Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) tikslu atkurti nuosavybes teises į S. S., gim. (duomenys neskelbtini), iki nacionalizavimo 1940 m. liepos 22 d. nuosavybes teise (duomenys neskelbtini) valdytą žemę, atnaujinti V. G., a.k (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemes tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemes ūkio ministerijos nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus; 2) nustatyti juridinį faktą, kad S. S., (duomenys neskelbtini) ir A. B., (duomenys neskelbtini), 1940 m. liepos 22 d. nuosavybes teise valdė 40,00 ha (duomenys neskelbtini), paveldėtą po jų tėvo A. B. mirties (duomenys neskelbtini).

2. 2018 m. balandžio mėn. pareiškėjui V. G. paskambino Nacionalinės žemes tarnybos Joniškio skyriaus darbuotojas, klausdamas, ar jis tęs motinos B. G. pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą. Paaiškėjo, kad prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui, pareiškėjo motina B. G., kaip žemės savininkės dukra, žemės reformą vykdančiai institucijai 1991 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą grąžinti jos motinai (duomenys neskelbtini) priklausiusią žemę, tačiau, jai nepateikus visų reikiamų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir įrodančių giminystės ryšį, nuosavybės teisių atkūrimo procesas sustojo. Pareiškėjo motina B. G. (duomenys neskelbtini) mirė, pareiškėjas nežinojo, kad jo motina pradėjo ir neužbaigė nuosavybės teisių atkūrimo proceso, todėl jo netęsė. Motinos B. G. pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą turi teisę tęsti jos sūnus pareiškėjas V. G..

3. Pareiškėjui nieko nebuvo žinoma apie jo senelės, prosenelio iš motinos pusės turėtą nuosavybę, kol buvo jaunesnis, esant kitai santvarkai, pareiškėjo motina apie šeimos turėtą turtą, tremties priežastis niekuomet nepasakojo. Vėliau ji mirė, kitų vyresnių giminaičių, kurie galėtų papasakoti tokias aplinkybes, nebuvo, Joniškio rajone pažįstamų neturėjo ir nesilankė. Tik po 2018 m. balandžio mėn. gauto pranešimo iš Nacionalinės žemės tarnybos Joniškio skyriaus paaiškėjo, kad Joniškio r. nuosavybės teisių atkūrimo procesą pareiškėjo mama B. G. buvo pradėjusi, bet neužbaigė. Tuomet pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos ir rinko archyvinius giminystės ryšius bei nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, iš kurių, pareiškėjo nuomone, yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjo motina B. G. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į jos motinos S. S. (mergautinė pavardė - (duomenys neskelbtini)) turėtą žemę, kurią ji buvo paveldėjusi po savo tėvo A. B. mirties. Pareiškėjo manymu, šios aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, jog terminas pateikti nuosavybes teises ir giminystę patvirtinančius įrodymus B. G. pradėtam nuosavybės teisių atkūrimo procesui užbaigti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, ir yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

4. Iš archyvinės pažymos matyti, kad B. A. (duomenys neskelbtini) 91 metų būdamas našliu, apie jo sutuoktinę J. B. duomenų nerasta. A. B. ir J. B. turėjo du vaikus - A. B., (duomenys neskelbtini) tremtyje (tremtyje nuo 1941 m. birželio 11 d.), ir S. B., gim. (duomenys neskelbtini) Joniškio RKB susituokusią su P. S., mirusią (duomenys neskelbtini) buvo tremtyje nuo (duomenys neskelbtini) Pareiškėjo motina B. S. gimė (duomenys neskelbtini), buvo ištremta kartu su tėvu P. S., (duomenys neskelbtini), tremtyje, susituokė su J. G..

5. Nesant pakankamai archyvinių dokumentų apie S. S. ((duomenys neskelbtini)) paveldėtą ir nuosavybės teise valdytą jos tėvo A. B. žemę (duomenys neskelbtini) pareiškėjas prašo nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą.

6. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas našliu, tai reiškia, kad jo įpėdiniai buvo jo vaikai A. B. ir S. S. ((duomenys neskelbtini)). Esant archyviniams duomenims, kad ūkį valdė tiek A. B., tiek S. S., nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad nacionalizavimo metu S. S., (duomenys neskelbtini), ir A. B., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 40,00 ha žemės (duomenys neskelbtini), paveldėtos po jų tėvo A. B. mirties.

9. Išnagrinėjus tarnybos saugomus buvusio žemės savininko A. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje dokumentus, nustatyta, jog B. G. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo dėdės A. B. 30-40 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) Nei Atstatymo įstatymu, nei vėliau Atkūrimo įstatymu nesuteikiama teisė pretenduoti atkurti nuosavybės teises į dėdės žemę.

10. Kadangi B. G. nepatenka į asmenų, nurodytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje, ratą, darytina išvada, jog ji neturi subjektinės teisės atkurti nuosavybės teisės į jos prašyme nurodytą dėdės A. B. žemę, todėl negali būti laikoma praleidusią terminą pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

11. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelė S. S. ir A. B. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 40 ha žemės (duomenys neskelbtini), t.y. pripažinti S. S. žemės dalies savininke. 1991-12-12 prašymas pateiktas dėl A. B. turėtos nuosavybės, dėl S. S. žemės prašymas nėra pateiktas, o pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises būtent į senelės S. S. žemės dalį. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas tarnybai turėtų teikti naują prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. S. turėtą žemę (jos dalį). Tam taip pat būtų reikalinga atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

12. Specialioji teisėjų kolegija nuosekliai formuoja praktiką, jog reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtini kartu bendrosios kompetencijos teisme. Klausimas dėl Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, su kitais reikalavimais (dėl 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino atnaujinimo bei juridine reikšme turinčiu faktu nustatymo) negali būti sujungiamas, ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 1 d. nutartis Nr. T-51/2015, priimta byloje pagal R. S. V. pareiškimą dėl Įstatymu nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių j aktų nustatymo; 2014 m. liepos 8 d. nutartis Nr. T-89/2015, priimta byloje V. K. dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo). Taigi pareiškimas dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į S. S. žemės sklypą atnaujinimo nagrinėtinas administraciniame teisme.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad B. S. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini), o kituose pateiktuose dokumentuose, t.y. (duomenys neskelbtini) santuokos liudijime, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) mirties įraše Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo data nurodyta kita - (duomenys neskelbtini), kas sukelia abejones, ar pateiktas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas priklauso tai pačiai B. G.. Darytina išvada, jog byloje nepateikta B. G. gimimo liudijimo kopija arba turėtų būti prašoma nustatyti atitinkama juridinį faktą, kad būtu patvirtintas giminystės ryšys tarp buvusio žemės savininko ir pareiškėjo.

14. Nuosavybės teisių atkūrimo procesui Atkūrimo įstatymu nustatyti terminai, siekiant paskatinti asmenis nedelsiant rūpintis atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Asmenims, šiuos terminus praleidusius, teismo šie gali būti atnaujinti dėl pateisinamų priežasčių, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. teismų praktikoje Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymo nustatyto termino pabaigos, kadangi terminų paskirtis yra paskatinti asmenis nedelsiant rūpintis savo teisėmis. Todėl itin svarbu byloje nustatyti, kada ir kokiu būdu asmuo sužinojo apie nebaigtą nuosavybės teisų atkūrimo procesą. Pareiškėjas nurodo konkretų sužinojimo būdą - „ iš 2018 m. balandžio mėnesį gauto pranešimo (skambučio) iš suinteresuoto asmens T. J. skyriaus paaiškėjo, kad Joniškio rajone nuosavybės teisių atkūrimo procesą motina buvo pradėjusi, bet neužbaigė“.

