Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-02-12 · Civilinė byla Nr. e2-1221-800/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-12
Bylos Nr.
e2-1221-800/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09581-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
R. N.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Daiva Jurevičienė, Eugenijaus Lukošius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1221-800/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09581-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; (S) 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.12.; 3.2.6.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei,dalyvaujant ieškovės I. K. atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,atsakovui R. N., jo atstovui advokato padėjėjui Eugenijui Lukošiui,

išvadą teikiančios institucijos - Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Mockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo pakeisti 2006-01-30 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0283-485/2006, kuriuo priteistas išlaikymas iš R. N. nepilnamečiui sūnui R. N. mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Lt (43,44 Eur) dalį ir priteisti kas mėnesį po 260 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja paskiriant I. K.; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad R. N. yra R. N. tėvas. 2006-01-30 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0283-485/2006 priteistas išlaikymas iš atsakovo sūnui R. N. po 150 Lt (43,44 EUR) kas mėnesį. Atsakovas išlaikymą nepilnamečiui sūnui šiuo metu moka po 75,00 Eur kas mėnesį. Tačiau šios sumos neužtenka net būtiniausiems sūnaus poreikiams patenkinti. Sūnaus tėvas, nors ir suvokdamas, jog 75,00 Eur sumos tikrai neužtenka net būtiniems sūnaus poreikiams patenkinti, gera valia neteikia didesnio išlaikymo. Atsakovas niekada nesidomėjo sūnaus gerove, neteikė papildomo išlaikymo geranoriškai, nebendrauja su sūnumi. Niekada nesiteiravo apie sūnaus sveikatą, mokymosi pasiekimus, elementarius poreikius. Atsižvelgiant į augančio sūnaus poreikius, realias išlaidas, prašo pakeisti priteistą išlaikymą ir pakeisti teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 260,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Prašoma priteisti suma užtikrintų būtinuosius augančio vaiko poreikius. Nurodė, jog sūnaus išlaikymui reikalinga suma per mėnesį siekia 500,00 Eur. Sūnus sportuoja, lanko krepšinį. Kiekvienais metais sportinė ir varžybų apranga keičiama kelis kartus, treniruotės mokamos, kainuoja ir išleidimas į varžybas. Taip pat sūnaus išlaikymo kasdienės išlaidos yra didelės.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovė stipriai susirgo, sunkiai vaikšto, šiuo metu išvyksta į reabilitaciją, todėl nebegali skirti vaikui tiek, kiek skirdavo anksčiau, dėl ko pasikeitė jos materialinė padėtis. Paaiškino, kad supranta ir atsakovo pareigą prižiūrėti sergančią žmoną, tačiau mano kad prioritetas turėtų būti vaiko interesų užtikrinimas. Atsakovas yra darbingas, turi galimybę dirbti papildomą darbą. Prašoma priteisti iš atsakovo suma yra reikalinga minimalių poreikių patenkinimui, aprangai, prasimaitinimui. Atsakovo skiriamos vaiko išlaikymo sumos 75,00 Eur per mėnesį neužtenka net minimalių vaiko poreikių patenkinimui, todėl išlaikymo suma keistina ir ieškinys tenkintinas pilnai. Statistikos departamento lentelė, kurios pagrindu yra paskaičiuojamas vaikui reikalingas išlaikymas nėra šioje byloje taikomas sprendžiant nepilnamečio poreikius.