- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-26
- Bylos Nr.
- 2YT-822-504/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00416-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Skolininkas
- V. S.
- Kategorijos
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo – skolininko V. S. skundą dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė, kurios veiksmai skundžiami - Irena Bakšienė, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) – J. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. pateikė skundą dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo (b. l. 2-4), kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškoma visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms.
Antstolė Irena Bakšienė V. S. skundo netenkino ir 2017 m. kovo 7 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini)nurodė, kad jos kontoroje vykdomas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-08 išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2804,11 Eur žalos išieškojimo iš skolininko V. S. išieškotojo J. G. naudai. Vykdant išieškojimą, nustačius, kad skolininkas šiuo metu randasi (duomenys neskelbtini)tardymo izoliatoriuje, 2017 m. vasario 23 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Patvarkymai pateikti vykdymui (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriui. Skolininkas V. S. nepateikė duomenų, kad į nurodytą sąskaitą patenka lėšos, į kurias negalima būtų nukreipti išieškojimo (CPK 739 str.). CPK 668 str. nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Skolininkui įrodinėjančiam, jog antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. 2S-867-198/2016). Šioje konkrečioje situacijoje skolininkas, prašydamas naikinti antstolės patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, tokių duomenų antstolei nepateikė. Pateikdamas skundą pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 teigdamas, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos mėnesinės algos. Minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas taip pat pasisakė, kad CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės „Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“ (662-674 straipsniai), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje. Vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš V. S. pradėta 2014 m. spalio 21 d., todėl V. S. skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos, pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolės Irenos Bakšienės kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko V. S. pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-08 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2804,11 Eur žalos išieškojimo išieškotojo J. G. naudai. Vykdomoji byla užvesta 2014-10-21 ir skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą ir sumokėti vykdymo išlaidas per 10 dienų, kurį jis gavo 2014-11-03. Toliau vykdant išieškojimą, remiantis CPK 611, 733-743 straipsniais, antstolė 2017 m. vasario 23 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl skolos išieškojimo, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. 2017 m. vasario 23 d. antstolė taip pat priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo (duomenys neskelbtini)tardymo izoliatoriaus sąskaitoje esančias V. S. priklausančias lėšas 3299,95 Eur sumai.
Skolininkas nesutinka su laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitai uždėtu areštu. Nurodo, kad antstolė negali areštuoti mažesnės, nei vienos MMA dydžio pinigų sumos.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, jis negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Šia nutartimi pakeista teismų praktika, pagal kurią laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi <...>. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA <...>. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolės 2017 m. vasario 23 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis CPK 688 straipsniu, tačiau nėra nurodyta, jog suma, iš kurių turi būti išieškota, yra kaip nors ribojama (nustatoma). Remiantis naujai formuojama aukštesnės instancijos teismų praktika (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-217-755/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-241-755/2017), tokia lakoniška nuoroda į CPK 668 straipsnį neleidžia tiksliai įvertinti, ar vykdant išieškojimą antstolė nustatė ribojimus, ar to nepadarė, todėl atsižvelgtina į CPK 689 straipsnio nuostatą, numatančią, jog išieškant iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, nurodyme dėl disponavimo ribojimo ar nurašymo turi būti nurodyta lėšų, kurių disponavimas ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma. Jos nesant nurodyta, laikoma, jog ribojamas disponavimas visomis sąskaitoje esančiomis lėšomis. Minėtose Panevėžio apygardos teismo nutartyse pasisakoma, kad įkalinimo įstaiga, kurioje atidaryta apelianto lėšų sąskaita, nėra kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga, bet, minėto teismo vertinimu, atsižvelgiant, jog kitokiais legaliais būdais skolininkas lėšų negali turėti ir jomis naudotis, finansinių įstaigų paslaugos jam taip šiuo metu objektyviai neprieinamos, CPK 689 straipsnio nuostatos, nesant specialaus reglamentavimo, pagal analogiją taikytinos ir įkalinimo įstaigos atidarytoje sąskaitoje tvarkomoms skolininko lėšoms (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į tai, minėtas antstolės nurodymas patvarkyme reiškia visų piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitoje areštą ir nurašymą, todėl antstolės 2017 m. vasario 23 d. patvarkymas Nr. S-17-115-5063 be išlygų nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, pripažintinas nepagrįstu. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios MMA.
Antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuotos (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sąskaitoje esančios V. S. priklausančios lėšos bendrai 3299,95 Eur sumai, tokiu būdu nukreipdama išieškojimą ir į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios algos, netinkamai taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, todėl šioje dalyje atsižvelgiant į bylos pobūdį (ypatingos teisenos byla), į tai, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, antstolės 2017 m. vasario 23 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje keistinas, nurodant, kad areštuojamos skolininkui priklausančios lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus sąskaitoje, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir į šią lėšų dalį nukreipiamas išieškojimas.
Pažymėtina, kad išieškant iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų pagal CPK LI skyriaus normas, išieškojimas gali būti nukreipiamas į lėšas (jų dalį) tiek viršijančias, tiek neviršijančias 1 MMA, todėl antstolės 2017 m. vasario 23 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl skolos išieškojimo, kuriuo ji pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu įstatymo reikalavimus.
Pareiškėjas be kitų, minėtų reikalavimų, taip pat prašo tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti šias lėšas. Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kad pagal antstolės priimtus 2017-02-23 patvarkymus būtų nurašytos lėšos iš skolininkui priklausančios sąskaitos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigoje, todėl teismas išsireikalavo duomenis iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus, kuris 2017-04-10 rašte nurodė, kad V. S. per visą buvimo (duomenys neskelbtini)tardymo izoliatoriuje laikotarpį nedirbo. Nuo 2017-02-23 iki 2017-04-07 V. S. asmeninėje sąskaitoje pinigų nebuvo, todėl piniginių lėšų pagal antstolės patvarkymus Nr(duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)neišieškota. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad iš pareiškėjo sąskaitos lėšų nurašyta nebuvo, pareiškėjo prašymas dėl galimai nepagrįstai nurašytų lėšų grąžinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad tuo atveju, jei iš skolininko būtų išieškota pinigų suma, reikalavimas dėl išieškotų lėšų grąžinimo turėtų būti sprendžiamas pagal ginčo teiseną ir negali būti išspręstas pagal ypatingąją teiseną, todėl toks prašymas būtų nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato pareiškėjui teisės kreipiantis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuris nagrinėjamas ypatingąja teisena, kelti ir reikalavimą dėl neteisėtai nurašytų pinigų grąžinimo (žalos atlyginimo), todėl dėl antstolės areštuotų pinigų grąžinimo pareiškėjas turi teisę reikšti antstoliui teisme ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolės Irenos Bakšienės veiksmų tenkinti iš dalies.
Antstolės 2017 m. vasario 23 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)pakeisti, nurodant, jog patvarkyme nurodyta suma (3299,95 Eur) išieškotina nukreipiant išieškojimą į skolininko lėšų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą.
Likusioje dalyje skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.