- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-533-312/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31743-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduotas R. Š. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš R. Š. konfiskuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. Š., pritaikius BK 40 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 14.11 val., adresu Vilnius, Juodasis kelias, ties pastatu Nr. 65, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore alkotesteriu buvo nustatytas 2,23 promilės girtumo laipsnis.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. Š. prašo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo, konfiskuojant iš jo automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Panaikinti arba pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius, šį terminą sumažinant iki 1 metų. Manant, kad vis dėlto jam privalu taikyti dvi (atimti specialiąją teisę ir kt.) baudžiamojo poveikio priemones, prašo skirti jam įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL) ir išdėstyti mokėjimą dvejų metų laikotarpiui.
3. Pažymi, jog padarytas nesunkus, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimas, dėl kurio kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, padėjo jį atskleisti, nėra teistas ar baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus. Jis yra ypatingai teigimai charakterizuojamas, savo elgesį vertina labai kritiškai, pasižada to nedaryti ateityje. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
4. Pirmosios instancijos teismas, anot apelianto, neatsižvelgė į ypač didelį reikalingumą turėti jam teisę vairuoti transporto priemones ir pažeidė proporcingumo principą, taikant baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, t. y. konfiskuojant iš jo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat neteisingai motyvavo ir nepilnai atsižvelgė į baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo tikslingumą šiuo konkrečiu atveju, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, todėl skundžiamas nuosprendis turėtų būti keistinas
5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialiąja teise būtent 1 metų ir 6 mėnesių terminui, visiškai to nemotyvavo. Teismas nepasisakė, kodėl baudžiamojo poveikio priemonių tikslų negali pasiekti ir mažesnis teisių atėmimo termino skyrimas, kurį leidžia įstatymų leidėjas. Pažymi, jog teismas pripažino vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Jam privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones, kad galėtų tinkamai atlikti darbo funkcijas (darbdavys rašte teismui teigia, kad ši teisė ir jo turimas automobilis ypatingai reikalingi tiesioginėms darbo funkcijoms), pasirūpinti neįgaliu draugu (M. Z.), vairuoti teisės neturinčia savo sutuoktine, kuriai yra plyšęs dešinės kojos meniskas, turi stuburo išvaržą, širdies nepakankamumą (įrodymai byloje). Atkreipia dėmesį, jog pažeidėjui gailintis, pripažįstant kaltę bei esant kitoms aplinkybėms (teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, sunki pažeidėjo sveikata ir pan.), teismai dažnu atveju skiria minimalų teisės atėmimo terminą. Jis tikrai nemenkina padaryto nusikaltimo ir dėl jo gailėsis visą savo gyvenimą, bet nori atkreipti dėmesį, kad jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto manymu, baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam terminui - 1 metams.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo, kaip papildomos bausmės, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri, visų pirma, lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nusprendė, kad jis yra teigiama asmenybė ir nelinkusi nusikalsti, todėl ir konfiskuoti šioje byloje nusikaltimo padarymo įrankį (šeimos automobilį) vien todėl, kad ateityje su juo darys nusikalstamas veikas, būtų neteisinga. Pažymi, jog atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuteisimo atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo poveikio priemonių pasirinkimo ir jų taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. UAB „(duomenys neskelbtini)” charakteristikoje-tarpininkavimo rašte jį charakterizuoja teigiamai ir prašo teismo bei tarpininkauja, kad jam nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemones ir nebūtų taikomas automobilio konfiskavimas, kuris yra reikalingas jų įmonei. Jie laiduoja už jo elgesį (įrodymai byloje). Kiti asmenys jį taip pat charakterizuoja tik teigiamai. Be to, anot apelianto, jis intensyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime (įrodymai byloje). Taikant jam konfiskavimo institutą nukentės su šiuo nusikaltimu nesusiję asmenys – sunkiai serganti sutuoktinė ir neįgalus draugas. Transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes, jį charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog jis vienintelis dirba šeimoje, sutuoktinė registruota Užimtumo tarnyboje, jo gaunamų pajamų vos užtenka pragyvenimui, turi skolinių įsipareigojimų, kad išgyventų yra priversti skolintis pinigų.
