš ankstesnių nuteistojo N. V. teistumų matyti, kad jam ne kartą buvo taikytas teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teigiamo poveikio jis nepadarė – nuteistasis toliau pažeidinėjo įstatymus ir nesilaikė probacijos sąlygų. Be to, nepraėjus nei vienam mėnesiui po šių nusikalstamų veikų padarymo, nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią jam buvo paskirta bausmė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus N. V. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistųjų R. L. ir N. V. apeliaciniai skundai atmetami.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų R. L. ir N. V. apeliacinius skundus atmesti.