15. Pareiškėjas jokiais įrodymais negali pagrįsti savo teiginio dėl T. J. skyriaus darbuotojo skambučio, pranešusio jam, jog jo motina yra pradėjusi nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą. Apie pažinti su kuriuo nors Joniškio skyriaus darbuotoju, kuris savo iniciatyva galimai galėjo susirūpinti pareiškėjo motinos nuosavybės teisių atkūrimo procesu, pareiškėjas pareiškime nenurodo. Visų pirma, būtina pažymėti, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai Tarnybai ieškoti suinteresuotų nuosavybės teisių atkūrimu asmenų ir tokia praktika Tarnyboje nėra taikoma. Pradėjus rengti atsiliepimą į šį pareiškimą, apklausus visus dešimt T. J. skyriaus darbuotojų, nei vienas jų nepatvirtino skambinęs pareiškėjui bei pareiškėjo asmeniškai nepažįsta, apskritai tokia praktika Tarnyboje nėra taikoma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra jokių pareiškėjo rašytinių kreipimųsi, kontaktinių duomenų, pareiškėjas niekada jokiais klausimais nebuvo kreipęsis raštu į T. J. skyrių, jo asmeninis telefono numeris darbuotojams negalėjo būti ir nėra žinomas. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi pareiškėjo motina, kuri mirė (duomenys neskelbtini), jos įpėdiniai neskelbiami jokiame valstybės registre. Todėl T. J. skyriaus neįvardijamam darbuotojui būtų buvę neįmanoma surasti pareiškėją, jo telefono numerį, jam paskambinti ir paraginti rūpintis nuosavybės teisų atkūrimo procesu, taigi pareiškime pateikiama versija apie pareiškėjui skambinusį T. J. skyriaus darbuotoją yra įrodymais nepagrįsta ir neįtikima.

17. Pareiškėjas jo motinos B. G. nuosavybės teisėms pagrįsti remiasi Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 1994-10-18 pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu pagal motinos B. G. 1992-01-27 prašymą. Savivaldybių departamento archyviniame fonde, žinių apie darbininkų pareikalavimą į žemės ūkius 1939 m. byloje, (duomenys neskelbtini), norinčių samdyti žemės ūkio darbams darbininkus, sąraše (be datos) įrašytas A. B., gyvenęs (duomenys neskelbtini), nurodytas ūkio dydis 40 ha ir kad iki 1940-02-02 reikalinga pusmergė ir pusbernis. Žemės ūkio valdybos archyviniame fone, žinių apie ūkių, neturinčių pastovių šeimininkų, byloje, Joniškio valsčiaus 1942-03-20 sąraše buvęs savininkas A. B. (duomenys neskelbtini)turėjęs 40 ha žemės su trobesiais, bei nurodyta, kad „išvežtas" ir kad ūkį valdo sesuo S. S..

18. Palikimo priėmimas yra ne teisės, o valios aktas, ir jo nustatymui reikalinga faktinių duomenų analizė. Byloje nėra duomenų apie S. S. gyvenamąją vietą palikimo atsiradimo metu ir vėlesniu laikotarpiu, nėra žinoma, ar ji kartu su savo šeima (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) gyveno kartu su tėvu A. B., po jo mirties su broliu A. B. ūkyje, tai yra ar faktiškai priėmė palikimą. Pažymoje nurodyta, kad ūkį S. S. „valdė“ po A. B. ištrėmimo. Apie pačių įpėdinių valią dėl palikimo (40 ha žemės ūkio) priėmimo galima spręsti iš Ūkininkų, norinčių samdyti žemės ūkio darbams darbininkus, sąrašo (be datos), kur savininkas nurodytas tik A. B., o žinių apie ūkių, neturinčių pastovių šeimininkų, byloje esančiame įraše nurodyta, kad 40 ha žemės savininkas A. B. „išvežtas“, o ūkį „valdo“ S. S.. Darytina išvada, kad ištrėmus A. B., pastovaus savininko nebuvo, o S. S. nelaikyta ir nebuvo ūkio savininke.

19. Iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2018-05-29 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018-05-18 prašymą, nustatyta, kad duomenų apie S. S. ((duomenys neskelbtini)) iki 1947 m ir A. B. iki 1942 m turėtą žemę ir trobesius (duomenys neskelbtini) nepilnai išlikusiuose 1940-1941, 1944 metų Šiaulių, 1945-1949 metų Joniškio apskričių, 1940- 1941, 1944-1949 metų Joniškio valsčiaus vykdomųjų komitetų, 1944-1949 metų Šiaulių apskrities, 1945-1949 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose minėtų piliečių ūkis neįrašytas.

32. Pareiškėjas (apeliantas) V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei patenkinti jo pareiškimą.

33. Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas V. G. nežinojo faktinių aplinkybių apie jo prosenelio iš motinos pusės A. B., jo vaikų - pareiškėjo senelės S. S. ir A. B. turėtą nuosavybę, nes dėl visos šeimos ištrėmimo, gyvenimo tremtyje, šios šeimos istorijos pareiškėjo mama nepasakodavo. Pagrindą kreiptis į teismą dėl juridinio fakto, kad nacionalizavimo metu, (duomenys neskelbtini)., paveldėtą po tėvo A. B. mirties (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise valdė S. S., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė rasti pareiškėjo motinos B. G. dokumentai ir paties pareiškėjo iš NŽT Joniškio skyriaus gauta Lietuvos centrinio valstybes archyvo 1994 m. spalio 18 d. pažyma Nr. 13-1242-13, bei jo surinkti archyviniai dokumentai apie giminystes ryšius.

34. Nesant rašytinių įrodymų apie žemės paveldėjimą po A. B. mirties, bet esant archyviniams duomenims, kad ūkį valde tiek A. B., tiek S. S., pareiškėjas ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemę, paveldetą po tėvo mirties, nacionalizavimo metu valdė S. S. ir A. B..

35. 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi teismas nusprende išreikalauti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenis dėl A. B. (B) (duomenys neskelbtini) turėtos žemės. Gautame Lietuvos centrinio valstybes archyvo 2019 m. sausio l0 d. rašte Nr. R4-75 ir jo prieduose yra duomenys: Nejudamasis turtas (duomenys neskelbtini), susidedantis iš žemės sklypo didumo išorėj 41 hektaras 4421 ketv. metro su trobesiais, B. A. įgijo pažymėtąjį pirmame I skyriuje Nr. I nejudamąjį turtą po mirties tėvo A. B. paveldėjimo keliu.

36. Šie teismo išreikalauti dokumentai pateikė naujų duomenų ir iš esmės pakeitė byloje nagrinėiamą situaciią: paaiškeio, kad B. A. tėvo A. B. paveldėto ūkio

savininku laikomas nuo (duomenys neskelbtini) Taigi A. B. tuomet jau buvo miręs, priešingu atveju negalėjo atsirasti įrašai apie jo turto paveldėjimą. Tačiau teismas vis tiek sprendė, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta su pareiškimu teismui pateiktoje Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. gegužes 28 d. pažymoje Nr. (Pl-2962)P2-5259.Iki teismo išreikalautų Lietuvos centrinio valstybes archyvo dokumentų gavimo pareiškėjas taip pat neturėjo pagrindo abejoti pažyma apie A. B. mirtį, tačiau, gavus duomenis apie A. B. turto paveldėjimą jau 1923 metais, atidžiau pastudijavus 2018 m. gegužės 28 d. pažymos Nr. (P1-2962) P2-5259 duomenis, yra pagrindo spręsti, kad tai pažyma ne apie pareiškėjo prosenelį. Nurodyta, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo senelio ūkis, įskaitant ir trobesius, buvo (duomenys neskelbtini). Šie kaimai nėra gretimi, taigi klaidos negali būti, pareiškėjo giminaičių ryšių su kitais kaimais, išskyrus (duomenys neskelbtini), dokumentuose nėra.

