- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- e2YT-351-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00914-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, R. G., V. S., A. S.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, atstovei Laurai Kudulytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. G., V. S., A. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 40,00 ha žemės (duomenys neskelbtini), paveldėtą po jų tėvo A. B. mirties, (duomenys neskelbtini); atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant atkurti nuosavybės teises į S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), iki nacionalizavimo 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), valdytą žemę. Pareiškime nurodė, pareiškėjo motina B. G., buvusi S., kaip žemės savininkės dukra, žemės reformą vykdančiai institucijai 1991 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą grąžinti jos motinai S. (B.) S. priklausiusią žemę, tačiau, jai nepateikus visų reikiamų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir įrodančių giminystės ryšį, nuosavybės teisių atkūrimo procesas sustojo. Pareiškėjo motina B. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjas nežinojo, kad jo motina pradėjo ir neužbaigė nuosavybės teisių atkūrimo proceso, todėl jo netęsė. Teigė, jog siekiant tęsti ir užbaigti motinos B. G. laiku pradėtą nuosavybės teisių į jos motinos S. S. nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini), atkūrimo procesą, pareiškėjui iškilo būtinybė kreiptis į teismą: 1) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus; 2) nesant pakankamai archyvinių dokumentų apie S. S. ir A. B. nuosavybės teise valdytą žemę 40,00 ha (duomenys neskelbtini), nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėjo, jog iš archyvinių pažymų ir turimų liudijimų matyti, kad A. B. ir J. B. turėjo du vaikus – A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini) tremtyje (tremtyje nuo (duomenys neskelbtini)), ir S. B., gimusią (duomenys neskelbtini). S. B. (duomenys neskelbtini) Joniškio RKB susituokė su P. S.. S. S. mirė (duomenys neskelbtini); P. S. buvo tremtyje nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1957 m. rugpjūčio 14 d. Pareiškėjo motina B. S. gimė (duomenys neskelbtini). Joniškyje, buvo ištremta kartu su tėvu P. S.. (duomenys neskelbtini). Krasnojarsko kr., tremtyje, susituokė su J. G.. Iš archyvinės pažymos matyti, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas našliu, tai reiškia, kad įpėdiniais buvo jo vaikai A. B. ir S. S. (B.). Teigė, jog nesant rašytinių įrodymų apie žemės paveldėjimą po A. B. mirties, bet esant archyviniams duomenims, kad ūkį valdė tiek A. B., tiek S. S., turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad nacionalizavimo metu S. S. ir A. B. nuosavybės teise valdė 40,00 ha žemės (duomenys neskelbtini), paveldėtą po jų tėvo A. B. mirties (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjui turėtų būti atnaujintas praleistas terminas pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerios nuosavybės teises į žemės sklypą bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjo motina B. G. Joniškio rajono Satkūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. B., Antano, 30-40 ha žemę, nurodė nuosavybės atkūrimo būdą „išmokėti kompensaciją“ S. G. B., P.“. Žemės vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Išnagrinėjus NŽT Joniškio skyriuje saugomus buvusio žemės savininko A. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, nustatyta, jog B. G. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo dėdės A. B. 30-40 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Nei Atstatymo įstatymu, nei vėliau Atkūrimo įstatymu nesuteikiama teisė pretenduoti atkurti nuosavybės teises į dėdės žemę. Nuosavybės teisės pagal B. G. 1991 m. gruodžio 21 d. prašymą į A. B. 40 ha žemę, (duomenys neskelbtini), neatkurtos. Teigė, jog pareiškėjas prašo pripažinti S. S. žemės savininke ir pretenduoja atkurti nuosavybės teise į jos žemės dalį, tačiau NŽT nėra pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. S. žemę. Nurodė, jog bylos dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises atnaujinimo nagrinėtinos administraciniame teisme. Nesant atnaujinto termino prašymui paduoti, nėra prasmės nustatyti prašomus juridinius faktus. Atsiliepime į pareiškimą taip pat nurodė, jog tik išsprendus klausimą (administracinės teisenos tvarka) dėl termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į S. S. žemės sklypą atnaujinimo, ir atitinkamai viešojo administravimo institucijai nurodžius apie nuosavybės teises ir (arba) giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nepakankamumą, asmuo gali kreiptis į teismą dėl byloje nurodomo termino atnaujinimo bei atitinkamų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. S. žemę paduoti nereikia, nurodo, kad B. S. 1992 m. kovo 12 d. gimimo liudijime gimimo data nurodyta (duomenys neskelbtini), o kituose pateiktuose dokumentuose gimimo data nurodyta kita – (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, jog byloje nepateikta B. G. gimimo liudijimo kopija arba turėtu būti prašoma nustatyti atitinkama juridinį faktą, kad būtu patvirtintas giminystės ryšys tarp buvusio žemės savininko ir pareiškėjo. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, -jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos fonuos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Kadangi B. G. nepatenka į asmenų, nurodytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje, ratą, darytina išvada, jog ji neturi subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į jos prašyme nurodytą dėdės A. B. žemę, todėl negali būti laikoma praleidusią terminą pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymėjo, jog pareiškėjo pateiktuose giminystės ryšį patvirtinančiuose dokumentuose yra netikslumų, dėl B. S. G. gimimo datos. Dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą nurodė, jog teismų praktikoje Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatyti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymo nustatyto termino pabaigos, kadangi terminų paskirtis yra paskatinti asmenis nedelsiant rūpintis savo teisėmis. Todėl itin svarbu byloje nustatyti, kada ir kokiu būdu asmuo sužinojo apie nebaigtą nuosavybės teisų atkūrimo procesą. Pareiškėjas nurodo konkretų sužinojimo būdą - „iš 2018 m. balandžio mėnesį gauto pranešimo (skambučio) iš suinteresuoto asmens NŽT Joniškio skyriaus paaiškėjo, kad Joniškio rajone nuosavybės teisių atkūrimo procesą motina buvo pradėjusi, bet neužbaigė“. Pareiškėjas jokiais įrodymais negali pagrįsti savo teiginio dėl NŽT Joniškio skyriaus darbuotojo skambučio, pranešusio jam, jog jo motina yra pradėjusi nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesą. Nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai nenumato pareigos nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai NŽT, ieškoti suinteresuotų nuosavybės teisių atkūrimu asmenų ir tokia praktika NŽT nėra taikoma. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kreipėsi pareiškėjo motina, kuri mirė 2002 m., jos įpėdiniai neskelbiami jokiame valstybės registre. Todėl NŽT Joniškio skyriaus neįvardijamam darbuotojui būtų buvę neįmanoma surasti pareiškėją, jo telefono numerį, jam paskambinti ir paraginti rūpintis nuosavybės teisų atkūrimo procesu, taigi pareiškime pateikiama versija apie pareiškėjui skambinusį NŽT Joniškio skyriaus darbuotoją yra įrodymais nepagrįsta ir neįtikima. Nurodė, jog pareiškėjo pateikti dokumentai apie A. B. turėtą žemės sklypą, nepagrindžia, kad S. S. buvo priėmusi mirusio tėvo A. B. ir kartu su A. B. valdė žemę nuosavybės teise.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. G. paaiškino, kad neseniai tarp mirusios mamos daiktų atrado dokumentus, kuriuos jis pateikė teismui, iki tol apie savo prosenelius nieko nežinojo. Tuomet jis kreipėsi į NŽT Joniškio skyrių telefonu dėl informacijos pateikimo ir jam po kelių dienų perskambinusi darbuotoja nurodė, kad 40 ha žemės priklausė močiutės broliui A. B.. Močiutės brolis A. B. buvo nevedęs, ištremtas į Sibirą 1941 m. ir ten sušaudytas. Jo močiutė S. B. S. mirė (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio apskrityje, senelis buvo Kybartų muitinės viršininkas, jo mamą kartu su seneliu ištrėmė į Sibirą. Jo mama 1991 m. teikė prašymą dabartinei NŽT, prašydama atkurti nuosavybės teisę į dėdės A. B. žemę. Neturi duomenų, kad jo močiutė taip pat valdė šią žemę nuosavybės teise kartu su broliu A. B.. A. B. buvo viršaitis, todėl jis manė, kad močiutės brolis turėjo turto, ir todėl kreipėsi į NŽT Joniškio skyrių. Nežino, kodėl mamos gimimo liudijime jos gimimo data (duomenys neskelbtini), o santuokos liudijime – (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė prašė pareiškimą ten-kinti ir paaiškino, kad pareiškėjo mama B. G. nepraleisdama termino pateikė prašymą Agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Šis prašymas niekada nebuvo svarstomas ir jokie sprendimai dėl šio prašymo nebuvo priimti. Giminystės ryši įrodančius dokumentus pareiškėjo mama buvo surinkusi ir pasirengusi pateikti, kai bus reikalinga. Agrarinės reformos tarnyba, gavusi archyvinę pažymą, turėjo pareiškėjo motinai pranešti, ar ši pažyma pakankama ir kokių dar dokumentų reikia, tačiau institucija nieko nepadarė, vaikai apie pareiškėjo motinos kreipimąsi nieko nežinojo. Teismas iš archyvo išsireikalavo duomenis, kuriuose nurodyta, kad A. B. įgijo pažymėtąjį turtą po tėvo A. B. mirties paveldėjimo keliu 1923 m. gruodžio 22 d. sueigos sutarimu, patvirtintu 1924 m. vasario 3 d. Akivaizdu, kad šis žemės sklypas paveldėjimo keliu įgytas A. B.. Pagal tuo metu galiojusį Carinės Imperijos civilinių įstatymų sąvadą paveldėjimo teisė priklausė palikėjo teisėtiems vaikams – vyriškos ir moteriškos lyties, lygiomis dalimis. Mirus A. B., paveldėti žemę lygiomis dalimis turėjo teisę jo vaikai – A. B. ir S. B., S., kuri gyveno tėvų sodyboje su broliu. Reikš-minga yra tuometinė Vyriausiojo tribunolo praktika, kuri reiškia, kad tiek A. B., tiek S. B., S. lygiomis dalimis turėjo teisę paveldėti turtą, turtas buvo įrašytas vieno A. B. vardu, tačiau nereiškė, kad jis įgijo visas nuosavybės teisę sudarančias teises – valdymą, naudojimą, disponavimą. Tam jis turėjo paveldėjimo teisės likvidavimo būdu išpirkti vadinamąją „pasogą“. Paveldėjimą A. B. įsiregistravo 1923 m. gruodžio 22 d., S. B. S. santuoka sudaryta tik (duomenys neskelbtini)., vadinasi tokiu būdu S. B. paveldėjimo teisės broliui perleisti negalėjo ir šią teisę turėjo. Paveldėjimo teisę ji galėjo perleisti notariniu būdu, tačiau notarinės atžymos nėra, kad A. B. įgijo disponavimo teisę, atidavęs „pasogą“ savo seseriai. Santuokos sudarymo metu S. B. gyveno Joniškyje, vaikai gimė Joniškyje, kai A. B. buvo ištremtas, ji liko gyventi sodyboje ir valdė tą ūkį. A. B. niekaip nebuvo paveldėjimo teisių likvidavęs. Jeigu nėra notarinio įrašo apie tai, kad A. B. iki žemės nacionalizavimo savo sesers S. S. paveldėjimo teisę likvidavo, vadinasi jie yra šios žemės bendraturčiai, todėl nustatytinas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Žemė nacionalizuota 1940 m. liepos 22 d., A. B. ištremtas 1941 m. ir (duomenys neskelbtini) mirė tremtyje. Darytina prielaida, kad S. B. S., bijodama brolio likimo, pokario metais iš Joniškio rajono pasitraukė, ir mirė visai kitoje Lietuvos vietoje 1947 m. birželio 22 d. Jos vyras ir vaikai buvo ištremti. Kai žmonės buvo tremiami, jų gimimo datos trėmimo dokumentuose ir bažnytinėse knygose galėjo skirtis dėl įvairių priežasčių. Grįžus iš tremties, gimimo metai liko pagal trėmimo dokumentus. Tiek pareiškėjas, tiek kiti artimi jo giminaičiai iki praeitų metų pavasario nežinojo apie galimybę atkurti nuosavybės teises ir kad mama yra pradėjusi nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Kadangi pareiškėjo giminė buvo ištremta ir po tremties į Joniškio rajoną negrįžo, apie nuosavybę niekas nekalbėjo. Apie tai pareiškėjas sužinojo tik atsitiktinai radęs dokumentus, todėl terminas turėtų būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens NŽT atstovė Laura Kudulytė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo motina Satkūnų agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 30 ha jos dėdės A. B. žemę, esančią (duomenys neskelbtini), išmokant kompensaciją pinigais. Save ji nurodė kaip S. B., S. dukrą ir pateikė į bylą mirimo liudijimo kopiją. Esminis dalykas teikiant prašymą, yra nurodyti, į kieno žemę asmuo pretenduoja, t. y. į kokio asmens žemę siekia atkurti nuosavybę. Pareiškėjo motinos prašymas atkurti nuosavybės teises į dėdei priklausiusią žemę suponuoja išvadą, kad giminė-je nebuvo laikyta, kad S. S. yra žemės savininkė. Byloje saugomas Lietuvos centrinio valstybinio archyvo 1994 m. spalio 18 d. pažymėjimas, parengtas pagal pareiškėjos prašymą, kuriame randama informacija, kad A. B. turėjo 40 ha žemės (duomenys neskelbtini) 1942 m. kovo 20 d. sąraše apie ūkius, neturinčius pastovių šeimininkų, nurodyta, kad B. A., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 40 ha žemės su trobesiais, savininkas „išvežtas“ ir, kad ūkį valdo sesuo S. S.. Tai rodo, kad S. S. nebuvo priėmusi žemės kaip palikimo. Nuosavybės teisės pareiškėjo motinai nėra atkurtos iki šiol, nes tam nebuvo ir nėra teisinio pagrindo. Pagal teisinį reguliavimą prašymų pateikimo metu nuosavybės teisė buvo atkuriama savininkui, jo vaikams, tėvams, sutuoktiniui, tačiau pareiškėja į šį sąrašą nepateko. Pagal giminystės ryšį pareiškėja yra A. B. dukterėčia. Pareiškėjo motina pateikė prašymą atkurti nuosavybę į dėdės A. B. žemę, tačiau pareiškėjas prašo nustatyti savo močiutės S. S. dalį į žemę, prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tą dalį NŽT nėra pateikta, todėl nebūtų įmanoma NŽT surašyti sprendimo. Pareiškėjas pats nesikreipė į teismą, kad būtų atnaujintas terminas pateikti prašymą dėl nuosavybės tesiės atkūrimo į jo močiutei priklausiusią žemę. Šis terminas jam negalėtų būti atnaujintas, nes iki termino pabaigos, t. y. 2001 m. gruodžio 31 d., dar buvo gyva jo motina B. G.. Nesant tinkamo prašymo, nėra teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti terminą dokumentams pateikti. Be to, NŽT nerado jokių (duomenys neskelbtini) kaimo žemės valdos planų, todėl būtų neįmanoma nustatyti žemės sklypo vietos. Byloje nėra duomenų, kad S. S. šiame ūkyje gyveno, trūksta giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, skiriasi B. S. G. gimimo datos, reikia nustatyti juridinį faktą, kad tai tas pats asmuo. Nėra objektyvių duomenų, kad termino pateikti dokumentus praleidimo priežastys yra tikros, objektyvios ir pateisinamos. Skiriasi pareiškėjo nurodytos aplinkybės pareiškime ir posėdžio metu, kaip jis sužinojo apie žemę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo pareiškimą atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Patvirtino, jog nei jam, nei V. G. nebuvo žinoma, kad jų motina B. G. buvo pradėjusi nuosavybės grąžinimo procesą ir pateikusi kompensaciją už jos mamos, bei jo ir V. G. senelei S. S. priklausiusią žemę, todėl po mamos mirties jie šio proceso netęsė. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdžiuose.
Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad pareiškimas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas. Atsiliepime nurodė, jog V. G. motina buvo jos ir V. S. tėvo, R. S., sesuo. 2018 m. pavasarį jai ir jos broliui paskambino V. G. ir pasakė, kad tvarkydamas knygas rado jo mamos S. dokumentus dėl žemės Joniškio rajone. Teigė, jog jiems nebuvo žinoma apie S. S. kilmę iš Joniškio. Vėliau V. G. iš NŽT sužinojo, kad B. G. prašymas yra užregistuotas. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė analogišką atsiliepimą kaip ir suinteresuotas asmuo A. S., teigė, jog pareiškimas yra pagrįstas todėl turėtų būti tenkinamas. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant
Liudytoja R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo sugyventinė, kartu su juo gyvena ir veda bendrą ūkį. Paaiškino, jog buvo kartu su pareiškėju kai tvarkydami jo mirusios motinos B. G. daiktus rado dokumentus, dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Nurodė, jog neprisimena kokie konkretūs dokumentai buvo rasti, tai buvo gimimo liudijimais, mirties liudijimas. Taip pat buvo telefono numeris, kuriuo pareiškėjas bandė skambinti.
Liudytoja I. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba NŽT Joniškio skyriuje, archyvo specialiste. Teigė, jog ji tvarko archyvines bylas ir perduoda specialistams kai kas nors kreipiasi. Pati ji niekada neskambina ir nepraneša jokios informacijos asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teise į turėtą žemę, tačiau jeigu asmuo kreipiasi į ją su prašymu, ji ieško bylos ir jeigu randa informuoja, kad tokia byla yra. Ar informavo pareiškėją V. G. pasakyti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo V. G., J. tėvai yra G. J., J. ir G. B., P.; iš 1992 m. gegužės 13 d. išduoto santuokos liudijimo matyti, kad G. J., J. ir B. S., P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Krasnodarsko krašte; iš 1992 m. kovo 12 d. išduoto gimimo liudijimo matyti, kad B. S. gimė (duomenys neskelbtini). tėvams P. S. ir S. B.; B. G. mirė (duomenys neskelbtini).; iš 2018 m. gegužės 28 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (P1-2962)P2-5259, apie mirtį matyti, kad Kauno metropolijos kurijos archyviniame fonde, Joniškio Romos katalikų bažnyčios mirties metrikų knygoje, įrašyta, kad (duomenys neskelbtini), mirė 91 metų amžiaus našlys A. B.; iš 2018 m. gegužės 28 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos Nr. (P1-2962)P2-5272, apie mirtį matyti, kad Joniškio Romos katalikų bažnyčios 1930-1939 metų mirties metrikų knygose Juozapotos mirties duomenų nerasta; iš 1990 m. vasario 27 d. Joniškio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriaus pažymos Nr. 158 matyti, kad B. A., A., gimęs (duomenys neskelbtini). Krikštytas 1899 m. sausio 11 d. akto įrašas Nr. 24, Joniškio RKB. Tėvai A. ir J. B.; iš 1990 m. vasario 27 d. Joniškio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriaus pažymos Nr. 159 matyti, kad B. S., A., gimusi (duomenys neskelbtini). Krikštyta 1900 m. birželio 26 d. Joniškio RKB akto įrašo Nr. 179. Tėvas: B. A., mama: J. B.; iš 1990 m. vasario 27 d. Joniškio rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto civilinės metrikacijos skyriaus pažymos Nr. 160 matyti, kad S. P., Juozo ir B. S., Antano santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Joniškio RKB, akto įrašo Nr. 93; iš 1989 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos archyvinės pažymos Nr. 6/6-1230 matyti, kad S. P., J., gimęs (duomenys neskelbtini) ir S. B., Povilo, gimusi (duomenys neskelbtini), ištremta iš Lietuvos TSR, Vilkaviškio rajono, nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1957 m. rugpjūčio 14 d.; iš 1991 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pažymėjimo Nr. 13/3260-90 matyti, kad B. A., A., gimęs (duomenys neskelbtini)., gyvenęs Joniškio rajone, Svirplių kaime, buvo neteisėtai represuotas ir buvo laisvės atėmimo vietose Krasnojarsko kr., nuo 1941 m. birželio 11 d. iki 1942 m. vasario 4 d. mirė; iš TSRS vidaus reikalų liaudies komisariato civilinės būklės aktų skyriaus mirties liudijimo Nr. 169 matyti, kad S. S., Antano mirė (duomenys neskelbtini); 1991 m. gruodžio 21 d. B. G., P., Joniškio rajono Satkūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą, 1) išmokėti S.-G., B., P., B. A., A. vardu nustatyti jo turėtos žemės 30 ha plotą, 2.1) turėtos iki 1940 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini), 2.2) pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), 4.1) buvęs savininkas miręs, 4.3.1) duktė (B. -S S.A.), 5) pretendeto į žemę valia: G. B., Povilo, gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), valia: 0,5 ha namo statybai, gauti kompensaciją, 6) yra visi dokumentai, patvirtinantys giminystę, reikalui esant bus pristatyti; iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1994 m. spalio 18 d. pažymos Nr. 13-1242-13, matyti informacija, kad savivaldybių departamento archyviniame fonde, žinių apie darbininkų pareikalavimą į žemės ūkių 1939 m. byloje, Šiaulių aps. Joniškio valsčiaus ūkininkų, norinčių samdyti žemės ūkio darbams darbininkus, sąraše (be datos) įrašytas B. A., gyvenęs (duomenys neskelbtini) kaime. Nurodyta, kad ūkio dydis 40 ha žemės ir, kad iki 1940 m. vasario 2 d. reikalinga pusmergė ir pusbernis. Žemės ūkio valdybos archyviniame fonde, žinių apie ūkių, neturinčių pastovių šeimininkų, byloje, Joniškio valsčiaus 1942 m. kovo 20 d. sąraše įrašytas buvęs savininkas B. A., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 40 ha žemės su trobesiais. Nurodyta, kad savininkas „išvežtas“ ir kad ūkį valdo sesuo S. S.; iš 2019 m. sausio 10 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašto Nr. R4-75 su priedais: iš notarų archyviniame fonde esančio aktų pripažinimo 1924-1935 m. rejestro (F. 1512, ap. 2, b. 3, l. 70 a. p. 71) ištraukų matyti, kad B. A. įgijo pažymėtajį pirmame I skyriuje Nr. 1 nejudamąjį turtą po mirties tėvo A. B. paveldėjimo keliu Šiaulių apskrities Joniškio valsčiaus Svirplių kaime 1923 metų gruodžio 29 dienos sueigos nutarimu, patvirtintu Joniškio valsčiaus valdybos 1924 metų vasario 3 dieną. Bylos 2627-1924 metų; Nejudamasis turtas (duomenys neskelbtini), susidedantis iš žemės sklypo didumo išorėj 41 hektaras 4421 ketv. metrų su trobesiais; Šiaulių apskrities valsčių savivaldybių archyviniame fonde, Joniškio valsčiaus savivaldybės leidimų statybai 1933 m. dokumentų byloje esančių ūkininkų trobesių sąrašo (be datos F. 1624, ap. 2, b. 343, l. 81a. p., 82) ištraukos matyti, kad 240 eilutėje, nurodyta – B. A., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), valdo žemės ha – 40, trobesių pastatyta 1932 m., 1933, jų plotas kv. mtr. 122, stogų bendras plotas kv. mtr. 722, zonoje trobesių su šiaudiniu stogu 1, jų plotas kv. mtr. 330; iš prie 1994 m. spalio 18 d. archyvo pažymos pridėtų dokumentų (F.1624, ap.2, b. 259 (buv. 215), l. 516; b. 554 (buv. 467), 1. 2 a. p.; F. R-764, ap. 1a, b. 270, l. 114 a. p. 115; F. R-61, ap. 2, 6, l. 251, 251 a. p.) matyti, jog visuose sąrašuose yra nurodoma A. B. pavardė, šalia nurodoma žemės sklypo dydis 40 ha; archyvo pažymoje taip pat pažymėta, jog daugiau dokumentų apie A. B. (B.) (duomenys neskelbtini) turėtą žemę su trobesiais bei dokumentų, patvirtinančių, kad S. (S.) B. (B.) S. paveldėjo žemės sklypą ar jo dalį iš tėvo A. B. (B.) archyvo saugomuose fonduose nerasta.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tuomet asmuo gali pasinaudoti įstatymo jam suteikta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2008; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-195/2014). Teismai taipogi nagrinėja ir bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Sprendžiant žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo klausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti, turi būti taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialiosios normos, t. y. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, be kitų dokumentų pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės. Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmenys, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjant bylas dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos CPK 176–185 straipsniuose, bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011), atsižvelgiant į įrodinėjimo proceso ypatumus šios kategorijos bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog bylose dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus, visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, kadangi jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. M. v. J. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-416/2011). Leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pripažįstami rašytiniai įrodymai, teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus, be to CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-28/2007).
Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte savininkas apibrėžiamas kaip asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Taigi, nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi aiškintis, ar turtas, dėl kurio prašoma nustatyti faktą, priklausė nuosavybės teise tam tikram asmeniui būtent tuo metu, kai buvo įvykdytas to turto nacionalizavimas. Žemė buvo nacionalizuota Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta valstybės nuosavybe, atskiri nacionalizavimo aktai dėl žemės nusavinimo rašomi nebuvo. Taigi, atkuriant nuosavybės teisę į žemę, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus dėl žemės valdymo nuosavybės teise, turi būti nustatoma, kas pagal atitinkamoje Lietuvos teritorijoje galiojusius teisės aktus buvo nusavintos žemės savininkas 1940 m. liepos 22 d. Tai ne kartą buvo pažymėta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2002 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. O. D. ir kiti, bylos Nr. 3K-7-783/2002; 2006 m. kovo 6 d. nutartis byloje V. P. v. M. Š. , bylos Nr. 3K-3-171/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje D. R. v. Palangos miesto savivaldybė ir kiti, bylos Nr. 3K-3-585/2007 ir kt.).
Byloje pareiškėjas prašė nustatyti, kad jo močiutė S. B., S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir jos brolis A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 40,00 ha žemės (duomenys neskelbtini), paveldėtą po jų tėvo A. B. mirties, (duomenys neskelbtini). Iš pareikšto reikalavimo matyti, kad pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S. ir A. B. žemės sklypą nuosavybės teise valdė bendrai. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti, siekdamas atkurti nuosavybės teises į S. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.
Byloje esančiais Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentais, t. y. iš Šiaulių apskrities valsčių savivaldybių archyviniame fonde, Joniškio valsčiaus savivaldybės leidimų statybai 1933 m. dokumentų byloje esančių ūkininkų trobesių sąrašo (be datos F. 1624, ap. 2, b. 343, l. 81a. p., 82) ištraukos – 240 eilutėje, nurodyta, kad 1933 metais B. A., gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), valdo žemės ha – 40, trobesių pastatyta 1932 m., 1933, jų plotas kv. mtr. 122, nustatyta, kad 1933 metais A. B. nuosavybės teise valdė 40 ha žemės su trobesiais, esančius (duomenys neskelbtini), dabartiniame Joniškio rajone. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie mirtį patvirtina, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas 91 metų amžiaus. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad A. B. turėjo du vaikus A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. B., S., gimusią (duomenys neskelbtini). Taip pat iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautų dokumentų matyti, kad B. A. įgijo pažymėtąjį pirmame I skyriuje Nr. 1 nejudamąjį turtą po mirties tėvo A. B. paveldėjimo keliu Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) 1923 metų gruodžio 29 dienos sueigos nutarimu, patvirtintu Joniškio valsčiaus valdybos 1924 metų vasario 3 dieną. Bylos 2627-1924 metų; Nejudamasis turtas Šiaulių apskrities, (duomenys neskelbtini), susidedantis iš žemės sklypo didumo išorėj 41 hektaras 4421 ketv. metrų su trobesiais. Iš šio notarų archyviniame fonde esančio dokumento darytina išvada, jog po A. B. mirties, jo turėtą 40 ha žemės sklypą su trobesiais paveldėjo jo sūnus A. B.. Kaip pažymėjo Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2019 m. sausio 10 d. pažymoje, dokumentų, kad S. (S.) B. (B.) S. paveldėjo žemės sklypą ar jo dalį iš tėvo A. B. (B.) archyvo saugomuose fonduose nerasta.
Iš šių byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų dokumentų daryti išvada, jog po A. B. mirties, visą 40 ha žemės sklypą su trobesiais paveldėjo jo sūnus A. B.. Kaip ir minėta byloje nėra jokio rašytinio įrodymo, jog kartu su A. B. žemės sklypą su trobesiais paveldėjo ir jo sesuo S. B., S..
Pareiškėjas aplinkybę, jog S. B., S. taip pat nuosavybės teise valdė iš tėvo paveldėtą turtą, grindė tuo, jog pagal tuo metu galiojusį Carinės Imperijos civilinių įstatymų sąvadą paveldėjimo teisė priklausė palikėjo teisėtiems vaikams – vyriškos ir moteriškos lyties, lygiomis dalimis. Mirus A. B., paveldėti žemę lygiomis dalimis turėjo teisę jo vaikai – A. B. ir S. B., S., kuri gyveno tėvų sodyboje su broliu; bei tai, jog paveldėjimą A. B. įsiregistravo 1923 m. gruodžio 22 d., S. B., S. santuoka sudaryta tik 1924 m. gruodžio mėn., vadinasi tokiu būdu S. B. paveldėjimo teisės broliui perleisti negalėjo ir šią teisę turėjo. Paveldėjimo teisę ji galėjo perleisti notariniu būdu, tačiau notarinės atžymos nėra, kad A. B. įgijo disponavimo teisę, atidavęs „pasogą“ savo seseriai.
Pagal 1918-1940 metais Lietuvoje galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1255 straipsnį, palikimas įgyjamas jį priimant, o 1261 straipsnis nustatė, kad palikimas priimamas pradėjus jį faktiškai valdyti ir tvarkyti.
Byloje esančiais rašytiniais dokumentais ir jokiais kitais leistinais įrodymais nėra pagrįsta aplinkybė, kad S. B., S. kartu su savo broliu A. B. paveldėjo tėvo turtą. Kaip minėta anksčiau A. B. mirė (duomenys neskelbtini), iš šio darytina išvada, jog paveldėti mirusio A. B. turtą jo vaikai galėjo tik po (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nepateikta jokių leistinų įrodymų, jog tuo metu S. B., S., kuri už P. S. ištekėjo (duomenys neskelbtini), gyveno kartu su broliu A. B. tėvo ūkyje ir faktiškai jį valdė. Todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjo atstovės teiginys, jog A. B. paveldėtą savo tėvo turtą įregistravo 1923 m. gruodžio 22 d., nes kaip nustatyta A. B. mirė tik (duomenys neskelbtini), o ir 1933 m. Joniškio valsčiaus savivaldybės leidimų statybai dokumentų byloje esančių ūkininkų trobesių sąraše A. B. įrašytas kaip žemės sklypo bei trobesių savininkas.
Byloje pateikti duomenys, esantys savivaldybių departamento archyviniame fonde, žinių apie darbininkų pareikalavimą į žemės ūkiu 1939 m. byloje, Šiaulių aps. Joniškio valsčiaus ūkininkų, norinčių samdyti žemės ūkio darbams darbininkus, sąraše (be datos) įrašytas B. A., gyvenęs (duomenys neskelbtini); nurodyta, kad ūkio dydis 40 ha žemės ir kad iki 1940 m. vasario 2 d. reikalinga pusmergė ir pusbernis, patvirtina, kad 1939 metų duomenimis ūkį valdo A. B..
Kaip minėta anksčiau nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu, t. y. būtina išsiaiškinti ar turtas, dėl kurio prašoma nustatyti faktą, priklausė nuosavybės teise tam tikram asmeniui būtent tuo metu, kai buvo įvykdytas to turto nacionalizavimas. Žemė buvo nacionalizuota Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priėmus deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta valstybės nuosavybe. Esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie žemės valdytoją skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados.
Kaip minėta aktuali data nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą yra būtent 1940 m. liepos 22 d. Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad A. B. buvo neteisėtai represuotas ir buvo laisvės atėmimo vietose Krasnojarsko kr., nuo 1941 m. birželio 11 d. iki (duomenys neskelbtini) savo mirties. S. S. kaip ūkio valdytoja yra įrašyta tik 1942 m. kovo 20 d. Žemės ūkio valdybos archyviniame fonde, žinių apie ūkių, neturinčių pastovių šeimininkų, byloje, kur nurodyta, kad Joniškio valsčiaus sąraše įrašytas buvęs savininkas B. A., (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs 40 ha žemės su trobesiais. Nurodyta, kad savininkas „išvežtas“ ir kad ūkį valdo sesuo S. S.. Šie byloje esantys dokumentai suponuoja neginčijamą išvadą, jog 1940 m. liepos 22 d. žemės nacionalizacijos metu 40 ha ūkį valdė tik A. B.. Byloje nepateikta jokių kitokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, todėl teismas įvertinęs šioje byloje pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo motinos B. G., mama S. B., S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise kartu su broliu A. B. valdė 40 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Byloje esantis B. G. 1991 m. gruodžio 21 d. prašymas atkurti nuosavybės teisę bei išmokėti jai kompensaciją už B. A., A. žemę patvirtina, jog galimai B. G. buvo žinoma, apie jos dėdės B. A., o ne motinos S. S., nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, nes teikdama prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo, kaip žemės sklypo savininką nurodė A. B..
Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, jog neįrodyta ir nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir jos brolis A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), 1940 m. liepos 22 d. bendrai nuosavybės teise valdė 40,00 ha žemės (duomenys neskelbtini), paveldėtą po jų tėvo A. B. mirties, (duomenys neskelbtini).
Tai, jog minimą žemės sklypą, paveldėtą po tėvo mirties, nuosavybės teise valdė A. B., patvirtina byloje esantys rašytiniai dokumentai, todėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, pareiškėjui nesukels jokių teisinių padarinių. Be to, kaip teisingai pastebėta suinteresuoto asmens NŽT, pareiškėjo motina B. G., taip pat ir pareiškėjas nepatenka į asmenų, nurodytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje, ratą, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos valdytą turtą, kas reiškia, jog jie neturi subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į B. G. prašyme nurodytą dėdės A. B. žemę.
Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.
Nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad S. B., S. ir A. B. bendrai iki turto nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 40 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, nes termino atnaujinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių padarinių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo V. G. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.