Šalies argumentai
7. Apelianto įsitikinimu, sunku net įsivaizduoti, kokiais kitais motyvais asmuo galėtų grįsti prašymą (apeliacinį skundą) dėl paskirtinų baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimo nebūtinumo, jei ne savo ir savo artimųjų sveikata, ypatingai sunkia turtine padėtimi, darbo pobūdžiu, šeimynine padėtimi, sveikatos būkle ir pan.
8. Jeigu teismas vis dėlto manys, kad jam turėtų būti taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas ir kt.), R. Š. prašo, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus, skirti jam įmoka į nukentėjusiu nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų įmokos dydį (5 MGL), išdėstant mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
10. Teismo posėdžio metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
11. Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantas kelia klausimą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo termino nustatymo ir nesutinkama su taikyta baudžiamojo poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu.
12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamojo prašymą ir prie jo pridėtus priedus (b. l. 75-98), tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.
13. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).
14. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad R. Š. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise 1 metams ir 6 mėnesiams bei R. Š. priklausančios transporto priemonės konfiskavimą.
Dėl draudimo naudotis specialiąja teise
15. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 3 metai. Tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas, kaip jau minėta aukščiau, yra teismo prerogatyva.
16. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos ir apeliacinio skundo, R. Š. nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 1 metų ir 6 mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, įvertino nusikaltimo padarymo aplinkybes, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį - anksčiau teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimo. Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Apeliantui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,23 promilės), kuris daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra 5 metai, todėl paskirtą terminą byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
17. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
18. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos darymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilis, kuriuo buvo įvykdyta nusikalstama veika yra šeimos turtas, tačiau, kaip matyti iš VĮ „Regitra“ duomenų, šis automobilis registruotas R. Š. vardu (b. l. 26). Kita vertus, tais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme. Sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė, ar asmuo (R. Š.) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi ir, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, konfiskavimo galimybės nepaneigia.
19. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į R. Š. asmenybę. Visas skunde nurodytas R. Š. teigiamai apibūdinančias aplinkybes (administracine tvarka baustas už smulkius nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjo, teistas, tačiau teistumas išnykęs, atsakomybė lengvinanti aplinkybė ? prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai) pirmosios instancijos teismas vertino ir atsižvelgė, spręsdamas tiek atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimus, tačiau vertintina ir R. Š. veikos, už kurios padarymą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pavojingumo laipsnis, jos padarymo aplinkybės, neblaivumo laipsnis (nutarties 16 punktas), kurių visuma yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-676/2019).
20. Skunde nurodomos aplinkybės, jog R. Š. automobilis reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti ir šeimos poreikiams tenkinti, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra išskirtinės, pagrindžiančios turto konfiskavimo neproporcingumą. Galimos nusikalstamos veikos pasekmės ir tikėtini iš neteisėtų veiksmų kilsiantys nepatogumai buvo žinomi dar iki nusikalstamos veikos padarymo. R. Š. ir prieš nusikalstamos veikos padarymą žinojo apie tai, jog darbinių funkcijų atlikimui jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, taip pat savo sutuoktinės ligas, tačiau tai nesustabdė jo nuo nusikalstamos veikos darymo. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Šeimos narių interesai yra svarbūs, tačiau negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą. Iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių nepatogumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Tai, kad automobilio netektis kaltininkui ir jo šeimai sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018). Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka, kad R. Š. priklausanti transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nusprendus taikyti šioje baudžiamojoje byloje BK 40 straipsnio nuostatas, R. Š. ir taip nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai.
22. Pažymėtina, jog apeliantas skunde nepateikė jokių naujų aplinkybių, kurios leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos abi baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu bei trukme yra proporcingos teisės pažeidimui, jos neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
23. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. lapkričio 3 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. spalio 30 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. (12.32) PT-5171, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltinamojo R. Š. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma – 68,94 Eur.
24. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, taip pat į tai, kad R. Š. gynėjo neturėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo R. Š. parinkimo. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi R. Š. paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus parinktas gynėjas advokatas Aleksandras Palamarčukas.
25. Kaip minėta, šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti R. Š. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-31-843/2017, Nr. 1A-433-1020/2017, Nr. 1A-395-988/2020), todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš R. Š. nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.