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovės pateiktoje poreikių lentelėje nurodoma neprotingai didelė suma nepilnamečio vaiko maistui - 615,00 Eur per mėnesį (35,00 EUR per dieną). Vertinant ieškovės pateikiamus kitus duomenis apie išlaidas sunku patikėti, kad nepilnamečiui vaikui per mėnesį išleidžiama 508,00 Eur aprangai, 51,00 Eur higienos prekėms, sunkiai įtikinami ir vaikui skiriami dienpinigiai - 20,00 Eur. Pagrįstų abejonių atsakovui kelia aplinkybė, kad septyniolikmečiui reikalingi vaikiški baldai, kurie įskaičiuojami į išlaidas, vertinant išlaidas už komunalines paslaugas - vaiko poreikių paskaičiavime nurodytos sumos prasilenkia ir neatitinka sumų, kurios pateikiamos kaip priedai prie ieškinio. Nurodė, kad ieškovės skaičiavimai neturi nieko bendra su nepilnamečio vaiko poreikiais, skaičiavimai padaryti atsižvelgiant ne į vaiko poreikius, o yra „pritempiami“ prie išlaikymo dydžio, pagal atsakovės skaičiavimus nėra galimybės nustatyti tikrų nepilnamečio vaiko poreikių. Atsakovas nurodė, kad jo manymu 17 metų nepilnamečiam vaikui pakankama suma maisto išlaidoms per mėnesį yra 240,00 Eur. Tokią sumą grindžia 2017 m. balandžio 19 d, Vyriausybės nutarimo Nr. 302 „Dėl maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydžio nustatymo ir mokėjimo kariams ir karo prievolininkams, neaprūpinamiems maistu“ 1.1. straipsniu. Nesutinka su ieškovės nurodyta suma, išleidžiama aprangai, nes ji neatitinka minimalių vaiko aprūpinimo apranga normų. Kaip pavyzdį dėl minimalių aprangos normų nurodo Vilniaus m. Savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 25 d. Nr. 1-422 Sprendimą Dėl Vilniaus vaikų socialinės globos namų išlaidų maitinimui, medikamentams, patalynei ir aprangai finansinių normatyvų bei vaikų aprūpinimo apranga, minkštuoju inventoriumi ir asmens higienos priemonėmis minimalių normų patvirtinimo, kuriame nurodyta, kad pvz. žieminis paltas skiriamas - 1 vienetas 3 metams, demisezoninis paltas (puspaltis, striukė) - 1 vienetas 3 metams, žieminis galvos apdangalas - 1 vienetas 3 metams, medvilniniai viršutiniai marškiniai (džemperiai) - 3 vienetai 3 metams ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas neturi specialių poreikių, atsakovas daro išvadą, kad ieškovės skaičiavimai yra nutolę nuo aukščiau paminėtų teisės normų ir formuojamos teismų praktikos, todėl jais remtis byloje negalima. Šiai dienai atsakovo turtinė padėtis nėra gera - 2016 metais atsakovo pajamų suma buvo 4480,00 Eur, kas sudaro apie 374,00 Eur per mėnesį, iš šių pajamų atsakovas moka apie 200,00 Eur banko paskolą, gautą būstui įsigyti, apie 15,00 Eur Būsto paskolų draudimui, apie 105,00 Eur R. N. išlaikymui (ieškovė ieškinyje klaidingai nurodė 75,00 Eur sumą). Atsakovas neturi jokios profesijos, uždarbiauja statybose dirbdamas nekvalifikuotą darbą - pagalbiniu darbininku klojant grindinio trinkeles, darbas yra sezoninis, vykstantis tik apie pusę metų, todėl likusį metų laiką atsakovas ieško darbo per darbo biržą, tačiau neturint jokios kvalifikacijos ar išsilavinimo, darbą yra ypatingai sunku surasti. Vienintelė atsakovo nuosavybė yra sodo namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta ir yra įkeistas AB SEB bankui, ko pasėkoje šis turtas niekaip negali įtakoti atsakovo pajamų ar skiriamo išlaikymo dydžio, kadangi atsakovas visiškai negali pilnai disponuoti minėtu nekilnojamu turtu. Atsižvelgiant į pajamas, atsakovui pragyvenimui lieka apie 100,00 Eur. Šiuo metu atsakovas yra vedęs, jo žmonos pajamos per mėnesį yra apie 400,00 Eur, todėl bendra 500,00 Eur suma leidžia dviejų asmenų šeimai išgyventi. Ieškovės turtinė padėtis - kaip matyti iš jos pateiktų dokumentų, ieškovė gauna 170,00 Eur dydžio socialines išmokas, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė gaunamų pajamų už darbą, taip pat ieškovė, atsakovo žiniomis, gauna neapskaitomas pajamas iš prekybos. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės byloje pateikiamas jos išlaidų skaičiavimas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr, 3K-3-495/2008). Ieškiniu reikalaujama 260,00 Eur suma yra neadekvati ir neproporcinga. Atsakovas galėtų nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti 150,00 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad sutiktų išlaikymą vaikui mokėti po 150,00 Eur per mėnesį, nes didesnio išlaikymo teikti negali. Šiuo metu registruotas Darbo biržoje iš kurios negauna jokios pašalpos. Jį išlaiko mama pensininkė, kuri taip pat dar dirba ir gauna darbo užmokestį, o taip pat pragyvena iš žmonos gaunamos ligos pašalpos. Dirbti niekur negali, nes negali be priežiūros palikti žmonos. Su sūnumi bendrauja mažai, kartais SMS žinutėmis arba kai sūnui ko nors prireikia, pvz. parvežti perkamą motorolerį, arba pavežti kur nors jį patį. Vieną kartą prašė atvežti ir valgyti. Pati I. K. yra išlaidi, dar gyvenama santuokoje gavusi palikimą iš (duomenys neskelbtini) jį iššvaistė. Taip pat iššvaistė savo dukros po tėvo mirties gautą palikimą, dėl ko L. D. gyveno vaikų globos namuose. Sutinka, kad šiuo metu jo teikimas išlaikymo dydis vaikui yra mažas.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tiek ieškovei, tiek ir atsakovui šiuo aspektu tenka dalytis normalaus nepilnamečio R. N. vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Kauno rajono apylinkės teismas (dabar - Kauno apylinkės teismas) 2006 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0283-485/2006 priteisė iš atsakovo R. N. 47,35 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui R. N.. I. K. prie ieškinio pridėtoje R. N. išlaidų lentelėje nurodė vaikui per mėnesį reikalingas išlaidas maistui, aprangai, higienos reikmenims, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui, būstui bei kitoms išlaidoms, bendra apytikslė išlaidų per mėnesį suma – 1457,00 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas niekada nesidomėjo nepilnamečio sūnaus R. N. gerove. Atsižvelgdamas į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo R. N. iš atsakovo R. N. buvo priteistas 47,35 Eur/mėn. išlaikymas, praėjo vienuolika metų, bei įvertindamas tai, kad pasikeitė vaiko poreikiai, t. y. padidėjo poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi, ugdymui ir kt., skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečiam R. N. iš atsakovo R. N. būtų priteistas didesnis išlaikymas.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė yra gerai žinoma tarnybai, kadangi jai nuolatos buvo teikiamos socialinės paslaugos. Problemos šeimoje buvo ir ieškovei gyvenant su atsakovu N. santuokoje. Ieškovė gyvena socialiniam būste, kurį yra skyrusi savivaldybė. Mano, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra neadekvatūs ieškovės pajamoms. Sutinka, kad šiuo metu priteistas išlaikymo dydis neužtikrina vaiko poreikių, nes yra praėję daugiau kaip 10 metų nuo teismo sprendimo. Atsižvelgiant teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Byloje elektronine forma pateikti įrodymai – gimimo liudijimas (ieškinio priedas 1 elektroninėje byloje), patvirtina, jog R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus. Iš Kauno rajono apylinkės teismo 2006-01-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0283-485/2006 (ieškinio priedas 1 elektroninėje byloje) nustatyta, jog šiuo sprendimu nutraukdamas ieškovės ir atsakovo santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, teismas patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punktu šalys susitarė, kad „... Pareiškėjas R. N. skirs nepilnamečiui Pareiškėjų sūnui R. N. išlaikymą – po 150 Lt, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus gyvenimo lygis (MGL), kasmėnesinių išmokų iki jo pilnametystės...“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Iš byloje esančio Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad 2006 m. sausio 30 d. nutraukiant santuoką šalys susitarė, kad nepilnamečiui vaikui tėvas teiks išlaikymą po 150,00 litų (43,44 Eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus gyvenimo lygis (MGL).

