Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. A. atstovo V. Aginto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atmestas D. A. atstovo V. Aginto skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos poskyrio vyresniojo tyrėjo 2018-02-16 nutarimo, kuriuo D. A. nubaustas pagal ANK 422 str. 5 d. 300 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 1 metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos poskyrio vyresniojo tyrėjo 2018-02-16 nutarimu nubaustas pagal ANK 422 str. 5 d. už tai, kad jis 2018-02-16, 10.06 val., Baltijos pr. 40, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,48 prom. (pritaikius paklaidą) neblaivumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi D. A. atstovo V. Aginto skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į byloje užfiksuotas faktines aplinkybes, nustatyta, jog pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vairavimo neblaiviam fakto administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu neginčijo ir pats D. A., pripažinęs alkoholį vartojęs iš vakaro, tačiau nesijautęs girtas ir tokią poziciją patvirtinęs savo parašu protokolo pasiaiškinimo grafoje. Teismas padarė išvadą, jog nutarimas D. A. atžvilgiu priimtas pagrįstai. Pasisakydamas dėl paskirtos nuobaudos, teismas nurodė, jog Institucija, skirdama administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos, objektyviai ištyrė bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamą nutarimą, nenustatyta D. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, bauda ir administracinio poveikio priemonė paskirti, laikantis ANK 34 str. 2, 3 d. nuostatų. Teismas pažymėjo, jo nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad D. A. yra poreikis darbui, o ypač, kai reikmė susijusi su artimųjų sveikata, turėti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau akcentavo, kad paskirta nuobauda negali būti paranki nubaustajam ir švelnintina neatsižvelgus į visuomenės interesą, o atsižvelgus tik į nubaustojo poreikius, kurie buvo analogiški ir iki teisės pažeidimo padarymo. Vertindamas galimybę D. A. taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas už tokio pobūdžio KET pažeidimą ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą, pažymėjo, jog jis padarė tyčinį, pavojingą administracinį nusižengimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Teismas konstatavo, jog institucija nutarimu D. A. skyrė minimalų įstatymo numatytą administracinio poveikio priemonės terminą, dar labiau jį švelninti nėra pagrindo, o D. A. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 str. reikalavimų, atitinkanti ANK 22 str. įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus bei paskirtį.

Nurodo, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 str. 1, 2 d.). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 1 d.). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 str. 2 d.). ANK 34 str. 5 d. nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Teigia, jog iš aukščiau išdėstytų duomenų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad D. A. veiksmais žala padaryta nebuvo, jo veiksmuose nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors jis ir turi vieną galiojančią nuobaudą, tačiau praeityje padarytas pažeidimas nebuvo šiurkštus ar itin pavojingas, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog D. A. anksčiau būtų šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus ar praradęs teisę vairuoti transporto priemones dėl girtumo, skundžiamu nutarimu paskirtą 300 Eur baudą sumokėjo iš karto, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. D. A. vairuotojo pažymėjimas yra būtinas siekiant atlikti darbines funkcijas bei padėti šeimai (žmonai, tėvui) atlikti būtinus su sveikata susijusius poreikius. Be abejo, D. A. privalėjo elgtis rūpestingiau, tačiau mano, jog yra pagrindas teigti, jog pažeidėjas galėjo sąžiningai klysti, pervertindamas savo organizmo galimybes ir gerą savijautą. Be to, ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymas asmeniui, turinčiam galiojančių nuobaudų, neprieštarauja teismų praktikai (pvz.. kasacinės nutartys 2AT-36/2013, 2AT-3/2014). Mano, jog byloje surinktų duomenų kontekste teismas nepagrįstai netaikė ANK 34 str. 5 d. nuostatos ir neskyrė švelnesnės nei sankcijoje numatytos nuobaudos, nes teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 12 mėnesių bei bauda, numatyta ANK 422 str. 5 d. sankcijos ribose, kaltininkui aiškiai nebūtų proporcinga nubaudimo priemonė, todėl mano, jog šiuo metu jam paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgus į pažeidimą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (byla Nr. 2AT-13-2013 ir kt.) yra per griežta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra pažymėjęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2/17- 3-2011, Nr. 2AT-4-2011. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013. 2AT-29-2013. 2AT-10-2014 ir kt.). Mano, jog iš šių aplinkybių teismui turėjo būti akivaizdu, jog padaryto administracinės teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka administracinio teisės pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio. Teigia, jog teismas neįvertino ir neproporcingų administracinės nuobaudos padarinių, kilsiančių D. A., todėl šios aplinkybės turėjo būti įvertintos kaip itin reikšmingos ir išimtinės aplinkybės, sprendžiant dėl ANK 34 str. 5 d. taikymo. Nurodo, jog jei apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytus motyvus nustatys, kad visiškai neskirti teisių atėmimo negalima, mano, jog egzistuoja pagrindas šios nuobaudos skyrimo terminą sumažinti (byla Nr. ATP-80-606/2017).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 str. 5 d., padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Apeliantas skunde nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria nepakeista Institucijos nutarimo dalis, kuria jam už ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą paskirta ANK 422 str. 9 d. numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams, ir pateikia alternatyvius prašymus: teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikyti arba atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui. Tokiu būdu apeliantas prašo jam taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