37. Esant aiškiems archyviniams duomenims, kad A. B. (duomenys neskelbtini) jau buvo miręs, būtent pagal (duomenys neskelbtini) situaciją teismas turėjo spręsti dėl žemės paveldėjimo po jo mirties, o tuo pačiu ir dėl žemės valdymo nacionalizavimo metu, tačiau teismas, padaręs klaidingą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) mirė būtent pareiškėjo prosenelis A. B., skundžiamame sprendime padarė neteisingas išvadas apie žemės valdymą nacionalizavimo metu.

38. (duomenys neskelbtini), kai ,,sueigos nutarimu" ,,paveldėjimo keliu" A. B. įrašytas tėvo A. B. turto (duomenys neskelbtini) , tiek A. B., tiek pareiškėjo senelė S. B. (S) buvo pakankamai jauni - 24-23 metų, abu nevedę. Iš to, kad 1942 m. pareiškėjo senelė S. B. (S) vis dar gyveno ir valdė ūkį (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad ji nuo gimimo, ir palikimo po tėvo mirties atsiradimo metu (ne vėliau (duomenys neskelbtini) gyveno tėvo ūkyje, taigi ūkį paveldėjo kartu su broliu A. B.. Archyviniuose dokumentuose nėra duomenų apie A. B. (B) paliktą testamentą, nėra duomenų apie palikimo po jo mirties priėmimą notarine tvarka. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus ,,sueigos nutarimas" nėra nurodytas kaip nuosavybės įgijimo pagrindas, todėl šioje situacijoje galima spręsti tik apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu. Todėl darytina išvada, kad po tėvo A. B. (B) mirties jo ūkį faktiniu valdymu paveldėjo tiek sūnus A, tiek dukra S, kartu gyvenę tame ūkyje. Dokumentuose ūkio ,,savininku" nurodomas tik A. B. galimai tik dėl tarpukario Lietuvoje vyravusio patriarchalinio šeimos modelio, kai šeimos galva buvo laikomas vyriausias šeimos vyras, juolab, kad A. B. buvo viršaitis.

39. Pareiškėjo senelė ištekėjo (duomenys neskelbtini) tuo metu tėvas jau buvo miręs, taigi kraičio (,,pasogos") negalėjo būti atidavęs, o po jo mirties taip pat nėra jokių duomenų. kad jai būtų kaip nors kompensuota tėvo palikimo dalis. Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1266 str. numatė, kad palikimo išsižadėjimas turėjo būti paskelbiamas viešai - duomenų, kad pareiškėjo senelė būtų atsisakiusi palikimo po tėvo mirties taip pat nėra, jos gyvenimas ūkyje iki pat nacionalizavimo ir dar po to, kai brolis A buvo ištremtas (paskutiniai duomenys 1942 m.), patvirtina, kad ji palikimo neatsisakė. Toks teisinis to meto reglamentavimas ir aukščiau paminėti įrodymai patvirtina faktą, kad neištekėjusi pareiškėjo senelė S. B. (S) paveldėjo žemę kartu su broliu.

40. Pareiškėjo manymu, teismas, galimai įtakotas suinteresuoto asmens NŽT Joniškio skyriaus

atstovės teiginių, padarė neteisingą išvadą ir vertindamas pareiškėjo motinos B. G. 1991 m. gruodžio 21 d. prašymą atkurti nuosavybės teisę, teigdamas, kad ji prašė išmokėti kompensaciją už B. A. , A, nes jai galimai buvo žinoma apie jos dėdės B. A., o ne motinos S. S., nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, todėl savininką nurodė A. B.. Tai neteisingas B. G. l99l m. gruodžio 21 d. prašymo interpretavimas.

