Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-374-949/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-20
Bylos Nr.
II-374-949/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01359-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Pažeidėjas
E. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-374-949/2019
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01359-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
ROIK: 19103986550(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. , gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., skundą dėl 2019 m. liepos 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2019 m. liepos 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), už tai, kad jis 2019 m. liepos 28 d., 04 val. 51 min., (duomenys neskelbtini) , vairavo transporto priemonę „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (Alkoholio matuoklis „Alkotest 6810“, Nr. ARZH-0076, 0850416, 0,57 + 0,02 prom.). Tuo buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 28 d nutarimu (duomenys neskelbtini) E. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (b. l. 30-31).

2019 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus persiųstas E. K. skundas dėl 2019 m. liepos 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, jos taikymo praktika, prašo pakeisti minėto nutarimo dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo arba paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis supranta, jog padarė administracinį nusižengimą ir atitinkamai už tai turi patirti tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau mano, kad yra tam tikrų aplinkybių, kurios leistų svarstyti švelnesnės atsakomybės taikymą. Nurodo, jog jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą mažina tai, kad nebuvo užfiksuoti kiti KET pažeidimai bei aplinkybė, jog buvo vėlus paros metas, kada eismo dalyvių skaičius kelyje buvo minimalus, kas, pareiškėjo manymu, atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Pažymi, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y. jis visiškai nesijautė neblaivus, todėl buvo įsitikinęs, kad automobilį vairuoti gali. Taip pat nurodoma, jog padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, nes ankščiau nėra padaręs jokio KET pažeidimo, jam visą paskirtą baudą jau yra sumokėjęs, administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančiu nuobaudų neturėjo, padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių, padaręs administracinį nusižengimą prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes gyvena užmiestyje ir dėl to pareiškėjas prarastų susisiekimo galimybę bei pasunkėtų galimybė susirasti darbą, be to, turi rūpintis sergančiu tėvu. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašo paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius (toliau – Institucija), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog E. K. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažintas kaltu, yra taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl turėjo numatyti galimai kilsiančias pasekmes, tačiau jų nepaisė, o tai, kad neneigia nusižengimo, gailisi, sumokėjo nutarimu paskirtą baudą, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga susisiekimui, darbo paieškose bei rūpinimuisi artimaisiais, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti nutarimo ir neskirti administracinio poveikio priemonės ar trumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Prašo E. K. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2019-07-28 priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. K. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Pripažino nusižengimo padarymo faktą. Nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro Jūros šventės metu, KET pažeidimą padarė pirmą kartą ir suprato, kad tai buvo didelė klaida. Didelės baudos paskyrimas jam buvo pakankama priemonė, padėjusi įvertinti savo elgesio netinkamumą. Paaiškino, jog gyvena užmiestyje ir teisė vairuoti reikalinga nuvykti į darbą Klaipėdos mieste bei pasirūpinti sergančiu tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nėra, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija skundžiamą nutarimą tik dėl nuobaudos individualizavimo, prašo sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, todėl skundžiamas nutarimas vertinamas skundo ribose.

KET 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims <…> neblaiviems <…>.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė asmenims už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Pagal šio straipsnio dalies sankciją paminėta veika užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 Eur, o už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 str. 6 d.).

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

E. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nesant būtinumo. Tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams. Nors E. K. nesutinka, jog vairuodamas automobilį neblaivus administracinį nusižengimą padarė tyčia. Nurodė, kad alų gėrė iš vakaro, ryte jautėsi blaivus, todėl sėdo už vairo neįvertinęs savo galimybės vairuoti transporto priemonę, tačiau toks pačio pareiškėjo savo veiksmų vertinimas, laikytinas kaip savo veiksmų pateisinimas. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu E. K. net negalėjo nurodyti tikslaus iš vakaro išgerto alaus kiekio, tuo tarpu, pats pažeidimas užfiksuotas nakties metu - 04.51 val., pareiškėjas privalėjo įvertinti savo galimybę vairuoti transporto priemonę praėjus kelioms valandoms po alkoholio vartojimo. Vien faktas, kad E. K. sėdo už vairo būdamas neblaivus, neįsitikinęs savo būsena, rodo, jog administracinį nusižengimą jis padarė tyčia. Nusižengimo padarymo metu Klaipėdoje vyko Jūros šventė, kurios metu iki labai vėlyvo meto mieste vyksta įvairūs renginiai, be to, pats pažeidimas padarytas netoli miesto centro, todėl net ir nakties metu eismo dalyvių skaičius kelyje buvo didesnis nei įprastai būna tokiu paros metu. Pažymėtina, kad ir kitose panašaus pobūdžio bylose pripažįstama, jog vien faktas, jog realiai nebuvo sukeltas pavojus kitiems, nedaro nusižengimo mažiau pavojingo (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis Nr. AN2-172-651/2018, 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. AN2-297-651/2018). Tikimybė pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. ANK 422 str. 5 d. normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014).

Įstatymų leidėjas numatė itin griežtą atsakomybę už šio nusižengimo padarymą, o tai savaime suponuoja išvadą, kad nusižengimas yra vertinamas kaip itin pavojingas, todėl teigti, kad padarytas nepavojingas nusižengimas, negalima. E. K. vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio (leistina norma 0,4 prom., o E. K. nustatytas 0,57 + 0,02 prom. girtumas), tokiu elgesiu sukėlė didelę grėsmę aplinkiniams. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui E. K. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Todėl E. K. argumentas, kad neblaivumo riba su paklaida viršyta nežymiai, nėra reikšmingas. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis Nr. AN2-221-557/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis Nr. AN2-205-654/2018).

E. K. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, jog galėtų pasirūpinti sergančiu tėvu, darbo paieškoms, o įsidarbinus nuvykti į darbo vietą, kaip pats teigia, iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, o ryte neblaivus vairavo automobilį. Pareiškėjas galėjo ir privalėjo pats įvertinti visuotinai žinomą griežtos atsakomybės už tokius veiksmus riziką ir numanomas neigiamas pasekmes tiek jo paties, tiek šeimos narių interesams. Todėl tai, kad E. K. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Pridurtina, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones bei jo šeimos narių sveikatos būklė, panašaus pobūdžio bylose, taip pat savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr.AN2-255-380/2017).

Taikant 34 straipsnio 5 dalies nuostatas turi būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – E. K. prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi. Tai, kad E. K. gailisi dėl padaryto pažeidimo, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, paskirtą baudą sumokėjo, laikytina jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo, nes nusižengimų nedarymas bei paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga. Be to, Institucija skundžiamu nutarimu E. K. paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau jį trumpinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

E. K. skunde prašo, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, vadovautis anksčiau teismų suformuotais precedentais. Pabrėžtina, kad teismų sukurtais precedentais reikia remtis itin apdairiai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, negalima suabsoliutinti. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes: į precedento sukūrimo laiką; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į precedento argumentacijos įtikinamumą; į įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Išanalizavus skunde nurodytų bylų, sprendimų turinį ir lyginant jį su šia nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, matyti, jog skiriasi asmenims nustatytas neblaivumo laipsnis, paties pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys bei kitos svarbios aplinkybės, todėl teismo nuomone, jais vadovautis, kaip precedentais, nėra jokio pagrindo.

Skunde nurodytas prašymas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti į kitą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos programose (kursuose), net nenagrinėjamas, kadangi ANK 30 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad ši priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, tuo tarpu ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonę.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019-07-28 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o E. K. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-9812-2019 nepakeistą ir E. K. (E. K.) skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė