- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- ATP-80-606/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01820-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo E. G. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo E. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 289 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimu E. G. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. lapkričio 7 d., apie 5.32 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,43 promilės girtumas, su paklaida 0,41 promilės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nubaustasis E. G. prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą pakeisti, taikant ATPK 30¹ straipsnį, paskirti mažesnę, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali, nuobaudą, arba paskirti švelnesnę, nei numatyta sankcijoje nuobaudą, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo iš viso.
Apeliacinį skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, labai gailisi padaręs šį teisės pažeidimą ir tikėjosi, jog teismas, atsižvelgdamas į visas šioje byloje pateiktas ir surinktas aplinkybes, taikys jam ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirs švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali nuobauda. Apeliantas neginčija, kad jis padarė vieną iš šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sutinka sumokėti jam paskirtą piniginę baudą, tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcija yra pakankamai skausminga ir neadekvati jo veiksmams, pasekmėms, nustatymam girtumui, todėl teismas turėjo atsižvelgti į visų aplinkybių visumą, jo nuoširdumą, prisipažinimą, jas susieti ir konstatuoti, kad byloje surinktos aplinkybės yra išimtinės, sietinos su išskirtinėmis.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas nustatė mano atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau nekreipė dėmesio į kitus pateiktus dokumentus, jį ir jo aplinką apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, girtumas buvo nustatinėjamas po kelių minučių, po to, kai jis buvo ką tik pavalgęs ir išgėręs stiklinę giros, automobilyje rūkė, todėl atliekant patikrinimą nebuvo laikomasi neblaivumo tikrinimo alkotesteriu instrukcijos reikalavimų, kur nurodoma, kad prieš tikrinant neblaivumą asmuo turi būti mažiausiai 20 minučių negėręs, nevalgęs ir nerūkęs. Nors apylinkės teismas nenustatė, kad pareigūnai, tikrinę neblaivumą, pažeidė neblaivumo tikrinimo procedūrą, tačiau nekreipė dėmesio į skirtingus jų parodymus teisme. Pareigūnas P. V., kuris padavė alkotesterį, parodė, kad pažeidėjui matant, jis išpakavo ir uždėjo alkotesterio antgalį, o V. S., parodė, kad pažeidėjas pats išsipakavo ir užsidėjo alkotesterio antgalį, t. y. jų parodymai iš esmės skiriasi. Apelianto tvirtinimu, iš tikrųjų alkotesterį, jam sėdinčiam jo automobilyje, padavė jau paruoštą su uždėtu antgaliu, po pūtimo alkotesteryje tik maždaug po 30–40 sekundžių sušvito rodmenys. Jis prašė, kad dar kartą būtų pamatuotas jo neblaivumas, tačiau teisme pareigūnai šią aplinkybę neigė.
Apeliaciniame skunde nubaustasis E. G. taip pat nurodo, kad jis automobilį, būdamas neblaivus, vairavo pirmą kartą gyvenime, sunkaus teisės pažeidimo niekada anksčiau nėra padaręs, jam nustatytas lengvas 0,43 promilės girtumas, pritaikius 0,017 promilės alkotesterio paklaidą, kuri yra taikoma pažeidėjo naudai, lieka 0,413 promilės girtumas, jis yra visiškai nedidelis, ribinis ir galbūt abejotinas. Asmeniui nustačius tokį nedidelį (ribinį) girtumą, medicinos įstaigoje nustatomas mažesnis arba nulinis girtumo laipsnis, todėl teismai vadovaujasi medicininiais tyrimais ir bylas nutraukia. Apelianto teigimu, jis automobilį vairavo tik atsiradus neišvengiamai būtinybei, aplinkybių priverstas, būtinybė vairuoti netikėtai atsirado tik vėlai vakare, tai nebuvo suplanuota iš anksto, alkoholis buvo vartotas neplanuojant vairuoti kitos dienos ryte. Tačiau jis ryte jautėsi gerai, buvo įsitikinęs, kad vairuoti gali, jo vairavimo stažas yra nuo 1995 metų, turi visas kategorijas, yra vairuotojas profesionalas, automobilį vairavo protingai, leistino greičio neviršijo, jokių KET pažeidimų nepadarė, niekam jokių sugadinimų ir sužalojimų nepadaryta, kiti eismo dalyviai nenukentėjo. Per daugiau, nei dvidešimties metų transporto priemonių vairavimo praktiką, administracine tvarka baustas vienintelį kartą dėl sugedusio tachografo. Apelianto manymu, būtina pažymėti ir tai, kad nors jis elgėsi aplaidžiai bei nerūpestingai, tačiau nepiktybiškai. Būtina atsižvelgti į jo šeiminę padėtį, jis augina dvi mažametes dukras, joms 6 ir 8 metukai. Šeimos interesams įgyvendinti automobilis būtinas, nes gyvena kaime, reikia vežti vaikus į mokyklą ir darželį, į užsiėmimus, būrelius, į gydymo įstaigas ir panašiai. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai, dėl jo elgesio seniūnija nusiskundimų nėra gavusi, su kaimynais sutaria gerai, stipriųjų gėrimų negeria visiškai, kartais išgeria alaus. Jis dirba (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju profesionalu, turi visas kategorijas, vadovas jį charakterizuoja gerai, vairuotojo darbas yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Tapus jam bedarbiu, valstybė netektų mokesčių, jis pats ir jo šeima galbūt taptų valstybės išlaikytiniais. Taigi, darbo netekimas tiek jam, tiek ir jo šeimai sukeltų skaudžias pasekmes, neproporcingas jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, sunkumui bei pasekmėms. Be to, kartu gyvena žmonos mama, jai 80 metų, o sunkiai sergančiai žmonai K. G. nustatyta stuburo išvarža, ji sunkiai vaikšto ir sėdi, todėl dėl ligos negali pasirūpinti savimi, jai reikalinga nuolatinė slauga ir globa, vežiojimui pas gydytojus reikalingas automobilis.
Apeliantas, vadovaudamasis teismų praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, mano kad šioje administracinėje byloje nustatytos aplinkybės yra išimtinės, sietinos su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, todėl gali būti pripažintos tinkamomis taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad už tokius teisės pažeidimus, kai nustatomas nedidelis girtumas ir yra lengvinančių aplinkybių, Kauno apygardos ir rajonų teismai neretai priima pažeidėjui palankesnius sprendimus, dar geresnė padėtis yra Panevėžio apygardoje, kur yra priimta daug nutarčių, kai ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda skiriama mažinant vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą arba visai jo neatimant, o Klaipėdos apygardoje tokie atvejai vienetiniai. Tačiau juk teisingumas turi būti vienodas visur ir visiems, teismai privalo vadovautis vienoda teismų praktika ir priiminėti analogiškus sprendimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas K. Lukošius prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nubaustojo E. G. apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad apeliantas žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam bus reikalinga, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad jis nebus sustabdytas ir jam nebus patikrintas neblaivumas. Mano, kad nagrinėjant administracinę bylą, buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, pažeidimo padarymo pobūdį, todėl priimtas pagrįstas ir teisėtas nutarimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniame skunde nubaustasis E. G. mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į visų aplinkybių visumą, jo nuoširdumą, prisipažinimą, šeimines aplinkybes ir konstatuoti, kad byloje surinktos aplinkybės yra išimtinės, sietinos su išskirtinėmis, todėl galėjo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skirti švelnesnę negu numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje nuobaudą. Be to, pažymėjo, kad jam nustatytas, pritaikius paklaidą, tik 0,41 promilės girtumas, todėl jis prašė, kad jam būtų patikrintas neblaivumus dar kartą, tačiau policijos pareigūnai antrą kartą jo neblaivumo netikrino. Kartu akcentavo, kad asmeniui nustačius tokį nedidelį (ribinį) girtumą, medicinos įstaigoje nustatomas mažesnis arba nulinis girtumo laipsnis, teismai vadovaujasi medicininiais tyrimais ir bylas nutraukia.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje, jeigu nereikia asmens pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija), numatytais atvejais, pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu, ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pažymėtina, kad šiuo atveju nubaustojo E. G. pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nereikėjo (Taisyklių 3 punktas), pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos kiekvienu atveju be išimties asmenį alkotesteriu tikrinti du kartus. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Be to, akcentuotina, kad pagal mokslinį tyrimą suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą (460 psl., 2003 m. „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius A. D.), todėl akivaizdu, jog asmeniui nuvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, praėjus tam tikram laiko tarpui, tiek iškvėptame ore, tiek kraujyje alkoholio koncentracija bus sumažėjusi, ir tai nepaneigia policijos pareigūnų alkotesterio rezultatų tikrumo, jei blaivumas alkotesteriu buvo nustatinėjamas nepažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukcijų, bei nereiškia, kad praėjus tam tikram laiko tarpui, net ir medicinos įstaigoje nustačius jam iškvėptame ore ar kraujyje mažesnį neblaivumo laipsnį, neviršijantį 0,4 promilės, būtų laikoma, kad jis vairavo automobilį blaivus.
Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0196 E. G. nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,43 promilės, su paklaida 0,41 promilės) (b. l. 3, 4). Abejoti prietaiso parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo, kadangi iš alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0196 patikros sertifikato Nr. 0464896 duomenų nustatyta, jog minėto alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2017-04-18 (b. l. 4). Paaiškinime, teismo posėdyje ir apeliaciniame skunde E. G. nurodė, kad jis vartojo alkoholį iš vakaro (išgėrė alaus), todėl natūralu, kad ryte, 5.32 val. neblaivumo patikrinimo metu, galėjo dar būti ir buvo nustatytas atitinkamas neblaivumo laipsnis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pažymėtina ir tai, kad, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., leido ir šiuo metu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad E. G. padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau kaip jau buvo aptarta, tiek Lietuvos Konstitucinio Teismo, tiek ir Aukščiausiojo Teismo pozicija yra tokia, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.
Tai, kad asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 30¹ straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti 30¹ straipsnį. Šiuo atveju apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas nevisiškai atsižvelgė į visas aplinkybes ir jų visumą, todėl nepagrįstai netaikė E. G. ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.
Pažymėtina, kad nubaustasis E. G. įgijo teisę vairuoti transporto priemones 1995 metais, jis turi teisę vairuoti visų, išskyrus tik A1, A2 ir T, kategorijų transporto priemones, per visą, beveik jau 22 metų vairavimo stažą, jis nė karto nebaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tik 2016 m. balandžio 6 d. jis buvo nubaustas administracine tvarka 2 Eur dydžio bauda už tai, kad vairuojamoje krovininėje transporto priemonėje su įrengtu skaitmeniniu tachografu, buvo sugedusi tachografo saugumo sistema (b. l. 11). Aplinkybė, kad E. G. nebaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neabejotinai parodo, kad jis nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyto neblaivumo laipsnis, pritaikius paklaidą, remiantis alkotesterio patikros sertifikato duomenimis, leistiną 0,4 promilės neblaivumo ribą viršijo tik labai nežymiai – 0,01 promilės. E. G. turi šeimą, augina du mažamečius vaikus (b. l. 27), iš medicinos dokumentų išrašo duomenų nustatyta, kad jo sutuoktinė yra ligota, jai būtina gydytojų priežiūra (b. l. 30). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas V. J. E. G. charakterizuoja, kaip darbštų, tvarkingą žmogų, gerai sutariantį su kaimynais. Seniūnas nurodė, kad E. G. tenka prižiūrėti sunkiai sergančią žmoną ir garbaus amžiaus jos mamą, dažnai jas vežti pas gydytojus, taip pat E. G. veža vaikus į mokyklą, dirba vairuotoju (b. l. 28). (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno V. J. E. G. apibūdinanti charakteristika objektyviai patvirtina E. G. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad kartu su jo šeima gyvena ir žmonos mama, žmona sunkiai serga, jos dėl ligos negali savimi tinkamai pasirūpinti, jas būtina vežti pas medikus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. taip pat E. G. charakterizuoja kaip atsakingą, darbštų, pasižymintį tvarkingumu, draugiškumu, asmenį, kuris jo bendrovėje dirba vairuotoju nuo 2013 m. (b. l. 29). Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad E. G. yra atsakingas, kritiškai vertinantis savo elgesį ir linkęs pasitaisyti asmuo, todėl jam paskyrus ir mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nuobaudą, jis tinkamai įvertins savo elgesį ir supras savo veiksmų pasekmes.
Atsižvelgdamas į nubaustąjį E. G. teigiamai charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, šeimines aplinkybes, nustatytą jo ribinį neblaivumo laipsnį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d., bus pasiekti E. G. palikus ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos – baudos minimumą bei, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, atėmus teisę vairuoti transporto priemones mažesniam negu ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimalus terminas. Todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, 30¹ straipsniu, teisėja
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarimą pakeisti.
E. G. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirtosios nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpinti iki dviejų (2) mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.