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog šiuo metu atsakovas nepilnamečiui sūnui R. N. teikia išlaikymą po 75,00 Eur per mėnesį, tačiau ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 260,00 Eur per mėnesį.

Padidėjusio išlaikymo išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė išlaidų vaikui skaičiuotę (ieškinio priedas 1 elektroninėje byloje), kurioje nurodo, kad vaikui per mėnesį skiria 1457,00 Eur. Susipažinęs su pateikta skaičiuote, teismas daro išvadą, jog skaičiuotėje yra pateikti matematiškai netikslūs duomenys (pateikiamos sumos per metus neatitinka nurodytų sumų per mėnesį), todėl priimdamas sprendimą teismas nesivadovauja šia skaičiuote.

Atsakovas su ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies – sutinka nepilnamečiui sūnui teikti 150,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Nesutinka su ieškovės pateikta vaiko išlaidų skaičiuote, nurodydamas, jog skaičiuotėje nurodytos išlaidos yra visiškai nepagrįstos.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tiek vaikų tėvų turtinės padėties pakitimas, tiek vaiko poreikių pasikeitimas bei kitos aplinkybės. Spręsdamas tiek išlaikymo priteisimo, tiek išlaikymo pakeitimo klausimą, teismas vadovaujasi vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi, turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.

Kartu svarbu pažymėti, kad išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Akivaizdu, kad šalių vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos elektrai, dujoms, vandeniui, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka nei sutartos mokėti 43,44 Eur nei atsakovo mokamos 75,00 Eur ar 105,00 Eur per mėnesį sumos.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečiui R. N., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti ji išleidžia: maistui – 615,00 Eur, aprangai - 508,00 Eur, higienos reikmenims – 51,00 Eur, sveikatai – 31,00 Eur, laisvalaikiui – 30,00 Eur, būsto komunalinėms išlaidoms – 140,00 Eur, kitoms išlaidoms (dviračiui, baldams, telefonui, dienpinigiams) – 80,00 Eur per mėnesį, viso, nurodo išleidžiamą sumą – 1457,00 Eur per mėnesį.

Įvertinęs pateiktą išlaidų paskaičiavimą teismas daro išvadą, jog ieškovė skaičiuotėje nurodytų sumų nepagrindė. Byloje nėra pateikta įrodymų apie nepilnamečio R. N. specialiuosius poreikius ar nuolatinius sveikatos sutrikimus, kuriems esant teismas turėtų atsižvelgti į būtinybę įsigyti specialius maisto produktus, specialią aprangą ar kt. būtinuosius daiktus, medicininę įrangą ar specialius vaistus. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų apie nepilnamečio R. N. lankomus papildomus ugdomuosius užsiėmimus (sporto ar užklasines veiklas, neformaliojo ugdymo mokyklų lankymą ar pan.).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog, vaikams augant, jų poreikiai didėja, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013), tačiau teismas pažymi, jog visi nepilnamečių vaikų poreikiai, viršijantys vidutinį išlaidų dydį turi būti pagrįsti byloje pateikiant išlaidas patvirtinančius įrodymus (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Nesant ieškovės pateiktų ypač dideles nepilnamečio vaiko išlaidas patvirtinančių įrodymų, teismas daro išvadą, jog vidutiniams nepilnamečio (17 metų) vaiko, neturinčio specialių poreikių ir ypatingų gebėjimų, kuriems tenkinti reikėtų skirti papildomas lėšas, poreikiams patenkinti per mėnesį pakankama lėšų suma yra 400,00 Eur, iš šios sumos skiriant: maistui (namuose ir mokykloje ar pan.) – 240,00 Eur, aprangai – 50,00 Eur, higienos prekėms – 10,00 Eur, sveikatos priežiūrai – 10,00 Eur, laisvalaikiui – 20,00 Eur, būsto išlaikymo bei telekomunikacinių paslaugų (TV, internetas, telefonas) išlaidoms (vienam asmeniui) – 40,00 Eur, kitoms išlaidoms (dienpinigiai ir kt. ne pirmo būtinumo prekės) – 30,00 Eur.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Pažymėtina, kad tėvai privalo atsakingai iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Byloje pateikti duomenys apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, nuosavybės teise valdomą turtą, įsipareigojimus kreditoriams, suponuoja išvadą, jog iš esmės tiek ieškovės, tiek ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši.

