Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-03-28 · Civilinė byla Nr. 2S-241-755/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
2S-241-755/2017
Teisminio proceso Nr.
2-37-01592-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Pareiškėjas
M. M.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-241-755/2017

Teisėja Loreta Kukelkienė Teisminio proceso Nr. 2-37-01592-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4., 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-12-16 nutarties civilinėje byloje Nr. YT-1862-620/2016, kuria pareiškėjo skundas dėl antstolės I. B. veiksmų netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė 2016-11-28 skundą dėl antstolės I. B. veiksmų prašydamas: panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), o jei pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, tokias lėšas grąžinti arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) – 350 Eur. Pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškoma visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms.

2. Antstolė I. B. 2016-12-06 patvarkymu skolininko skundo netenkino ir skundą su vykdomąja byla perdavė pirmosios instancijos teismui. Nurodė, jog CPK 739 straipsnyje išvardintos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima ir šiame straipsnyje nurodytas sąrašas yra baigtinis. Skolininkui įrodinėjančiam, jog antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nurodė, kad skolininkas, prašydamas naikinti antstolės patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, tokių duomenų antstolei nepateikė. CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės „Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“ (662-674 straipsniai), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje. Vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš M. M. pradėta 2015 m. gruodžio 8 d. Antstolė išaiškino skolininkui, kad jis turi teisę mokėti po 20 Eur į antstolės I. B. kontoros depozitinę sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-12-16 nutartimi pareiškėjo M. M. skundas dėl antstolės veiksmų netenkintas.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatymas numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančias skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Teismas sprendė, kad antstolės I. B. priimti skundžiami patvarkymai Nr. S-16-115-20588 ir Nr. S-16-115-20589 atitinka SVI 11 priede patvirtintą Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje formą. Taigi, konstatavo, kad tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, antstolės taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota (CPK 624 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 688 straipsnio 1 dalis, SVI 4 punktas).

5. Teismas vertino, kad skolininkui į įkalinimo įstaigą pervedamos artimųjų lėšos nepatenka į CPK 668 straipsnyje nurodyto turto sąrašą (išplėstinis sąrašas numatytas ir SVI 93 punkte), iš kurio negali būti išieškoma, nes minėtame straipsnyje numatytas ribojimas, paliekant asmeniui Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos sumą, taikomas tam turtui, kurį skolininkas jau turi, pradėjus išieškojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, išieškojimas pagal Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-10-22 teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-1422-620/2015 antstolės I. B. kontoroje pradėtas 2015-12-08. Į CPK 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąrašą artimųjų pervedamos lėšos taip pat nepatenka.

6. Be to, teismas nurodė, kad CPK 736 straipsnio 1 ir 2 dalyje taip pat numatyta, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolės priimti 2016-11-17 patvarkymai teisės normų ir minėtų CPK 736 straipsnio reikalavimų nepažeidžia. Teismas pažymėjo, kad antstolė nurodė iškaityti būtent nurodyto procentinio dydžio skolą iš skolininko darbo užmokesčio dalies, o ne iš visų lėšų, esančių jo sąskaitoje, todėl toks antstolės patvarkymas išieškojimo reglamentavimo, numatyto CPK 733-743 straipsniuose nepažeidžia. Kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, teismas nurodė, kad likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

7. Teismas sprendė, kad M. M. nepateikė įrodymų, jog dėl sąskaitos arešto būtų nepagrįstai ir neteisėtai pažeidžiamos jo teisės pasirūpinti asmens higiena bei tenkinti būtiniausius asmeninius poreikius, todėl sprendė, kad pareiškėjo sąskaitai uždėtas areštas teisiniam reglamentavimui neprieštarauja.

8. Teismas darė išvadą, kad antstolė vadovavosi vykdymo veiksmus reglamentuojančiais teisės aktais, veikė teisėtai ir turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo įkalinimo įstaigos – Marijampolės pataisos namų sąskaitoje esančias pinigines lėšas – patvarkymuose nurodyto dydžio darbo užmokesčio dalį. Teismas laikė, kad antstolės veiksmai yra teisėti, vykdomojoje byloje įstatymų pažeidimų, reglamentuojančių priverstinį skolos išieškojimą, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu skolininkas M. M. skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-12-16 nutartį ir prašo jo skundą dėl antstolės veiksmų patenkinti – pripažinti antstolės neteisėtus veiksmus – 2016-11-17 patvarkymą Nr. S-16-115-20589 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, sumos, viršijančios 1 MMA, ir šį antstolės patvarkymą panaikinti.

10. Skolininkas nurodo, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą 1 MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

11. Skolininkas pažymi, kad jis skundžia antstolės patvarkymą Nr. S-16-115-20589, kuriuo antstolė, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu areštavo lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Pažymi, kad šiuo antstolės patvarkymu bus nurašytos visos lėšos sąskaitoje, nepaisant, ar jos viršija 1 MMA, dėl ko šis patvarkymas pažeidžia jo teises ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 priimtai nutarčiai civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Teigia, kad antstolė privalėjo patvarkyme nurodyti, kad lėšos būtų nurašytos tik tokiu atveju, jei jos viršija Vyriausybės nustatytą 1 MMA.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į M. M. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „4finance“ prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

13. Nurodo, kad skolininkui priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju skolininko gaunamos lėšos laikomos pajamomis, gaunamomis iš kitų asmenų, į kurias gali būti nukreipiamas išieškojimas. CPK 688 straipsnio nuostatos būtų aktualios išieškant iš pinigų sumų, iš kurių išieškojimo nereglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Prei tokių pinigų sumų priskiriamos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas sprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

15. Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti antstolio areštą, taikytą sąskaitai, esančiai skolininko įkalinimo įstaigoje, pagrįstumo klausimas. Skolininkas tvirtina, kad negali būti išieškoma iš sumos, neviršijančios 1 MMA.

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas spręsti, jog pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į CPK 668 straipsnio 1 dalies ribojimus, pakitusią teismų praktiką, todėl be reikiamo pagrindo nusprendė, jog antstolės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, netaikant ribojimų sumai į kurią išieškojimas gali būti nukreiptas , nepažeidžia imperatyvių įstatymų reikalavimų, teisėtų pareiškėjo interesų.

17. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

18. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų teismas nesiremia teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių. Iki paminėtos kasacinio teismo nutarties priėmimo, teismų praktikoje buvo laikomasi nuostatos, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: artimųjų kaip parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Buvo nurodoma, kad tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius, o bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu (Bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste - BVK) 173 straipsnis), kas teismų praktikoje buvo laikoma priežastimi, pateisinančia įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą, traktuojant, kad jų būtiniausi poreikiai yra patenkinami valstybės lėšomis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto (Kauno apygardos teismo 2016-04-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016).

19. Paminėta kasacinio teismo nutartis pakeitė iki jos priėmimo dominavusią teismų praktikos nuostatą, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: kaip artimųjų parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Nors šia kasacine nutartimi vadovavosi ir Rokiškio rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, bet be pagrindo sprendė, jog šia nutartimi suformuluotos nuostatos reikšmingas tik tokio turto, kuris buvo išieškojimo pradžioje, atžvilgiu, nes tokia išlyga CPK 668 straipsnio 1 dalyje nesuformuluota.

20. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

21. Pastebima, jog BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti pinigų jie perduodami. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

22. Pastebima, jog antstolės patvarkyme nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis CPK 688 straipsniu, bet jame nėra nurodyta, jog suma iš kurios turi būti išieškota yra kaip nors ribojama (nustatoma). Tokia lakoniška nuoroda neleidžia tiksliai įvertinti, ar vykdant išieškojimą ribojimus antstolė nustatė, ar to nepadarė. Todėl atsižvelgtina į CPK 689 straipsnio nuostatą, jog išieškant iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje ,nurodyme dėl disponavimo ribojimo ar nurašymo turi būti nurodyta lėšų, kurių disponavimas ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma. Jos nesant nurodyta, laikoma, jog ribojamas disponavimas visomis sąskaitoje esančiomis lėšomis.

23. Įkalinimo įstaiga, kurioje atidaryta apelianto lėšų sąskaita, nėra kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga, bet, teismo vertinimu, atsižvelgiant, jog kitokiais legaliais būdais atsakovas lėšų negali turėti ir jomis naudotis, finansinių įstaigų paslaugos jam taip šiuo metu objektyviai neprieinamos, CPK 689 straipsnio nuostatos, nesant specialaus reglamentavimo, pagal analogiją taikytinos ir įkalinimo įstaigos atidarytoje sąskaitoje tvarkomoms skolininko lėšoms (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Taigi, minėtas antstolės nurodymas reiškia visų piniginių lėšų, esančių skolininko sąskaitoje areštą ir nurašymą, todėl toks skundo teiginys teismo vertinimas kaip pagrįstas, o teismo išvada dėl patvarkymo Nr.S-16-115-20589, jog iš skolininko išieškoma ne iš visų lėšų, vertinama kaip klaidinga.

