Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2502-716/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-09-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-09
Bylos Nr.
1-2502-716/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31743-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
R. Š.
Advokatai
Vaidas Poplovuchinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2502-716/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31743-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.16.1.9; 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Karolinai Krukovskai,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,gynėjui advokatui Vaidui Poplovuchinui,kaltinamajam R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 14.11 val., adresu (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore alkotesteriu buvo nustatytas 2,23 promilės girtumo laipsnis. Taip R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

R. Š. teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis nutiko, nes vaikai į gatvę buvo išbėgę. Ji vengdamas susidūrimo išvažiavo ant žolės, kur buvo akmenys. Kai sustojo, vaikų nebebuvo. Jam pasakė nebėgti. Jis neturėjo telefono, todėl norėjo nueiti paskambinti į policiją, taip pat iškviesti pagalbą, kad mašina partrauktų. Policija atvažiavo, davė papūsti ir protokolą surašė. Mašiną nuvarė į aikštelę, o jį nuvežė į policijos komisariatą. Jis negalvojo, kad yra toks girtas, nes jautėsi normaliai. Jam nustatė virš 2 promilių neblaivumą, antru kartu mažiau buvo. Alkoholį vartojo vakare ir po to ryte anksti, gėrė alaus. Jis važiavo į parduotuvę. Prašo laidavimo, nes tyrimo metu buvo strese. Laiduotoju pasirinko žmoną, kuri jį gerai pažįsta. Jie 12 metų santuokoje, santuoka puiki. Buvo įvykis, kai su žmona apsižodžiavo, tuomet pirma kartą buvo tokia situaciją. Jie nesipyksta, normaliai gyvena. Jis žmonos klauso, ką paprašo, viską padaro. Jis dirba, gauna apie 800 eurų algą, rūpinasi šunimis. Turi paskolą, kurią ėmė advokatams sumokėti. Ilgalaikių įpareigojimų neturi.

Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta R. Š. parodė, kad neblaivus R. Š. padarė eismo įvykį. Tuo metu ji buvo namuose. Tai buvo pirmas kartas, niekada nebuvo tokių nesusipratimų. Nesusipratimas gavosi, nes „velnias pakišo koją“. Jis važiavo cigarečių nusipirkti. Ji nieko neprašė nupirkti, buvo pas šunis kitoje namo pusėje. Ji nematė, kaip R. išvažiavo. Ji yra registruota Darbo biržoje, pašalpų negauna. Be pajamų jai labai sunku, santaupų neturi. R. yra šeimos vienintelis maitintojas. Ji baigė dailės mokyklą, studijavo dailės akademijoje, yra menininkė. Su R. sutaria labai gerai. Kartą buvo nesusipratimas, nes labai sunki padėtis buvo, jaudulys ir stresas, nuovargis, dėl ko jie susipyko. Tą kartą R. jos nemušė, jie susistumdė. R. jos klauso, ko paprašo, tai jis padaro.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 14.11 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su vyresniuoju patruliu L. K. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į pakelės akmenis ir nuvažiavęs toliau sustojo ties adresu (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus minėtu adresu įvykio vietoje rado apgadintą automobilį „VW Passat“ valst Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jų priėjęs įvykio liudytojas D. Š. paaiškino, kad būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo stipraus smūgio garsą ir išėjęs į gatvę pamatė, kad nuo pakelės akmenų nuvažiavęs minėtas automobilis yra sustojęs ir iš jo išlipo vairuotojas, kuris galimai buvo neblaivus, ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos, bet D. Š. ir dar vienas asmuo V. U. automobilio vairuotoją sulaikė ir neleido jam pasišalinti. D. Š. nurodė, kad kol jie atvyko į įvykio vietą, vairuotojas alkoholio nevartojo. Priėjus prie vairuotojo, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai R. Š., nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, dėl to įtarę, kad vairavo automobilį neblaivus, nusprendė patikrinti girtumą. Alkotesteriu jam 14.24 val. buvo nustatytas 2,47 promilės girtumas, vėliau 14.44 val. jam nustatytas 2,23 promilės girtumas. Paklausus R. Š., kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, kad vakar vakare ir šiandien ryte. R. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, o minėtas automobilis priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 14.10 val., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo stiprų smūgio garsą, todėl išėjo iš namų pažiūrėti, kas nutiko. Išėjęs pamatė didelį dulkių debesį. Priėjęs arti pamatė, kad automobilis „VW Passat“ mėlynos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į šalikėlėje gulėjusius akmenis. Iš automobilio „VW Passat“ vairuotojo vietos išlipo vyriškis. Jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl įtarė, kad šis gali būti neblaivus. Jis priėjęs jam pasakė, kad šis girtas. Jam atsakė, kad truputį. Tuomet vairuotojas, rinkdamas automobilio šukes, nuėjo link (duomenys neskelbtini) ir ėjo ta kryptimi tolyn. Pamatęs, kad vyriškis nežada grįžti atgal, pasivijo jį ir pasakė, kad grįžtų į įvykio vietą. Tuomet kartu su juo grįžo prie vairuotojo automobilio ir laukė policijos pareigūnų, kuriuos iškvietė jo kaimynas. Kol laukė policijos pareigūnų, automobilio „VW Passat“ vairuotojas nieko nevalgė, negėrė (b. l. 14).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio pažymų matyti, kad alkotesteriu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARFM-0209 (patikros sertifikatas Nr.1217358 galioja iki 2020 m. spalio 2 d.) R. Š. 2020 m. rugpjūčio 9 d. pirmu pūtimu 14.24 val. buvo nustatytas 2,47 promilės girtumas, antru pūtimu 14.44 val. nustatytas 2,23 promilės girtumas (b. l. 17-19).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei jo priedų matyti užfiksuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo požymiai (b. l. 20-23).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, jog vidutinė nusikaltimo metu naudotos transporto priemonės „VW Passat“ kaina Lietuvoje su PVM atitinka 1 250 Eur sumą (b. l. 25).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad R. Š. vairavo kelių transporto priemonę (lengvąjį automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu R. Š. ne tik pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus Baudžiamajame kodekse numatytus draudžiamus veiksmus.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų D. Š. ir M. K. parodymai apie neblaivų automobilio vairuotoją, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltininko neblaivumo laipsnį. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole bei jo prieduose užfiksuotas vairuotojo automobilis, kuris atitinka kaltinamojo parodymus ir liudytojų nurodytas aplinkybes. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir neginčijamai patvirtina automobilio vairavimo faktą, yra pakankami neteisėtos veikos dėl automobilio vairavimo būnant neblaiviu aplinkybėms įrodyti, R. Š. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad R. Š. padarė įstatymo draudžiamą veiką, t. y. nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką patvirtina jo nuoseklūs ir vienodi parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme, ryžtas ir pažadas nebenusikalsti. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisme nagrinėjant bylą buvo gautas kaltinamojo ir jo sutuoktinės R. Š. prašymai dėl R. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą R. Š. atsakomybei.

BK 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismas nustatė ir pripažino, kad R. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). R. Š. praeityje baustas administracine tvarka už smulkius nusižengimus, paskirtas baudas sumoka (b. l. 53-54), praeityje buvo teisiamas, tačiau teistumas jam išnykęs (b. l. 55-56). R. Š. su sutuoktine kartu gyvena 12 metų, turi bendrų pomėgių, kartu domisi Lietuvos sportininkų ir menininkų pasiekimais, nuolatos bendrauja, sutaria.

R. Š. yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad R. Š. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Dėl to R. Š. pagrįstai gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisme apklausus laiduotoją R. Š. ir įvertinus pateiktus duomenis apie ją nustatyta, kad asmuo yra kaltininko sutuoktinė, šiuo metu nedirbanti, registruota Užimto tarnyboje, ankstesnės darbovietės charakterizuojama teigiamai, praeityje niekada administracine tvarka nebausta, neteista ir nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Tarp kaltininko R. Š. ir R. Š. teismas nustatė tamprų ir artimą ryšį, bendrus pomėgius, pagarbą vienas kitam nepaisant praeities įvykių ir nesutarimų. Abu asmenys gyvena kartu, bendrai leidžia laisvalaikį, vienas kitam padeda. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina realų laiduotojos poveikį ir įmanomą teigiamą įtaką kaltininkui. Įvertinus visas šias reikšmingas aplinkybes, R. Š. teigiamą asmenybę, autoritetingą pavyzdį, nuolatinį ir intensyvų bendravimą su R. Š., teismas pripažįsta, kad ji yra ne tik kaltininkui ypač artima, bet ir verta teismo pasitikėjimo asmenybė, galinti daryti reikalingą įtaką kaltininkui, kuris pasiryžęs taisytis ir nebenusikalsti ateityje.

Įvertinęs šias ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nusikaltimo trukmę, pasekmes, kurios nėra sunkios, nepareikštas pretenzijas dėl žalos atlyginimo, kaltinamojo asmenybę, gautus prašymus, teismas mato pagrindą atleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės R. Š. atsakomybei.

Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, R. Š. ir bendrą šeimos turtinę padėtį, teismas mato pagrindą skirti trumpiausios trukmės laidavimo terminą be užstato.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Išnagrinėjus bylą teismas pripažįsta, kad R. Š. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas. Tinkamam neteisėto elgesio pasekmių įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, ankščiau buvo teistas, piktnaudžiavimo specialia teise vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus, tuo sukeldamas padidintą grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių saugumui, praeityje yra baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, jam skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatymo numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018), t. y. 2020 m. rugpjūčio 10 d.

Spręsdamas dėl turto konfiskavimo kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkui teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiūros nepriklauso. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų poveikio priemonių, taikymo ir pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).

Teismas įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu teismas atsižvelgia tiek į R. Š. padaryto nusikaltimo aplinkybes, sukeltas pasekmes, tiek į jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Kaltininkas įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį, kuris yra registruotas ir nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo R. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir privalomai spręstinas. privalomas.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad R. Š. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Automobilis, su kuriuo padarytas nusikaltimas, buvo įprastai naudojamas kaltininko, šį kartą buvo R. Š. nusikaltimo padarymo priemonė. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. Š. ar jo šeimos teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam pilnamečiui asmeniui gali būti skiriama ne viena, bet kelios baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir turto konfiskavimas. Tokiu būdu teismas įvertinęs išdėstytas aplinkybes sprendžia, kad R. Š. priklausančios transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Dėl to siekiant tinkamai įgyvendinti teisingumo principą ir nesuvaržyti atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. teisių labiau negu tai reikalinga visuotinai svarbiems tikslams pasiekti teismas sprendžia, kad vertės turto konfiskavimas, įvertinant kartu skiriamą draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, yra pakankamas poveikis kaltininkui tam, kad jis ateityje vykdytų teisės normų reikalavimus, susilaikytų nuo bet kokio pažeidimo, ir tuo pačiu būtų užtikrintas tinkamas visuomenės lūkesčių ir interesų įgyvendinimas dėl sankcijų taikymo nusikaltimą padariusiems asmenims.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

R. Š. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Orija Audronė Kolbienė 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatydama dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdama šį turtą valdyti, juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nustatant terminą nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. vasario 10 d. (b. l. 27). Įvertinus teismo ppriimtą sprendimą dėl automobilio konfiskavimo, taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais teismas

nusprendė:

R. Š. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti jį R. Š. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu iš R. Š. konfiskuoti automobilį „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus R. Š. skirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti.

R. Š. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybės įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. Š., kad:

- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. Š., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas Mindaugas Striaukas