ANK 422 str. 5 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 Eur. ANK 422 str. 9 d. įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2018-02-16 nutarimu D. A. pripažino kaltu padarius ANK 422 str. 5 d. numatytą pažeidimą ir, nenustačiusi jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą – ir minimalią administracinio poveikio priemonę – 1 metams atėmė specialiąją teisę valdyti transporto priemones. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį, Institucijos 2018-02-16 nutarimą bei apeliacinį skundą mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti visiškai nepaskyrus ar paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 str. 9 d. numatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą už ANK 422 str. 5 d. numatytą pažeidimą.

ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. A. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, be abejonės, atsižvelgė į D. A. atstovo skunduose apylinkės ir apygardos teismui nurodomas aplinkybes, kad pažeidėjui teisė vairuoti reikalinga norint įsidarbinti vairuotojo pareigose, kad jo žmonai nustatytas 40 proc. darbingumas, ji sunkiai vaikšto, kad jo tėvas yra senyvo amžiaus, dėl to jis turi vežioti tiek savo žmoną, tiek ir savo tėvą pas medikus, aprūpinti būtiniausiais poreikiais, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė į D. A. šeimos padėtį, jo siekius susirasti darbą, tačiau, kita vertus, vien D. A. noras įsidarbinti vairuotoju, teisės vairuoti reikalingumas rūpinantis šeimos nariais negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog iš byloje pateikto pažeidėjo žmonos neįgaliojo pažymėjimo (b. l. 10) matyti, jog dalinį darbingumą patvirtinantis pažymėjimas galiojo iki 2018-05-23, todėl iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, jog šiuo metu D. A. žmonos sveikata nėra pagerėjusi (kaip matyti iš byloje pateiktų medicininių išrašų, ji buvo pablogėjusi po 2016-11-27 eismo įvykio (b. l. 11-12), ir jog šiuo metu ji negali pati savimi pasirūpinti. Kita vertus, asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. D. A. ir iki pažeidimų padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga siekiant įsidarbinti, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti savo šeimos nariais, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis sėdo prie vairo neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo galimybes susirasti darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, ir šeimą, kuria rūpinantis jam taip pat reikalinga teisė vairuoti. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas gauti darbą, tinkamai pasirūpinti žmona, tėvu, kitais šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra D. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes kaltininkas neva prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Nors skunde teigiama, jog D. A. nuo pat įvykio pradžios savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, paaiškino pareigūnams, kad iš vakaro vartojo alkoholį, o D. A. manymas, kad jis vairavo blaivus (išgertas alkoholio kiekis yra nedidelis, gerta prieš 14 valandų), negali būti vertinamas kaip lengvinančios atsakomybės nebuvimas, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog nors D. A. sustabdžius policijos pareigūnams jis pažeidimo padarymą pripažino ir dėl jo gailėjosi, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė, ir skunde pirmosios instancijos teismui įrodinėjo, jog automobilį jis vairavo blaivus, teikė gynybinę versiją, neva alkotesterio parodymai buvo iškraipyti į burnos ertmę papurkštų kvepalų, t. y. teigė, jog įvykio metu jis buvo blaivus, pažeidimo nepadarė ir tokiu būdu neigė savo kaltę dėl ANK 422 str. 5 d. numatyto pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo atstovo skundą, šią D. A. teisinančią versiją atmetė ir nustatė, jog D. A. vairavo neblaivus. Pažymėtina, jog ANK 35 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš esmės atitinka BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Pagal kasacinio teismo praktiką, suformuotą baudžiamosiose bylose, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2013). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-269/2008). Akivaizdu, jog šiomis aukščiausiojo teismo suformuotomis taisyklėmis turi būti vadovaujamasi ir tuomet, kai nustatoma, ar egzistuoja administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Šiuo atveju, kaip ir minėta, iš pradžių pripažinęs savo padarytą pažeidimą, vėliau D. A. nurodė, jog jis buvo gėręs per daug seniai (prieš 14 val.), jog alkotesteris būtų galėjęs užfiksuoti jo girtumą, teigė, jog prieš pareigūnams alkoholio kiekio matuokliu tikrinant jo blaivumą, jis buvo surūkęs cigaretę, taip pat į burną pasipurškęs kvepalų, kurių sudėtyje yra alkoholio, todėl alkotesterio parodymai buvo netikslūs – tokiu būdu pažeidėjas teigė, jog pažeidimo nepadarė. Pastebėtina, jog ir apeliaciniame skunde, nors juo ir nekvestionuojama pažeidėjo kaltė ir neprašoma administracinio nusižengimo bylos nutraukti, tačiau toliau keliamos abejonės alkotesterio parodymų patikimumu, nurodoma, jog specialisto išvados kelia abejonės dėl D. A. girtumo ir alkotesterio parodymų teisingumo. Akivaizdu, jog tokie apeliacinio skundo argumentai tik dar kartą patvirtina, jog pažeidėjas nėra nuoširdus, savo elgesį vertina nekritiškai ir išsisukinėdamas bando išvengti atsakomybės, todėl apylinkės teismas D. A. dalinio prisipažinimo dėl KET pažeidimo pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog D. A. administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes jo neblaivumas tik neženkliai viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, pažeidėjas nesijautė apgirtęs, be to, jo veiksmais reali žala padaryta nebuvo. Apygardos teismas pažymi, jog neblaivaus asmens automobilio vairavimas be jokios abejonės yra itin pavojingas, keliantis pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir aplinkiniams asmenims ir jų turto saugumui. Šiuo atveju pažeidėjas žinojo, jog jam reikės vairuoti miesto centre transporto priemonę išvažiavus iš kelto, tačiau nepaisant to girtavo, ir tik dėl to, jog jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, būdamas neblaivus neišvažiavo iš kelto į centrines miesto gatves, valstybinės šventės metu, 10 val. ryto, kuomet gatvėse daug kitų eismo dalyvių. Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas po apeliacinio skundo pateikimo apygardos teismui pateikė papildomus rašytinius duomenis, iš kurių matyti, jog pažeidėjo sutuoktinė ir sūnus pateikė rašytinius paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose nurodoma, jog D. A. įvykio dienos ryte paskambino savo sutuoktinei ir paprašė, kad sūnus ateitų parvairuoti automobilį, kuriuo jis grįžo keltu į Klaipėdą. Sūnui atėjus į terminalą, jis pamatė, kad D. A. jau yra sustabdytas policijos pareigūnų. Buvo pateiktos ir telefoninių skambučių išklotinės, rodančios, kad D. A. skambino sūnui, ir rašytinis pažeidėjo D. A. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog iš vakaro buvo vartojęs alkoholį, todėl atsibudęs ryte paskambino sūnui, kad šis ateitų parvairuoti automobilį, tačiau jo nesulaukęs, išvažiavo iš kelto, jam judant automobilių kolonoje priėjo policijos pareigūnas ir nustatė jo neblaivumą. Apygardos teismo vertinimu, šie pažeidėjo, jo sutuoktinės ir sūnaus paaiškinimai, jog D. A. kvietėsi sūnų parvairuoti automobilį, tik dar kartą patvirtina, jog D. A. suprato, kad yra neblaivus, tačiau nepaisant to, sėdo už automobilio vairo ir automobiliu išvažiavo iš kelto.

