Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S.Š. (S.S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), B.R. pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2019 m. balandžio 5 d., apie 03.20 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. važiuodamas į teritoriją per įvažiavimą, kurį iš dalies dengė įvažiavimo vartai, nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, kliudė įvažiavimo vartus, kurie virsdami sužalojo E. Ž.. Dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų E. Ž. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Tokiu būdu kaltinamasis S. Š. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, esant BK 40 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms. S. Š. atiduotinas pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato žmonai E. Š., kuri teismo nuomone, yra verta teismo pasitikėjimo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Ž. teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš civilinių atsakovų ADB „G.“ ir (duomenys neskelbtini) (2 t., 31-38 b. l.). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 2 896 Eur iki 34 754 Eur: kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008 (17 377,20 Eur - kairiojo blauzdikaulio atviras lūžis, kairiosios pakinklio venos ir arterijos sužalojimas, kairiojo žastikaulio kaklo lūžis ir kairiosios šlaunies amputacija); 2K-556/2008 (5 792,40 Eur - kairės pusės dubens sparno, abiejų kairio gaktikaulio šakų, kairės gūžduobės lūžimai, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas, šlaunikaulio pergumburinis lūžimas bei skeveldrinis diafizės lūžimas, kairės blauzdos kaulų dvigubas skeveldrinis lūžimas, plaučių, širdies, pilvo sumušimas, poodinės kraujosruvos abiejose klubinėse srityse, šokas, patyrė didelį fizinį skausmą, išgyveno nepatogumus dėl negalėjimo judėti (buvo paskirtas 5 mėnesių gulėjimo režimas), buvo sutrikdytas normalus gyvenimo ritmas, prarado 60 procentų darbingumo, išliko pastebimi fiziniai trūkumai); 2K-424/2008 (8 675,43 Eur - atviras dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis, dėl ko susidarė kelio sąnario kontraktūra, sąlygojanti labai žymų judesių apribojimą, nukentėjusioji prarado 30 procentų bendro darbingumo, ilgą laiką gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, nuolat vartojo vaistus ir dėl šios priežasties negalėjo įsigyti norimos specialybės, ilgą laiką buvo sumažėjusios bendravimo galimybės, o praėjus daugiau kaip dvejiems su puse metų prarastas darbingumas negrįžo, sužalojimo pasekmės išliko, jai yra sunku vaikščioti, kamuoja artritas, gydymas tęsiamas, visiško pasveikimo prognozė abejotina. Beje, šioje byloje teismai rizikingą nukentėjusiosios elgesį važiuojamojoje kelio dalyje, kurioje įvyko eismo įvykis, įvertino kaip didelį neatsargumą ir atsižvelgdamas į šį kriterijų nustatė mažesnį neturtinės žalos dydį); 2K-507/2009 (14 481 Eur - stiprus pilvo sumušimas, lydimas kasos uodegos bei blužnies plyšimo, kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę bei šoko po nukraujavimo, krūtinės ląstos dešinės pusės 6-o šonkaulio lūžis, dėl trauminių kasos uodegos ir blužnies plyšimų operacijos metu buvo pašalinta kasos dalis ir visa blužnis, dėl to nukentėjusysis prarado 80 proc. bendro darbingumo); 2K-351/2009 (7 240,50 Eur - dešinio žastikaulio kaklelio ir dešinio blauzdikaulio kūno lūžimas, ji patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sumažėjo jos bendravimo galimybės, pablogėjo fizinė sveikata); 2K-284/2009 (2 896,20 Eur - atviras dešinio blauzdikaulio lūžimas, dešinės akiduobės viršutinės sienelės lūžimas, dėl ilgo gydymo, blauzdikaulio įmobilizacijos, sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės su aplinka - koja buvo įtvare, dėl ko jis negalėjo normaliai vaikščioti, turi invalidumą ir gauna pašalpą, o iki sužalojimo buvo bedarbis); 2K-204/2009 (34 504,40 Eur ir 28 962 Eur - mažamečiam, diagnozuotas kaukolės pamato priekinės ir vidurinės duobių kairių pusių lūžiai, galvos smegenų kairio pusrutulio sumušimas, blužnies plyšimas su nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kairio smilkinkaulio ir kairio momenkaulio lūžiai, kraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, jam buvo pripažintas sunkus neįgalumo lygis, patyrus fizinius ir dvasinius sukrėtimus jam iki šiol nėra pakankamai atkurtos visos gyvybiškai svarbios funkcijos, jis yra komos būsenos, iki šiol prarastos iki įvykio turėtos socialumo ir normalaus bendravimo galimybės, ir toliau lieka neaiškios nukentėjusiojo pasveikimo galimybės ir tolimesnė jo gyvenimo perspektyva, o sužalotai nukentėjusiajai plyšo blužnis, įvyko kraujavimas pilvaplėvės ertmėje, padarytas galvos smegenų sumušimas, lūžo gaktikauliai, kryžkaulis, šonkauliai, taip pat nustatytas diafragmos plyšimas, įvairūs odos nubrozdinimai, nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ilgai gydėsi, patyrė kelias operacijas, išgyveno fizinį skausmą, jai nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, dėl to ji prarado turėto darbo galimybes ir normalią visiems prieinamą visuomeninę veiklą, dėl patirtų sužalojimų, operacijų ir neužtikrintos ateities ji patyrė didelius išgyvenimus, psichologinę įtampą ir kitas neigiamas emocijas, o pasekmes jaučia iki šiol); 2K-1/2009 (23 169,60 Eur - galvos srities muštinė žaizda, lengvos formos trauminė galvos smegenų liga, atviri dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio lūžimai, uždari kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžimai, nukentėjusysis dėl sužalojimų neteko vienintelio pragyvenimo šaltinio – darbo, neteko 60 proc. darbingumo, jam jau padaryta ir dar bus daroma daug sudėtingų operacijų, vienas jis negali judėti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, vaistams ir sveikatos grąžinimui reikalingos didelės lėšos, tai atsiliepė jo šeiminiams santykiams, jis patyrė ir patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir dėl galimų liekamųjų reiškinių po patirtų sunkių sužalojimų); 2K-50/2010 (5 792,40 Eur - galvos sumušimas su ūmaus periodo, vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, kaukolės pamato lūžimu dešinės vidurinės daubos srityje, trauminiu subarachnoidiniu pakraujavimu, patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, jai buvo taikomas ilgas ir sudėtingas gydymas, dėl patirto sužalojimo buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė tinkamai prižiūrėti vaikus, rūpintis jų auklėjimu bei galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą); 2K-181/2010 (18 825,30 Eur - muštinės žaizdos dešiniame skruoste, dešinio skruostikaulio lūžimai, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžimas, kryžkaulio lūžių, dešinės šlaunies sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, ji neteko 60 proc. pastovaus bendro darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant konservatyviai yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, iki įvykio nukentėjusioji buvo sveika ir darbinga, kėlė kvalifikaciją darbe ir gyveno pilnavertį gyvenimą, eismo įvykis ir jo pasekmės tai iš jos atėmė); 2K-193/2012 (22 169, 60 Eur - dėl kojų sužalojimų išsivystė sunkus šokas, mažakraujystė, vėliau – kairės pėdos, dešinės čiurnos, dešinio kelio sąnario bei dešinės šlaunies odos nekrozė, po to – dešinio kelio sąnario pūlingas artritas, pūliuojantys abiejų kojų minkštųjų audinių defektai, buvo atliktos net kelios sudėtingos chirurginės operacijos, amputuotos abi kojos); 2K-576/2014 (4 344,30 Eur - odos nubrozdinimai kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kakle ir raktikaulių srityse, muštinės žaizdos kairiame žaste ir dešiniame dilbyje, atviras skeveldrinis kairio žastikaulio lūžis, atviri skeveldriniai dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžiai, dešinės plaštakos V piršto naginio pirštikaulio lūžis, krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas); 2K-242/2015 (6 584,80 Eur + 5 000 Eur - žaizda kaktos srityje, kraujosruvos dešinės akies vokuose, akių junginėse, nubrozdinimai krūtinės kairėje, juosmenyje, dubenyje, kraujosruvos krūtinėje, kairiame klube, kojose, plaučių sumušimas, blužnies plyšimas, I-II-III juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiai, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis); 2K-94-696/2017 (10 000 Eur - amputuota koja ir konstatuotas pirmos grupės neįgalumas); 2K-110-699/2017 (10 000 Eur - buvo nustatytas atviras skeveldrinis dešinio šlaunikaulio lūžimas, atviri dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai, dešinės šlauninės arterijos pakenkimas, dešinės kojos bendro šeivinio nervo potrauminė neuropatija); 2K-155-511/2017 (12 500 Eur - abiejų gaktikaulių abiejų šakų, kryžkaulio kairės pusės lūžiai); 2K-281-942/2017 (4 000 Eur - nustatyta kairio peties srities ir kairės blauzdos sumušimai, pasireiškę kairės mentės kūno lūžiu, kairio raktikaulio krūtinkaulinio galo lūžiu, atvirais kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio kūnų lūžiais); 2K-309-699/2018 (5 000 Eur - kaktikaulio kairės pusės lūžis, perėjęs į kaukolės pamato priekinės daubos kairę su nedideliu kraujo išsiliejimo po kairės kaktinės smegenų skilties dangalais ir dešinio žastikaulio kūno artimojo trečdalio bei dešinio šlaunikaulio atokiojo galo metafizės lūžiai, muštinė dešinio antakio žaizda ir daugybiniai kūno odos nubrozdinimai).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. gegužės 10 d. išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. Ž. buvo nustatyti šie sužalojimai: daugybiniai veido kaulų lūžiai, dešinės pusės VI-VII-VIII-IX-X-XI-XII šonkaulių lūžiai su dešinio plaučio sužalojimu, dešinės pusės pneumotoraksu (oras pleuros ertmėje), krūtinės ląstos poodine emfizema ir ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, juosmens pirmojo slankstelio dešinės pusės skersinės ataugos lūžis, viršugalvio ir smakro žaizdos bei lūpų odos nubrozdinimai..