24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolės 2016-11-17 patvarkymas be išlygų nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, pripažintinas neteisėtu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš lėšų sumos, bendrai viršijančios MMA. Teismas pažymi, kad skundžiamas antstolės veiksmas -antstolės 2016-11-17 patvarkymas Nr.S-16-115-20589 nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.

25. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Teismas, patenkinęs skundą, antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Skundo patenkinimas iš esmės reiškia grąžinimą į buvusią iki pažeidimo padėtį bei galimybės teisėtai atlikti vykdymo veiksmus sudarymą.

26. Konstatuotina, jog antstolė, priimdama 2016-11-17 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuota iš viso 450,62 Eur suma, ir tokiu būdu nukreipdama išieškojimą ir į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios algos, netinkamai taikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, todėl šioje dalyje, remiantis aukščiau minėtu, atsižvelgiant į bylos pobūdį (ypatingos teisenos byla), į tai, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir siekiant užkirsti kelią naujiems teismo procesams, antstolės 2016-11-17 patvarkymas Nr. S-16-115-20589 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje keistinas, nurodant, kad areštuojamos skolininkui priklausančios lėšos, esančios Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir į šią lėšų dalį nukreipiamas išieškojimas.

27. Išieškant iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų pagal CPK LI skyriaus normas, ieškojimas gali būti nukreiptas į lėšas (jų dalį) tiek viršijančias, tie neviršijančias 1 MMA.

28. Pareiškėjas 2016-11-28 skundu be kita ko prašo jam grąžinti antstolės nepagrįstai (taikant piniginių lėšų areštą visoms lėšoms) nurašytas lėšas, bet jų dydžio nenurodo.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad toks pareiškėjo prašymas faktiškai prilygsta reikalavimui atlyginti žalą.

30. Antstolis – valstybės įgaliotas asmuo – pareigūnas, vykdantis valstybės jam perduotų dalį valdžios funkcijų: vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolių įstatymo 16 straipsnis numato, kad už padarytą žalą antstolis atsako asmeniškai. Antstolės atsakomybė turi būti nustatyta pagal bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės taisykles (CK 6.263 straipsnis).

31. Kaip prieš tai minėta, šiuo atveju byloje antstolės veiksmuose nustatyti vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai – taikytas areštas visa apimtimi skolininko sąskaitai, esančiai įkalinimo įstaigoje. Nagrinėjamu skolininkas skundu faktiškai prašo, kad jam būtų atlyginta žala.

32. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas siekia ir žalos atlyginimo (lėšų sugrąžinimo). Šiuo atveju, nors ir nusprendus dėl kai kurių antstolės atliktų vykdymo veiksmų nepagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pats išspręsti tokio pobūdžio reikalavimo negali. Toks ginčas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme pareiškiant ieškinį nustatyta tvarka, įrodinėjant civilinės atsakomybės sąlygų visumą.

33. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (lėšų sugrąžinimo) nesuformuluotas ieškinio forma, nenurodyta konkreti reikalaujama sugrąžinti suma. Todėl pirmosios instancijos teismas turi pareigą įvertinti pareiškėjo pareikštą tokį reikalavimą, įvertinti ar jis atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus ir, nustačius tokio pareiškimo trūkumus, nurodyti pareiškėjui, kad jie būtų pašalinti ir jis pateiktų CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį. Jo pateikimo bei priėmimo atveju, ginčo teisenos tvarka turėtų būti sprendžiama dėl reikalavimo pagrįstumo.

34. Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad M. M. skundo dalis dėl taikomo arešto lėšoms, neviršijančioms 1 MMA, tenkinama, kita skundo dalis dėl reikalavimo grąžinti išieškotas lėšas perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 str., 1 d. 2 p., 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-1862-620/2016 panaikinti.

Antstolės I. B. 2016-11-17 patvarkymą Nr. S-16-115-20589 pakeisti nustatant, jog 340,71 Eur skola ir 109,91 Eur vykdymo išlaidos išieškotinos nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią algą.

Klausimą dėl pareiškėjo reikalavimo sugrąžinti jam antstolės iš jo sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigose, nurašytas lėšas, neviršijančias 1 MMA, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos.

Teisėjas Eigirdas Činka