Apeliacinio skundo teiginys, kad vairavimas būnant neblaiviu, kai neblaivumas tik neženkliai viršija maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje, tampa saugesniu ir nesukelia didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams parodo, kad D. A. tinkamai neįvertina savo padaryto pažeidimo pavojingumo, stengiasi jį minimalizuoti, savo elgesį bando racionalizuoti ir pateisinti nelogiškais teiginiais. Akivaizdu, jog tai, kad pažeidėjui nustatytas 0,49 prom. neblaivumas, nelaikytina išskirtine aplinkybe, kuri rodo jo pažeidimo mažesnį pavojingumą, pažeidėjui nustačius didesnę alkoholio koncentraciją kraujyje (virš 1.5 prom.), jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Išskirtine nelaikytina ir apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog dėl D. A. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, t. y. nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti asmenys, nebuvo sukelta avarinė situacija, pažeidėjas buvo sustabdytas ir patikrintas išvažiuojant iš kelto. Apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus Administracinių nusižengimų kodekso (ANK 423 str.) ar Baudžiamojo kodekso (BK 281 str.) straipsnius. Šiuo atveju D. A. yra nubaustas už ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentacijai, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo, reikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, t. y. nesukėlė padarinių, nes kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius straipsnius.

Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju D. A. padaryta veika, nors ir nesukėlė realios žalos, kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. D. A. minimali ANK 422 str. 5 d. sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 422 str. 9 d. numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka D. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nenustatyta nei viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė bei jo elgesys po įvykio rodo neeilinį D. A. asmenybės ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Pastebėtina, jog pažeidimą D. A. padarė būdamas baustas administracine tvarką už KET pažeidimą, ir nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog jis buvo nešiurkštus, tačiau ši aplinkybė taip pat rodo D. A. polinkį daryti KET pažeidimus, ir leidžia daryti išvadą, jog padarytas šiurkštus KET nusižengimas nebuvo atsitiktinis poelgis jo gyvenime. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis D. A. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 str. 5 d. nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Keisti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos poskyrio vyresniojo tyrėjo 2018-02-16 nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. A. atstovo V. Aginto apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.