44. Byloje visi byloje esantys įrodymai, taip pat ir pirmiau paminėtas formalus vyresniojo notaro sudarytas dokumentas, patvirtina, kad S. B.- S žemės su trobesiais (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos nuosavybės teise nevaldė nei viena, nei bendroje nuosavybėje su broliu A. B.. Ūkio su 40 ha žemės ir trobesiais (duomenys neskelbtini) savininkais archyviniuose dokumentuose nurodomi A. B. arba A. B. (pastarasis 1933 metų leidimų statybai sąraše (F 1624. ap.2, b. 259 (buv.215. 516).

45. Apeliaciniame skunde pareiškėjo atstovė siekia įrodyti, kad negalėjo būti taip, jog A. B. dukra S. B. -S negavo tėvo A. B. palikimo, nes nėra duomenų, jog ji būtu gavusi kraitį. Aplinkybė, kad S. B.- S nė viename dokumente, liudijančiame apie ūkio nuosavybę, nenurodoma jo savininke, suponuoja išvadą, kad jai kraitis, „pasoga“ galėjo būti atiduotas, nes byloje nėra duomenų, kiek A. B. turėjo žemės iki pareiškėjo atstoves nurodomos jo mirties datos (duomenys neskelbtini). arba galėjo būti atiduotas ir kilu turtu. ir kraičio atidavimas nebūtinai buvo įformintas dokumentais. Byloje esantys archyviniai dokumentai skirti nekilnojamojo turto žemės reikalams, o ne tokių santykių, kaip kraičio atidavimas fiksavimui.

46. Be to, palikimo priėmimas faktiniu valdymu yra valios aktas. Apie pačių įpėdinių valią dėl palikimo (40 ha žemės ūkio) priėmimo galima spręsti iš Ūkininkų, norinčių samdyti žemės ūkio darbams darbininkus, sąraše (be datos), kur savininkas nurodytas tik A. B., o Žinių apie ūkių. neturinčių pastovių šeimininkų, byloje esančiame įraše nurodyta, kad 40 ha žemės savininkas B ..išvežtas“, o ūkį ..valdo“ S. S.. Darytina išvada, kad ištrėmus A. B.. savininko nebuvo, o S. S. nelaikyta ir nebuvo ūkio savininke. 1942 metų rašytiniai įrodymai ir po žemės nacionalizavimo leidžia dary ti išvadą, kad S. B. te S palikimo nepriėmė ir žemės savininke nebuvo.

47. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ištrėmus A. B., (duomenys neskelbtini) S.B. S. „valdė“ pastarojo ūkį (pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. spalio 18 d. pažymą Nr. 13-1242-13), o tai reiškia ir tai, kad sudarius santuoką ji liko gyventi tėvo ūkyje. Tačiau tokia prielaida jokiais netiesioginiais įrodymais nepagrįsta, nes nurodyta, kad ūkį „valdė“, tačiau ne „gyveno“ jame. Byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių jos gyvenimą tėvų ūkyje.

48. Tuo metu Lietuvoje galiojusio Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado 1127 straipsnis nustatė, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos mirties priklauso teisėtiems vaikams vyriškosios ir moteriškosios lyties, o 1128 straipsnis nustatė, kad vaikai dalija palikimą po lygią dalį. Tokiu atveju S. B.- S turėjo teisę paveldėti pusę ūkio kartu su broliu, praktika šeimos moteriškos lyties atstovei būti nurodytai kaip žemės savininke kartu su šeimos vyriškos lyties asmeniu buvo įprasta tarpukario Lietuvoje. Todei pareiškėjo atstovės teiginys, kad visuose dokumentuose, net ir anksčiau paminėto vyresniojo notaro sudarytame ir patvirtintame dokumente, žemės savininko nurodymas tik vyriškosios lyties savininko A. B. dėl vyravusio patriarchalizmo neatrodo tikėtinas.

49. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad A. B. po ūkio paveldėjimo būtų įgijęs disponavimo paveldėtu turtu teisę, ir tai, be kitų įrodymų, patvirtina, kad jis nebuvo vienintelis paveldėto turto savininkas. Tačiau Šis teiginys ginčytinas, kadangi visuose be išimties vėlesniuose (po 1924 metų) šaltiniuose nurodomas valdytos žemės plotas sumažėjęs iki 40 ha. kas leistų suabejoti pareiškėjo atstovės prielaida, jog A. B. neturėjo disponavimo turtu teisės. Joniškio valsčiaus savivaldybės leidimu statybai 1933 m. dokumentų byloje esančio ūkininkų trobesių sąraše (F1624. ap.2. b. 259 (buv.215, 516)) nurodytas B. A. turintis I rūšies 25.0 ha. II rūšies 15.0 ha. iš viso 40 ha žemes; 240 eilutėje B A. S. kaime valdęs 40 ha, trobesių pastatyta 1933 metais, jų plotas 1 22 kv.m.: Savivaldybių departamento archyvinio fondo žinių apie darbininkų pareikalavimą į žemės ūkius 1939 m. byloje, (duomenys neskelbtini) ūkininkų, norinčių samdyti žemės ūkio darbams, sąraše įrašytas B. A. (tėvo vardas nenurodytas), gyvenęs (duomenys neskelbtini), ūkio dydis 40 ha. iki 1942-02-02 reikalinga pusmergė ir pusbernis. Tą patį įrodo ir papildomi dokumentai, sudaryti po nacionalizacijos: santraukoje žinių apie ūkius, iš kurių paimama žemė. gy v uliai, žemes ūkio inventorius ir trobesiai 14 eilutėje B. A., J. turėjęs 40 ha žemės (F. R-61), ap.2. b. 1.251.251 a.p. ); (duomenys neskelbtini), buvusio savininko pavardė B. A. bendros žemės turėjęs 40 ha. palikta naudotis 30 ha. paimama į žemes fondą 9.67 (F.R-764 ap. 12.270, L. 114-115). 1942-03-20 sąraše buvęs savininkas B. A. (tėvo vardas nenurodytas), (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 40 ha žemės su trobesiais (F.R. -1314. ap. 1. b. 209, L 1.8.).

50. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad 1991-12-21 B. (G prašyme atkurti nuosavybės teises žodžiai „A. B.“ parašyti kitu raštu, o tai. kad B. G. kartu pateikė motinos S. S. mirties liudijimą rodo. kad B. G. pretendavo atkurti nuosavybę į savo motinos žemę. Aplinkybes dėl kitu raštu parašyto A. B. pavardės galėtų patvirtinti tik pati B. G., prašymą priėmę ir nagrinėję S agrarinės reformos tarnybos darbuotojai, arba ekspertas, atlikęs rašysenų ekspertizę, tačiau byloje ekspertizė nebuvo atlikta. Be to. prašymo nagrinėjimui yra būtina pateikti giminystės ryšj patvirtinančius dokumentus, todėl B. G. motinos S. S. mirties liudijimo pateikimas buvo vienintelis tuo melu turimas giminystės ryšį galintis patvirtinanti dokumentas.

51. Suinteresuotas asmuo R. G. prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują, patenkinus pareiškėjo V. G. reikalavimus. Jis nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba ėmėsi nepagrįstos pozicijos, teigiant, kad S. B.-S nepaveldėjo tėvo A. B. žemės.

52. Mirus tėvui, S. B. buvo netekėjusi, todėl kraitis (“pasoga”) jai negalėjo būti atiduota. Tiek vyriškos, tiek moteriškos giminės vaikai paveldėdavo lygiai, todėl jo senelė paveldėjo tėvo žemę kartu su broliu A. B..Tam, kad A. B. taptų ūkio savininku, turėjo būti atidalinta S. B. dalis, o tai patvirtinančių įrodymų nėra. Dalies atidalinimas turėjo būti įforminamas raštu.