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Ž. dėl neturtinės žalos parodė, kad jo prašoma 15 000 Eur suma atitinka jo išgyvenimus, kuriuos patyrė. Jam buvo sutrupinti dešinės pusės šonkauliai, pradurtas plautis. Šonkauliai dar nėra sugiję, iki šiol skauda, žandikaulis – perlaužtas, nebeturi dantų, eidamas dūsta. Yra 61 metų ir nežino, ar galės toliau dirbti tame darbe. Dėl to blogai jaučiasi. Iki traumos neturėjo problemų dėl kalbėjimo, o dabar kalba pasikeitė. Sunku jam dėl to. Naktimis nemiega, išgyvena, iki šiol jaučia skausmus. Po įvykio baugu išeiti į gatvę, sumažėjo judėjimas. Iki įvykio tokių baimių neturėjo. Vartoja vaistus nuo skausmo.

Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusysis E. Ž. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jis kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes, be to, neabejotinai jį slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje, įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad S. Š. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, t. y. važiuodamas į teritoriją per įvažiavimą, kurį iš dalies dengė įvažiavimo vartai, nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, kliudė įvažiavimo vartus, kurie virsdami sužalojo nukentėjusįjį, šis eismo įvykis, kurį padarė S. Š., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus. Be to, nukentėjusiajam nebuvo atliekamos chirurginės operacijos, byloje nėra duomenų, kad E. Ž. dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, būtų atsiradę negrįžtami padariniai, kaip pavyzdžiui, galūnės amputacija ir panašiai, dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo nustatytas atitinkamas nedarbingumo lygis ir t. t.

Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu sunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, vėlgi atsižvelgiant į šiuo metu Klaipėdos apygardos teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais (Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose 1A-217-361/2018 (10 000 Eur - dubens odos nubrozdinimų, kairiojo šlaunikaulio didžiojo gumburio lūžio, šonkaulių lūžio dešinėje, abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžių, kairio klubakaulio lūžio, kryžkaulio dešinės pusės lūžio, visiško šlaplės plyšimo, kraujavimo į užpilvaplėvinį tarpą, šoko po nukraujavimo; 1A-290-606/2018 (10 000 Eur - nustatyta kairio gaktikaulio kūno ir viršutinės šakos, dešiniojo apatinio šakos, dešinės pusės gūžduobės bei kryžkaulio dešiniosios lateralinės masės lūžis. Dėl šių kaulų lūžio išsivystė mažakraujystė, buvo perpilta eritrocitų masė, konstatuotas kairio inksto sumušimas, nustatytas potrauminis plaučių uždegimas. Nukentėjusiajai padaryti dubens kaulų abipusiai lūžiai, suardę dubens žiedo vientisumą, atliktos 2 operacijos, taikytas reabilitacinis gydymas), atlygintinas nukentėjusiojo E. Ž. patirtos neturtinės žalos dydis yra 10 000 Eur. Įvertinus, kad dalį 3 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam E. Ž. atlygino civilinis atsakovas ADB „G.“ ir dalį 200 Eur atlygino kaltinamasis, nukentėjusiajam E. Ž. priteistina 6 800 Eur neturtinė žala iš civilinio atsakovo ADB „G.“, kadangi nustatytos neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 000 Eur žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą)).

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Ž. pateikė prašymą priteisti jo naudai iš kaltinamojo 1 452 Eur patirtų atstovavimo išlaidų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).

Atsižvelgdamas į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai iš esmės buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, į tai, kad procesas vyko sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, advokatas dalyvavo tik 3 teisiamuosiuose posėdžiuose, teismui pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuris tenkintas iš dalies, teismo nuomone, prašoma priteisti 1 452 Eur atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, todėl ji mažinama iki 700 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

S. Š. (S. S.) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. Š. (S. S.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750,00 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Perduoti S. Š. (S. S.) laiduotojos E. Š. (E. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Išaiškinti E. Š. (E. S.), kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti S. Š. (S. S.), kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Ž. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš ADB „G.“ nukentėjusiajam E. Ž. 6 800 Eur (šešis tūkstančius aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo S. Š. (S. S.) nukentėjusiajam E. Ž. 700 Eur (septynių šimtų eurų) išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Kaltinamajam S. Š. (S. S.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.