Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato D. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, D. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus; turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), bei užvedimo raktelį, saugomus pas L. S.; Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2022 m. spalio 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į L. S. automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti; daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – stiklinį butelį, saugomą (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, tai yra 2022 m. gegužės 28 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų), vairavo lengvąjį automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Drager 7510“ jam buvo nustatytas 2,98 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėjas advokatas D. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį D. S. atžvilgiu, jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. S. gynėjas advokatas D. V. nurodo, kad D. S. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnį, tačiau jis savo kaltės nepripažino, nurodė, kad alkoholį vartojo grįžęs namo. Teismas vertino, kad policijos pareigūnai, atvykę pas D. S. į namus po 45 minučių, nematė jokių alkoholio vartojimo požymių. Liudytojas R. S. nurodė, kad D. S. jam prisipažino vairavęs neblaivus. Teismas taip pat vadovavosi pirminiais V. K. parodymais, teiktais ikiteisminio tyrimo metu, R. M., V. M. bei M. G. parodymais bei L. S. pokalbiais su policijos pareigūnais įvykio vietoje, jiems fiksuojant įvykio aplinkybes su kūno kameromis. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus ir jungdamas juos į vieną vientisą įvykių grandinę, padarė išvadą, kad D. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo lengvąjį automobilį neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 promilių neblaivumas. Tačiau be subjektyvių asmenų liudijimų, toks faktas leistinais ir patikimais įrodymais byloje nustatytas nebuvo. D. S. neblaivumas buvo tikrinamas jo namuose, neįrodžius ir nepaneigus fakto, kad jis alkoholį vartojo namuose. Policijos pareigūnai su D. S. bendravo jo namuose, jam tik pavartojus alkoholį, todėl natūralu, kad jis teikiant paaiškinimus nebuvo visiškai nuoseklus (apsvaigimo įtaka), tačiau nuo pat pradžių nepripažino fakto, kad vartojo alkoholį išimtinai iki transporto priemonės valdymo momento. Taigi nebuvo paneigta, kad alkoholis buvo vartotas D. S. grįžus namo ir tai turėjo didžiausią įtaką jo apsvaigimui. Net jei ir būtų aplinkybė, kad koks nors kiekis alkoholio ir būtų vartotas vairavimo metu, būtina tiksliai nustatyti, koks asmens neblaivumas galėjo būti vairavimo metu ir ar jis siekė bei viršijo baudžiamojo įstatymo uždraustą ribą.

2.2. Apelianto tvirtinimu, teismas vadovavosi liudytojų parodymais, kurie nėra specialistai nustatant asmens neblaivumą ar jo būseną. Byloje negauta duomenų apie tai, kad R. M., V. M. ar M. G. būtų valstybės valdingus įgalinimus turintys pareigūnai, turintys teisę vykdyti eismo kontrolę, ar asmenys, kurie gali vertinti ar nustatyti asmens neblaivumą tiek, kad būtų galima spręsti asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą. Apelianto nuomone, šių liudytojų liudijimai net siejosi tarpusavio pokalbių pagrindu, atkartojant vienas kitam perduotus subjektyvius situacijos vertinimus. Tačiau asmenų abejonės dėl D. S. blaivumo niekaip neįrodo ir nepagrindžia šios būklės lygmens, koks jis galėjo būti transporto priemonės valdymo metu, jeigu išvis toks buvo.

2.3. Apeliantas pažymi, kad paminėti liudytojai neturėjo teisės stabdyti ar kaip nors kontroliuoti transporto priemonės, todėl ir sustojus mašinai, D. S. neturėjo jokios teisinės pareigos būti ir likti toje vietoje, kam nors aiškintis dėl situacijos ar ja domėtis, tokia pareiga kyla tik jei transporto priemonė sukelia ar dalyvauja eismo įvykyje. Nei vienas paminėtas liudytojas nepatvirtino, kad jiems asmeniškai pats D. S. būtų pripažinęs valdęs transporto priemonę neblaivus. D. S. negaliojo jokie draudimai ar apribojimai grįžus namo vartoti alkoholį ir į šį aspektą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teisės aktai nenustato draudimo asmeniui vartoti alkoholio po transporto priemonės valdymo, grįžus namo.

2.4. Apelianto teigimu, ikiteisminis tyrimas pradiniame etape būtent dėl esamų nepašalintų ir nepašalinamų abejonių buvo nutrauktas, nes kuomet neįmanoma patikimais ir leistinais įrodymais pagrįsti, kad visas asmeniui nustatytas neblaivumo lygis egzistavo transporto priemonės valdymo metu, turi būti taikomas in dubio pro reo principas. Priešingu atveju ir kitoks situacijos vertinimas lemia tiek nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, tiek asmens teisinės padėties pasunkinimą, kuomet nesant patikimų asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų, jo atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Įvertinus tai, kad kaltinamasis draudimo vartoti alkoholio grįžus į namus neturėjo, nepaisant jo suvartoto kiekio, svarbu yra ne tai, koks jo neblaivumas nustatytas namuose, o tai, kokį jis turėjo/jei turėjo valdant transporto priemonę. Jei tokios aplinkybės nustatyti ir įvertinti neįmanoma, taikomas in dubio pro reo principas.

