- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-217-755/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08546-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- V. L.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-217-755/2017
Teisėja Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08546-2016-5
2017 m. kovo 14 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9713-488/2016 dėl antstolės V. Ž. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. L. prašė panaikinti antstolės patvarkymą toje dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje bei sugrąžinti areštuotas lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Anot pareiškėjo, išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pareiškėjas teigia, jog pagal kasacinio teismo praktiką, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, viršijančią MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Anot pareiškėjo, išieškojimas gali būti nukreipiamas į tik pinigų sumą, viršijančią MMA.Antstolė V. Ž. 2016-11-11 patvarkymu pareiškėjo prašymo netenkino ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė teismui. Ji nurodė, kad skolininko lėšos į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų kaip parama, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškomas, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą. Be to, pareiškėjas atliekantis bausmę pataisos namuose yra visiškai išlaikomas valstybės. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad antstolei areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-12-06 nutartimi pareiškėjo skundo dėl antstolės veiksmų netenkino.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, pažymėjo, kad tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas vertino, jog skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepatenka nei į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, nei į baigtinį CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių sumų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, sąrašą.Teismas sprendė, kad konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo išvadai, kad skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, gali būti priskiriamos nors vienai iš CPK 668 ar 739 straipsniuose nurodytų piniginių sumų, todėl antstolė pagrįstai vykdo išieškojimą, nes išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.Taip pat teismas pažymėjo, kad V. L. nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sąskaitos arešto būtų nepagrįstai ir neteisėtai pažeidžiamos jo teisės pasirūpinti asmens higiena bei tenkinti būtiniausius asmeninius poreikius, todėl pareiškėjo sąskaitai uždėtas areštas teisiniam reglamentavimui neprieštarauja. Teismas nurodė, kad pareiškėjas privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų teismui nepateikė ir neįrodė (CPK 178 str.). Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad neturi teisinio pagrindo antstolės veiksmus, atliktus vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, todėl nusprendė, kad V. L. skundas atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu V. L. skundžia Panevėžio miesto apylinkės eismo 2016-12-06 nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir priimti kitą nutartį – jo skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti.
10. Skolininkas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra skundžiamas pats išieškojimas ar jo nukreipimas į įkalinimo įstaigos sąskaitą. Šiuo atveju yra sprendžiamas lėšų dydžio, kurios turi būti paliktos skolininko poreikiams patenkinti, arešto pagrįstumo klausimas. Todėl teismo išaiškinimas, jog nėra draudimo nukreipti išieškojimą į skolininko lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nepanaikina nustatyto draudimo vykdant išieškojimą areštuoti lėšas, kurios neviršija 1 MMA.
11. Nurodo, kad CPK 688 straipsnis įtvirtina sumos dydį, į kurią draudžiama nukreipti išieškojimą, todėl jis neprivalo įrodinėti savo poreikių.
12. Nurodo, kad kasacinis teismas 2016-03-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, yra nurodęs, jog teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.Šioje nutartyje pripažinta, kad antstolė ir teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimų apribojimų nesilaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstat uoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas sprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
13. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Skolininkas 2016-11-02 skundu prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems bei grąžinti antstolės nurašytas lėšas, jeigu jos buvo nurašytos, ir panaikinti areštą lėšoms toje dalyje, kurioje yra ribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Atskiruoju skundu skolininkas nesutinka su teismo nutartimi, kuria atmestas jo skundas dėl antstolės veiksmų.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės V. Ž. kontoroje vykdomas išieškojimas iš V. L. pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-08-30 išduotą vykdomąjį raštą dėl 20 Lt (5,79 Eur) teismo išlaidų išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai. Vykdant išieškojimą, 2016-10-26 priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomosios b.l. 11).
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas spręsti, jog pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į CPK 668 straipsnio 1 dalies ribojimus, pakitusią teismų praktiką, todėl be pagrindo vertino, jog antstolės patvarkymas, kuriuo taikytas areštas skolininko sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje, nenustačius jokių ribojimų nepažeidžia įstatymų reikalavimų, teisėtų pareiškėjo interesų, ir lėšų areštas tokiu būdu galimas pilna jų apimtimi.
16. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, jis negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.
17. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų teismas nesiremia teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių.
18. Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (Bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste - BVK) 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Pagal kasacinio teismo formuojamą ir besikeičiančią kitų aukštesnių teismų praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vieno MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (pvz., Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016).
19. Paminėta kasacinio teismo nutartis pakeitė iki jos priėmimo dominavusią teismų praktikos nuostatą, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma.
20. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vieno MMA. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.
21. Pastebima, jog BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti pinigų, jie perduodami. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.
22. Pastebima, jog antstolės patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, priimtame vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog antstolės patvarkymas priimtas vadovaujantis CPK 688 straipsniu, tačiau nėra nurodyta, jog suma, iš kurių turi būti išieškota, yra kaip nors ribojama (nustatoma). Taigi, teismo vertinimu, tokia lakoniška nuoroda į CPK 668 straipsnį neleidžia tiksliai įvertinti, ar vykdant išieškojimą antstolė nustatė ribojimus, ar to nepadarė. Todėl atsižvelgtina į CPK 689 str. nuostatą, numatančią, jog išieškant iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, nurodyme dėl disponavimo ribojimo ar nurašymo turi būti nurodyta lėšų, kurių disponavimas ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma. Jos nesant nurodyta, laikoma, jog ribojamas disponavimas visomis sąskaitoje esančiomis lėšomis.
23. Įkalinimo įstaiga, kurioje atidaryta apelianto lėšų sąskaita, nėra kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga, bet, teismo vertinimu, atsižvelgiant, jog kitokiais legaliais būdais skolininkas lėšų negali turėti ir jomis naudotis, finansinių įstaigų paslaugos jam taip šiuo metu objektyviai neprieinamos, CPK 689 straipsnio nuostatos, nesant specialaus reglamentavimo, pagal analogiją taikytinos ir įkalinimo įstaigos atidarytoje sąskaitoje tvarkomoms skolininko lėšoms (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Taigi, teismo vertinimu, minėtas antstolės nurodymas paminėtame patvarkyme, reiškia visų piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitoje areštą ir nurašymą, todėl toks skolininko skundo teiginys teismo vertinimas kaip pagrįstas.
24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolės 2016-10-26 patvarkymas Nr. S-5554 S-555 be išlygų nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, pripažintinas nepagrįstu. Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios MMA.
25. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą.
26. Konstatuotina, jog antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuotos paminėtuose patvarkymuose nurodytos konkrečios išieškotinos sumos, ir tokiu būdu nukreipdama išieškojimą ir į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios algos, netinkamai taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, todėl šioje dalyje, remiantis aukščiau minėtu, atsižvelgiant į bylos pobūdį (ypatingos teisenos byla), į tai, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir siekiant užkirsti kelią naujiems teismo procesams, antstolės 2016-10-26 patvarkymas Nr. S-5554 S-5555, priimtas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, keistinas, nurodant, kad areštuojamos skolininkui priklausančios lėšos, esančios pataisos namų sąskaitoje, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir į šią lėšų dalį nukreipiamas išieškojimas.
27. Pareiškėjas V. L. 2016-11-02 skundu be kita ko prašo jam grąžinti antstolės nepagrįstai (taikant piniginių lėšų areštą visoms lėšoms) nurašytas lėšas, bet jų dydžio nenurodo.
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad toks pareiškėjo prašymas faktiškai prilygsta reikalavimui atlyginti žalą.
29. Antstolis – valstybės įgaliotas asmuo – pareigūnas, vykdantis valstybės jam perduotų dalį valdžios funkcijų: vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolių įstatymo 16 straipsnis numato, kad už padarytą žalą antstolis atsako asmeniškai. Antstolės atsakomybė turi būti nustatyta pagal bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.263 straipsnis).
30. Kaip prieš tai minėta, šiuo atveju byloje antstolės veiksmuose nustatyti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai – taikytas areštas visa apimtimi skolininko sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje. Nagrinėjamu skolininkas skundu faktiškai prašo, kad jam būtų atlyginta žala.
31. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas siekia ir žalos atlyginimo (lėšų sugrąžinimo). Šiuo atveju, nors ir nusprendus dėl kai kurių antstolės atliktų vykdymo veiksmų nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pats išspręsti tokio pobūdžio reikalavimo negali. Toks ginčas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme pareiškiant ieškinį nustatyta tvarka, įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygų visumą.
32. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (lėšų sugrąžinimo) nesuformuluotas ieškinio forma, nenurodyta konkreti reikalaujama sugrąžinti suma. Todėl pirmosios instancijos teismas turi pareigą įvertinti pareiškėjo pareikštą tokį reikalavimą, įvertinti ar jis atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus ir nustačius tokio pareiškimo trūkumus, nurodyti pareiškėjui, kad jie būtų pašalinti ir pareiškėjas pateiktų CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį. Jo pateikimo bei priėmimo atveju, ginčo teisenos tvarka turėtų būti sprendžiama dėl reikalavimo pagrįstumo.
33. Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. L. skundo dalis dėl taikomo arešto lėšoms, neviršijančioms 1 MMA, tenkinama, kita skundo dalis dėl reikalavimo grąžinti išieškotas lėšas perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio, 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-9713-488/2016 panaikinti. A. V. Ž. 2016 m. spalio 26 d. patvarkymą Nr. S-5554 S-5555 pakeisti, nurodant, jog patvarkyme nurodyta suma išieškotina nukreipiant išieškojimą į skolininko lėšų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą.
Klausimą dėl pareiškėjo V. L. reikalavimo sugrąžinti jam antstolės V. Ž. iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigose, nurašytas lėšas, neviršijančias 1 MMA, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos.