Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei I. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Nuomotojas ne kartą informavo atsakovę apie susidariusią skolą, tačiau ji nebuvo sumokėta. Atsakovė nutraukė nuomos sutartį, prieš mėnesį apie tai neįspėjusi nuomotojo, todėl šis turi teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.609 str. 1 d.).

5. Atsakovei buvo žinoma, kad buto nuoma buvo 290 EUR be komunalinių mokesčių. Buvo sutarta, kad atsakovei tenkantis nuomos mokestis sudarys 87 EUR. Kadangi I. M. susisiekdavo su L. P., atsakovė jai yra pervedusi už nuomą ir komunalines paslaugas už rugsėjo mėnesį 118,70 EUR ir 124,24 EUR sumokėjo grynais pinigais. Mokesčius už rugsėjo mėnesį – 385 EUR ir spalio mėnesį – 497 EUR ieškovei 2015 m. spalio 26 d. perdavė J. L. ir J. A.. Dar 180 EUR I. M. buvo perduoti J. A. daiktų pasiėmimo metu 2015 m. lapkričio 15 d. Be to atsakovei yra žinoma, kad I. M. buvo sumokėtas 1000 Lt užstatas. Atsakovė pervedė L. P. ir D. Š. po 48 EUR užstato. I. M. pranešė, kad nuo 2015 m. spalio mėnesio nuomos kaina didėja iki 400 EUR.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliantė laiko, kad liudytojų parodymais teismas rėmėsi nepagrįstai, kadangi liudytojos yra draugės, todėl suinteresuotos bylos baigtimi. Be to jų liudijimai yra nenuoseklūs, prieštaringi, kadangi nei viena mergina negalėjo nurodyti, kam ir kiek pinigų duodavo, kaip atsiskaitydavo su nuomotoju. Be to visos jos neigė sudariusios nuomos sutartį ir laikė, kad su ieškove nėra susijusios.

14. Akcentavo, kad tai, ar ieškovė tinkamai moka mokesčius, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tokiu būdu negali būti paneigta ieškovės teisė į nuomos mokestį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinis skundas atmestinas.

18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Ši byla nagrinėjama ieškovės V. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė per įgaliotą asmenį I. M. nuomojo jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė buvo viena iš nuomininkių, nors rašytinė nuomos sutartis sudaryta nebuvo. Kartu su atsakove nuomojamame bute gyveno kitos nuomininkės, kurioms ieškinys šioje byloje nėra pareikštas – jos byloje apklaustos liudytojomis. Ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl atsiskaitymo už nuomotas patalpas.

21. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais (liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais), konstatavo, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, todėl ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė ieškovės pateiktu antstolio surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu kaip oficialiu įrodymu, o liudytojų parodymų nevertino kritiškai, kadangi visos liudytojos yra draugės, taigi suinteresuotos bylos baigtimi. Apeliantės teigimu, jos pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovė yra nuomos teisinių santykių dalyvė, kuri neneigė skolos už nuomą. Liudytojų parodymai turėtų būti atmesti kaip nepatikimi. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus.

22. Faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Antstolio nustatytas faktas turi didesnę įrodomąją galią, kaip tai nurodyta CPK 635 straipsnyje, tik esant teismo pavedimui. Tokiu atveju, remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, protokolas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės nurodytos jame – visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Tuo tarpu, jei antstolis faktus nustatinėja veikdamas kitu pagrindu, tokie pastarojo veiksmai nelaikytini procesine antstolio veikla, o rezultatu esantis protokolas gali būti vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais.

23. Nagrinėjamu atveju į antstolį 2015-11-25 kreipėsi ieškovė V. M., o 2015-12-03 – ieškovės sūnus I. M. su prašymu konstatuoti faktines aplinkybes. Taigi antstolis neatliko faktų konstatavimo teismo pavedimu ir jo surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai laikytini paprastais rašytiniais įrodymais, kurie vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais pagal CPK nustatytas įrodymų Vertinimo ir įrodinėjimo taisykles (CPK 176-185 str.).

24. Apeliantės skunde minimas antstolio 2015-12-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nesant kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų, nepatvirtina ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, t. y., kad atsakovė pripažįsta skolą ir/ar kad atsakovė yra skolinga ieškovei. Be to, kaip jau minėta, šis rašytinis įrodymas neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 197 str. 2 d.).

25. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

26. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

27. Nagrinėjamoje byloje liudytojos L. P., L. L. ir J. A. vieningai ir vienareikšmiškai patvirtino atsakovės nurodytas aplinkybes - kad pinigai už buto nuomą buvo surenkami atsakingo asmens I. M., kuris pinigus atsiimdavo asmeniškai, kai jie būdavo paliekami virtuvėje. Liudytojos nurodė, kad I. M. pinigus pasiėmė ir spalio 26 dieną. Pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus vertino, kaip patvirtinančius atsakovės atsikirtimuose į ieškinį nurodytas aplinkybes dėl skolos nebuvimo fakto. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia abejones dėl tokio liudytojų parodymų vertinimo, motyvuodama tuo, kad liudytojos yra draugės, todėl suinteresuotos bylos baigtimi, be to jų liudijimai yra nenuoseklūs, prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

28. Pagal CPK 189 straipsnio 1 dalį liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminystės ryšiai su byloje dalyvaujančiais asmenimis, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Nagrinėjamoje byloje liudytojomis buvo apklaustos kartu su atsakove ginčo bute gyvenusios L. P., L. L. ir J. A., kurioms geriausiai žinomos aplinkybės, susijusios su atsakovės gyvenimu šiame bute ir atsiskaitymais už jį. Abejoti šių liudytojų parodymams apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo, kadangi jie atitinka kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra aiškūs ir nuoseklūs. Juo labiau, kad jie pagrįsti kitais įrodymais, t. y., kad atsakovė butą rado pagal L.P. skelbimą dėl nuomos (b.l. 38), pervedė nuomos mokestį L. P. ir užstatą D. Š. (b.l. 39-40).

29. Byloje apklaustas liudytoju I. M. – ieškovės sūnus parodė, kad jis iš esmės nekontroliavo, kiek žmonių gyveno nuomojamame bute, nes su visais nuomininkais buvo sudaromos žodinės nuomos sutartys. Teigdamas, kad atsakovė, nutraukiant nuomos sutartį, pilnai neatsiskaitė, liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti nei už kokį laikotarpį, nei kokio dydžio, nei už kokius mokesčius susidarė skola. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent liudytojo I. M. parodymai vertintini kritiškai ir yra nepakankami ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

30. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovei tenka rizika prisiimti pasekmes dėl žodinės nuomos sutarties pasekmių ir įrodyti, kokios buvo nuomos sąlygos (kas yra sutarties šalys, nuomos mokesčio dydis, atsiskaitymo tvarka ir pan.). Šiuo atveju ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių bei ieškovės sūnaus – liudytojo I. M. teismo posėdžio metu duotų parodymų nepagrindžia jokie kiti įrodymai, atvirkščiai, liudytojų L.P., L. L., J. A. bei atsakovės parodymai juos paneigia. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškinys neįrodytas (CPK 178, 185 str.).

31. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

33. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos atsakovės apeliacinės instancijos teisme – 242 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 ir 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. M. atsakovei I. D. 242 EUR (du šimtus keturiasdešimt du eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.