2.5. Apeliantas nurodo, kad, pareigūnams atlikus D. S. neblaivumo patikrinimą, nustatytas 2,98 promilių neblaivumas, kartotinio tikrinimo metu - 3,03 promilių neblaivumas. Tai, apelianto nuomone, liudija, kad D. S. alkoholį pavartojo neseniai, dėl ko pats neblaivumo lygis buvo kylantis. Tai reikšminga patvirtinant D. S. versiją, kad jis namuose iki tikrinimo neseniai buvo pavartojęs alkoholio, nepaisant to, koks kiekis būtų galėjęs būti pavartotas dar iki sugrįžimo namo.

2.6. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atmetė V. K. vėlesnius parodymus, kurie buvo duoti teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu – akistatos metu, ir vadovavosi išimtinai pirminiais jo parodymais. Tačiau visiškai nepaisyta, kad asmens parodymai duoti praėjus ilgesniam laikotarpiui nuo nagrinėjamos situacijos. Vėlesni liudytojo V. K. parodymai nebuvo prieštaraujantys pradiniams, tik buvo patikslinantys svarbius aspektus, tarp jų ir aplinkybę, jog liudytojo ir D. S. bendravimas ir susitikimai yra vykę įvairiais laikotarpiais, todėl negalima atmesti, kad tam tikros aplinkybės, susietos su įvykiu, galėjo vykti kitu laiku. Teismas taip pat nevertino, kad liudytojo S. M. parodymais buvo patvirtintas D. S. darbas ir paslaugų teikimas įvykio dieną ir tuo pačiu V. K. nurodytų dalies aplinkybių galimas netikslumas ar nepatikimumas. Esant duomenų dėl kitų liudytojų parodymų nepilno nuoseklumo, vertinant, kad parodymai nėra visiškai nuoseklūs ir galimai nulemti pačių liudytojų neblaivumo bei tikros įvykio dienos nežinojimu, jas galimai painiojant su ankstesniais atvejais ar asmenų susitikimais, tai teismas turėjo įvertinti skundžiamame nuosprendyje.

2.7. Apeliantas pažymi, kad liudytojas L. S. parodymų nėra teikęs, o pokalbiai prie pareigūnų yra subjektyvūs, spekuliatyvaus pobūdžio, be to, nėra atskleistas visas pokalbio turinys, o tik komentuojamos tam tikros paties liudytojo pasakytos frazės. Nevertinta ir tai, kad pats liudytojas galėjo būti neblaivus, todėl ir jo teiginių prasmė ir reikšmė, nepatvirtinus leistinais įrodymais, yra abejotina. Be to, proceso veiksmai su neblaiviais ar apsvaigusiais asmenimis negali būti atliekami, o jei atliekami asmeniui esant tokios būsenos, tai yra pagrindas tokius parodymus pripažinti niekiniais/negaliojančiais.

2.8. Apeliantas nurodo, kad D. S. pokalbis su R. S. buvo susijęs su informacijos surinkimu, kuomet asmuo, pasimetęs dėl situacijos ir jos aplinkybių, norėjo pabendrauti, jo supratimu, su šiuos dalykus žinančiu ar išmanančiu asmeniu. Apklaustas pats liudytojas nenurodė konkrečių pokalbio su D. S. detalių, jo nebuvo prašoma „išsukti“ iš situacijos, o buvo domimasi, kokios bausmės laukia, jei asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, kadangi jis tuo buvo apkaltintas iškart atvykus policijos pareigūnams įvykio dieną.

3. Atsiliepimų į nuteistojo D. S. gynėjo advokato D. V. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. S. ir jo gynėjas advokatas D. V. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir D. S. išteisinti, prokuroras Egidijus Timonis prašė nuteistojo D. S. gynėjo advokato D. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Nuteistojo D. S. gynėjas advokatas D. V. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl D. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pastarąjį nuteisė už šios nusikalstamos veikos padarymą, nes byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad D. S. alkoholį vartojo jau grįžęs namo, be to, tiksliai nebuvo nustatyta, koks D. S. neblaivumas galėjo būti vairavimo metu ir ar jis siekė bei viršijo baudžiamojo įstatymo uždraustą ribą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir D. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

7. Pažymėtina, kad įrodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

8. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl D. S. kaltės padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. S. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) D. S., liudytojus R. M., V. M., R. S., R. J., V. K., S. M., A. M., L. S., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Teismas tyrė bei analizavo tiek D. S. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – D. S. teisinančius – įrodymus (paties D. S. parodymus, iš dalies liudytojų V. K. ir L. S. parodymus), padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo D. S. kaltumą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl faktinių D. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka ir siekdama nustatyti byloje tiesą, nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausė pirmosios instancijos teisme neapklaustą liudytoją M. G., kuri 2022 m. gegužės 28 d. matė ir Bendrajam pagalbos centrui pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, taip pat papildomai apklausė liudytoją A. M. apie D. S. bute rastus išgertuvių pėdsakus, nuteistąjį D. S., taip pat pagarsino liudytojo R. J. parodymus, duotus 2022 m. liepos 13 d. ikiteisminio tyrimo metu.

9. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, D. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 28 d. vairavo lengvąjį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,98 promilių neblaivumas.

10. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. S. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. D. S., apklausiamas 2022 m. gegužės 30 d. ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. broliui L. S. priklausantį automobilį jis vairavo būdamas visiškai blaivus, tačiau nepažįstamo vyriškio nepagrįstai apkaltintas, kad vairavo neblaivus, jis susinervino ir grįžęs į namus išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį. Maždaug po 20-30 minučių į jo namus atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino, kad automobilį vairavo būdamas visiškai blaivus ir kad alkoholio išgėrė grįžęs į namus (2 t., b. l. 74-75). D. S., apklausiamas 2022 m. gruodžio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nepamena, ką veikė ir kur buvo 2022 m. gegužės 28 d. iki to, kol į jo namus atvyko policijos pareigūnai. Jis nepamena, ar buvo pas pusbrolį V. K. (2 t. b. l. 90-91). 2022 m. gruodžio 8 d. akistatos su V. K. metu D. S. nurodė, kad nepamena, ar 2022 m. gegužės 28 d. buvo pas V. K. ir vartojo alkoholį (2 t., b. l. 41-43). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2022 m. gegužės 28 d. kartu su broliu L. S. buvo nuvažiavę pas pusbrolį V. K.. L. S. ir V. K. pasikalbėdami pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, o jam paskambino pažįstamas dėl darbo ir jis išvažiavo. Tą dieną vyko darbo reikalais pas S. M., o brolį paliko pas pusbrolį. Kai jis grįžo, pasiėmė brolį ir parvežė į savo namus (duomenys neskelbtini). Brolis buvo minėjęs, kad jo automobiliui kažkas negerai su vairo mechanizmu, todėl jis įsėdo į brolio mašiną pavažiuoti automobilių aikštelėje. Jis vairavo blaivus, tačiau priėjęs kažkoks vyrukas jį apkaltino vairavus neblaiviam. Jis greit susinervina, tad išlipo iš mašinos ir parėjęs namo išgėrė kelias taureles degtinės. Paskui brolis paskambino, prašė, kad jis išeitų, kad reikia pakalbėti, bet pas jį į namus atvyko pareigūnai. Namuose jis išgėrė dvi stiklines degtinės, viso 0,5 l. Išgėrė per 3-4 kartus, kad nuramintų nervus. Bendraujant su pareigūnais buvo jau išgėręs degtinės, todėl viskas susimaišė ir policijos pareigūnams pasakė, kad nevairavo (3 t., b. l. 25-26). Nuteistasis D. S. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad jis vairavo automobilį blaivus, galėjo būti išgėręs kokią stiklinę alaus. Alkoholį jis gėrė namuose po to, kai jį sustabdė praeiviai, įtarę, jog jis neblaivus. Jis parėjo į namus ir išgėrė 0.5 l talpos butelį degtinės iki kol sulaukė policijos pareigūnų. Per tą laikotarpį jam skambino brolis ir prašė, kad jis ateitų prie mašinos, minėjo apie tai, kad žmonės laukia, kad reikia kažką išsiaiškinti, bet jis atsisakė tai padaryti. Neatsimena, ar policijos pareigūnai irgi ten buvo, ar brolis minėjo apie tai. Su policijos pareigūnais telefonu jis nekalbėjo, kalbėjo tik su broliu telefonu. Po to pas jį į namus paskui atėjo brolis kartu su policijos pareigūnais. Jis policijos pareigūnams minėjo, kad vartojo alkoholį jau po to, kai grįžo namo. Tuščias degtinės butelis jau buvo išmestas į šiukšlių kibirą, jo pareigūnams nerodė. Jis visą dieną dirbo. Jis buvo labai susinervinęs dėl to įvykio su praeiviais, todėl paliko brolį aiškintis su jais, o pats išėjo į namus. Namuose jis iš pradžių išgėrė kelis stikliukus degtinės, po to susipylė į stiklinę ir išgėrė. Jis nežino, kodėl liudytojams jis pasirodė neblaivus, jis buvo pavargęs, nevalgęs visą dieną ir susinervinęs. Jis vairavo brolio ką tik nupirktą mašiną. Brolis jam pasiskundė, kad galimai yra gedimas dėl vairo traukės, todėl jis įsėdo į tą automobilį, pradėjo sukioti vairą, pirmyn – atgal, pavažiavo į priekį, vėl atgal, todėl gal tiems liudytojams ir pasirodė, kad jis manevruoja netinkamai. Jis tik ratelį prasuko ir vyriškis prieš jį pradėjo mosuoti. Pamatęs, kad jam vyrukas mosikuoja ranka, sustojo, jie susiginčijo, todėl susinervinęs jis išėjo namo.

11. Kaip matyti iš aptartų nuteistojo D. S. parodymų, jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė D. S. parodymus ir vadovavosi liudytojų R. M., V. M., R. J., A. M., R. S. parodymais, M. G., V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o taip pat rašytine ir vaizdine bylos medžiaga, ir jų pagrindu nustatė, kad D. S. 2022 m. gegužės 28 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,98 promilių neblaivumas. Nors nuteistasis D. S. neigia vairavęs automobilį neblaivus ir tvirtina, jog jis alkoholį vartojo grįžęs namo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra nuteistojo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokių jo parodymų, o, priešingai, juos paneigia.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja R. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) mieste, aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) su vyru ir dukra ėjo pasivaikščioti ir pamatė girtą žmogų mašinoje už vairo, jo važiavimas buvo nekoordinuotas. Automobilyje buvo dar vienas žmogus. Jie iškvietė policiją. Neatsimena visų aplinkybių, jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, juos tvirtina (2 t., b. l. 190-191). Liudytoja R. M., apklausiama 2022 m. birželio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 20 val. ji kartu su savo vyru V. M., dukra M. G. ir mažamete anūke A. G. ėjo pasivaikščioti. Einant per automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį juodos spalvos automobilį „Nissan Qashqai“, kuris stovėjo skersai, užtvėręs pravažiavimą į aikštelę, priekiu link medinių suoliukų, esančių prie (duomenys neskelbtini) pastato. Priėję arčiau minėto automobilio pamatė jame sėdinčius du nepažįstamus vyrus. Automobilis pradėjo važiuoti atbulomis, tačiau automobilio vairuotojui nelabai sekėsi važiuoti ir būtent tai sukėlė įtarimą, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Todėl jos vyras V. M. automobilį sustabdė ir paprašė vairuotojo užgesinti automobilio variklį, ką tas vairuotojas ir padarė. Iš automobilio išlipus abiem vyrams, akivaizdžiai matėsi, kad abu vyrai yra neblaivūs, taip pat matėsi, kad automobilio vairuotojas yra žymiai neblaivesnis už keleivį, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jo veidas raudonas, akys „stiklinės“. Dukra M. G. paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus, po ko minėto automobilio vairuotojas staigiai iš įvykio vietos kažkur pasišalino (1 t., b. l. 195-196).