Ieškovė pateikė duomenis teismui apie savo sveikatos sutrikimus, iš kurių nustatyta, jog ieškovė yra neįgali, jai nustatytas darbingumo lygis – 35 procentai, tačiau deda pastangas įgyti profesiją, dalyvavo asmens profesinės reabilitacijos programoje, kurią organizavo VšĮ „Vilties žiedas“ ir Kauno teritorinė darbo birža. Bylos nagrinėjimo metu teismui taip pat buvo pateikti duomenys, jog ieškovei kilo naujų sveikatos problemų, kurių pasekmėje ieškovė paguldyta į ligoninę, vėliau - į reabilitacijos įstaigą.

Atsakovas teismui pateikė duomenis, jog gauna pajamas iš statybos darbų pagal verslo liudijimą, darbas sezoninis, todėl tuo metu, kai nevykdo verslo veiklos, registruojasi darbo biržoje. Nurodė, jog pajamos iš verslo veiklos siekia 4480,00 Eur per metus. Duomenų apie savo sveikatos sutrikimus atsakovas nepateikė. Taip pat iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, jog jis nesiekia įgyti ar keisti profesijos. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog šiuo metu atsakovo sutuoktinė turi sveikatos sutrikimų, kurių pasekmėje, atsakovas turi nuolat ja rūpintis, negali dirbti nuolatinio darbo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 26 punktas).

Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Iš byloje esančių duomenų, šalių paaiškinimų, nustatyta, jog šiuo metu protinga nepilnamečiui R. N. abiejų tėvų skiriama išlaikymo suma gali būti 400,00 Eur, tačiau atsakovas pagal gaunamas pajamas, ir esamą situaciją šeimoje neturi galimybės skirti nei 260,00 Eur, nei 200,00 Eur per mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principą, teismas sprendžia, jog šiuo metu iš atsakovo nepilnamečiui R. N. priteistina išlaikymo suma periodinėmis išmokomis per mėnesį gali būti 170,00 Eur. Teismas daro išvadą, kad nurodyto dydžio išlaikymo suma yra pakankama minimaliems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jo tėvų turtinę padėtį ir protingus nepilnamečio vaiko poreikius.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko motina (tėvas) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais, todėl ieškovei pavedama nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Ieškovės atstovė pateikė byloje duomenis, jog ieškovei buvo suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos paslaugos, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 158,65 Eur (2018-01-23 pažyma Nr. NTP-7-566). Teismas šioje byloje tenkino 65 procentus ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei valstybės garantuojamos teisinės tarnybos sprendimu esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 103,12 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovės atstovavimą teisme, 34,00 Eur žyminio mokesčio, 3,61 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas informuojamas, kad procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidos ir žyminis mokestis valstybei mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą atlyginti jo patirtas advokato pagalbos išlaidas, kurios, pagal pateiktą advokato padėjėjo 2018-01-24 paskaičiavimą ir pridėtus pinigų mokėjimo kvitus sudaro 690,00 Eur. Teismui atmetus 35 procentus ieškinio reikalavimų iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 241,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2006 m. sausio 30 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0283-485/2006 priteisto nepilnamečiui vaikui R. N. išlaikymo dydį ir nepilnamečiui R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017-05-04) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisia paskirti ieškovę I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 103,12 Eur (vieną šimtą tris eurus 12 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovės atstovavimą teisme, 34,00 Eur (trisdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 3,61 Eur (tris eurus 61 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei.

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 241,50 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 50 ct) advokato padėjėjo atstovavimo teisme išlaidų atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė