Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Zigmo Pociaus,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, A. R., jo gynėjui advokatui Andriui Kazakevičiui,

civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. ir jos atstovės advokatės Virginijos Pliuščiauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį I. R. atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys – jam iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ – 375,65 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios M. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – jai iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš AB „Lietuvos draudimas“ – 180,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš A. R. nukentėjusiajam A. G. priteista 800 Eur, nukentėjusiosioms S. K. ir M. G. – po 500 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. 2016 m. gruodžio 14 d., apie 09.15 val., Šiaulių r., kelio Bubiai–Ramučiai 11-ame kilometre (apie 10,977 km), vairuodamas kelių transporto priemonę – keleivinį autobusą „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 18, 127 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas šlapiu su neištirpusio sniego likučiais keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 punktas); nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti (KET 18 punktas); pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, ypač į kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio (KET 127 punktas) ir dėl to nesuvaldė vairuojamo keleivinio autobuso, kuris nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medžius, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio autobuso keleivei S. K. dėl stuburo kaklinės dalies VII slankstelio dešinės viršutinės sąnarinės ataugos lūžio, stuburo juosmeninės dalies II slankstelio kompresinio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivei M. G. dėl poodinių kraujosruvų nugaros kairėje, ant nosies– dešinio paakio buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, keleiviui R. B. dėl odos nubrozdinimų veide, muštinės žaizdos kairiame viršutiniame voke, dešinės pusės V ir IX šonkaulių lūžių, kairės pusės IX šonkaulių lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleiviui A. G. dėl dubens odos nubrozdinimų, kairiojo šlaunikaulio didžiojo gumburio lūžio, šonkaulių lūžio dešinėje, abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžių, kairio klubakaulio lūžio, kryžkaulio dešinės pusės lūžio, visiško šlaplės plyšimo, kraujavimo į užpilvaplėvinį tarpą, šoko po nukraujavimo buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

3.2. Civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas R. Dobrovolskis prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016 ir kt.).

6.2. Augantys ekonominiai šalies rodikliai ar nuo 2015 m. sausio 1 d. įvestos naujos valiutos (euro) aplinkybė, priešingai nei teigia apeliantė, nėra tie lemiami kriterijai, kurie per se (savaime) leistų padidinti, nuoseklioje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas kiekvienu atveju yra sąlygotas ne kokio nors vieno kriterijaus, o jų visumos ir kartu konkrečių faktinių bylos aplinkybių viseto įvertinimu.

7. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

7.1. Akcentuotina, kad nesunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis S. K. nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų – stuburo kaklinės dalies VII slankstelio dešinės viršutinės sąnarinės ataugos ir stuburo juosmeninės dalies II slankstelio kompresinio lūžių. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, jog būtent tokių sužalojimų sukeltas fizinis skausmas, turėti nepatogumai, patirti emociniai išgyvenimai S. K. realiai išnyko arba itin sumenko, be kita ko, sustiprina UAB „(duomenys neskelbtini)“ epikrizėje užfiksuoti duomenys. Epikrizėje padarytos išvados, jog po reabilitacinio gydymo, nuo 2016-12-28 iki 2017-01-17, S. K. psichoemocinė būklė yra gera, o jos galimybė dirbti nepakito (t. 3, b. l. 39).

7.2. Patirtos dėl eismo įvykio žalos (turtinės ir/ar neturtinės) bei jos dydžio įrodinėjimo našta tenka būtent civilinei ieškovei, šiuo atveju siekiančiai visos prašomos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Akcentuodamos S. K. netekto darbingumo aplinkybę – 50 procentų nuo 2017-04-26 iki 2018-04-25, apeliantės nepateikia ir su civiliniu ieškiniu nepateikė jokių įrodymų, jog tokios apimties ir/ar trukmės nedarbingumas S. K. kilo būtent dėl eismo įvykio metu jos patirtų sužalojimų. Be to, byloje pateikta 2018-05-02 Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 1237 leidžia teigti, jog S. K. prieš metus, t. y. 2017-04-26, nustatyto nedarbingumo lygis – 50 procentų (b. l. 36) – sumažėjo 5 procentais iki 45 procentų. Tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad būtent dėl ginčo eismo įvykio metu S. K. patirtų sužalojimų (jų pobūdžio, kilusių komplikacijų ir pan.) jai yra nustatytas / pratęstas netekto nedarbingumo laikotarpis. Kita vertus akivaizdu, jog apeliantės darbingumo lygis po metų išaugo, o nedarbingumo sumažėjo. Taigi bet kuriuo atveju apeliantės sveikatos būklė po įvykio ne blogėja, o gerėja. Be to, nuo 2018-06-01 iki 2020-05-31 apeliantei valstybės mokėtina 77,94 Eur dydžio netekto darbingumo pensija.

7.3. Pastebėtina, jog S. K. atstovas advokatas R. P. civiliniame ieškinyje nurodė, jog 2017-03-20 S. K. buvo atlikti kairiojo peties sąnario magnetinio rezonanso tomografija ir dar papildomai nustatytas sausgyslės priekinio sąnarinio paviršiaus dalinis ~75 procentų plyšimas, bursitas (uždegimas). Tokio tyrimo ir diagnozės aplinkybę apeliantė grindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) Radiologinio tyrimo vertinimu Nr. 27387 (t. 2, b. l. 26, t. 3, b. l. 53). Tačiau toks tyrimas savaime nepaneigia fakto, jog S. K. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai po reabilitacijos ir gydymo liekamųjų neigiamų fizinių ir psichinių reiškinių iš esmės nepaliko arba yra (išliko) potenciali patirtų sužalojimų atsinaujinimo galimybė. Eismo įvykio metu jokie sužalojimai S. K. kairiojo peties sąnariui padaryti net nebuvo. Sugretindamos kairiojo peties sąnario ligą (būklę) su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, apeliantės klaidina teismą, nes nepateikia jokių įrodymų, kad stuburo kaklinės dalies VII slankstelio dešinės viršutinės sąnarinės ataugos ir stuburo juosmeninės dalies II slankstelio kompresinio lūžio gydymas buvo neefektyvus, neveiksmingas, komplikavosi ar yra (ne)tiesioginė nukentėjusiosios kairiojo peties sąnario ligos priežastis ir pan.

8. Nukentėjusioji S. K. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 15–16). Kartu su apeliaciniu skundu pateikta dalis ir tų pačių medicininių dokumentų kaip ir su civiliniu ieškiniu (t. 2, b. l. 20–27, 101). Remiantis specialisto išvados duomenimis, S. K. dėl stuburo kaklinės dalies VII slankstelio dešinės viršutinės sąnarinės ataugos lūžio, stuburo juosmeninės dalies II slankstelio kompresinio lūžio, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o toks sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 90–91). (duomenys neskelbtini) ligoninėje S. K. gulėjo nuo 2016-12-14 iki 2016-12-28, jai taikytas gydymas – ortopedinė apykaklė, analgetikai, gulimas režimas, nurodyta, kad skausmai aprimo, išlieka nežymus tirpimas dešinės plaštakos 2 piršte, taikytas reabilitacinis gydymas, operacinis gydymas netikslingas (t. 2, b. l. 20). UAB „(duomenys neskelbtini)“ epikrizės duomenimis, S. K. reabilitacija truko nuo 2016-12-28 iki 2017-01-17. Nusiskundimai atvykus: dešinės plaštakos II piršto tirpimas, kaklo, juosmens, kairio peties ir kirkšnies skausmai, pasunkėjęs mobilumas ir apsitarnavimas. Nurodyta, kad dėl reabilitacijos pagerėjo bendra savijauta, sumažėjo skausmai, padidėjo fizinio krūvio tolerancija, pagerėjo mobilumo ir apsitarnavimo funkcijos, pagerėjo orientacija, galėjimas judėti, apsitarnauti, galimybė dirbti, rekomenduota tęsti kineziterpijos ir ergoterapijos metu išmoktus pratimus savarankiškai, nešioti ortopedinę apykaklę ir juosmens įtvarą 2–3 mėnesius (t. 2, b. l. 24).

9. Apibendrindama išdėstytas ir įvertintas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog dėl patirto sužalojimo S. K. buvo (yra) grėsmė likti nedarbinga ar netekti kitų gyvybiškai svarbių žmogaus elgsenos ir judėjimo funkcijų. S. K. nustatyti sužalojimai neturi esminės įtakos tolesniam jos gyvenimui (darbui, šeiminiams santykiams ir pan.) ar lemia negrįžtamų jos sveikatos pokyčių grėsmę. Apylinkės teismas nepažeidė kasacinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, be kita ko, pagrįstai atsižvelgė tiek į A. R. neatsargią kaltės formą, tiek į pastarojo darbdavės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, į tai, jog 1 500 Eur, t. y. dalį, neturtinės žalos S. K. atlygino civilinės atsakovės draudikė, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai sumažino prašomos priteisti 13 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. R. bei civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiosios S. K. interesų pusiausvyrą užtikrinančios, jos dvasinius išgyvenimus kompensuojančios 2 500 Eur dydžio neturtinės žalos sumos.

10. Apeliantės argumentas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ į reisą išleido autobusą su nudilusiais padangų protektoriais, šiuo konkrečiu atveju vertinamas kaip neturintis teisinės reikšmės, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Kita vertus, ekspertizės akte yra padaryta išvada, jog teoriškai nustatyti, ar šioje situacijoje keleivinio autobuso padangų būklė techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, negalima (t. 2, b. l. 147–153). Be to, civilinė atsakovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę ir jos draudikė savo pareigą įvykdė – išmokėjo nukentėjusiajai 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taigi iš viso nukentėjusiajai yra atlyginta net 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma. Ši pinigų suma net 1 000 Eur didesnė už minėtą 3 000 Eur sumą.

11. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas sumažindamas neturtinės žalos atlyginimo sumą, tinkamai įvertino neatsargia nusikalstama veika sukeltus padarinius, nukentėjusiosios turėtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kt., rėmėsi aptartų kriterijų visuma ir išlaikė protingą ir adekvačią ginamų vertybių pusiausvyrą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, apylinkės teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei teismų praktikai.

Dėl proceso išlaidų

12. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios ir jos atstovės apeliacinį skundą. Atmetus apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens A. R. ar civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajai išlaidas, turėtas advokatės paslaugoms – už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme – apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. K. ir jos atstovės advokatės Virginijos Pluščiauskienės apeliacinį skundą atmesti.