13. Šiuos liudytojos R. M. parodymus patvirtina liudytojo V. M. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas V. M. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad 2022 m. gegužės 28 d. ėjo su šeima pasivaikščioti ir pamatė įtartinai važinėjančią mašiną aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Jam sukėlė įtarimą ir jis sustabdė tą automobilį. Liudytojas taip pat parodė, kad neatsimena visų aplinkybių, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau, pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino (2 t., b. l. 191). Liudytojas V. M., apklausiamas 2022 m. birželio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 20 val., jis kartu su savo žmona R. M., dukra M. G. ir mažamete anūke A. G. ėjo pasivaikščioti ir pavedžioti šunį. Beeidami per automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilių stovėjimo aikštelėje skersai pravažiavimo, priekiu link medinių suoliukų, esančių prie (duomenys neskelbtini) pastato, ant šaligatvio, stovintį juodos spalvos automobilį „Nissan Qashqai“. Tame automobilyje sėdėjo du nepažįstami vyrai. Automobilis pradėjo važiuoti atbulomis, tačiau automobilio vairuotojui nelabai sekėsi tai padaryti, kas jiems sukėlė įtarimą, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, todėl jis nusprendė minėtą automobilį sustabdyti ir įsitikinti, ar jo vairuotojas blaivus, ar ne. Sustabdęs automobilį jis paprašė vairuotojo išjungti automobilio variklį ir pasakė, kad jis jam kelia įtarimą, jog automobilį vairuoja neblaivus. Iš pradžių automobilio vairuotojas, būdamas nepatenkintas, kad jis jį sustabdė, dar nenorėjo išjungti automobilio variklio, tačiau kartu su juo buvęs automobilio keleivis jį įkalbėjo tai padaryti. Tada iš minėto automobilio išlipo jo vairuotojas ir keleivis. Akivaizdžiai matėsi, kad abu vyrai yra neblaivūs, be to, matėsi, kad automobilio vairuotojas yra girtesnis už keleivį, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kaip neblaivaus asmens, jo veidas buvo paraudęs, akys blizgėjo. Dukra M. G. iškvietė policijos pareigūnus, po ko jie pastebėjo, kad automobilio vairuotojas yra pasišalinęs iš įvykio vietos, kur jis nuėjo, jie nepastebėjo (2 t., b. l. 3-4).

14. Šiuos liudytojų R. M. ir V. M. parodymus patvirtina liudytojos M. G. 2022 m. gegužės 29 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja M. G. parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 20 val. ji kartu su savo tėvais V. M. ir R. M. bei dukra A. G. išėjo pasivaikščioti ir pavedžioti šunelį. Jiems einant link (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje, pastebėjo juodos spalvos automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo skersai gatvės, automobilio priekiu link medinių suoliukų, esančių prie (duomenys neskelbtini) pastato. Priėjus arčiau pastebėjo, jog automobilyje sėdi du vyrai. Automobilio vairuotojas pradėjo junginėti automobilio pavaras ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, greitis nebuvo didelis, bet vairuotojas labai neatidžiai važiavo atbuline eiga. Sustojus automobiliui, vairuotojas įjungęs bėgį pradėjo važiuoti į priekį, aplink automobilių aikštelę. Vairuotojo elgesys ir išvaizda sukėlė jiems įtarimą, kad vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl jos tėtis ėjo artyn link važiuojančio automobilio ir rankos mostu parodė, kad vairuotojas sustotų. Automobilis sustojo, tėtis paprašė vairuotojo, kad užgesintų automobilio variklį ir niekur nebevažiuotų. Ji paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė policijos pareigūnus. Iš automobilio išlipęs vairuotojas pradėjo sakyti, kad jis niekur nevažiavo ir automobilio nevairavo, automobilio keleivis paaiškino, jog automobiliu važiavo, nes norėjo patikrinti automobilio vairą ar gerai sukinėjasi. Automobilio vairuotojas sunkiai pastovėjo ant kojų, labai svirduliavo, kalbėjo nerišliai, akys buvo paraudonavusios, akivaizdžiai matėsi, jog asmuo yra neblaivus. Taip pat matėsi, jog ir keleivis yra galimai neblaivus, kadangi sunkiai pastovėjo, labai svirduliavo, akys taip pat buvo paraudonavusios. Laukiant atvykstančių policijos pareigūnų, automobilio vairuotojas prie jų jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, bei pradėjo sakyti, kad eina namo ir pro mašinų aikštelę pasišalino link daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įėjo į pirmą laiptinę nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Keleivis tuo metu buvo pasilikęs prie automobilio ir kalbėjo su jais, tačiau alkoholinių gėrimų prie jų taip pat nevartojo (1 t., b. l. 182-183).

15. Liudytoja M. G. nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nutarė šią liudytoją apklausti apeliacinės instancijos teisme. Liudytoja M. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo detaliai visko nebeprisimena, tačiau pamena, kad byloje nagrinėjamo įvykio dieną su šeima ėjo pasivaikščioti ir pamatė akivaizdžiai neblaivų žmogų už automobilio vairo, todėl ji iškvietė policiją. Automobilį pamatė prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ji su šeima ėjo per gatvelę link automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), ir pamatė akivaizdžiai neblaivų žmogų, manevruojantį automobilį prie įvažiavimo į aikštelę. Ji pati yra vairuotoja, todėl to žmogaus vairavimas jai pasirodė keistas, neįprastas, jam nepavyko atlikti manevrų (važiavo skersai aikštelės, bandė apsisukti, važiuoti atbulai). Artėjant prie to automobilio iš paties vairuotojo veido akivaizdžiau matėsi, kad jis yra neblaivus. Vairuotoją stebėjo kurį laiką, kol iškvietė policijos pareigūnus ir laukė, kol jie atvyks. Ji matė tą vairuotoją išlipusį iš automobilio. Kai sulaukė policijos pareigūnų, ji atpažino vairuotoją, kuris sėdėjo už vairo. To žmogaus kalba buvo nerišli, jis nestabiliai stovėjo ant kojų, lingavo, iš jo veido bruožų, akių akivaizdžiai matėsi, kad tai yra neblaivus žmogus. Automobiliu važiavo dviese, keleivis sėdėjo šalia. Ar tas vyras (vairuotojas) sulaukė policijos pareigūnų įvykio vietoje, neatsimena. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai. Nuo vairavimo iki kol ji policijos pareigūnams vairuotoją rodė jai atpažinimui, praėjo maždaug pusvalandis laiko. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji geriau viską prisiminė ir išsamiai papasakojo visas įvykio aplinkybes. Patvirtino teisėjo kolegijos pirmininko pagarsintus jos parodymus, duotus 2022 m. gegužės 29 d. (1 t., b. l. 182-183).

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytojai R. M., V. M. ir M. G. galėjo apkalbėti nuteistąjį D. S., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ir dėl to būtų davę melagingus parodymus. Jiems nebuvo jokio intereso apkalbėti D. S., nes jo iki tol nepažinojo ir jokių reikalų su juo neturėjo, tiesiog šie piliečiai, negailėdami savo asmeninio laiko ir pastangų, atsakingai vykdė visuomeninę pareigą siekdami padėti policijos pareigūnams užkardyti potencialiai pavojingo, neblaivaus asmens vairuojamo automobilio judėjimą. Minėti liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Šių liudytojų parodymai buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu, logiški ir aiškūs, vieni kitus papildantys, todėl laikytini patikimais, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti faktiniai duomenys.

17. Jau aptartus liudytojų R. M., V. M. ir M. G. parodymus patvirtina 2022 m. gegužės 28 d. į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų R. J. ir A. M. parodymai. Liudytojas R. J., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad gavus iš budėtojo pranešimą buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) esančią aikštelę. Atvykę pamatė pastatytą skersai automobilį, taip pat stovėjo asmenys, kurie nurodė šio automobilio keleivį, nes vairuotojas buvo pasišalinęs. Įvykio vietoje D. S. brolis (L. S.) paaiškino, kad jis su broliu (D. S.) su taksi grįžo neblaivūs, tačiau jis prasitarė savo broliui, kad reiktų patikrinti jo automobilį dėl sugedusios vairo kolonėlės, todėl brolis (D. S.) sėdo į automobilį, pradėjo važiuoti aikštelėje, bandė vairo kolonėlę, vairavo automobilį sukinėdamas vairą, tačiau pro šalį ėję asmenys juos sustabdė. D. S. brolis sakė, kad jis turėtų pasirodyti, tačiau palaukus kurį laiką ir D. S. neatėjus, jie nuėjo pas D. S. į namus. D. S. akivaizdžiai buvo neblaivus, sakė, kad nevairavo automobilio, paskui – kad vairavo, bet aikštelėje. D. S. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Grįžus į įvykio vietą, asmenys nurodė kaltinamąjį (D. S.) kaip asmenį, vairavusį automobilį. Nuo pranešimo gavimo iki atvykimo pas D. S. į namus praėjo maždaug 25 minutės. D. S. pozicija dėl vairavimo buvo besikeičianti: jis nurodė, kad automobilį vairavo išgėręs, bet važinėjo tik aikštelėje, paskui atsirado versija, kad grįžęs namo išgėrė didelį kiekį alkoholio, nes buvo susinervinęs. D. S. su alkotesterio parodymais sutiko (2 t., b. l. 191-192). Iš esmės tokius pačius parodymus liudytojas R. J. davė ir 2022 m. liepos 13 d. ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. papildomai nurodė, kad nuėjus pas D. S. į namus ir juos apžiūrint jokių išgertuvių požymių aptikta nebuvo (2 t., b. l. 21-23). Šie liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti apeliacinės instancijos teisme. Liudytojas A. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 20 val. buvo gautas pranešimas, jog praeiviai sustabdė neblaivų vairuotoją. Atvykus į įvykio vietą buvo rasta grupelė asmenų, vairuotojo nebebuvo. Vairuotojas buvo rastas savo namuose neblaivus. Kiek atsimena, asmuo, kuris galimai vairavo, aiškino, kad vairavo blaivus ir alkoholį vartojo jau tada, kai grįžo į namus. Kai kalbėjo su vairuotoju, akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo neblaivus: sklido alkoholio kvapas, svyravo, judesiai buvo nekoordinuoti (3 t., b. l. 18-19). Liudytojas A. M. apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad detaliai visko nebeprisimena, nes praėjo nemažai laiko. Pamena, kad D. S. bute tikrai nesimatė išgertuvių pėdsakų, butas atrodė tvarkingai, jokių alkoholio butelių (pilnų, tuščių ar nugertų) irgi nebuvo. Jeigu asmuo būtų pateikęs informaciją, kad jis vartojo alkoholį, būtų paprašę pateikti kokius nors įrodymus ar pan. Kadangi D. S. aiškino, kad jis neva parėjo namo ir išgėrė, šios aplinkybės buvo tikrinamos, stebima aplinka. Iš esmės tokios pačios aplinkybės yra nurodytos šio liudytojo 2022 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 113-114), surašytame iš karto po įvykio.

18. Liudytojų R. M., V. M., M. G., R. J. ir A. M. nurodytos aplinkybės taip pat užfiksuotos policijos pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuotuose vaizdo įrašuose, (duomenys neskelbtini) lauko vaizdo kameros užfiksuotame vaizdo įraše, Bendrojo pagalbos centro garso įraše, neblaivumo nustatymo akte (1 t., b. l. 40-42, 121-123, 125-127, 140-141). Minėtų liudytojų parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo R. S. parodymai. Liudytojas R. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2022 m. gegužės 29 d. jam skambino D. S., kuris papasakojo, kad prisivažinėjo, vairavo neblaivus, bandė su brolio mašina važiuoti ir kad jį sustabdė žmonės, kurie jam sakė, kad jis girtas, jis susinervavo, trenkė durimis ir išėjo į namus, atvyko pareigūnai ir nustatė girtumą. Jis klausinėjo kokios bausmės, ar konfiskuos mašiną. D. S. įvykio detalių nepasakojo, pagrinde klausė, kas jam bus, jeigu vairavo neblaivus (2 t., b. l. 191). Iš esmės tokius pačius parodymus liudytojas davė ir apklausiamas 2022 m. rugsėjo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 54-55).

19. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistojo D. S. gynėjas nurodo, kad alkoholį D. S. vartojo tik grįžęs į namus. Tačiau šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes ši nuteistojo versija, kad alkoholį jis vartojo grįžęs namo per laiko tarpą nuo pranešimo policijai pateikimo iki pareigūnų atvykimo pas jį į namus, nėra pagrįsta patikimais įrodymais.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu.

21. Kaip minėta anksčiau, liudytojai R. M., V. M. ir M. G. nurodė išorinius vairuotojo D. S. požymius įvykio vietoje – jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis sunkiai pastovėjo ant kojų, labai svirduliavo, jo veidas buvo raudonas, akys buvo paraudonavusios, jo kalba buvo nerišli. Be to, liudytojai R. M. ir V. M. nurodė, kad automobilio vairuotojas (D. S.) buvo žymiai girtesnis už keleivį (L. S.), kuriam įvykio vietoje buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 113-114). Remiantis nuosekliais liudytojų R. M., V. M. ir M. G. parodymais darytina išvada, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu D. S. automobilį vairavo neblaivus ir buvo labiau apsvaigęs nuo alkoholio, nei jo brolis L. S.. Šią išvadą patvirtina ir paties D. S. elgesys byloje nagrinėjamo įvykio metu bei kiti bylos duomenys.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po byloje nagrinėjamo įvykio D. S. siekė išvengti atsakomybės ir po to, kai jį vairuojantį automobilį sustabdė liudytojas V. M., o liudytoja M. G. pranešė apie neblaivų vairuotoją policijai, nepasiliko įvykio vietoje ir išėjo į namus. Atvykus policijos pareigūnams, į įvykio vietą D. S. negrįžo, nors brolis jam skambino ir prašė ateiti išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnams atvykus pas D. S. į namus, jis iš pradžių neigė vairavęs automobilį ir nesutiko tikrintis neblaivumo laipsnį. M. G. pranešimas apie neblaivų vairuotoją bendrajam pagalbos centrui pateiktas 2022 m. gegužės 28 d. 20.05 val., policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 20.13 val. (1 t., b. l. 33-36, 40), 20.14 val. L. S. skambino D. S., kviesdamas jį sugrįžti į įvykio vietą, nes atvyko policija (1 t., b. l. 163-164). Taigi nuo D. S. pasišalinimo iš įvykio vietos iki brolio L. S. skambučio jam praėjo maždaug 9 minutės, todėl neįtikinama, kad per tiek laiko D. S. išgėrė 0,5 l butelį degtinės. Be to, iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnams atėjus pas D. S. į namus aiškintis įvykio aplinkybių, jis net neužsiminė, kad grįžęs išgėrė 0,5 l degtinės butelį ir nepateikė jokių to įrodymų, nors policijos pareigūnai jo klausė, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholį. Nuteistojo versija, kad alkoholis buvo vartotas grįžus namo atsirado tik po dviejų dienų, 2022 m. gegužės 30 d. D. S. apklausiant policijos komisariate (2 t., b. l. 74-75). Apklausti policijos pareigūnai R. J. ir A. M. patvirtino, kad D. S. bute nesimatė išgertuvių pėdsakų, butas atrodė tvarkingai, jokių alkoholio butelių (pilnų, tuščių ar nugertų) nebuvo, jų nepateikė ir pats D. S.. Iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų taip pat matyti, kad atvykus į įvykio vietą prie automobilio buvo D. S. brolis L. S., kuris skambino D. S.. Vaizdo įraše užfiksuotas toks L. S. ir D. S. pokalbis: „girdi, D., ateik iki aikštelės, viską išsiaiškinsim ir bus rami galva. Atvažiavo policija, ateik iki mašinos išsiaiškinsim viską, kad teisiškai nebūtų jokių problemų. Nu ką dabar daryt, buvo, kaip buvo. Nu ką, dabar man prisiimt atsakomybę sau? Taigi atvažiavo policija, yra tie žmonės, taigi jie matė, kad aplinkui su mašina apvažiavom“. Po šio pokalbio L. S. policijos pareigūnams paaiškino, kad automobilis yra jo, kad tą automobilį vairavo jo brolis – „ne, ne, ne aš, brolis, bet aš taip pat išgėręs“, taip pat papasakojo, kad jie su broliu buvo išvažiavę, neseniai su taksi grįžo namo ir jo brolis norėjo patikrinti jo automobilio vairą, sėdo į aikštelėje stovėjusį jo automobilį ir sugalvojo apsukti ratą, tačiau žmonės, ėję pro šalį, juos sustabdė. Šios vaizdo įraše užfiksuotos L. S. nurodytos aplinkybės, telefoninio pokalbio su D. S. turinys patvirtina, kad D. S. broliui praklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus. Nors liudytojas L. S. apklausiamas pirmosios instancijos teisme jau nurodė, kad jo brolis D. S. byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo blaivus, tačiau šie liudytojo parodymai vertinami kaip siekis padėti broliui išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti. Be to, L. S. paaiškinimus, kad abu su broliu D. S. grįžo namo neblaivūs, užfiksuotus policijos pareigūnų „Body“ kamerų užfiksuotuose vaizdo įrašuose, patvirtina ir liudytojo V. K. 2022 m. spalio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 11 val. pas jį į svečius atėjo pusbroliai D. S. ir L. S., kurie jau buvo apgirtę, jie visi toliau vartojo alkoholį, o kai jis juos išleido namo, visi jau buvo smarkiai neblaivūs (2 t., b. l. 33-34). Nors liudytojas V. K. vėliau pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad tiksliai nebepamena tos dienos įvykių, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tokiais liudytojo parodymais, duotais 2022 m. gruodžio 8 d. akistatos su D. S. metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje (2 t., b. l. 192), vertindamas juos kaip siekį padėti giminaičiui D. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistojo D. S. neblaivumas nebuvo patikrintas įvykio vietoje iškart po to, kai jį vairuojantį automobilį sustabdė pro šalį ėjęs liudytojas V. M. (apie 20 val.), tačiau tai, kad 2023 m. gegužės 28 d. 20.37 val. D. S. nustatytas 2,98 promilių girtumas, o 21.02 val. – 3,03 promilių girtumas (1 t., b. l. 125), teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina, kad D. S. alkoholį vartojo anksčiau nei buvo sustabdytas vairuojant automobilį. Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo nustatytas D. S. neblaivumas, buvo Lietuvos metrologijos inspekcijos sertifikuotas 2022 m. gegužės 2 d. ir atitiko reikalavimus. Neblaivumo patikrinimo procedūra atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus.

24. Kaip aplinkybę, neva patvirtinančią nuteistojo D. S. pateiktą versiją, jog alkoholį jis vartojo grįžęs namo iki pareigūnų atvykimo į jo namus, apeliantas nurodo tai, kad pareigūnams atlikus D. S. neblaivumo patikrinimą, nustatytas D. S. neblaivumas po pirmojo patikrinimo alkotesteriu ne mažėjo, o didėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, jog 2023 m. gegužės 28 d. 20.37 val. D. S. nustatytas 2,98 promilių neblaivumas, o 21.02 val. – 3,03 promilių neblaivumas, negali būti laikomas savaime patvirtinančiu, jog alkoholis buvo vartojamas būtent tarp 20.05 val. (nuo liudytojos M. G. pranešimo apie neblaivų vairuotoją) iki 20.37 val. (D. S. patikrinimo alkotesteriu). Net ir neturint specialių žinių yra aišku, kad ir vartojant alkoholį, ir iš karto po alkoholio pavartojimo jo koncentracija žmogaus organizme didėja ir tik vėliau ji pradeda mažėti. Šiuo atveju pagal anksčiau minėtus bylos duomenis akivaizdu, kad D. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo organizme didėjo ir buvo pasiekusi tokią ribą, kai kyla baudžiamoji atsakomybė. Faktas, kad antrojo patikrinimo metu nuteistajam buvo nustatytas didesnis girtumo laipsnis, šiuo konkrečiu atveju tik patvirtina, jog automobilį nuteistasis vairavo neblaivus, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tokią išvadą patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2023 m. sausio 30 d. rašte nurodytos aplinkybės, kad D. S. ūgio ir svorio asmeniui suvartojus 500 ml. 40 procentų stiprumo alkoholio ir jam pilnai rezorbavusis, kraujyje galėtų būti pasiekta maksimali 2,84 promilių etilo alkoholio koncentracija, todėl negalėtų pasiekti nei 2.98 promilių, nei 3,03 promilių koncentracijos. Kad būtų pasiekta 3,03 promilių koncentracija, asmuo turėtų būti suvartojęs ne mažiau 530 ml. 40 proc. stiprumo alkoholio. Taip pat rašte nurodyta, kad organizme alkoholio kiekio koncentracija maksimumą pasiekia po 45-90 min. nuo alkoholio vartojimo, daugumoje atvejų - maždaug po valandos. Vartojant alkoholį „tuščiu skrandžiu“ maksimali koncentracija kraujyje pasiekiama po 40-80 minučių, daug atvejų – po 30 minučių, išskirtinai retai – po 15 minučių. Jeigu skrandis prieš alkoholio vartojimą užpildytas maistu, koncentracija kraujyje taps maksimali po 90-180 minučių, retais atvejais – mažiau nei 90 minučių (2 t., b. l. 66). Kadangi bylos duomenimis D. S. automobilio vairavimo metu buvo ką tik grįžęs iš pusbrolio, kurs vartojo alkoholį, todėl natūralu, kad praėjus apie valandai laiko po išgertuvių, etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje dar šiek tiek didėjo.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, D. S. kaltei dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis D. S. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir D. S. išteisinti dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.

26. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. S. gynėjas advokatas D. V. atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradiniame etape buvo nutrauktas, nesant patikimų ir leistinų įrodymų, pagrindžiančių, kad visas D. S. nustatytas neblaivumo laipsnis egzistavo transporto priemonės valdymo metu, visos byloje esančios abejonės buvo vertinamos D. S. naudai. Gynėjo nuomone, kitoks situacijos vertinimas nagrinėjamu atveju lemia tiek nekaltumo prezumpcijos pažeidimą, tiek asmens teisinės padėties pasunkinimą, kuomet nesant patikimų asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų, jo atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

27. Iš bylos medžiagos matyti, jog Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro V. M. 2022 m. gruodžio 16 d. nutarim u ikiteisminis tyrimas šioje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (1 t. 6-17). Tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. 2023 m. sausio 2 d. nutarimu šis prokuroro V. M. 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikintas ir nutarta ikiteisminį tyrimą atnaujinti, nes aukštesnysis prokuroras, patikrinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, konstatavo, kad procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatlikti visi būtini proceso veiksmai, prokuroras vertino ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus (1 t. b. l. 21-22). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus papildomus veiksmus, ikiteisminio tyrimo medžiaga kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota apylinkės teismui (2 t., b. l. 149). Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta anksčiau, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys), teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, todėl tai, kaip bylos duomenis vertino prokuroras ikiteisminio tyrimo metu, teismui nėra kriterijus, į kurį jis turi atsižvelgti, vertindamas jam pateiktoje byloje esančius duomenis.

28. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. S. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam D. S. ar jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir (ar) pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

29. Apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimai nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį D. S. išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

30. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas D. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nubaudė 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda. Skirdamas bausmę nuteistajam D. S. pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. D. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia. Pirmosios instancijos teismas įvertino D. S. asmenybę, – tai, kad jis nusikalto būdamas neteistas (2 t., b. l. 109-110), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 115), dirbantis (2 t., b. l. 117, 119). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei lengvinančių, nei sunkinančių nuteistojo D. S. atsakomybę aplinkybių.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo D. S. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, jos dydį parenkant šiek tiek didesnį nei už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos minimumas (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. S. už nusikalstamą veiką paskirta baudos bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. S. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl D. S. paskirtos bausmės nėra pagrindo.

32. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, nuteistajam D. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir transporto priemonės – automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu konfiskavimas.

33. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju D. S. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neteisėti jo veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko ir jo keleivio sveikatai ar net gyvybei, savo kaltės nepripažino. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad D. S. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmojo patikrinimo metu jos iškvėptame ore nustatyta 2,98 promilių etilo alkoholio koncentracija (antrojo patikrinimo metu – 3,03 promilių etilo alkoholio koncentracija). D. S. neblaivus vairavo tol, kol pašalinis asmuo (liudytojas V. M.) nenutraukė jo neteisėtos veikos. Nusikaltimas padarytas automobilių stovėjimo aikštelėje, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės, kaip konkrečiu atveju buvo liudytojai V. M., R. M., M. G. su mažamete dukra, ant suolelio sėdėjo dar dvi merginos. Taigi D. S. savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių, todėl ilgesnis nei minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminas šiuo atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti D. S. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį D. S. ir jos prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė D. S. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad D. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metų terminas yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67 ir 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Nors D. S. yra suaugęs ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, jis nesugebėjo tinkamai įvertinti vairuotojui tenkančios atsakomybės, kai prie automobilio vairo sėdo išgėręs alkoholio. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei nuo jų atgrasyti kaltininką nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

34. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. S. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso jo broliui L. S. (1 t., b. l. 132). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri, pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra konfiskuotinas turtas. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 3 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; arba šis turtas buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra L. S., tačiau byloje nagrinėjamo įvykio metu jis pats leido savo automobilį vairuoti neblaiviam broliui D. S., be to, važiavo kartu su juo šiame automobilyje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims jo negalima konfiskuoti, taikyti nėra pagrindo, nes transporto priemonė „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo D. S. valdyme paties L. S. valia, kuris suprato, kad jam priklausantis automobilis nuteistojo D. S. bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, automobilio konfiskavimas skirtas teisėtai ir pagrįstai, todėl keisti šią Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį taip pat nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. S. gynėjo advokato D. V. apeliacinį skundą atmesti.